Utenos apylinkės teismo nuosprendis, 1-56-1006/2016

Teismas: Utenos apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2016-07-21
Bylos Nr.: 1-56-1006/2016
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Justė Kliučinskienė
Kaltinamasis: A. R., K. M. R., R. B.
Nukentėjusysis: A. K.
Advokatai: Mindaugas Vagonis, Darius Karvelis, Valentinas Giriūnas, Stasys Kavaliūnas

Kategorijos

1.2.14.1.2Kvalifikuota vagystė (BK 178 str. 2-3 d.)

Baudžiamoji byla Nr. 1-56-1006/2016Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-17930-2015-1 Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.1.2.; 1.1.8.7.1.; 1.1.8.7.9.; 1.1.10.1.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.10.; 1.1.8.10.5.; 1.1.8.2.7.

(S)ANYKŠČIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. liepos 21 d.Anykščiai

Anykščių rajono apylinkės teismo teisėja Justė Kliučinskienė,sekretoriaujant Aleksandrai Gromadskai,dalyvaujant prokurorui Arvydui Miečiui,kaltinamajam A. R., jo gynėjui advokatui Dariui Karveliui,kaltinamajai K. M. R., jos gynėjui advokatui Valentinui Giriūnui,kaltinamajam R. B., jo gynėjui advokatui Stasiui Kavaliūnui,nukentėjusiajam A. K., jo gynėjui advokatui Mindaugui Vagoniui,viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje,

A. R., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) (deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini)), turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, dirbantis pagal verslo liudijimą, teistas: 1) 2007 m. rugpjūčio 22 d., pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 178 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 6 mėn.; 2) 2012 m. sausio 10 d., pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį areštu 50 p., 2012 m. kovo 30 d. paleistas iš Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos atlikus bausmę; 3) Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 13 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį dvejų metų ir dvejų mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant trejiems metams, įpareigojant A. R. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba būti užsiregistravusiam darbo biržoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 3 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį;

K. M. R., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyvenanti (duomenys neskelbtini) (deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini)), turinti pagrindinį išsilavinimą, išsituokusi, nedirbanti, teista: 1) 1985 m. gegužės 15 d. pagal 1961 m. BK 146 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 m.; 2) 1992 m. kovo 4 d. pagal 1961 m. BK 146 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 2 m. 6 mėn.; 3) 1993 m. sausio 5 d. pagal 1961 m. BK 146 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 6 mėn.; 4) 1994 m. sausio 5 d., pagal 1961 m. BK 147 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 m.; 5) 2010 m. vasario 20 d. pagal BK 178 straipsnio 4 dalį laisvės apribojimu 1 m.; 6) 2010 m. balandžio 19 d. pagal BK 178 straipsnio 4 dalį areštu 35 p.; 7) 2010 m. liepos 28 d. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį areštu 90 p.; 8) 2012 m. rugpjūčio 14 d. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 8 mėn.; 9) 2015 m. sausio 12 d. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį areštu 14 p., 2015 m. kovo 9 d. paleista iš Panevėžio pataisos namų atlikus bausmę, kaltinama pagal BK 178 straipsnio 3 dalį;

R. B., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) (deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini)), baigęs 7 klases, vedęs, dirbantis A. K. IĮ šlifuotoju, teistas: 1) 1997 m. gegužės 19 d., pagal 1961 m. BK 271 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 4 dalį, 16 straipsnio 2 dalį ir 271 straipsnio 4 dalį laisvės atėmimu 6 m. su turto konfiskavimu, 2000 m. gegužės 12 d. paleistas iš Pravieniškių 1-osios sustiprinto režimo darbų kolonijos atlikus bausmę, kaltinamas pagal 178 straipsnio 3 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. R. 2015 m. kovo mėn., ikiteisminio tyrimo metu tiksli data ir laikas nenustatyti, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, sulaužęs spynos užraktą įsibrovė į N. K. priklausančios sodybos gyvenamąjį namą, iš kurio vidaus patalpos pagrobė įvairius alkoholinius gėrimus: butelį brendžio – 10 eurų vertės, trauktinę „Žalios devynerios“ – 5 eurų vertės, iš sienoje įmontuoto seifo pagrobė jubiliejinių rublių kolekciją (monetomis) – 200 eurų vertės, sidabrines sąsagas – 10 eurų vertės, grąžtų kolekciją – 20 eurų vertės, senovinių spynų kolekciją – 20 eurų vertės, tuo N. K. padarydamas 265 eurų (914,99 litų) turtinę žalą. Tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Be to, laikotarpiu nuo 2015 m. sausio mėn. iki 2015 m. kovo 28 d., tęstiniais nusikalstamais veiksmais, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, išdaužus lango stiklą ir įsibrovus tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kartų skaičių, tačiau ne mažiau kaip vieną kartą su mama K. M. R., vieną kartą su R. B. ir vieną kartą su mama K. M. R. bei R. B., į A. K. priklausančios sodybos gyvenamąjį namą bei ūkinį pastatą, pagrobė svetimą, A. K. priklausantį, didelės vertės turtą, o būtent: DVD grotuvą – 274,85 eurų vertės, muzikinį centrą – 257,76 eurų vertės, dulkių siurblį – 434,43 eurų vertės, skalbimo mašiną – 405,18 eurų vertės, mikrobangų krosnelę – 209 eurų vertės, konvekcinę krosnelę – 231,70 eurų vertės, sulčiaspaudę – 306,71 eurų vertės, kavos aparatą – 347,25 eurų vertės, plaunantį siurblį – 110,69 eurų vertės, mikserį – 26,38 eurų vertės, elektrinę keptuvę – troškintuvą – 37,62 eurų vertės, du vnt. virdulių – 19,25 eurų bendros vertės, kompiuterį – 521,03 eurų vertės, spausdintuvą – 115,56 eurų vertės, fotoaparatą – 948,50 eurų vertės, vejapjovę – 535,51 eurų vertės, trimerį – 463,10 eurų vertės, benzininį pjūklą – 260,66 eurų vertės, keturis vnt. elektrinių šildytuvų – 405,47 eurų bendros vertės, lyginimo stalą – 452,68 eurų vertės, garų valymo prietaisą – 838,94 eurų vertės, du vnt. lygintuvų – 98,14 eurų bendros vertės, rankinę garų sistemą – 90,96 eurų vertės, antikvarinius baldus ir daiktus (stalą, du ąžuolinius fotelius, krėsliuką, kėdę su oda, supamą krėslą, du veidrodžius, pakabinamą laikrodį, paveikslą, tris porcelianines lėles, drožinėtą statulėlę, būgnelį, du arbaletus, alaus statinaitę, porcelianinius indus, senovinį muzikos instrumentą) – 4 000 eurų bendros vertės, tris vnt. pastatomų šviestuvų – 376,51 eurų bendros vertės, du vnt. laikrodžių (pastatomą, pakabinamą) – 666,13 eurų bendros vertės, indus, puodus, taures – 434,43 eurų bendros vertės, virtuvinius įrankius – 173,77 eurų bendros vertės, vaikiškus žaislus (paspirtuką, du kamuolius, konstruktorių, smėlio žaislus, mašinų aikštelę, dėlionę, du LEGO konstruktorius, minkštus žaislus) – 289,62 eurų bendros vertės, drabužius, avalynę (moteriškas sukneles, palaidines, kelnes, megztinius, marškinius, apatinį trikotažą, vaikiškus rūbus, guminius batus, sportinius batelius) – 289,62 eurų bendros vertės, įvairius namų apyvokos daiktus (du kaljanus, rankšluosčius, dvi dideles vazas, dvi džiovyklas, iešmus, kilimą, du kilimėlius, du skėčius) – 289,62 eurų bendros vertės, odinę striukę – 144,81 eurų vertės, patalynę, pagalves – 289, 62 eurų bendros vertės, dvigulę Merinoso vilnos antklodę – 238,16 eurų vertės, vilnonį chalatą – 86,65 eurų vertės, žvejybinę įrangą (tris meškeres su ritėmis, žvejybinę dėžutę su atsarginėmis ritėmis, valais, pavadėliais, svareliais, plūdėmis, blizgėmis, kabliukais) – 434,43 eurų vertės, dviratį – 823,08 eurų vertės, baldus – 289,62 eurų bendros vertės, dyzelinį šildytuvą – 289,62 eurų vertės, oro kompresorių – 202,73 eurų vertės, krosnelę – 665,84 eurų vertės, pirtinę medieną (40 vnt. bruselių) – 289,62 bendros vertės, du vnt. radiatorių – 290,95 eurų bendros vertės, drenažinį siurblį – 61,83 eurų vertės, siaurapjūklį – 40,34 eurų vertės, guminę valtį – 163,07 eurų vertės, tuo nukentėjusiajam A. K. padarydamas 18 221,44 eurų (62 914,99 litų) turtinę žalą. Tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje.

K. M. R. veikdama bendrininkų grupe su A. R. ir R. B., laikotarpiu nuo 2015 m. sausio mėn. iki 2015 m. kovo 28 d., tęstiniais nusikalstamais veiksmais, (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir turėdama tikslą pagrobti svetimą turtą, išdaužus lango stiklą ir įsibrovus tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kartų skaičių, tačiau ne mažiau kaip du kartus vienai, vieną kartą su sūnumi A. R. ir vieną kartą su sūnumi A. R. bei R. B., į A. K. priklausančios sodybos gyvenamąjį namą bei ūkinį pastatą, pagrobė svetimą, A. K. priklausantį, didelės vertės turtą, o būtent: DVD grotuvą – 274,85 eurų vertės, muzikinį centrą – 257,76 eurų vertės, dulkių siurblį – 434,43 eurų vertės, skalbimo mašiną – 405,18 eurų vertės, mikrobangų krosnelę – 209 eurų vertės, konvekcinę krosnelę – 231,70 eurų vertės, sulčiaspaudę – 306,71 eurų vertės, kavos aparatą – 347,25 eurų vertės, plaunantį siurblį – 110,69 eurų vertės, mikserį – 26,38 eurų vertės, elektrinę keptuvę – troškintuvą – 37,62 eurų vertės, du vnt. virdulių – 19,25 eurų bendros vertės, kompiuterį – 521,03 eurų vertės, spausdintuvą – 115,56 eurų vertės, fotoaparatą – 948,50 eurų vertės, vejapjovę – 535,51 eurų vertės, trimerį – 463,10 eurų vertės, benzininį pjūklą – 260,66 eurų vertės, keturis vnt. elektrinių šildytuvų – 405,47 eurų bendros vertės, lyginimo stalą – 452,68 eurų vertės, garų valymo prietaisą – 838,94 eurų vertės, du vnt. lygintuvų – 98,14 eurų bendros vertės, rankinę garų sistemą – 90,96 eurų vertės, antikvarinius baldus ir daiktus (stalą, du ąžuolinius fotelius, krėsliuką, kėdę su oda, supamą krėslą, du veidrodžius, pakabinamą laikrodį, paveikslą, tris porcelianines lėles, drožinėtą statulėlę, būgnelį, du arbaletus, alaus statinaitę, porcelianinius indus, senovinį muzikos instrumentą) – 4 000 eurų bendros vertės, tris vnt. pastatomų šviestuvų – 376,51 eurų bendros vertės, du vnt. laikrodžių (pastatomą, pakabinamą) – 666,13 eurų bendros vertės, indus, puodus, taures – 434,43 eurų bendros vertės, virtuvinius įrankius – 173,77 eurų bendros vertės, vaikiškus žaislus (paspirtuką, du kamuolius, konstruktorių, smėlio žaislus, mašinų aikštelę, dėlionę, du LEGO konstruktorius, minkštus žaislus) – 289,62 eurų bendros vertės, drabužius, avalynę (moteriškas sukneles, palaidines, kelnes, megztinius, marškinius, apatinį trikotažą, vaikiškus rūbus, guminius batus, sportinius batelius) – 289,62 eurų bendros vertės, įvairius namų apyvokos daiktus (du kaljanus, rankšluosčius, dvi dideles vazas, dvi džiovyklas, iešmus, kilimą, du kilimėlius, du skėčius) – 289,62 eurų bendros vertės, odinę striukę – 144,81 eurų vertės, patalynę, pagalves – 289, 62 eurų bendros vertės, dvigulę Merinoso vilnos antklodę – 238,16 eurų vertės, vilnonį chalatą – 86,65 eurų vertės, žvejybinę įrangą (tris meškeres su ritėmis, žvejybinę dėžutę su atsarginėmis ritėmis, valais, pavadėliais, svareliais, plūdėmis, blizgėmis, kabliukais) – 434,43 eurų vertės, dviratį – 823,08 eurų vertės, baldus – 289,62 eurų bendros vertės, dyzelinį šildytuvą – 289,62 eurų vertės, oro kompresorių – 202,73 eurų vertės, krosnelę – 665,84 eurų vertės, pirtinę medieną (40 vnt. bruselių) – 289,62 bendros vertės, du vnt. radiatorių – 290,95 eurų bendros vertės, drenažinį siurblį – 61,83 eurų vertės, siaurapjūklį – 40,34 eurų vertės, guminę valtį – 163,07 eurų vertės, tuo nukentėjusiajam A. K. padarydamas 18 221,44 eurų (62 914,99 litų) turtinę žalą. Tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje.

R. B. veikdamas bendrininkų grupe su A. R. ir K. M. R., laikotarpiu nuo 2015 m. sausio mėn. iki 2015 m. kovo 28 d., tęstiniais nusikalstamais veiksmais, (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, išdaužus lango stiklą ir įsibrovus tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kartų skaičių, tačiau ne mažiau kaip vieną kartą su A. R., vieną kartą su A. R. ir K. M. R. bei vieną kartą vienam į A. K. priklausančios sodybos gyvenamąjį namą bei ūkinį pastatą, pagrobė svetimą, A. K. priklausantį, didelės vertės turtą, o būtent: DVD grotuvą – 274,85 eurų vertės, muzikinį centrą – 257,76 eurų vertės, dulkių siurblį – 434,43 eurų vertės, skalbimo mašiną – 405,18 eurų vertės, mikrobangų krosnelę – 209 eurų vertės, konvekcinę krosnelę – 231,70 eurų vertės, sulčiaspaudę – 306,71 eurų vertės, kavos aparatą – 347,25 eurų vertės, plaunantį siurblį – 110,69 eurų vertės, mikserį – 26,38 eurų vertės, elektrinę keptuvę – troškintuvą – 37,62 eurų vertės, du vnt. virdulių – 19,25 eurų bendros vertės, kompiuterį – 521,03 eurų vertės, spausdintuvą – 115,56 eurų vertės, fotoaparatą – 948,50 eurų vertės, vejapjovę – 535,51 eurų vertės, trimerį – 463,10 eurų vertės, benzininį pjūklą – 260,66 eurų vertės, keturis vnt. elektrinių šildytuvų – 405,47 eurų bendros vertės, lyginimo stalą – 452,68 eurų vertės, garų valymo prietaisą – 838,94 eurų vertės, du vnt. lygintuvų – 98,14 eurų bendros vertės, rankinę garų sistemą – 90,96 eurų vertės, antikvarinius baldus ir daiktus (stalą, du ąžuolinius fotelius, krėsliuką, kėdę su oda, supamą krėslą, du veidrodžius, pakabinamą laikrodį, paveikslą, tris porcelianines lėles, drožinėtą statulėlę, būgnelį, du arbaletus, alaus statinaitę, porcelianinius indus, senovinį muzikos instrumentą) – 4 000 eurų bendros vertės, tris vnt. pastatomų šviestuvų – 376,51 eurų bendros vertės, du vnt. laikrodžių (pastatomą, pakabinamą) – 666,13 eurų bendros vertės, indus, puodus, taures – 434,43 eurų bendros vertės, virtuvinius įrankius – 173,77 eurų bendros vertės, vaikiškus žaislus (paspirtuką, du kamuolius, konstruktorių, smėlio žaislus, mašinų aikštelę, dėlionę, du LEGO konstruktorius, minkštus žaislus) – 289,62 eurų bendros vertės, drabužius, avalynę (moteriškas sukneles, palaidines, kelnes, megztinius, marškinius, apatinį trikotažą, vaikiškus rūbus, guminius batus, sportinius batelius) – 289,62 eurų bendros vertės, įvairius namų apyvokos daiktus (du kaljanus, rankšluosčius, dvi dideles vazas, dvi džiovyklas, iešmus, kilimą, du kilimėlius, du skėčius) – 289,62 eurų bendros vertės, odinę striukę – 144,81 eurų vertės, patalynę, pagalves – 289, 62 eurų bendros vertės, dvigulę Merinoso vilnos antklodę – 238,16 eurų vertės, vilnonį chalatą – 86,65 eurų vertės, žvejybinę įrangą (tris meškeres su ritėmis, žvejybinę dėžutę su atsarginėmis ritėmis, valais, pavadėliais, svareliais, plūdėmis, blizgėmis, kabliukais) – 434,43 eurų vertės, dviratį – 823,08 eurų vertės, baldus – 289,62 eurų bendros vertės, dyzelinį šildytuvą – 289,62 eurų vertės, oro kompresorių – 202,73 eurų vertės, krosnelę – 665,84 eurų vertės, pirtinę medieną (40 vnt. bruselių) – 289,62 bendros vertės, du vnt. radiatorių – 290,95 eurų bendros vertės, drenažinį siurblį – 61,83 eurų vertės, siaurapjūklį – 40,34 eurų vertės, guminę valtį – 163,07 eurų vertės, tuo nukentėjusiajam A. K. padarydamas 18 221,44 eurų (62 914,99 litų) turtinę žalą. Tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje.

Kaltinamasis A. R. apklausiamas teismo posėdžio metu savo kaltę:

- dėl N. K. priklausančio turto vagystės prisipažino visiškai, gailėjosi ir parodė, kad 2015 m. kovo mėnesį buvo įsibrovęs į kaimynystėje esančią sodybą, t.y. į N. K. priklausančią sodybą. Į sodybos vidaus patalpą pateko kai stipriai patraukė duris ir išsinėrė spyna. Nusikaltimą padarė vienas, nakties metu, būdamas stipriai išgėręs. Vaikščiodamas po sodybos vidų, matė alkoholinius gėrimus, kuriuos pasiėmė. Norėdamas pažiūrėti kas viduje, išlaužė seifo dureles ir rado du popieriaus rulonėlius, kuriuose buvo susuktos rusiškos monetos su pavaizduotu Leninu, Kremliumi. Iš seifo paėmė ir daugiau smulkesnių daiktų. Galėjo būti ir sąsagos, grąžtų ir spynų kolekcija, tačiau dėl girtumo daug ko neprisimena. Dalį pavogtų daiktų pardavė nepažystamiems asmenims, kitus išmetė. Alkoholinius gėrimus suvartojo pats. Į šią sodybą ėjo atsitiktinai sugalvojęs, turėdamas tikslą kažką rasti ir pavogti.

Žemesnės instancijos teismas

- dėl A. K. priklausančio turto vagystės prisipažino iš dalies, nes pagrobė mažiau daiktų, nei nurodyta kaltinime. Be to mano, kad nurodyta pavogtų daiktų vertė yra per didelė, nes visus daiktus galima tikrai žymiai pigiau įsigyti. Teismo posėdžio metu parodė, kad konkretaus laiko neprisimena, tačiau 2015 m., kartu su savo mama K. M. R. bei sesers A. vyru R. B. apvogė A. K. sodybą, esančią (duomenys neskelbtini). Sodyboje buvo iš viso 3 kartus – 2 kartus su mama bei 1 kartą su R. B.. Taip pat buvo atvejis, kai į sodybą jis įsibrovė su mama, o R. B. laukė automobilyje. Per visus įsibrovimo kartus kiekvienas ėmė tuos daiktus ką norėjo. Ką konkrečiai, tiksliai ėmė K. M. R. ir R. B. nematė. Per visus įsibrovimo kartus jis asmeniškai paėmė šiuos daiktus – elektrinę keptuvę – troškintuvą, vieną virdulį, vejapjovę, trimerį, antikvarinę kėdę su oda, du veidrodžius, pakabinamą laikrodį, du arbaletus, alaus statinaitę, pakabinamus laikrodžius, vieną kaljaną, žvejybinę įrangą, t.y. 2 meškeres, taip pat teleskopą, kolonėlę, medinę kaukę. Taip pat pažymėjo, kad tikrai matė ir girdėjo, kaip mama K. M. R. ėmė puodus, puodelius, kitus indus, taures, peilius ir šakutes, čiužinį, kaljaną, vaikiškus žaislus (Lego, automobilių aikštelę, pliušinius žaisliukus), porcelianinę lėlę. Taip pat matė, kaip R. B. paėmė konvekcinę krosnelę. Vėliau pas R. B. namuose pastebėjo sodyboje buvusius antikvarinius baldus – 2 žalias kėdes (fotelius), stalą. Į namą įlipdavo pro langą, kurį K. M. R. prieš tai buvo privėrusi. Visus kartus į sodybą ėjo būdamas neblaivus, turėdamas tikslą kažką pagrobti, nes reikėjo pinigų. Dėl pareikšto civilinio ieškinio jo atžvilgiu, sutinka atlyginti žalą tik už tuos daiktus, kuriuos jis asmeniškai pavogė. Dėl padaryto nusikaltimo gailisi. Jokių kitų daiktų, kurie nurodyti kaltinime neėmė, o kai kurių jis apskritai nematė.

Kaltinamoji K. M. R. apklausiama teismo posėdžio metu savo kaltę dėl A. K. priklausančio turto vagystės prisipažino iš dalies, nes pagrobė mažiau daiktų, nei nurodyta kaltinime. Be to, mano, kad nurodyta pavogtų daiktų vertė yra per didelė, nes visus daiktus galima tikrai žymiai pigiau įsigyti. Teismo posėdžio metu parodė, kad 2015 m. sausio mėn. pabaigoje, pavakary, ėjo iš kaimynų per K. sodybos, esančios (duomenys neskelbtini) kiemą ir atkreipė dėmesį, kad gyvenamojo namo vieno lango kampas trukęs, bet stiklas neiškritęs. Taip pat pastebėjo, kad virš lango esantis viršutinis kabliukas atkabintas, o apatinis užkabintas, todėl įkišo ranką pro trukusio stiklo tarpą ir kabliuką atkabino. Atidariusi langą įlindo į namo vidų. Buvo blaivi, į svetimo namo vidų įlindo, siekdama kažką pavogti. Sodyboje buvo kelis kartus – 2 kartus buvo viena, du kartus buvo su sūnumi A. R.. Taip pat keletą kartų R. B. laukė automobilyje prie sodybos. Per tuos visus įsibrovimo kartus ji asmeniškai ir su sūnumi paėmė šiuos daiktus - DVD grotuvą, vejapjovę, trimerį, kaljaną, medinę kaukę, pastatomą ir pakabinamus laikrodžius, vaikiškų žaislų (Lego, pliušinių žaislų, mašinų žaidimo aikštelę), meškeres, taip pat tikrai dėžutę, kurioje buvo įvairios žvejybai skirti daiktai (plūdės, kabliukai ir pan.), teleskopą, porcelianinę statulėlę, baltą krėslą, čiužinį, patalynės komplektus, lėkštes, puodelius, puodus, 2 veidrodžius, pagalves. Pas dukrą namuose pastebėjo taip pat daiktus iš sodybos – du žalios spalvos fotelius, stalą, baltą kėdę. Dėl padaryto nusikaltimo gailisi. Dėl pareikšto civilinio ieškinio jos atžvilgiu, sutinka atlyginti žalą tik už tuos daiktus, kuriuos ji asmeniškai pavogė. Jokių kitų daiktų, kurie nurodyti kaltinime neėmė.

Kaltinamasis R. B. apklausiamas teismo posėdžio metu savo kaltę dėl A. K. priklausančio turto vagystės prisipažino iš dalies, nes pagrobė mažiau daiktų, nei nurodyta kaltinime. Be to, mano, kad nurodyta pavogtų daiktų vertė yra per didelė, nes visus daiktus galima tikrai žymiai pigiau įsigyti. Teismo posėdžio metu parodė, kad kažkada su žmonos A. B. broliu A. R. ir motina K. M. R. kalbėjo, kad jiems reikalingi baldai, kad reiktų nusipirkti. Tai žinodamas, 2015 m., tikslios datos neprisimena, A. R. jam paskambino ir pasiūlė naują, modernią sekciją, tačiau tada taip viskas ir liko. Kitą dieną, kai jis A. R. į (duomenys neskelbtini) nuvežė alaus, jis pradėjo vėl kalbėti apie sekciją, kad yra visai netoli jų ir gali abu kartu nuvažiuoti pasižiūrėti. Abu su A. R. nuvažiavo į sodybą, kuri yra (duomenys neskelbtini), tačiau kam priklauso jis nežinojo. Nuėjo prie namo gale esančio lango ir pro jį abu įlipo į vidų. Pirmiausia nuėjo į kambarį, kurio langai veda į gatvės pusę, ir A. R. jam parodė sekciją. Sekcija buvo didelė, todėl A. R. pasiūlė ją išardyti, tačiau jis nesutiko. A. R. jam rodė ir daugiau sodyboje esančių daiktų, bet kai kurie buvo sulūžę, todėl pasakė, kad nereikalingi. Išeidami iš sodybos paėmė tik po elektrinį puodą. Tą patį vakarą, tik jau be A. R., grįžo į šią sodybą ir įlindęs pro tą patį langą pavogė baldus: rudą stalą, du žalsvus foteliukus, tuščią alaus bačkutę. Apie pavogtus daiktus niekam nieko neaiškino. Patvirtino, kad buvo atvejis, kai jis į sodybą nėjo, o laukė automobilyje K. M. R. ir A. R., kol jie grobė daiktus iš sodybos. Matė, kaip jie į automobilį krauna įvairius daiktus: šviesią kėdę, šviesų krėsliuką, du veidrodžius, maišus su daiktais, žoliapjovę, DVD grotuvą, arbaletą, būgną mažą, veidrodžius. Gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Jokių kitų daiktų, kurie nurodyti kaltinime neėmė. Dėl pareikšto civilinio ieškinio jo atžvilgiu, sutinka atlyginti žalą tik už tuos daiktus, kuriuos jis asmeniškai pavogė.

Dėl N. K. priklausančio turto vagystės

Nukentėjusioji N. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), turi paveldėtą sodybą. 2015 m. jai paskambino kaimynė J. P. ir pranešė, kad jos sodyba apvogta. Atvykusi į vietą ir apžiūrėjusi pamatė, kad yra sugadintos įėjimo durų dvi spynos, o viduje viskas išmėtyta. Pasigedo alkoholinių gėrimų, seife laikytų 200 jubiliejinių rublių kolekcijos, sidabrinių sąsagų, grąžtų, senovinių spynų kolekcijos, buvo sugadintos senovinės knygos. Vagystės metu patyrė 345 Eur turtinę žala. Sodyboje signalizacija neįrengta, ji drausta tik nuo stichinių nelaimių. Kas galėjo įvykdyti vagystę neįtaria ir nežino, tačiau civilinio ieškinio dėl turtinės bei moralinės žalos atlyginimo nereikš. Nori, kad teisme byla būtų nagrinėjama jai nedalyvaujant (t. 1, b. l. 12-17, 137-139).

Iš 2015 m. rugpjūčio 7 d. Daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad N. K. pateikė Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą, kuri patvirtina, kad N. K. paveldėjo sodybą, esančią (duomenys neskelbtini) (t.1., b.l. 141-143).

2015 m. rugsėjo 10 d. Parodymų patikrinimo vietoje metu A. R. partvirtino savo parodymus ir parodė namą, kuris priklauso N. K., parodė bei paaiškino, kaip į jį papuolė (t.2., b.l. 146-149).

Dėl A. K. priklausančio turto vagystės

Nukentėjusysis A. K. teismo posėdžio metu parodė, kad (duomenys neskelbtini) turi sodybą, kurioje kartais gyvena. Paskutinį kartą sodyboje iki vagystės buvo 2015 m. ar tai sausio, ar tai vasario mėn. Auleliuose gyvena sesers vyras V. S., kuris prižiūri jo sodybą. 2015 m. kovo 27 d. paskambinęs V. S. pasakė, kad su sodyba kažkas negerai, kad išdaužtas namo langas, o ūkinio pastato langas guli ant žemės. Kadangi pats negalėjo iš karto atvykti, į sodybą atvažiavo jo sesuo, mama ir žmona. Atvykęs ir pamatęs vaizdą sodyboje išsigando, kadangi viskas buvo tuščia ir išmėtyta. Likę buvo tik stambesni daiktai, kuriuos buvo sunkiau išnešti. Liko dvi sofos, sekcija, kampinė indauja, trys stalai, apie 9 kėdes, virtuvinis komplektas, senas šaldytuvas, pastatomas šviestuvas, dvigulė lova, kuri sulaužyta, senovinė siuvimo mašina, senovinė ąžuolinė drabužių spinta ir keli smulkūs daiktai. O pavogta buvo didžioji dalis vertingų daiktų. Mano, kad sodyboje būta ne vieno asmens, gal net ir moters. Sodybos išorė nebuvo patraukli, kadangi nebuvo tvarkyta niekas, įsirenginėjo tik vidaus patalpą. Niekam iš pašalinių asmenų nepasakojo, kad sodyboje laiko vertingus daiktus. Į namą buvo patekta išdaužus langą. Pavogtus baldus buvo pirkęs Vokietijoje, turėjo ir jų įsigijimo dokumentus, tačiau jie buvo palikti sodyboje ir po šios vagystės jie dingo. Sodyba ir joje esantis turtas yra drausti Lietuvos draudime, tačiau draudimas atlygino ne už visus daiktus, nes tai nepriklausė pagal draudimo sutartį, o kitų daiktų vertė buvo sumažinta, įvertinus riziką, kad sodyboje nuolatos niekas negyveno. Visi pavogti daiktai yra teisingai nurodyti tiek kaltinime, tiek jo pateiktame ieškinyje. Taip pat buvo įsibrauta ir į ūkinį pastatą, iš kurio taip pat pavogti keli daiktai. Į ūkinį pastatą patekta sugadinant spyną, ji tiesiog buvo sulaužyta, taip pat išdaužtas langelis, kuris mėtėsi ant žemės prie ūkinio pastato. Mano, kad pro langą buvo tik mediena išnešta, o kiti daiktai nešti pro duris. Signalizacijos sodyboje nėra. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato garaže atpažino dalį iš jo sodybos pagrobtų daiktų.

2015 m. balandžio 2 d. Parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusysis A. K. patvirtino savo parodymus, parodė kur kokie pavogti daiktai stovėjo (t. 1, b. l. 59-61).

Nukentėjusiojo A. K. 2015 m. balandžio 2 d. pateikti būsto draudimo liudijimo kopija, čekiai, patvirtina dalį pagrobtų daiktų įsigijimo faktą (t. 1, b. l. 100-129).

Iš 2015 m. gegužės 11 d. Daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusysis A. K. pateikė 20 fotonuotraukų su užfiksuotais iš jo sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), pagrobtais daiktais (t. 1, b. l. 79-86).

2015 m. spalio 13 d. nukentėjusysis A. K. pateikė iš jo sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), pagrobto DVD grotuvo garantinio talono kopiją (t. 1, b. l. 130-133).

Liudytoja L. K. teismo posėdžio parodė, kad jos vyras A. K. Anykščių r. turi sodybą, kurią įsigijo maždaug prieš 4 ar 5 metus. Šioje sodyboje ji lankosi vasarą, per metus atvyksta kokius 5 kartus. Iki pastebint vagystę paskutinį kartą ji pati sodyboje buvo gal 2014 m. birželio pabaigoje. Sužinojusi apie vagystę ir atvykusi į vietą pirmiausia apžiūrėjo sodybą iš išorės ir pamatė, kad išdaužtas namo gale esantis langas. Vyro sesuo iškvietė policijos pareigūnus. Iki kol jie atvyko, vyro sūnėnas atrakino duris, bet, kiek prisimena, į vidų niekas nėjo. Pareigūnams leidus užeiti į vidų pastebėjo, kad nėra žoliapjovės, virtuvėje buvusių foteliukų, mikrobangų krosnelės, staliuko, kavos aparato, kairėje pusėje esančiame kambaryje pastebėjo trūkstant indų, matė sulaužytą lovą, nebebuvo televizoriaus, masyvaus dydžio raižyto stalo, statulėlių nuo spintos, kaljano, nebuvo teleskopo, muzikinio centro, vonioje nematė dušo kabinos, skalbimo mašinos, garų valymo sistemos, baltos spalvos krėslo, pereinamame kambarėlyje pasigedo masyvaus antikvarinio veidrodžio. Pastebėjo tik stambesnius dingusius daiktus. Visi daiktai buvo įsigyti vyro.

Liudytoja I. S. teismo posėdžio metu parodė, kad (duomenys neskelbtini) kaime gyvena jos buvęs sutuoktinis V. S., kuris ir pranešė apie vagystę iš jos brolio A. K. sodybos. Pati atvykusi į vietą pamatė, kad mėtosi lango rėmas, namo koridoriuje nebebuvo vejapjovės, virtuvėje trūko dviejų foteliukų, kurie stovėjo prie stalo. Daugiau niekur nieko neapžiūrinėjo, užrakino duris ir paskambinusi bendruoju pagalbos telefonu 112 pranešė apie vagystę. Atvykus pareigūnams ir įėjus į vidų, jai buvo šokas, kai pamatė kaip namuose viskas suversta ir sujaukta. Kai su pareigūnais viską apžiūrinėjo, lauke, už ūkinio pastato kampo, rado išneštus du „Dormeo“ čiužinius, dar šalia mėtėsi vaikiškas futbolo žaidimas. Šią sodybą įsigijo ir ja rūpinosi jos brolis, į ją jis buvo suvežęs visus antikvarinius baldus, kuriais anksčiau pats prekiavo. Yra buvęs sodybos viduje ne kartą, ten matė tikrai daug antikvarinių baldų, namų apyvokos daiktų, indų, drabužių, vaikiškų žaislų.

Liudytoja A. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad tikslios datos neprisimena, tačiau jai paskambino dukra I. ir pasakė, kad kažkas buvo įlindęs į sūnaus A. K. sodybą, kuri yra (duomenys neskelbtini). Atvykus į vietą pamatė, kad išdaužtas namo lango stiklas, o viduje trūksta daiktų. Atvykus policijos pareigūnams jie viską apžiūrėjo. Atidarius duris matėsi, kad viskas išmėtyta ir suversta. Sodybą sūnus pirko tuščią, be jokių baldų, vėliau namą viduje remontavo. Po remonto susivežė antikvarinius baldus, kurie liko uždarius anksčiau jo turėtą parduotuvę. Būdama pas sūnų sodyboje matė jo turimus baldus, indus, vaikiškus žaislus, elektrinę keptuvę „HotPan“, paveikslus, konvekcinę krosnelę, dormeo čiužinius, kuriuos pati jam ir atidavė. Sodyboje naudojosi indais, skalbimo mašina, šaldytuvu, garine lyginimo lenta. Koks sūnui padarytas nuostolis vagystės metu nežino, nei jis, nei dukra jai to nesakė. Kadangi jos sūnus ketino ne vieną vasarą praleisti šioje sodyboje, ketino plėstis, todėl nereikalingus daiktus namuose perveždavo į šią sodybą (t. 1, b. l. 155-157).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu liudytojas V. S. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) A. K. yra jo pažįstamas, nes buvo vedęs A. seserį. Kadangi gyvena netoli A. K. sodybos, tai pastarasis yra jo prašęs kartas nuo karto užsukti ir pasižiūrėti, ar viskas tvarkoje. 2015 m. kovo 27 d. pastebėjo, kad yra išimtas ūkinio pastato langas ir praviras namo langas. Pranešė šeimininkams apie tai. Suprato, kad A. K. sodyba buvo apvogta. Paskutinį kartą sodyboje buvo panašiai prieš mėnesį laiko ir tada viskas buvo tvarkoje. A. jam sakė, kad pavogtas trimeris, žoliapjovė, dvi kėdės, stalas, drabužiai ir kiti daiktai. Kas daugiau yra pavogta jis nežino. Patvirtino, kad sodybos viduje tikrai buvo daug antikvarinių baldų, namų apyvokos daiktų, indų.

Liudytoja A. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jos mama yra K. M. R., taip pat turi brolį A. R.. Mama su ja susisiekia tik tuomet kai jai ko nors reikia, o šiaip bendrauja retai. 2015 m. pavasarį, kovo – balandžio mėn., tikslios datos neprisimena, jai paskambino mama ir pasiūlė iš jos nupirkti žoliapjovę. Kartu su savo sutuoktiniu R. B. nuvažiavo automobiliu iki mamos, kuri tądien buvo (duomenys neskelbtini). Mama buvo neblaivi. Ji jai parodė žoliapjovę, taip pat pasiūlė ir baldų. Užėjus į namus motina jai parodė krėslus, fotelius, stalą. Visi baldai buvo senovinio stiliaus. Motina sakė, kad už žoliapjovę ir baldus jai reikės alaus ir cigarečių. Minėtus baldus tą patį vakarą ji parsivežė į savo namus. Motinai kelių dienų laikotarpiu nupirko keletą pakuočių alaus ir cigarečių. Kai ji ėmė mamos duodamus baldus, matė ir jos brolis A. Klausė iš kur tie baldai, tai motina atsakė: „nesuk galvos, prižiūrėjau seną močiutę, ji numirė, o jos artimieji man tuos nereikalingus daiktus atidavė“. Po kurio laiko mama vėl jai skambino ir klausė, ar nereikia dar kokių nors daiktų į namus. Atsakius, kad nereikia, mama daugiau nieko konkretaus ir nesiūlė (t. 1, b. l. 181-182).

2015 m. liepos 22 d. liudytoja A. B. pateikė iš A. K. sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), pagrobtus daiktus: benzininę žoliapjovę, du krėslus, staliuką, du fotelius (t. 1, b. l. 183-184).

Motyvuojamoji dalis

2015 m. liepos 23 d. ir 2015 m. rugsėjo 10 d. Parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamasis A. R. patvirtino savo parodymus. Šio tyrimo veiksmo metu buvo paimta elektrinė keptuvė HotPan“, kuri 2015 m. liepos 23 d. apžiūrėta kaip turinti reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (t. 2, b. l. 129-130, 134-135, 146-147).

Žemesnės instancijos teismas

Iš 2015 m. rugsėjo 21 d. Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad kaltinamasis A. R. pateikė guminę valtį, trimerį, kuriuos įvardijo kaip pagrobtus iš A. K. sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), tačiau nukentėjusysis šių daiktų neatpažino (t. 2, b. l. 150-154).

2015 m. liepos 24 d. Parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamoji K. M. R. patvirtino savo parodymus (t. 2, b. l. 233-234).

Iš 2015 m. liepos 24 d. Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad kaltinamoji K. M. R. pateikė iš A. K. sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), pagrobtą jos namuose (duomenys neskelbtini), buvusį paraloninį čiužinį, kuris apžiūrėtas kaip turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (t. 2, b. l. 238-241).

2015 m. liepos 24 d. Parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamasis R. B. patvirtino savo parodymus (t. 3, b. l. 39-42).

Iš 2015 m. liepos 24 d. Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad kaltinamasis R. B. pateikė iš A. K. sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), pagrobtus jo namuose (duomenys neskelbtini), buvusius daiktus: maišą indų, konvencinę krosnelę, veidrodį, veidrodžio rėmą, būgnelį, statinaitę, arbaletą, dėžę, kurie apžiūrėti kaip turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (t. 3, b. l. 43-59).

Žemesnės instancijos teismas

Iš 2015 m. kovo 28 d. Įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta sodyba, esanti (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad išdaužtas vieno lango stiklas, o stiklo šukės sudėtos viena šalia kitos prie namo sienos (po apžiūros paimtos). Sodyboje priešais namą stovi ūkinis pastatas, kurio pietinėje pusėje, ant žolės guli du čiužiniai ir vaikiškas žaislas. Ūkinio pastato langelio sulaužytas rėmas guli ant žemės (t. 1, b. l. 19-30).

Iš 2015 m. balandžio 2 d. Papildomos įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kambaryje ant grindų rastas ir paimtas degtukas ir cigaretės nuorūka (t. 1, b. l. 31-44).

Dėl N. K. priklausančio turto vagystės padarymo

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį. Šie vagystę kvalifikuojantys požymiai yra alternatyvūs ir daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iš jų, net ir pagrobus mažesnės nei 1 MGL bei nedidelės vertės turtą, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-428/2011). Svetimo turto pagrobimą įsibraunant į patalpą, saugyklą, saugomą teritoriją kvalifikuoja nusikalstamos veikos padarymo vieta ir būdas. Nusikalstamos veikos padarymo vieta baudžiamajame įstatyme apibrėžiama alternatyviais terminais „patalpa, saugykla, saugoma teritorija“, o būdas „įsibrovimas“. Jei bent vieno iš šių objektyviųjų požymių nėra, veikos negalima kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką patalpa – tai uždara erdvė, statinys, paprastai turintis stogą ir įėjimą, skirtas žmonėms laikinai ar nuolat gyventi ar dirbti arba materialinėms vertybėms laikyti. O įsibrovimas traktuojamas kaip slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Ar patekimą į tam tikrą objektą laikyti neteisėtu, priklauso ir nuo savininko ar teisėto valdytojo valios. Šiuo atveju svarbu, kad kaltininkas į objektą patenka be savininko ar kito teisėto turto valdytojo žinios ar prieš jo valią, t.y. be sutikimo. Pagal nusistovėjusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką įsibrovimas gali būti padarytas tiek slaptai, tiek atvirai, tiek įveikiant kliūtis (išlaužiant duris, išjungiant signalizaciją, sugadinant užraktus ir pan.). Įsibrovimui konstatuoti būtina nustatyti ir pagrobimo tikslą, t.y. kad kaltininko sumanymas pagrobti svetimą turtą turi būti susiformavęs iki faktinio neteisėto patekimo į objektą.

Tai, kad kaltinamasis A. R., 2015 m. kovo mėn., ikiteisminio tyrimo metu tiksli data ir laikas nenustatyti, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini) turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, sulaužęs spynos užraktą įsibrovė į N. K. priklausančios sodybos gyvenamąjį namą, iš kurio vidaus patalpos pagrobė įvairius alkoholinius gėrimus: butelį brendžio – 10 eurų vertės, trauktinę „Žalios devynerios“ – 5 eurų vertės, iš sienoje įmontuoto seifo pagrobė jubiliejinių rublių kolekciją (monetomis) – 200 eurų vertės, sidabrines sąsagas – 10 eurų vertės, grąžtų kolekciją – 20 eurų vertės, senovinių spynų kolekciją – 20 eurų vertės, tuo N. K. padarydamas 265 eurų (914,99 litų) turtinę žalą, patvirtina ne tik kaltinamojo A. R. duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu, paaiškinimai teismo posėdžio metu, nukentėjusiosios N. K. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, 2015 m. rugpjūčio 7 d. Daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, 2015 m. rugsėjo 10 d. Parodymų patikrinimo vietoje protokolas bei kiti įrodymai, ištirti BPK nustatyta tvarka. Taigi, teismas įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog jų visiškai pakanka išvadai, kad A. R. neteisėtai, t.y. nesant nukentėjusiosios sutikimo, įsibrovė į patalpą (sodybą) sulaužęs spynos užraktą ir pagrobė svetimą, N. K. priklausantį turtą. Šių byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma visiškai patvirtino kaltinamajam pareikštus kaltinimus. Kaltinamojo veiksmai ikiteisminio tyrimo metu pagrįstai įvertinti kaip svetimo turto pagrobimas įsibraunant į patalpą, nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamojo A. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tai, jog kaltinamasis A. R. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neblaivus, patvirtina pačio kaltinamojo duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu, paaiškinimai teismo posėdžio metu. Todėl kaltinamojo A. R. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Dėl A. K. priklausančio turto vagystės padarymo

Pagal BK 178 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas pagrobė didelės vertės svetimą turtą arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba pagrobė svetimą turtą dalyvaudamas organizuotoje grupėje. Vagystė – svetimo turto pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu. Vagystė padaroma tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad paima svetimą daiktą, numato, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-351/2012; 2012 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-282/2012; 2015 m. gruodžio 2 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-517-303/2015). Tuo tarpu vagystė, pagrobiant didelės vertės svetimą turtą, yra tuomet, kai pagrobto turto vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, apimančią tik realiai nusikaltimu padarytą turtinę žalą. Didelės vertės turto vagystė paprastai yra padaroma vienu būdu ir iš tos pačios vietos. Taip pat, tęstinės vagystės metu pagrobto turto vertei viršijus 250 MGL, veika turi būti kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 3 dalį. Tęstinė vagystė – tai nevienkartinis, neteisėtas, neatlygintinis turto paėmimas keliais analogiškais veiksmais turint vieną tikslą – pagrobto turtą ir veikiant vienoda tyčia. Kai tokią vagystę padaro grupė susitarusių asmenų, tuomet kiekvienam bendrininkui inkriminuojama visos grupės pagrobto turto vertė, neatsižvelgiant į tai, kokią realią dalį gavo kiekvienas grupės narys.

Tai, kad kaltinamieji tęstiniais nusikalstamais veiksmais, veikdami bendrai ne kartą buvo įsibrovę į A. K. priklausančią sodybą ir pagrobė bendrai šiuos daiktus – elektrinę keptuvę – troškintuvą, vieną virdulį, vejapjovę, trimerį, antikvarinę kėdę su oda, du veidrodžius, pakabinamą laikrodį, du arbaletus, alaus statinaitę, pakabinamus laikrodžius, du kaljanus, žvejybinę įrangą, teleskopą, kolonėlę, medinę kaukę, puodus, puodelius, kitus indus, peilius ir šakutes, čiužinį, vaikiškus žaislus, porcelianinę lėlę, konvekcinę krosnelę, 2 žalias kėdes, stalą, DVD grotuvą, pastatomą ir pakabinamus laikrodžius, porcelianinę statulėlę, baltą krėslą, patalynės komplektus, pagalves, būgną, patvirtina ne tik kaltinamųjų duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu, paaiškinimai teismo posėdžio metu, nukentėjusiojo A. K. parodymai, liudytojų parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas bei kiti įrodymai, ištirti BPK nustatyta tvarka. Teismas taip pat pažymi, kad vertinant pareikštų kaltinimų pagrįstumą ir objektyvumą, visų pirma pažymėtina, kad sutinkamai su BK 2 straipsnio 4 dalies nuostatomis, pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką. Kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Teismų praktikoje bei baudžiamosios teisės doktrinoje pripažįstama, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Iš nekaltumo prezumpcijos, kuri yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje bei BPK 44 straipsnio 6 dalyje, kyla imperatyvas, visas abejones, kurių negalima pašalinti, aiškinti kaltinamojo naudai (in dubio pro reo principas). Tokiai praktikai pritariama ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje, nurodant, kad esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių, draudžiama priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007 m. vasario 13 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-76/2007; 2009 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-177/2009; 2012 m. gegužės 8 d. nutartis priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-205/2012 ir kt.).

Byloje surinkti aukščiau nurodyti įrodymai patvirtina, kad kaltinamieji iš A. K. tęstiniais nusikalstamais veiksmais, veikdami bendrai, pagrobė turto už 6423,79 Eur (elektrinė keptuvė – troškintuvas (37,62 Eur), virdulys (9,63 Eur), vejapjovė (535,51 Eur), trimeris (463,10 Eur), antikvarinę kėdę su oda (300 Eur), du veidrodžiai (666,13 Eur), pakabinamas laikrodis (200 Eur), du arbaletai (50 Eur), alaus statinaitė (20 Eur), du kaljanai, teleskopas, kolonėlė, medinė kaukė ir čiužinys (289 Eur), žvejybinė įranga (434,43 Eur), puodai, puodeliai, kiti indai (434,43 Eur), stalo įrankiai (173,77 Eur), vaikiški žaislai (Lego, mašinų žaidimų aikštelė, minkšti žaislai) (184 Eur), porcelianinė lėlė (100 Eur), konvekcinė krosnelė (231,70 Eur), 2 žalios kėdės (krėslai) (350 Eur), stalas (400 Eur), DVD grotuvas(274,85 Eur), pastatomas ir 2 pakabinami laikrodžiai (600 Eur), statulėlę (150 Eur), baltas krėslas (200 Eur), patalynė, pagalvės (289,62 Eur), būgnas (30 Eur)). Veika baigta, nes pagrobtu turtu buvo disponuota. Kaltinamieji veikė tiesiogine tyčia, nes suvokė savo veiksmų pavojingumą, jų padarinius ir to siekė. Taigi, nagrinėjamu atveju, kaltinamieji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu įvardijo praktiškai tuos pačius pagrobtus daiktus, jų kiekį. Kitų objektyvių duomenų, jog kaltinamieji pagrobė visus likusius daiktus, nurodytus kaltintajame akte, teisminio nagrinėjimo metu nesurinkta, todėl ši aplinkybė šalintina iš kaltinimo. Taip pat šalintina iš kaltinimo aplinkybė, kad K. M. R. nusikalstamą veiką padarė būdama neblaivi, nes jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių šią aplinkybę, teisminio nagrinėjimo metu nesurinkta.

Patikslinus pagrobto turto vertę (6423,79 Eur) nustatyta, kad ji neviršija 250 MGL (9500 Eur). Pažymėtina, kad pagrobto turto vertė, viršijanti 250 MGL dydį, yra veiką pagal BK 178 straipsnio 3 dalį kvalifikuojantis požymis, o nesant pagrindo jį konstatuoti, narinėjamu atveju veika turi būti kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Byloje surinkti įrodymai patvirtina esant visus šioje teisės normoje aprašytus nusikalstamos veikos požymius. Remdamasis šiais argumentais teismas veiką perkvalifikuoja iš BK 178 straipsnio 3 dalies į BK 178 straipsnio 2 dalį.

Atmestini kaltinamųjų argumentai, kad pavogtų daiktų nurodytos vertės yra per didelės, nes jų manymu tokius daiktus galima įsigyti už daug pigiau. Pažymėtina, kad pagrobtų daiktų vertę patvirtina byloje esantys įrodymai, t.y. įsigijimo dokumentai, draudimo bendrovės pateikta medžiaga bei kiti įrodymai byloje.

Pažymėtina, kad pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Bendrininkavimas iš esmės yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Būtinas bet kurios bendrininkavimo formos požymis yra bendrininkų tarpusavio susitarimas. Teismų praktikoje įsitvirtinusi nuostata, kad bendrininkų susitarimas dėl bendros nusikalstamos veikos gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais, todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nebūtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 23 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-197/2009; 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-403/2012 ir kt.). Teismas, atsižvelgdamas, jog byloje nustatyta, kad kaltinamieji kartu sutarė įsibrauti į nukentėjusiojo sodybą su tikslu pagrobti svetimą turtą, konstatuoja, kad tai laikytina atsakomybe sunkinanti aplinkybė, nes nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupė (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kaltinamųjų atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jie prisipažino padarę nusikaltimą bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Pažymėtina, kad tai, jog kaltinamasis A. R. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neblaivus, laikytina atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Dėl A. R. skirtinos bausmės

Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų.

BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta bausmė - bauda arba areštas, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. Byloje teismas nenustatė BK 62 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytų pagrindų, taip pat jokių BK 54 straipsnio 3 dalies prasme išskirtinių aplinkybių, kurios leistų kaltinamajam A. R. skirti švelnesnę, negu įstatymo numatytą bausmę.

Teismas nustatydamas kaltinamajam A. R. skirtinos laisvės atėmimo bausmės dydį pirmiausia atsižvelgia į jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį – veikiant tiesiogine tyčia padaryti 2 apysunkiai nusikaltimai nuosavybei. Atsižvelgiant į tai, kad viena veika padaryta veikiant bendrininkų grupe, įvertinamas ir kaltinamojo vaidmuo, indėlis į nusikalstamą bendrininkų grupės veiklą. Nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis A. R. buvo pakankamai aktyvus, jo indėlis į nusikalstamą bendrininkų grupės veiklą buvo svarus. Teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo elgesį po nusikalstamų veikų padarymo – nors ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu jis dėl vagystės iš N. K. sodybos prisipažino visiškai, o dėl vagystės iš A. K. prisipažino iš dalies, tačiau atsiprašė nukentėjusiųjų, gailėjosi dėl padarytų nusikalstamų veikų.

Įvertintini ir byloje esantys duomenis, apibūdinantys kaltinamąjį A. R. – baustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 104-106), anksčiau teistas (t.2, b. l. 97-99), dirbantis (t.4., b.l. 52), psichiatro ir priklausomybės ligų dispanserinėje įskaitoje neįrašytas (t.2, b.l. 112), Anykščių rajono savivaldybės administracijos Svėdasų seniūnijos seniūno charakterizuojamas teigiamai (t.2., b.l. 109), pats savo iniciatyva pradėjo gydymą nuo žalingų įpročių – alkoholio vartojimo (t.4., b.l. 50), augina mažą vaiką (t.4., b.l. 51). Taip pat atsižvelgtina, kad yra nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė bei atsakomybę sunkinančios aplinkybės.

Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog A. R. iki aptariamos veikos padarymo visuomenei buvo pavojingas, nes ankščiau yra teistas. Todėl, teismo nuomone, BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti, už įvykdytas vagystes paskyrus jam laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant artimesnį BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos bausmės vidurkiui. Teismo vertinimu būtent tokia bausmė už padarytas veikas atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei kaltinamojo asmenybę ir nebus akivaizdžiai per griežta.

Teismas įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad yra pagrindas A. R. atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Bausmės vykdymo atidėjimą reglamentuojančio BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina, kad A. R. atitinka formalias BK 75 straipsnyje nustatytas sąlygas, t. y. jis padarė du apysunkius nusikaltimus, jam šiuo nuosprendžiu skiriama laisvės atėmimo bausmė neviršija ketverių metų. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog A. R. anksčiau teistas, charakterizuojamas teigiamai, nukentėjusiojo atsiprašė, turi darbą bei savo iniciatyva pradėjo gydytis nuo žalingų įpročių – alkoholio vartojimo, taip pat augina mažametį sūnų. Atsižvelgus į tai, teismas linkęs suteikti A. R. galimybę pakeisti savo gyvenimo būdą ir pasitaisyti. Esant šioms aplinkybėms, spręstina, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus skirtinos bausmės atlikimo, todėl kaltinamajam taikytinos BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatos ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas, kartu nustatant tam tikras pareigas.

Į kaltinamajam paskirtos bausmės laiką, vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, įskaitytinas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2015 m. liepos 21 d. 15.00 val. iki 2015 m. liepos 23 d. 15.00 val. (dvi dienos), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Kaltinamajam A. R. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas (t. 2, b. l. 158-159), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

Dėl K. M. R. skirtinos bausmės

BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta bausmė - bauda arba areštas, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. Byloje teismas nenustatė BK 62 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytų pagrindų, taip pat jokių BK 54 straipsnio 3 dalies prasme išskirtinių aplinkybių, kurios leistų kaltinamajai K. M. R. skirti švelnesnę, negu įstatymo numatytą bausmę.

Teismas nustatydamas kaltinamajai K. M. R. skirtinos laisvės atėmimo bausmės dydį pirmiausia atsižvelgia į jos padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį – veikiant tiesiogine tyčia padarytas apysunkis nusikaltimas nuosavybei. Atsižvelgiant į tai, kad veika padaryta veikiant bendrininkų grupe, įvertinamas ir kaltinamosios vaidmuo, indėlis į nusikalstamą bendrininkų grupės veiklą. Nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis K. M. R. buvo aktyviausia iš visų, jos indėlis į nusikalstamą bendrininkų grupės veiklą buvo svarus. Teismas atsižvelgia ir į kaltinamosios elgesį po nusikalstamų veikų padarymo – nors ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu ji dėl vagystės prisipažino iš dalies, tačiau atsiprašė nukentėjusio, gailėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos.

Įvertintini ir byloje esantys duomenis, apibūdinantys kaltinamąją K. M. R. – bausta administracine tvarka (t. 2, b. l. 2016-220), anksčiau teista ne kartą (t.2, b. l. 177-215), nedirbanti (t.2., b.l. 176), nuo 1999 m. lankėsi ir gydėsi Anykščių PSC (t. 2., b.l. 222), jai nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas (t.2., b.l. 222), Anykščių rajono savivaldybės administracijos Svėdasų seniūnijos seniūno charakterizuojamas teigiamai (t.2., b.l. 221). Taip pat atsižvelgtina, kad yra nustatyta jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė bei atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog K. M. R. iki aptariamos veikos padarymo visuomenei buvo pavojinga, nes ankščiau yra ne kartą teista. Todėl, teismo nuomone, BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti, už įvykdytą vagystę paskyrus jai laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant artimesnį BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos bausmės vidurkiui. Teismo vertinimu būtent tokia bausmė už padarytą veiką atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei kaltinamosios asmenybę ir nebus akivaizdžiai per griežta.

Teismas įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad yra pagrindas K. M. R. atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Bausmės vykdymo atidėjimą reglamentuojančio BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina, kad K. M. R. atitinka formalias BK 75 straipsnyje nustatytas sąlygas, t. y. ji padarė apysunkį nusikaltimą, jai šiuo nuosprendžiu skiriama laisvės atėmimo bausmė neviršija ketverių metų. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog K. M. R. anksčiau teista, charakterizuojama teigiamai, nukentėjusiojo atsiprašė. Atsižvelgus į tai, teismas linkęs suteikti K. M. R. galimybę pakeisti savo gyvenimo būdą ir pasitaisyti. Esant šioms aplinkybėms, spręstina, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus skirtinos bausmės atlikimo, todėl kaltinamajai taikytinos BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatos ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas, kartu nustatant tam tikras pareigas.

Į kaltinamajai paskirtos bausmės laiką, vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, įskaitytinas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2015 m. liepos 22 d. 21.30 val. iki 2015 m. liepos 24 d. 13.10 val. (dvi dienos), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Kaltinamajai K. M. R. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 245), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Dėl R. B. skirtinos bausmės

BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta bausmė - bauda arba areštas, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. Byloje teismas nenustatė BK 62 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytų pagrindų, taip pat jokių BK 54 straipsnio 3 dalies prasme išskirtinių aplinkybių, kurios leistų kaltinamajam R. B. skirti švelnesnę, negu įstatymo numatytą bausmę.

Teismas nustatydamas kaltinamajam R. B. skirtinos laisvės atėmimo bausmės dydį pirmiausia atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį – veikiant tiesiogine tyčia padarytas apysunkis nusikaltimas nuosavybei. Atsižvelgiant į tai, kad veika padaryta veikiant bendrininkų grupe, įvertinamas ir kaltinamojo vaidmuo, indėlis į nusikalstamą bendrininkų grupės veiklą. Nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis R. B. buvo pakankamai aktyvus, jo indėlis į nusikalstamą bendrininkų grupės veiklą buvo svarus. Teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo – nors ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu jis dėl vagystės prisipažino iš dalies, tačiau atsiprašė nukentėjusiojo, gailėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos.

Įvertintini ir byloje esantys duomenis, apibūdinantys kaltinamąjį R. B. – nebaustas administracine tvarka (t. 3, b. l. 25), anksčiau teistas (t.3, b. l. 15-24), dirbantis, psichiatro ir priklausomybės ligų dispanserinėje įskaitoje neįrašytas (t.3, b.l. 29), darbdavio charakterizuojamas teigiamai (t.3., b.l. 28), augina 2 vaikus. Taip pat atsižvelgtina, kad yra nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė bei atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog R. B. iki aptariamos veikos padarymo visuomenei buvo pavojingas, nes ankščiau yra teistas. Todėl, teismo nuomone, BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti, už įvykdytą vagystę paskyrus jam laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant artimesnį BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos bausmės vidurkiui. Teismo vertinimu būtent tokia bausmė už padarytą veiką atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei kaltinamojo asmenybę ir nebus akivaizdžiai per griežta.

Teismas įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad yra pagrindas R. B. atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Bausmės vykdymo atidėjimą reglamentuojančio BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina, kad R. B. atitinka formalias BK 75 straipsnyje nustatytas sąlygas, t. y. jis padarė apysunkį nusikaltimą, jam šiuo nuosprendžiu skiriama laisvės atėmimo bausmė neviršija ketverių metų. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog R. B. anksčiau teistas, charakterizuojamas teigiamai, nukentėjusiojo atsiprašė, turi darbą, augina du vaikus. Atsižvelgus į tai, teismas linkęs suteikti R. B. galimybę pakeisti savo gyvenimo būdą ir pasitaisyti. Esant šioms aplinkybėms, spręstina, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus skirtinos bausmės atlikimo, todėl kaltinamajam taikytinos BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatos ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas, kartu nustatant tam tikras pareigas.

Į kaltinamajam paskirtos bausmės laiką, vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, įskaitytinas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2015 m. liepos 23 d. 13.30 val. iki 2015 m. liepos 24 d. 13.20 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Kaltinamajam R. B. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 3, b. l. 65), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Dėl byloje pareikšto AB „Lietuvos draudimas“ patikslinto civilinio ieškinio

Pagal BPK kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). Civilinio ieškinio pagrįstumas ir dydis kartu su kitomis bylos aplinkybėmis įrodinėjamas pagal BPK taisykles, o tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo baudžiamojo proceso įstatymas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 1 ir 2 dalys).

AB „Lietuvos draudimas“ patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakingų už žalą asmenų 5218,27 Eur žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas. Nurodo, kad AB „Lietuvos draudimas išmokėjo 5218,27 Eur draudimo išmoką už 2015 m. kovo 28 d. vagystę iš A. K. priklausančių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), pagrobtą ir apgadintą turtą. Išmokėjęs išmoką AB „Lietuvos draudimas“ įgijo reikalavimo teisę į atsakingus dėl padarytos žalos asmenis. Žalą padarę asmenys privalo atlyginti nuostolius Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnyje numatytu pagrindu.

Teismas pažymi, kad pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Taigi šis straipsnis nustato, kokie civiliniai ieškiniai nagrinėjami baudžiamajame procese. Regresiniai ieškiniai baudžiamajame procese nenagrinėjami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014m. birželio 3 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-269/2014). Taigi, atsižvelgiant į tai, kad regresiniai reikalavimai nagrinėtini civilinio proceso tvarka, civilinio ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu.

Dėl byloje pareikšto A. K. civilinio ieškinio

Bylos nagrinėjimo teisme metu buvo priimtas nukentėjusiojo A. K. ieškinys, kuriuo jis prašo priteisti iš AB „Lietuvos draudimas“ 11 405,06 Eur patirtą turtinę žalą, kuri atsirado dėl kaltinamųjų A. R., K. M. R. ir R. B. nusikalstamų veiksmų. Nurodo, kad laikotarpyje nuo 2015 m. sausio mėnesio iki 2015 m. kovo mėnesio buvo apvogta jo sodyba, o vagystės metu galiojo sudaryta būsto draudimo sutartis. Pagal minėta draudimo sutartį AB „Lietuvos draudimas“ buvo apdraudusi minėtą sodybą nuo vagysčių. Todėl vadovaudamasis CK 6.987 straipsniu mano, kad AB „Lietuvos draudimas“ turi atlyginti nukentėjusiajam, vagystės metu padarytą turtinę žalą. Pažymėjo, kad AB „Lietuvos draudimas“ yra atlyginęs tik dalį žalos.

Kaip jau minėta ankščiau, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį (BPK 109 straipsnis). Paprastai už nusikalstama veika padarytą žalą materialiai atsako pats kaltinamasis, tačiau įstatymų numatytais atvejais už įtariamojo (kaltinamojo) nusikalstama veika padarytą žalą gali atsakyti įtariamasis (kaltinamasis) ir materialiai atsakingas asmuo arba tik materialiai atsakingas asmuo (BPK 109 straipsnis, 111 straipsnio 1 dalis, CK 6.263 straipsnio 3 dalis ir kt.). Pavyzdžiui, tėvai ar rūpintojas atsako už nepilnamečio padarytą žalą (CK 6.276 straipsnio 2 dalis); samdantis darbuotojus asmuo atlygina žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojo, einančio darbines (tarnybines) pareigas, kaltės (CK 6.264 straipsnis); asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams, atlygina didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą (CK 6.270 straipsnis); draudimo įmonė atlygina žalą, esant draudiminiam įvykiui (CK 6.254, 6.987 straipsniai); valstybė atsako už žalą, atsiradusią dėl pareigūno ar tarnautojo neteisėtų veiksmų (CK 6.271, 273 straipsniai), ir kt.

Taigi, vienas iš materialiai atsakingų asmenų, išvardytų BPK 109 straipsnyje, 111 straipsnio 1 dalyje, gali būti draudimo įmonė (draudikas), su atsakingu už žalos padarymą asmeniu (pavyzdžiui, transporto priemonės valdytoju) trečiojo asmens interesais sudariusi civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Civilinės atsakomybės draudimo atveju pareiga atlyginti padarytą turtinę ir neturtinę žalą kyla dviem asmenims: draudikui ir žalą padariusiam asmeniui (draudėjui). Nagrinėjamu atveju, draudimo sutartis buvo sudaryti tarp pačio nukentėjusiojo ir draudimo bendrovės, o kaltinamieji šioje byloje nėra draudėjai civilinės atsakomybės prasme. Todėl šiuo atveju, nukentėjusiojo A. K. reikalavimai nagrinėtini civilinio proceso tvarka, o civilinio ieškovo A. K. civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

2015 m. kovo 28 d. įvykio vietos apžiūros metu paimtos stiklo šukės (saugomos Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugojimo kameroje (toliau - saugojimo kamera)) (t.3., b. l. 60), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinos.2015 m. balandžio 2 d. papildomos įvykio vietos apžiūros metu paimta nuorūka ir nudegęs degtukas (saugomi saugojimo kameroje) (t. 3, b. l. 60), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.2015 m. rugsėjo 21 d. kaltinamojo A. R. patekta guminė valtis (geltonos/mėlynos spalvos) ir trimeris Nr. RT 4004 VA 2 (saugomi saugojimo kameroje) (t. 3, b. l. 60) grąžintini teisėtam savininkui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. R. pripažinti kaltu:

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės iš N. K.) ir paskirti laisvės atėmimo bausmę vieneriems metams;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės iš A. K.) ir paskirti laisvės atėmimo bausmę dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti laisvės atėmimo bausmę dvejiems metams ir šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, šią bausmę subendrinti iš dalies sudedant su Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 13 d. Nuosprendžiu paskirta dviejų metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant 3 metams, ir galutinę subendrintą bausmę A. R. paskirti trijų metų ir vienuolikos mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 ir 2 dalimis, A. R. paskirtos trijų metų ir vienuolikos mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti trejiems metams, įpareigojant A. R. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba būti užsiregistravusiam darbo biržoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į paskirtą bausmę įskaityti laiką, išbūta laikinajame sulaikyme nuo 2015 m. liepos 21 d. 15.00 val. iki 2015 m. liepos 23 d. 15.00 val. (dvi dienos), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

A. R. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

A. R. skirtą kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

K. M. R. pripažinti kalta pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės iš A. K.) ir paskirti laisvės atėmimo bausmę dvejiems metams ir 2 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 ir 2 dalimis, K. M. R. paskirtos dviejų metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti trejiems metams, įpareigojant K. M. R. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba būti užsiregistravusiam darbo biržoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į paskirtą bausmę įskaityti laiką, išbūta laikinajame sulaikyme nuo 2015 m. liepos 22 d. 21.30 val. iki 2015 m. liepos 24 d. 13.10 val. (dvi dienos), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

K. M. R. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

R. B. pripažinti kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės iš A. K.) ir paskirti laisvės atėmimo bausmę dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 ir 2 dalimis, R. B. paskirtos dviejų metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti trejiems metams, įpareigojant R. B. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba būti užsiregistravusiam darbo biržoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į paskirtą bausmę įskaityti laiką, išbūta laikinajame sulaikyme nuo 2015 m. liepos 23 d. 13.30 val. iki 2015 m. liepos 24 d. 13.20 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

R. B. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

AB „Lietuvos draudimas“ civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.

Nukentėjusiojo A. K. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

2015 m. kovo 28 d. įvykio vietos apžiūros metu paimtas stiklo šukes (saugomas Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugojimo kameroje), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.2015 m. balandžio 2 d. papildomos įvykio vietos apžiūros metu paimtą nuorūką ir nudegusį degtuką (saugomus Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugojimo kameroje), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.2015 m. rugsėjo 21 d. kaltinamojo A. R. patektą guminę valtį (geltonos/mėlynos spalvos) ir trimerį Nr. RT 4004 VA 2 (saugomus Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugojimo kameroje) grąžintini teisėtam savininkui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Anykščių rajono apylinkės teismą.

Teisėja (parašas)Nuorašas tikras:Teisėja Justė Kliučinskienė