Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei L. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. S. ieškinį atsakovui V. P. dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams pakeitimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Išvadą teikianti institucija pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad 120 Eur išlaikymas kiekvienam vaikui yra per mažas būtiniausiems vaikų poreikiams tenkinti, todėl ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo vaikams padidinimo atitinka vaikų interesus, o prašoma priteisti suma užtikrintų būtinas vaikams vystytis sąlygas.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė ieškinį dėl didesnio išlaikymo vaikams priteisimo ir prašė ieškinį tenkinti, padidinti išlaikymą iki 280 Eur kas mėnesį. Papildomai paaiškino, kad nuo išlaikymo priteisimo praėjo daugiau nei 5 metai. Per tą laiką padidėjo vaikų poreikiai ir priteistas išlaikymas tapo nepakankamas. Vienam vaikui išlaikyti reikia vienos minimalios algos. Atsakovas gali skirti savo dukroms didesnį išlaikymą. Ieškovė šiuo metu ieško naujo darbo. Ieškovės dukroms yra mokami vaiko pinigai po 70 Eur. Karantino metu vaikai taip pat lanko būrelius. Ieškovei išlaikyti vaikus padeda tėvai. Ieškovė nuosavo būsto neturi, nuomojasi būstą. Atsakovas su vaikais nebendrauja, nenurodė tikrųjų savo gaunamų pajamų.

Išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdžio metu pritarė ieškinio reikalavimams. Pažymėjo, kad išlaikymo dydis turi būti nustatomas atsižvelgiant į vaikų interesus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, šalių atstovų paaiškinimais nustatyta, jog šalys turi nepilnametes dukras E. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. P., gim. (duomenys neskelbtini). Kretingos rajono apylinkės teismo 2015-04-13 teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-765-206/2015 nutarta iš atsakovo išieškoti išlaikymą nepilnamečiams vaikams E. P. ir M. P. mokamą periodinėmis išmokomis po 120 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui, išlaikymą priteisiant nuo kreipimosi į teismą dienos 2015-04-07 iki vaikų pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, ieškovę paskiriant lėšų, skirtų vaikų išlaikymui, tvarkytoja. Ieškovė prašo padidinti atsakovo nepilnametėms dukroms kas mėnesį mokamo išlaikymo dydį nuo 120 Eur iki 280 Eur.

Tarp šalių kilo ginčas dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams padidinimo.

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus proporcingai nepilnamečių vaikų poreikiams bei savo turtinei padėčiai, užtikrinti būtinas vaikams vystymosi sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, toliau – CK, 3.192 straipsnis). CK 3.201 straipsnis reglamentuoja jau priteisto išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimus. Teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Prireikus teismas gali priteisti atlyginti ir būsimas vaiko gydymo išlaidas (CK 3.201 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad pagal CK 3.201 straipsnio nuostatas pagrindas pakeisti išlaikymo dydį yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013 ir kt.). Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju ieškovė reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo grindžia padidėjusiais vaikų poreikiais. Pažymėtina, kad teismas kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia, ar vaiko poreikiai pasikeitė tiek, kad yra pagrindas pakeisti išlaikymo dydį. Vien tai, kad vaikas yra didesnis, nesuponuoja išvados, kad ir vaiko poreikiai yra didesni, kiekvienu atveju turi būti vertinamos visos konkrečios bylos faktinės aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2013). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo, teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010).

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė su vaikais gyvena nuomojamame bute, tačiau nepateikė duomenų apie mokamą nuomą ir kitus mokesčius. Ieškovės vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra, ieškovės vardu yra registruota transporto priemonė VW Touran Confort TDI1, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ieškovė dirba UAB „Yazaki Wiring Technologies Lietuva“, jos gaunamas darbo užmokestis nėra pastovus ir laikotarpiu nuo 2020 m. spalio mėn. iki 2021 m. kovo mėn. faktiškai (atskaičius mokesčius) jai išmokėta 4473,52 Eur (vidutiniškai 745,59 Eur per mėnesį). Kadangi įmonė likviduojama, ieškovės atstovo teigimu, ieškovė šiuo metu ieško naujo darbo.

Atsakovas gyvena su sutuoktine. Yra įsigijęs žemės sklypą su sodo namu, kurie įgyti bankui suteikus 34000 Eur kreditą (atsakovo nurodomas kredito likutis apie 16600 Eur). Atsakovas taip pat yra paėmęs 10000 Eur vartojimo kreditą (atsakovo nurodomas likutis apie 3000 Eur). Atsakovo vardu registruotos transporto priemonės: Škoda Superb, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovo teigimu 1500 Eur vertės; Mazda 323, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1000 Eur vertės; Subaru Legacy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 3000 Eur vertės. Atsakovas dirba UAB „MOLTEN MARINE“, MB IMPECCA, taip pat dirbo UAB „TRITON LT“. Jo pajamos nėra pastovios. UAB „MOLTEN MARINE“ laikotarpiu nuo 2020 m. sausio mėn. iki 2020 m. rugpjūčio mėn. gavo 13319,75 Eur darbo užmokesčio (atskaičius mokesčius), 2021 m. sausio – kovo mėn. gavo 969,04 Eur už prastovas. MB IMPECCA už 2021 m. kovo mėn. gavo 1254,05 Eur darbo užmokesčio (atskaičius mokesčius), o UAB „TRITON LT“ už 2021 m. kovo mėn. sumokėjo atsakovui 293,75 Eur darbo užmokesčio (neatskaičius mokesčių).

Neabejotina, kad abi šalys moka komunalinių ir kitų paslaugų mokesčius, dėl ko taip pat turi papildomų išlaidų.

Šalių dukros yra 13 ir 14 metų amžiaus, moksleivės, abi lanko meno mokyklą, užsiėmimai mokami. Ieškovė nurodė patirianti išlaidų mokslams, meno mokyklos reikmenims, laisvalaikiui, pramogoms, perka maistą, aprangą, avalynę, taip pat nurodo, jog yra nupirkusi išsimokėtinai kompiuterį. Šias ieškovės nurodytas aplinkybes iš dalies patvirtina į bylą pateikti įrodymai (mokėjimų nurodymai, kvitai, banko sąskaitos išrašai). Ieškovė nepateikė detalių įrodymų dėl visų patiriamų išlaidų, tačiau teismui nekyla abejonių, jog ieškovė vaikams perka maistą, rūbus, apavą, medikamentus, higienos ir kitus buities reikmenis, be to, vaikai lanko mokyklą ir meno mokyklą, todėl yra būtinos mokymo bei ugdymo priemonės, vaikams taip pat reikalingi pinigai laisvalaikio reikmėms. Pažymėtina, kad visų vaikų išlaikymo išlaidų pagrindimas rašytiniais įrodymais nėra nei objektyviai būtinas, nei įmanomas.

Teismo vertinimu, nėra pagrindo spręsti, kad, praėjus 6 metams nuo Kretingos rajono apylinkės teismo 2015-04-13 teismo įsakymo priėmimo, sumažėjo šalių vaikų poreikiai. Priešingai, vaikams augant, auga ir jų poreikiai, atsiranda nekasdienių, papildomų išlaidų. Aplinkybė, jog vaikai paaugo, savaime nereiškia, kad šaliai, siekiančiai išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo), išnyksta pareiga įrodinėti pasikeitusius vaikų poreikius, tačiau akivaizdu, kad tam tikrų išlaidų (pvz., mokslui, maistui, rūbams, laisvalaikiui ir pan.) padidėjimą objektyviai lemia augančio ir bręstančio žmogaus savybės. Be to, šalių vaikai gyvena su ieškove, todėl ieškovei tenka ir nenumatytų išlaidų vaikų priežiūrai ir būtinųjų poreikių tenkinimui. Kaip nurodyta ir kasacinio teismo praktikoje, tam tėvui, su kuriuo nustatyta nuolatinė vaikų gyvenamoji vieta, tenka didžiausia išlaidų dalis, nes vaikų priežiūra susijusi su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014).

Nuo ankstesniu teismo sprendimu (teismo įsakymu) nustatyto išlaikymo praėjo pakankamas laiko tarpas (6 metai). 2015 m. šalių dukroms buvo 7 ir 8 m., šiuo metu – 13 ir 14 m. Tai reiškia, kad su vaikų amžiumi susiję poreikiai pasikeitė. Nereikia įrodinėti, jog šalių dukroms būtinas pilnavertis maitinimas, apranga ir avalynė, priemonės laisvalaikiui, ugdymui ir pan. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau ir – CPK, 182 straipsnio 1 punktas). Be to, visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Augant vaikui platėja jo socialinių interesų sfera, todėl tinkamam vaiko vystymuisi užtikrinti reikia skirti daugiau lėšų. Vaiko išlaikymo išlaidų padidėjimui įtakos turi ir šalies ekonominė padėtis – išaugusios, lyginant su 2015 m. kainomis kai tik buvo įvestas euras, maisto produktų, drabužių, būsto, komunalinių paslaugų, paslaugų ir kitos kainos (žr., pvz., Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-2004-230/2016). Taigi, įvertinus visas šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad šalių nepilnamečių vaikų poreikiai pasikeitė (padidėjo) ir yra pagrindas pakeisti išlaikymo dydį.

Ieškovė prašo padidinti iš atsakovo priteistiną išlaikymo sumą kiekvienai dukrai iki 280 Eur per mėnesį. Ieškovės paskaičiavimu, vienai dukrai reikalinga išlaikymo sumą 570 Eur per mėnesį, kitai 540 Eur per mėnesį. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas patvirtino, kad kiekvieno vaiko išlaikymui būtina minimali mėnesinė alga. Nors ieškovės kartu su ieškiniu pateikta vaiko poreikių vertinimo sąmata ir joje nurodyti išlaidų dydžiai, kuriuos kritikavo atsakovo atstovas, teismui kelia tam tikrų abejonių, tačiau kita vertus, kaip teismas minėjo, pagrįsti visas vaiko išlaikymo išlaidas rašytiniais įrodymais ir tiksliai suskaičiuoti visas išlaidas pagal poreikių grupes nėra objektyviai įmanoma. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, kad šalių dukrų išlaikymui per mėnesį reikalinga apie 550 Eur suma.

Įvertinus abiejų šalių turtinę padėtį ir gaunamas pajamas, turimas išlaidas, atsižvelgdamas į tėvų turtinės padėties ir išlaikymo poreikių bei būtinumo proporcingumą, teismas daro išvadą, kad nors atsakovas ir turi finansinių įsipareigojimų, tačiau jo turtinė padėtis nėra bloga – atsakovas dirba izoliuotoju, ši profesija darbo rinkoje paklausi ir gerai apmokama, atsakovas yra įsidarbinęs keliose darbovietėse. Be to, atsakovas kitų išlaikytinių neturi.

Tuo tarpu ieškovė šiuo metu yra priversta ieškotis kito darbo, be to, ir iki šiol ieškovė gavo mažesnes pajamas nei atsakovas, nuosavo nekilnojamojo turto neturi. Ta aplinkybė, kad atsakovas turi finansinių įsipareigojimų kredito įstaigoms, nesudaro pagrindo priteisti tik minimalų išlaikymą vaikams. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad kredito įmokų mokėjimas nereiškia turtinės padėties pablogėjimo, nes asmuo, sudaręs kredito sutartį ir mokantis joje nustatytas įmokas, nors ir patiria tam tikrų išlaidų, tačiau kartu gerina savo turtinę padėtį, nes, pasinaudodamas gautu kreditu, gausina turimą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013, 2006 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345/2006). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad aplinkybė, jog asmuo prisiima prievolių pagal kredito sutartį, netiesiogiai patvirtina jo gaunamų pajamų pakankamumą kreditui išmokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).

Įvertinus visas šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė negu ieškovės. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, atsižvelgtina į tai, kad abi šalys kitų išlaikytinių neturi, taip pat įvertintinas valstybės mokamų išmokų vaikams dydis – kiekvienam vaikui po 70 Eur. Taigi, įvertinus byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų poreikius, ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, šalies ekonominę situaciją ir pragyvenimo lygį, į tai, kad šalių dukroms gyvenamąjį būstą užtikrina ieškovė, teikianti ir kasdieninį išlaikymą bei priežiūrą, ko paprastai nekompensuoja išlaikymo iš kito tėvo priteisimas, vadovaujantis vaikų interesais, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, suformuota teismų praktika tokio pobūdžio bylose, darytina išvada, kad ieškovės reikalavimas yra iš dalies pagrįstas, Kretingos rajono apylinkės teismo 2015-04-13 teismo įsakymu iš atsakovo priteistas išlaikymo dydis pakeistinas, iš atsakovo priteisiant išlaikymą nepilnametėms dukroms periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 240 Eur kiekvienai dukrai nuo ieškinio padavimo dienos (2020-11-12) iki vaikų pilnametystės, periodines išmokas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl iš atsakovo valstybei priteistina 65 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 7 punktai, 85 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Ieškovė pateikė įrodymus, kad turėjo 700 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Ieškovė prašė padidinti išlaikymą 160 Eur suma kiekvienam vaikui (280 Eur - 120 Eur), teismas sprendė, kad yra pagrindas išlaikymą padidinti 120 Eur suma (240 Eur - 120 Eur), taigi ieškovės ieškinys patenkintas 75 proc. Proporcingai teismo patenkintų ieškinio reikalavimų daliai ieškovei iš atsakovo priteistina 525 Eur (700 Eur × 75 proc.) turėtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis). Atsakovas bylinėjimosi išlaidų priteisti neprašė ir įrodymų dėl patirtų išlaidų nepateikė, todėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovui klausimas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, 270, 279, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Kretingos rajono apylinkės teismo 2015-04-13 teismo įsakymu iš atsakovo V. P. priteisto išlaikymo nepilnametėms dukroms E. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. P., gim. (duomenys neskelbtini), dydį ir priteisti iš atsakovo V. P. išlaikymą nepilnametėms dukroms E. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. P., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 240 Eur kiekvienam vaikui nuo ieškinio padavimo dienos 2020-11-12 iki vaikų pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nustatyti, kad nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise toliau tvarkys ieškovė E. S..

Priteisti iš atsakovo V. P. 525 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei E. S..

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo V. P. 65 Eur žyminio mokesčio valstybei, priteistą sumą sumokant į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.