Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2014-03-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1-308-899/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-03-13
Bylos Nr.
1-308-899/2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Bronius Vinciūnas
Nukentėjusysis
B. U., A. G.
Kaltinamasis
J. V.
Advokatai
Adolfas Račkauskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-308-899/2014Teisminio proceso Nr. 1-40-1-00435-2013-2Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.3.2; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.10.1; 1.2.26.2.1; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. kovo 13 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Bronius Vinciūnas,sekretoriaujant Linai Paulauskienei,dalyvaujant prokurorėms Gitanai Mačiulienei, Jolantai Steponavičiūtei,gynėjui advokatui Adolfui Račkauskui,nukentėjusiesiems B. U., A. G.,nukentėjusiojo A. G. atstovei pagal įstatymą D. G.,vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovei Eglei Lazdauskienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, besimokantis (duomenys neskelbtini) kurse, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Šiaulių r., teistas: 1) Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012-12-12 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 284 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 metams 6 mėn.; 2) Šiaulių apylinkės teismo 2013-05-06 baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 284 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 1 metams 9 mėnesiams, Šiaulių apylinkės teismo 2013-12-31 nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista 90 parų areštu, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. V. 2013-07-16 apie 16.40 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje - Šiaulių r., (duomenys neskelbtini) namo kieme, negerbdamas elementarių padoraus elgesio normų, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: Šiaulių r. (duomenys neskelbtini) namo kieme, panaudodamas fizinį smurtą prieš A. G. ir B. U. pašalinių žmonių akivaizdoje, t. y. garsiai šaukdamas, vartodamas necenzūrinius bei asmenybę žeidžiančius žodžius nukentėjusiųjų A. G. ir B. U. atžvilgiu, pagriebdamas A. G. už kaklo bei jį smaugdamas, po to kumščiu suduodamas vieną smūgį A. G. į veidą, tuo sukeldamas jam fizinį skausmą, tuo tarpu A. G. patėviui B. U. bandant apginti posūnį, suduodamas vieną smūgį B. U. į veidą, tuo sukeldamas jam fizinį skausmą, sukėlė neigiamas emocijas bei demonstravo nepagarbą aplinkiniams, tokiu būdu sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis J. V. teisiamojo posėdžio metu pagal jam pareikštą kaltinimą kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad kaltinime laikas, vieta ir aplinkybės yra nurodyti teisingai. Visiškai sutinka tiek dėl išsakytų žodžių, tiek dėl savo veiksmų. Dienos tiksliai nepamena, bežaidžiant krepšinį, atėjo draugai, kurie pasakė, kad A. G. paėmė jų dviratį. Buvo išgėręs, todėl su savo draugais nuėjo kartu. Kartu buvo „vampyriukas“, kurio vardo, pavardės nežino. Kitų asmenų nepamena, nepastebėjo, gali būti, kad dėl to, jog buvo neblaivus. Kas iškvietė policiją, nežino, tik išgirdo, kad kažkas sakė „kviečiame policiją“. Nuėjęs, stipriai suėmė A. G. už kaklo, gali būti, kad trenkė ir B. U.. Pripažįsta, kad savo veiksmais galėjo sukelti nukentėjusiesiems fizinį skausmą. Aplinkiniai įvykį matė, tai jiems sukėlė neigiamas emocijas. Taip pasielgė todėl, kad buvo galimai įvykdyta vagystė. Išgėręs būna agresyvus. Blaivus nebūtų, taip pasielgęs. Ankščiau tokių konfliktų tarp jo ir nukentėjusiųjų nėra buvę. Savo elgesį vertina blogai. Už savo veiksmus atsiprašo, gailisi, tai daugiau nepasikartos. Yra moksleivis, nedirba. Nusikaltimų daugiau nebedarys, pasibaigus visiems teismams išvažiuos į Angliją, nes jau pasimokė.

Įrodymų tyrimas teisme nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, nes J. V. nėra kaltinamas sunkių ar labai sunkių nusikaltimų padarymu, visiškai pripažino savo kaltę ir sutiko, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėjas ir teisiamajame posėdyje dalyvavusi prokurorė.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, J. V. kaltę įrodo ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei teisme ištirti įrodymai:

- nukentėjusiojo A. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2013-07-16 16.38 val., būnant namų kieme, į kiemą atėjo iš matymo pažįstamų jaunuolių grupė, iš kurių vienas buvo J., pravarde K., kurio pavardės nežino. J. V. pareikalavo atiduoti dviratį, kurį pavogė iš D. M.. Su J. V. buvo D. M. ir R. U., o kitų vaikinų nepažinojo. J. V. paėmęs už kaklo ėmė smaugti ir vieną kartą kumščiu smogė į veidą. Tada kieme buvęs tėvas puolė jį gelbėti. J. V. B. U. taip pat smūgiavo į veidą. Tėvas dėl gauto smūgio pargriuvo. Kieme buvo jo giminaičio M. T. mopedas. M. T. taip pat buvo kieme. Po to, kai buvo sumuštas ir kai buvo suduotas smūgis jo tėvui, J. V. bandė vietoje to dviračio, kurį neva jis buvo pavogęs, iš kiemo išvaryti M. T. mopedą. J. V. net buvo ant mopedo atsisėdęs, tačiau jo nespėjo užvesti, nes jam tai padaryti sutrukdė M. T.. Mano jog, jei ne M. T., J. V. mopedą butų išsivaręs. Be to, susirinkę vaikinai J. V. pritarė, kad reikia paimti mopedą, nes už jį daugiau būtų gavę nei už dviratį. Tiek M. T., tiek jis J. V. sakė, kad mopedas yra ne jo, o M. T., bet J. V. pasakė, kad jam nesvarbu. Įvykio metu į namo kiemą su J. V. buvo atėjęs D. D.. Tačiau su D. D. tik apsižodžiavo, vienas kitam pasakė negražius žodžius ir apsistumdė. D. D. iš jo dviračio nereikalavo. Gatvėje matė stovinčius gal kokius 15 vaikinų, iš kurių pažinojo brolius O. ir R. U. ir vaikiną vardu M., kurio pavardės nežino. Kitų vaikinų nepažinojo, kurie į kilusį konfliktą nesikišo, tik stebėjo kas vyksta. Po gautų smūgių paskambino numeriu 112 ir iškvietė policijos pareigūnus. Iki atvykstant policijos pareigūnams, visi jaunuoliai pasišalino. Pas medikus dėl sužalojimų nesikreipė, pas ekspertus taip pat nevyko. Išoriniai sužalojimai užgijo. Ant veido buvo mėlynės bei paraudimai ant kaklo. Akistatų metu su J. V. savo parodymų nepatvirtino, kadangi pabijojo jo, o be to, šis prašė, kad parodymų jis nepatvirtintų. Jis J. V. bijo (7-9, 12-13 b. l.);

- 2013-11-18 akistatos protokolas, kuriame užfiksuota, jog akistaton buvo suvesti A. G. ir J. V.. A. G. tvirtino, jog apie įvykį nieko nebeprisimena, kadangi jis su J. V. susitaikė. J. V. patvirtino, jog ir jis nieko apie įvykio aplinkybes nebeprisimena (101 b. l.);

- nukentėjusiojo B. U. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad įvykio datos nebeprisimena, bet buvo vasara, kuomet jis buvo namuose, t. y. darbavosi kieme. Dienos metu pamatė, kad netoli jų namų, ant gavės susirinko būrys vaikinų, jų buvo gal apie 10. Dar du vaikinai įėjo į kiemą. Sūnus A. G. taip pat buvo kieme ir padėjo pačiam dirbti. Tie du įėję į kiemą vaikinai iš karto priėjo prie A. G.. Vienas iš jų, kaip žino, J. V., pareikalavo atiduoti dviratį, kito vaikino nepažino. A. G. pasakė, kad jis apie jokį dviratį nieko nežino, kad jokio dviračio neėmė. Tada J. V. sūnui pradėjo grasinti. J. V. griebė A. G. už kaklo ir pradėjo smaugti, dusinti. Tas kitas vaikinas nieko nedarė, tik stovėjo kieme, o visi kiti likusieji vaikinai stovėjo gatvėje ir žiūrėjo. Tai pamatęs, pats puolė ginti sūnų. Bandė J. V. atplėšti nuo sūnaus. Tačiau atsisukęs J. V. pačiam vieną kartą kumščiu sudavė į veidą. Po smūgio griuvo ant žemės. Nepastebėjo, ar J. V. sūnui sudavė daugiau smūgių. Konfliktą nutraukė į kiemą atbėgę giminaičiai, t. y. V. U. ir S. T.. Juos, kaip žino, pakvietė žmona, nes pati žmona tada dirbo ir negalėjo pagelbėti. Žmonai apie įvykį pranešė kaimynė L. K.. Įvykio metu J. V. pačiam sudavė vieną smūgį į veidą. Jokių sužalojimų nepatyrė, į medikus nesikreipė, tačiau įvykio metu buvo sukeltas fizinis skausmas (19-20 b. l.);

- 2013-11-18 akistatos protokolas, kuriame užfiksuota, jog akistaton buvo suvesti B. U. ir J. V.. Akistatos metu B. U. patvirtino, jog J. V. iš A. G. reikalavo dviračio ir, jį paėmęs už kaklo, smaugė. J. V. sutiko su U. parodymais, kad reikalavo iš A. G. dviračio, bet neigė A. G. smaugęs. B. U. parodė, kad J. V., kuomet atitraukė nuo sūnaus, smogė pačiam į nosį, dėl ko jis nuvirto. J. V. neigė smūgiavęs B. U., o tik tvirtino, jog jį pastūmė, po ko šis nukrito į krūmus. J. V. paklausė B. U., kodėl šis puolė jį su kirviu rankose, o B. U. tvirtino, kad kirviu J. V. nepuolė, o tik prieš tai dirbo su kirviu, todėl jį turėjo rankose. J. V. paklausus B. U., kodėl šis be kirvio puolė jį, B. U. atsakė, jog norėjo apginti sūnų (102-103 b. l.);

- liudytojos D. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad apie įvykį jai pranešė kaimynė L.. Kaimynė pasakė, kad į kiemą suvirto 15 jaunuolių, kurie visi šaukia „motociklas, motociklas“. Dar sakė, kad muša jos vyrą ir sūnų, vyras krito ant žemės. Kadangi negalėjo palikti darbo, ji skubiai paskambino savo sugyventiniui B. U.. Šis pasakė, kad atėjo pulkas bernų, kurie reikalavo dviračio, sakė, jog smaugė sūnų, bei, kad ir jis gavo smūgį, dėl ko nugriuvo. Tada B. U. pasiteiravo, ar kvietė policiją, o šis pasakė, kad A. G. policiją jau iškvietė. Giminaičiams pati neskambino, nes jiems pranešė B. U.. Atbėgę giminaičiai atėjusius vaikus iš kiemo išgainiojo. Kalčiausias, kaip žino, yra J. V., o kiti buvę jaunuoliai buvo tik kaip žiūrovai, t. y. susirinkę stebėjo, kas vyksta. A. G. tikrai iš nieko dviračio nevogė. Kaip žino, minėtas dviratis vėliau atsirado, t. y. tą pačią dieną pas vieną iš vaikinų, kuris tada buvo prie jų namo, tačiau pas kurį konkrečiau, nežino. Kaip suprato, J. V., neišsiaiškinęs dėl dviračio visų aplinkybių, neteisėtai užsipuolė jos sūnų ir jį sumušė, be to, kaip žino, dar ir sūnui grasino. Apie tai, kad J. V. bandė pasisavinti M. T. mopedą, nieko nežino. Kai grįžo namo, ant sūnaus veido matė sužalojimus – mėlynes. Matė, kad ir B. U. buvo barzda su mėlyne. Dėl sūnaus sužalojimų pas medikus nevedė, nes jis blogai nesijautė. Akistatų metu ji pati dalyvavo kartu su sūnumi A. G.. Girdėjo, kad A. G. akistatų metu nepatvirtino to, kad J. V. sumušė tėvą ir jį patį. Mano, kad A. G. yra išsigandęs, bijo J. V.. Be to, nenori būti skundiku. Pirmų apklausų metu sūnus sakė tiesą, nes ir po įvykio buvo pačiai nurodęs, kad jį ir tėvą sumušė J. V. (15-18 b. l.);

- liudytojo A. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad kada įvykis buvo nepamena, bet žino, kad tai įvyko vasara. Buvo dienos metas, kuomet jis, jo brolis A. G. kieme su tėvu B. U. dirbo. Į kiemą atėjo J., kurį vadina K., jo pavardės nežino. J. V. į kiemą atėjo kartu su D.. Jie atėjo kartu su daugiau vaikinų, kurie liko gatvėje, jų buvo apie 10. Iš jų pažinojo R. U., M., jo pavardės nežino, kas buvo dar, jau nebeprisimena. Kai J. V. atėjo, jis pradėjo A. G. reikalauti dviračio. J. V. A. G. kaltino, kad jis pavogė dviratį. Iš pradžių J. V. bandė aiškintis ramiai. A. G. jam atsakė, kad jokio dviračio nevogė, kad jo neturi. J. V. pasakė, kad, kol negaus dviračio, tol neišeis. Sakė, kad jei A. G. nepasakys, kur dviratis, jis gaus į galvą. A. G. sakė, kad dviračio neėmė. Tada J. V. ranka pagriebė A. G. už kaklo, prirėmė jį prie kopėčių ir pradėjo smaugti. Tuo pat metu J. V. kita ranka A. G. sudavė į veidą, t. y. į skruostą. Matė vieną smūgį. Tada tėvas taip pat buvo šalia. Pamatęs, kad A. G. yra mušamas, tėvas puolė ginti. Tėvas, priėjęs prie A. G., J. V. nuo A. G. pastūmė. Tada J. V. kumščiu į veidą trenkė tėvui, dėl to šis nugriuvo. D. į visą tai iš vis nesikišo, jis tik stovėjo ir žiūrėjo, kaip ir kiti, ant gatvės stovėję, vaikinai. Po to, kai J. V. sumušė brolį ir tėvą, šis pasakė, kad vietoje dviračio jis pasiims mopedą. Tas mopedas buvo M. T., kuris taip pat buvo kieme. M. T. pasakė, kad tai jo mopedas. Kaip žino, jo tėvas paskambino kaimynams. Pas juos į kiemą atbėgo M. T. tėvai ir išvaikė susirinkusius vaikinus. Kažkas iškvietė policiją, bet nežino kas konkrečiai. Kai J. V. išgirdo, kad yra kviečiama policija, iš kiemo išėjo. J. V. prie paties nelindo ir nemušė, o sumušė tik A. G. ir tėvą (23-24 b. l.);

- liudytojos L. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2013-07-16 apie 16-17 val. būnant namų kieme, adresu: (duomenys neskelbtini) Šiaulių r., pastebėjo būrelį jaunuolių. Jaunuolių buvo apie 7-8 o gal ir 10, kurie visi stovėjo ant gatvės. Kaimynų G. kieme stumdėsi du jaunuoliai, kurių vienas iš jų buvo G. sūnus, o kito nepažino. Stovintys gatvėje šaukė: „viską žinom, atiduokit“. Suprato, kad ginčas kilo dėl motociklo, kuris tada stovėjo G. kieme ir buvo atremtas į sieną. Visi vaikinai, žiūrėdami bei rodydami rankomis į motociklą, šaukė, kad tai jų, tačiau jo pasiimti niekas nebandė. Tų dviejų vaikinų, kurie mušėsi, puolė tėvas skirti A. G.. Jis šaukė: „nekišk rankų prie mano sūnaus“, o tas kitas vaikinas šaukė: „kada atiduosit pinigus?“. Pačių muštynių pradžios nematė, todėl nežino, kas jas pradėjo, išgirdo tik triukšmą. Konkrečių smūgių kieno nors atžvilgiu taip pat nematė, o matė tik stumdymąsi. Nematė nei vieno vyriškio ar jaunuolio nugriuvusio. Daugiau vyko apsižodžiavimas. Kai A. G. tėvas B. U. bandė skirti besimušančius, jis kažkaip nugriuvo ant žemės, tačiau, kaip pargriuvo, t. y. ar dėl suduoto smūgio, ar kaip kitaip nematė. Pastebėjo, kad B. U. buvo ranka užsiėmęs už širdies. Žinojo, kad B. U. turi problemų su širdimi, todėl išsigando ir ėmė skambinti kaimynei, D. G.. D. G. pasakė, kad ji negali palikti darbo bei pasakė, kad ji paskambins giminaičiams, kurie gyvena netoliese. Netrukus atbėgo B. U. sūnėnas su žmona. Jie nutraukė konfliktą – liepė nešdintis, sakė, kad kvies policiją. Visi vaikinai išėjo, o išeidami visi šaukė, keikėsi necenzūriniais žodžiais, plūdosi. Ji įvykį pradėjo matyti, tik tada, kai į konfliktą įsikišo B. U., todėl nematė, ar prieš tai A. G. buvo suduoti smūgiai (25-26 b. l.);

- liudytojo V. U. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad tikslios įvykio datos nepamena, bet žino, kad buvo liepos mėnuo. Buvo namuose, adresu: Šiaulių r. (duomenys neskelbtini). Vakarop jam paskambino dėdė B. U., kuris pasakė, kad reikia skubiai atvažiuoti pas jį į namus, nes pas juos yra susirinkę paaugliai ir kad gali kilti muštynės. Po šio skambučio išbėgo pas B. U.. Ten nubėgęs, pamatė, kad prie dėdės namų, gatvėje stovi gal 10-12 nepažįstamų paauglių. B. U. kieme pamatė dar vieną vaikiną, kurio nepažinojo, bet girdėjo, kad jį vadino K.. Kieme daugiau pašalinių vaikinų nematė. Kai jis atbėgo, muštynių kieme nebuvo. Kieme buvo B. U. sūnus A. G. ir pats B. U.. Kad kuris nors iš jų butų buvęs sumuštas, nepastebėjo. Tačiau abu, tiek A. G., tiek B. U. sakė, kad vaikinas, pravarde K., pirma sudavė smūgius A. G., o kai B. U. bandė apginti sūnų, tada K. sudavė smūgį ir B. U.. Kai iš pat pradžių atėjo į B. U. kiemą, minėtas vaikinas – K. šaukė „gražinkit dviratį, kurį pavogėt“. Kieme buvo ir M. T.. Žino, kad M. T. buvo pas G. nuvykęs motoroleriu. Nematė, kad K. būtų bandęs pasiimti minėtą mopedą. Vėliau jam M. T. minėjo, kad K. vietoje nerasto dviračio norėjo pasiimti mopedą, tačiau kažkodėl jo nepasiėmė. Kai atėjo, K. bandė išprašyti iš kiemo. Dar prieš jam išbėgant iš namų, apie tai, kur bėga, pasakė savo sugyventinei S. T.. Ji paskui jį atvažiavo dviračiu. Kadangi K. neklausė reikalavimų - išeiti iš kiemo, S. T. iškvietė policiją. Išgirdę, kad yra kviečiama policija, jaunimas, pabuvęs dar apie 10 minučių, pasišalino. Su jais kartu išėjo ir K. (27-28 b. l.);

- liudytojo M. T. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad kada įvyko įvykis, tiksliai nepamena, bet žino, kad buvo vasara. Dienos metu pamatęs, kad gatve ateina grupė jaunuolių, kurių buvo apie 12-15, pats nuėjo pas savo giminaitį A. G.. Kai kuriuos vaikinus iš ateinančių vaikinų kompanijos pažinojo: R. U. bei M. ir D.. Kieme dar buvo A. G. tėvas ir brolis A. G.. Jam atėjus į kiemą, netrukus į kiemą atėjo ir vaikinas vardu J., kurį vadina K., kiti jaunuoliai liko gatvėje. Atėjęs į kiemą J. V. A. G. pasakė, kad šis jam atiduotų dviratį. A. G. pasakė, kad neturi jokio dviračio. J. V. pasakė „davai, ištrauki dviratį arba gausi per snukį“. A. G. ir toliau jam aiškino, kad jis tikrai jokio dviračio neturi. Matė, kaip J. V. A. G. sudavė vieną smūgį ranka į veidą. A. G. dėl gauto smūgio nenugriuvo. Tai pamatęs, A. G. tėvas bandė užstoti sūnų. Matė, kaip J. V. ir A. G. tėvui taip pat sudavė vieną smūgį. Tėvas dėl patirto smūgio suklupo. Paskui, kaip žino, A. G. tėvas paskambino jo tėvui, kuris atbėgo į kiemą ir išvaikė susitrinkusius vaikinus. Visi kiti vaikinai buvo gatvėje, jie nesikišo. Kai J. V. sudavė smūgius A. G. ir A. G. tėvui, J. V. norėjo iš kiemo išvaryti ir paties motorolerį, kuriuo buvo atvykęs pas A. G.. J. V. pasakė, kad A. G. turi jo dviratį, todėl šis pasiims už jį motorolerį. J. V. atsakė, kad motoroleris yra jo, o ne A. G.. Įvykio metu nuo pats J. V. nenukentėjo, smūgių jo atžvilgiu nevartojo (29-30 b. l.);

- liudytojos S. T. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad kada įvyko įvykis, tiksliai nepamena, bet buvo vasara. Būnant namuose, jos vyrui V. U. paskambino giminaitis B. U., kuris pasakė, kad prie jo kiemo susirinko daug jaunimo ir muša vaikus. Tada ji su V. U. sėdo ant dviračių ir išvažiavo. V. U. išvažiavo pirmiau, o ji - šiek tiek vėliau. Kai atvažiavo, pamatė prie B. U. namų, gatvėje daug jaunimo, jų buvo daugiau nei 10. B. U. namų kieme pamatė vaikiną, pravarde K.. Vienas iš tų vaikinų pasakė, kad B. U. sūnus A. G. pavogė dviratį. To vaikino paklausė, kada tas dviratis buvo pavogtas, o šis atsakė, kad šiandien. Jam pasakė, kad A. G. tą visą dieną su sūnumi M. T. buvo jų namuose. Įėjusi į kiemą pamatė, kad iš kiemo išeina K., su kuriuo dar apsižodžiavo. Savo sūnui, kuris buvo pas A. G., liepė skambinti policijai. Susirinkę vaikinai, pamatę, kad yra kviečiama policija, keikdamiesi ir šūkaudami išsiskirstė. A. G. parodė už ausies esantį gumbą, kuris buvo pamėlęs. A. G. klausė, kas jam sudavė, o šis atsakė, kad jį sumušė K.. Pamėlusi barzda buvo ir pas A. G. tėvą B. U.. Kuomet pastarieji buvo sumušti, paties momento nematė, o tik vėliau jie jai pasakojo, kad tėvas, norėdamas apginti A. G. nuo K., gavo pats. Taip pat iš vaikų sužinojo, kad K. vietoje nerasto dviračio norėjo atimti sūnaus motorolerį. Dėl šio įvykio sūnus M. T. nenukentėjo (31-32 b. l.);

- liudytojo M. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad kada įvyko įvykis, tiksliai nepamena, bet žino, jog tai buvo rugpjūčio mėnesį. Apie 16 val., einant su draugais, kurių buvo apie 8, D. D. pasakė, kad nuo parduotuvės buvo pavogtas jo dviratis. Iš kur D. D. žinojo, kad dviratį pavogė A. G., nežino. Tada jie nusprendė nueiti ir dėl to dviračio išsiaiškinti pas A. G.. Beeidami sutiko vaikiną, kurio pravardė K., kurį pažinojo D. D.. D. D. šiam pasisakė, kad iš jo buvo pagrobtas dviratis ir kad tai padarė A. G.. T. K. pasisiūlė eiti kartu. Prie A. G. namų K. liepė jiems laukti gatvėje, o pats su D. D. nuėjo aiškintis į A. G. namų kiemą. Apie ką jie ten kalbėjo, negirdėjo, nes buvo nuo jų apie 30 metrų atstumu. Girdėjo tik, kad jie pykosi, triukšmavo. Matė, kad D. D. su K. priėjo prie A. G., kurie pradėjo aiškintis. Paskui prie jų priėjo ir A. G. tėvas. Tada jie labai pradėjo pyktis, kilo konfliktas. A. G. tėvas priėjo su kirviu rankose ir tuo kirviu užsimojęs puolė K.. T. K. tėvą pastūmė, o tėvas nuo pastūmimo atsirėmė į tvorą. Nematė, kad K. būtų sudavęs smūgį A. G. ar jo tėvui. Visko nestebėjo, gal ko ir nematė. Nematė, kad K. būtų bandęs paimti mopedą, ar reikalavęs jį atiduoti mainais už dviratį. Taip pat negirdėjo, kad K. kam nors būtų grasinęs, o girdėjo tik reikalavimą atiduoti dviratį. D. D. pats taip pat nieko nereikalavo. Kai kilo konfliktas, subėgo U. giminaičiai, jie užsipuolė K., kažkas iškvietė policiją. Tada visi kartu su K. iš tos gatvės išėjo (33-34 b. l.);

- liudytojo D. D. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad kada įvyko įvykis, tiksliai nepamena, bet žino, kad buvo vasara. Pas jį buvo atėjusios mergaitės pasiskolinti dviračio ir mergaitėms savo dviratį paskolino. Netrukus viena iš mergaičių pasakė, kad jai nuvažiavus prie parduotuvės, esančios D. gatvėje, ir išėjus iš parduotuvės, ji neberado paskolinto dviračio. Prie parduotuvės mergaitė buvo sutikusį kažkokį vaikiną, vardu Š., kuris nurodė, kad matė, jog dviratį pavogė U., būtent A. G.. Tada jis su R., M., L. ir kitais ėjo pas U. ieškoti dviračio. Pakeliui sutiko vaikiną, pravarde K., kuris jų pasiteiravo, kur jie eina. Šiam pasakė, kad yra pavogtas jo dviratis ir kad jį pavogė A. G. ir paprašė eiti kartu, kad būtų drąsiau, nes jis buvo vyresnis. Kai nuėjo, visi liko laukti gatvėje, o pats su K. nuėjo į kiemą. K. pasakė A. G. tėvui, kad A. G. pavogė jo dviratį. A. G. taip pat buvo kieme, kuris neigė vogęs dviratį. Juo netikėjo, nes žinojo, kad pastarasis vagiliauja. Tėvas pradėjo reikalauti, kad jie išeitų iš kiemo. A. G. tėvas pasiėmė kirvį, juo užsimojo, norėdamas suduoti K., tačiau K. A. G. tėvą pastūmė - delnu atremdamas į krūtinę. Tėvas įvirto į krūmus. A. G. su K. nesimušė. Tik vienu metu K. buvo su A. G. susimušęs, buvo susikabinę, nes šis pirmas pradėjo. Pats A. G. sudavė kelis smūgius į šoną, o šis taip pat jam sudavė į galvą. Juos išskyrė K.. Būnant tame kieme, jokio mopedo nematė. K. tada garsiai kalbėjo, nes buvo konfliktas, tačiau, kad K. kam nors grasintų, negirdėjo. K. A. G. nemušė, tėvui taip pat smūgių nesudavė, tėvą tik pastūmė. Kai kilo konfliktas, kažkas paskambino policijai, tuomet jie išėjo iš kiemo (35-36 b. l.);

- 2013-11-18 akistatos protokolas, kuriame užfiksuota, kad akistaton buvo suvesti A. G. ir D. D.. A. G. patvirtino, jog jam J. V. smogė ranka į veidą, o su D. D. jis tik susistumdė. D. D. su tokiais A. G. parodymais sutiko iš dalies, nurodydamas, jog jis nematė, kad J. V. būtų sudavęs smūgį A. G., o jis su A. G. iš tiesų susistumdė. A. G. tvirtino, kad tėvas, norėdamas jį apginti, ar tai sudavė jo tėvui, ar tai tėvą pastūmė, nes jis to gerai nematė, bet tėvas suklupo. D. D. tuo tarpu tvirtino, kad A. G. tėvas ėmėsi kirvio, o J. V. delnu pastūmė tėvą ties krūtine (37-38 b. l.);

- 2013-11-18 akistatos protokolas, kuriame užfiksuota, kad akistaton buvo suvesti B. U. ir D. D.. B. U. patvirtino, jog J. V. prirėmęs prie kopėčių ėmė smaugti jo sūnų A. G.. Tuo tarpu, D. D. tvirtino, kad taip nebuvo, kadangi J. V. buvo paėmęs A. G. už krūtinės, o ne už kaklo. B. U. tvirtino, kad jis J. V. nuo sūnaus atitraukė, po ko J. V. pačiam trenkė ranka į veidą, dėl ko nuvirto. D. D. tvirtino, jog taip nebuvo, o buvo taip, kad B. U. paėmė kirvį ir ėjo link J. V., o šis B. U. atstūmė delnu į krūtinę. B. U. nesutiko su D. D. parodymais, tvirtindamas, kad J. V. jam tikrai sudavė į veidą, o jis rankose turėjo kirvį, kadangi su juo dirbo kieme (39-40 b. l.);

- liudytojo R. U. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad kada įvyko įvykis, tiksliai nepamena, bet žino, kad buvo vasara. Būnant kartu su L. F., D. D., J. A., M. V., N., kurio pavardės nežino, broliu O., D. D. pasakė, kad iš jo pavogė dviratį ir kad tai padarė A. G.. Visi nutarė eiti pas A. G. tai išsiaiškinti. Pakeliui sutiko J. V., jį vadina K.. D. D. pasakė, kad buvo pavogtas dviratis ir kad tai padarė A. G.. J. V., kuris buvo neblaivus, pasisiūlė eiti kartu. Visi nuėjo iki A. G. namų. Pats su visais draugais liko laukti gatvėje, o aiškintis nuėjo J. V. su D. D.. J. V. šaukė ant A. G., kad šis atiduotų dviratį. Matė, kad J. V. viena ranka pagriebė A. G. už kaklo ir prirėmė prie kopėčių. Matė, kad J. V. A. G. pastūmė, bet, ar šis nugriuvo, nematė. Supratęs, kad gali kilti muštynės, jis nuėjo toliau, todėl nieko daugiau nematė. D. D. vėliau pasakojo, kad J. V. A. G. tėvui trenkė. J. V. buvo pagriebęs A. G. už kaklo, reikalaudamas atiduoti dviratį. Girdėjo, kad J. V. grasino pasiimsiąs motorolerį, jei šis negrąžins dviračio. Kažkas pakvietė M. T. tėvus, kurie atbėgo į įvykio vietą. Jie pagrasino iškviesti policiją bei reikalavo visiems išsivaikščioti. Jie visi išėjo, o D. D. su J. V. pasiliko (41-42 b. l.);

- liudytojo O. U. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad kada įvyko įvykis, tiksliai nepamena, bet žino, kad buvo vasara. Susitiko su draugais, kokiais tiksliai, nepamena, bet kartu buvo D. D., J. A. ir brolis R.. D. D. pasakė, kad iš jo pavogė dviratį ir kad tai padarė A. G.. Visi nutarė eiti išsiaiškinti pas A. G.. Pakeliui sutiko J. V., kurį vadina K. J. V. pasiteiravo, kur jie visi eina. D. D. pasakė, kad iš jo buvo pavogtas dviratis ir, kad tai padarė A. G.. J. V. pats pasisiūlė eiti kartu. Visi nuėjo iki A. G. namų. Pats liko su visais draugais gatvėje, o aiškintis nuėjo J. V. su D. D.. Kas vyko A. G. kieme, nematė. Žino, kad netrukus atvyko M. T. tėvai. M. T. motina jiems liepė nešdintis, todėl jie išėjo. Kartu ėjo ir D. D. su J. V.. Vėliau su J. V. išsiskyrė. D. D. pasakojo, kad jis buvo susimušęs su A. G. ir kad J. V. trenkė A. G. tėvui. Minėjo, kad A. G. tėvas bandė imtis kirvio. R. jam pasakojo, kad matė, kaip J. V. buvo paėmęs A. G. už kaklo bei kaip jam sudavė delnu per veidą. Tuomet įsikišo A. G. tėvas, o paskui ir šiam J. V. sudavė smūgį. Jis pats to nematė. Būnant gatvėje, girdėjo, kaip J. V. reikalavo A. G. dviračio, girdėjo, kaip grasino išsivaryti mopedą (43-44 b. l.);

- liudytojo L. F. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad kada įvyko įvykis, tiksliai nepamena, bet žino, kad buvo vasara. Pamena, kad paskambino D. D., kuris pasisakė, kad jam pavogė dviratį. D. D. nurodė, kad jis žino, kas tai padarė, dėl dviračio vagystės yra kalti U.. D. D. atsakė, kad gali eiti pasižiūrėti. Iš viso jų buvo apie 10-11 žmonių. Kartu dar buvo N. L., J. A., V. K., taip pat buvo D. D., broliai U., kas dar buvo, neprisimena. Visi ėjo iki U. kiemo. Pakeliui D. D. pasikvietė vyresnį vaikiną, kurio pats asmeniškai nepažinojo. Visi liko stovėti kelyje prie U. namo, o tas vyresnis nuėjo į U. kiemą. Kas vyko kieme, matė ne viską. Tas vaikinas, įėjęs į kiemą, A. pasiteiravo, kur yra dviratis. A. pradėjo gintis, kad jokio dviračio nematė. Vyresnis vaikinas aiškinosi su A. tėvu. Tas vaikinas rėkė, kėlė triukšmą kieme, reikalavo dviračio. Jis matė, kaip tas vyresnis vaikinas paėmė A. už rūbų ties kaklu, o, tai pamatęs, tėvas tą vyresnį vaikiną užsipuolė kirviu, kuriuo kaip tik kapojo malkas. Tėvas užsimojo kirviu, norėdamas apginti sūnų. Tada tas vyresnis vaikinas tėvą delnu pastūmė. Tėvas dėl to nugriuvo. Smūgio nematė. Nematė, kad tas vaikinas suduotų smūgius A. ir jo tėvui. Tada dviračiu atvažiavo kažkoks vyras. Jis pradėjo aiškintis su tuo vyresniu vaikinu ir A., o jie visi, stovėję gatvėje, išsiskirstė (45-46 b. l.);

- liudytojo N. L. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad įvykis buvo liepos mėnesio viduryje, tikslios datos nepamena. Į kiemą atėjo mergaitė, vardu K., ir pasakė, kad pavogė dviratį, kuris priklausė D. D.. Kažkas iš vaikų išsiaiškino, kad dėl vagystės yra kalti U. Tada visi sugalvojo eiti pas U. ieškoti dviračio. Ėjo jis, D. M., broliai U., L. F., J. A., kas dar buvo, neprisimena. Jie sutiko vaikiną, kurį vadina K.. Kažkuris iš draugų K. pakvietė eiti kartu. Nuėjus iki U. kiemo, į kiemą įėjo K., o visi kiti liko laukti gatvėje. Girdėjo, kaip K., įėjęs į kiemą, pasiteiravo, kur yra dviratis. Kieme buvo vyresnis vyras ir vaikas, vardu A.. A. atsakė, kad jis jokio dviračio neturi, bet K. ir toliau reikalavo dviračio. Matė, kaip A. tėvas rankose laikė kirvį ir, kad su juo eina link to vaikino, kurį vadina K.. Matė, kaip K. tą vyrą pastūmė. Nematė, kad K. būtų sudavęs smūgius A. ar jo tėvui, nematė, kad kuris iš jų butų nuvirtęs. Jis ne viską stebėjo, kas vyko kieme. Paskui kažkas iškvietė A. giminaičius, o po ko jie išėjo. Matė, kad A. kieme buvo mopedas, tačiau negirdėjo, kad jo kas būtų reikalavę, kad jį būtų bandęs paimti K.. Negirdėjo, kad kas būtų kvietę policiją. Jis nematė, kad būtų, kas nors, su kuo nors susimušę (47-48 b. l.);

- liudytojo J. A. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad kada įvyko įvykis, neprisimena, bet žino, kad buvo vasara. D. D. pasakė, kad pavogė jo dviratį. D. D. manė, kad jo dviratį pavogė U.. D. D. sugalvojo eiti pas U. išsiaiškinti. Aiškintis ėjo D. D., R., M. V., N., L. F., kas dar buvo, neprisimena. Pakeliui sutiko vaikiną, vardu J., kurį vadina K., kuris taip pat nusprendė eiti kartu. Pas U. į jo namų kiemą aiškintis ėjo J. V. ir D. D.. Kas vyko kieme, matė ne viską, bet girdėjo, nes liko stovėti gatvėje. Girdėjo, kaip D. D. U. pradėjo klausinėti, kur jo dviratis, tačiau vaikinas gynėsi, kad dviračio nematė, kad jo neturi. J. V. taip pat reikalavo, kad šis atiduotų dviratį. Kieme buvęs vyresnis vyras ėmė juos varyti lauk iš kiemo. Matė, kad J. V. pastūmė vyrą, bet, kad jam suduotų smūgius, nematė. Taip pat nematė, kad J. V. suduotų smūgius ir U.. Jokių muštynių nematė, nes ne viską stebėjo, kadangi kalbėjosi su draugais. Kieme buvo kilęs triukšmas, kad net atbėgo kažkokia teta, kuri taip pat J. V. varė lauk. Atėjus minėtai tetai, D. D. su J. V. iš kiemo išėjo. Kažkas iškvietė policiją (49-50 b. l.);

- 2013-07-16 protokolas-pareiškimas, kuriame D. G. nurodė, kad 2013-07-16 16.38val. jai paskambino kaimynė L. K., kuri pranešė, kad pas ją į namus, adresu: (duomenys neskelbtini) K. m., yra atėjusi grupelė jaunuolių, kurie konfliktuoja su jos sugyventiniu B. U. ir jos vaikais. Vėliau iš artimųjų sužinojo, kad jaunuoliai atėję iš D., tarp kurių buvo R. U. ir J., kurio pravardė K., ėmė kaltinti jos nepilnametį sūnų A. G., dviračio vagyste. Tarp jų įvyko apsistumdymas. J. V. buvo pradėjęs smaugti jos sūnų, bet sugyventiniui įsikišus į konfliktą, J. V. sudavė vieną kartą ir sugyventiniui. Sūnų A. G. sumušė nepilnametis berniukas, bet kuris, nežino. K. pavardė gali būti V.. Dėl sūnaus sumušimo į gydymo įstaigą nesikreipė, nes jam buvo sukeltas tik fizinis skausmas (1 b. l.).

LR BK 284 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Kvalifikuojant veiką pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį, neturi reikšmės veikos padarymo motyvai. Jie gali būti ir chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai. Veikos kvalifikavimą pagal LR BK 284 straipsnį apsprendžia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nors šis LR BK straipsnis ima apsaugon tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sukeliamas fizinis skausmas, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas. Todėl papildoma vertybė, saugoma LR BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata bei nuosavybė (kasacinės nutartys Nr. 2K-142/2008, 2K-417/2008, 2K-293/2009, 2K-272/2010, 2K-286/2011, Nr. 2K-181/2012 ir kt.).

Teismas įvertino teisiamojo posėdžio metu išnagrinėtus įrodymus ir nustatė, kad J. V. 2013-07-16 apie 16.40 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje - Šiaulių r. K., (duomenys neskelbtini) namo kieme, negerbdamas elementarių padoraus elgesio normų, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: Šiaulių r. K., (duomenys neskelbtini) namo kieme, panaudodamas fizinį smurtą prieš A. G. ir B. U. pašalinių žmonių akivaizdoje, t. y. garsiai šaukdamas, vartodamas necenzūrinius bei asmenybę žeidžiančius žodžius nukentėjusiųjų A. G. ir B. U. atžvilgiu, pagriebdamas A. G. už kaklo bei jį smaugdamas, po to kumščiu suduodamas vieną smūgį A. G. į veidą, tuo sukeldamas jam fizinį skausmą, tuo tarpu A. G. patėviui B. U. bandant apginti posūnį, suduodamas vieną smūgį B. U. į veidą, tuo sukeldamas jam fizinį skausmą, sukėlė neigiamas emocijas bei demonstravo nepagarbą aplinkiniams, tokiu būdu sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką. Šias aplinkybes patvirtina kaltinamojo J. V. visiškas prisipažinimas, nukentėjusiųjų A. G. ir B. U. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apie J. V. prieš juos panaudotą fizinį smurtą bei kiti teisiamajame posėdyje ištirti rašytiniai įrodymai – D. G. protokolas – pareiškimas, liudytojų D. G., A. G., L. K., V. U., M. T., S. T., R. U., O. U., L. F. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, akistatos protokolai bei kiti surinkti įrodymai.

Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis, kad demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Visuomenės rimties sutrikdymu laikomi veiksmai, dėl kurių aplinkiniai asmenys pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, tokiais veiksmais siekiant nukentėjusįjį pažeminti, išgąsdinti, šokiruoti. Kaip matyti iš bylos medžiagos, dėl įvykio į Gorelių kiemą atvyko kiti Gorelių giminaičiai, į įvykio vietą buvo iškviesti policijos pareigūnai, o nagrinėjamu atveju J. V. panaudojo fizinį smurtą prieš A. G. ir B. U. viešoje vietoje, t. y. Šiaulių rajone, K. (duomenys neskelbtini) namo kieme, kur tuo metu buvo kitų pašalinių asmenų. Kaip J. V. pripažino teisme, aplinkiniai įvykį matė, tai jiems sukėlė neigiamas emocijas.

Remdamasis minėtų įrodymų visuma, teismas pripažįsta, kad J. V. veikos padarymo aplinkybės atitinka visus būtinus LR BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos sudėties objektyviuosius požymius. Subjektyvioji J. V. veiksmų pusė, atsižvelgus į jo veiksmų pobūdį, padarymo vietą ir sąlygas, pasireiškė tiesiogine tyčia, nes darydamas baudžiamajame įstatyme uždraustus veiksmus kaltinamasis suprato pavojingą savo veiksmų pobūdį, t. y. suvokė, jog viešoje vietoje be jokios rimtos priežasties smurtaudamas A. G. ir B. U. atžvilgiu, tuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams asmenims ir aplinkai, numatė, jog dėl tokių jos veiksmų atsiras baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai, t. y. sutriks viešoji rimtis ir tvarka, bei to norėjo. Kaltinamojo J. V. veika, nustačius visus būtinus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, teisingai kvalifikuota kaip viešosios tvarkos pažeidimo nusikaltimas, numatytas LR BK 284 straipsnio 1 dalyje.

Bausmės paskirtis pagal LR BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą – visumą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Skirdamas kaltinamajam J. V. bausmę, teismas atsižvelgia į veikos pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas baudžiamajame įstatyme nurodytas aplinkybes (LR BK 54 str. 2 d.).

Kaltinamasis J. V. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (LR BK 11 str. 3 d.), veika baigta. Teisme J. V. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų, kas, remiantis LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pagal LR BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktą teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė, tiek kaltinamojo, tiek teismo įsitikinimu, turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Kaltinamasis J. V. nusikalto būdamas teistas 2 kartus (79-86 b. l.), dar vienas jo atžvilgiu priimtas nuosprendis yra neįsiteisėjęs, kadangi yra apskųstas apeliacine tvarka. Naują nusikalstamą veiką padarė teistumui neišnykus, todėl LR BK 27 straipsnio prasme laikytinas recidyvistu. Kaltinamasis baustas administracine tvarka, turi galiojančią administracinę nuobaudą (75-78 b. l.), nedirbantis (87 b. l.), 2013-12-19, duomenimis darbo biržoje buvo registruotas nuo 2013-07-03 iki 2013-09-19, darbo paieška nutraukta asmens pageidavimu (88 b. l.). Šiaulių rajono savivaldybės administracijos K. miesto seniūnijos charakteristikoje pažymėta, kad nusiskundimų iš gyventojų dėl J. V. elgesio nėra gauta (70 b. l.), K. policijos nuovados J. V. charakterizuojamas neigiamai, kaip linkęs daryti administracinius teisės pažeidimus (68 b. l.). Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, veiksmų pobūdį, sukeltas pasekmes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (LR BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus J. V., kaip recidyvistui, už nusikalstamos veikos padarymą būtent laisvės atėmimo bausmę. Bausmės dydis nustatytinas kaip mažesnis nei baudžiamajame įstatyme numatytas šios bausmės vidurkis.

Vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu (2013-07-02 įstatymo Nr. XII-499, redakcija, įsigaliojusi nuo 2013-07-13), paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Kadangi 2014-02-05 J. V. atžvilgiu priimtas Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis yra apskųstas apeliacine tvarka, teismas šiuo nuosprendžiu nesprendžia bausmių bendrinimo klausimo.

Pastebėtina, kad J. V. dėl padaryto nusikaltimo teisme prisipažino iš karto, kas sudarė pagrindą taikyti sutrumpintą įrodymų tyrimą. Teismo posėdžio metu kaltinamasis itin neigiamai įvertino savo elgesį, teismui pažadėjo ateityje nebenusikalsti, yra jauno amžiaus, šiuo metu mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje. Minėtos aplinkybės leidžia spręsti, jog J. V. pozityvia kryptimi keičia savo nuostatas – kritiškai įvertino savo ankstesnį elgesį ir padarė atitinkamas išvadas, todėl teismas mano, kad bausmės tikslus įmanoma pasiekti ir atidėjus kaltinamajam J. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 1 metams 6 mėnesiams (LR BK 75 str. 1 d.). Atidėdamas kaltinamajam laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas skiria jam įpareigojimus, padėsiančius kontroliuoti jo elgesį laisvėje, ne tik ribojančius kaltinamojo elgesį, bet kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį (LR BK 75 str. 2 d. 7 p., 8 p.).

J. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (112-113 b. l.) – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina.

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad J. V. gynėju, vadovaujantis LR BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu, buvo paskirtas advokatas Adolfas Račkauskas. Iš pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų matyti, kad patirtas išlaidas sudaro advokato užmokestis - 440 Lt. LR BPK 106 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį, t. y. nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, gana jauno amžiaus, mokosi, 440 Lt, t. y. išlaidos patirtos už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, nepriteistinos valstybės naudai iš J. V..

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Daiktinių įrodymų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

J. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir nuteisti jį laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę J. V. paskirti laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, 8 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą J. V. atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams ir per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį paskirti jam šiuos įpareigojimus:

- būti namuose nuo 23 val. vakaro iki 6 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu;

- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

J. V. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti.

Netenkinti prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (advokato užmokestis 440 Lt dydžio) priteisimo (LR BPK 106 str. 2 d.).

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėjas Bronius Vinciūnas