Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos, faktinė ir deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. G. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent: jis, 2020 m. liepos 11 d., apie 19.00 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę, t. y. lengvąjį automobilį „Audi Q7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu pirmą kartą jo iškvėptame ore nustatė 2,36 promilių etilo alkoholio koncentraciją ir antrą kartą nustatė 2,22 promilių etilo alkoholio koncentraciją. Šiais savo veiksmais J. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis J. G. , apklaustas teisiamojo posėdžio metu, savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažino ir paaiškino, kad jis nevairavo automobilio, pas jį pirmuose parodymuose parašyta, kad ne jis vairavo, niekas nevairavo automobilio. Jis neįsivaizduoja, kodėl jam pareikštas šis kaltinimas, ten liudytojas taip sakė. Jis (kaltinamasis) sėdėjo automobilyje, galinėje sėdynėje, dvi savaites prieš tai gėrė. Aplinkybių jis nelabai prisimena, nes daug gėrė, gali paaiškinti tik kad jis nevairavo, jis sėdėjo automobilio gale. Kai policija atvažiavo, jis nesėdėjo prie vairo, kiek suprato iš policijos parodymų.

Jo advokato pateikti asmens duomenys yra jo pažįstamojo I. U., jis gyvena (duomenys neskelbtini), tikslaus I. U. adreso negali pasakyti, jam atrodo, (duomenys neskelbtini) gatvėje. I. U. sužinojo mieste, kad dėl jo kaltės kaltina jį (J. G.) ir susisiekė su juo paklausti, ar čia tiesa, jis I. U. atsakė, kad taip, ir jis pasakė, kad ne jis (J. G.) vairavo, o pats I. U.. Susisiekė po to, kai byla jau buvo atiduota į teismą, nes po įvykio jis (J. G.) buvo pametęs telefoną ir su juo nebuvo galima susisiekti. I. U. paaiškino, kad norėjo su juo susisiekti ir skambino, bet neprisiskambino.

Jis vidury vasaros paskambino I. U., norėjo susitikti, tuo metu išgėrinėjo stadione, I. U. atėjo ir jis I. U. paprašė surasti mašiną, nuvažiuoti į Vilnių ir paimti pinigų. Jis buvo apsvaigęs, jie nuvažiavo maršrutiniu transportu su I. U., kai pabudo, buvo Vilniuje, jam buvo bloga. Nusipirkęs degtinės vėl išgėrė, pasakė, kad reikia nuvažiuoti į vietą. Kai jie privažiavo prie (duomenys neskelbtini), jis atsisėdo į galą, o I. U. sėdo už vairo. Mašina ten stovėjo, toje aikštelėje, ji visada ten stovi. I. U. paaiškino, kad norėjo pavažiuoti ten 100 metrų, mašina atsitrenkė į bordiūrą, tada I. U. sustojo, atidarė duris, pažiūrėjo, ar jis sveikas mašinoje, ir pabėgo. Kaip jam sakė, išsigando. Kai policija privažiavo, jis sėdėjo keleivio vietoje, klausė muzikos. Kai atvažiavo į įvykio vietą, jis sėdėjo gale. Po to, kai I. U. pabėgo, jis buvo išlipęs iš automobilio ne vieną kartą, tai buvo jo tėvo automobilis, jis apėjo aplink automobilį, po to atsisėdo į keleivio vietą ir atvažiavo policija. Kai policija atvažiavo ir klausė jo, ar jis vairavo, jis sakė, kad nevairavo. Be policijos dar buvo priėjusi jo buvusi sugyventinė Ž., ji buvo kai buvo policija. Ji netoliese gyvena ir eidama tiesiog pamatė jį. Neprisimena, apie ką jie kalbėjo, daugiau prie mašinos nieko nebuvo. Kai policija priėjo, jie kažką su jais kalbėjo, jam pasakė negerti, davė alkotesterį, vėliau uždarė į areštinę. Jis jiems sakė, kad nevairavo, kad nežino, kas vairavo, nesakė, kas vairavo. Tuo automobiliu jis nesinaudoja, tėvas ją paliko po avarijos.

Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti kaltinamojo J. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose jis nurodė, kad priklausomybės nuo alkoholio, narkotinių ir/ar psichotropinių medžiagų neturi. Nesigydė psichiatrinėse ligoninėse, priklausomybės ligų centruose bei psichikos sveikatos centruose. Galvos traumų neturėjo, epilepsija neserga ir psichikos sveikatos sutrikimų neturi. 2020 m. liepos 11 d., į vakarą, tikslaus laiko neprisimena, atvažiavo jo tėvui O. G. priklausančiu automobiliu „AUDI Q7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į Vilnių. Konkretaus tikslo neturėjo, šiaip atvažiavo. Jis būdamas čia, sostinėje, lauke, vienas išgėrė degtinės butelį. Jis žino, kad yra uždrausta vairuoti transporto priemones būnant apsvaigus, bet prisipažįsta nepaisęs šio draudimo, kodėl nepaisė, negali atsakyti. Kadangi nepažįsta Vilniaus, negali pasakyti, kuriame tiksliai Vilniaus rajone gėrė degtinės butelį. Kai išgėrė butelį degtinės, neprisimena tolimesnės įvykių sekos. Neprisimena, kaip atsidūrė (duomenys neskelbtini) gatvėje, Vilniuje, tačiau prisimena kaip buvo sulaikytas policijos pareigūnų už tai, kad vairavo girtas minėtą automobilį. Dėl to, kad vairavo tėvo automobilį būdamas apsvaigęs jis nuoširdžiai gailisi. Supranta, kad padarė nusikaltimą (b. l. 51).

Pagarsinus minėtus parodymus teisiamajame posėdyje, kaltinamasis J. G. nurodė, kad savo parodymų neprisimena, nes buvo dar girtas, jam pasakė pasirašyti ir kad iškart išeis, tai jis galvojo, kaip išeiti. Tą rytą buvo dar girtas. Tuo metu, kai davė parodymus, sėdėjo kažkoks vyras, nežino, ar jis buvo advokatas. Iki įvykio jis gėrė apie 2 savaites, išgerdavo apie 2 litrus degtinės per dieną, dar viskį, brendį. Liepos 11 d. jį sulaikė į vakarą, buvo dar šviesu. Jis neatsimena, kaip elgėsi prie policijos pareigūnų, norėjo prie jų išgerti, bet neleido. Kai atsisėdo į automobilį, pas jį buvo rakteliai. Jis į galą atsisėdo, nes gale gulėjo pinigai, kuriuos jis norėjo pasiimti. Kodėl I. U. atsisėdo į vairuotojo kėdę, jis nežino. Neprisimena, kaip jie išvažiavo, nes gėrė gale. Jis nežinojo, kur yra, iki kol išlipo į lauką ir ten pasivaikščiojo. Važinėjosi gal porą minučių. Atsimena, kad automobilis svyravo porą minučių ir viskas. Policijos pareigūnai buvo lyg du, be Ž. ir pareigūnų lyg daugiau nieko nebuvo. Jis turi tatuiruočių ant abiejų kojų, jos yra matomos, kai jis yra su šortais. Jis prašo apklausti I. U., nes liudytojas M. J. patvirtino, kad nematė, kas sėdi automobilyje, jame galėjo būti kitų asmenų.

Liudytojas M. J., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad įvykio diena buvo penktadienis, liepos 11 d., apie 11 val., tuo metu vyko įprastas judėjimas. Jis išėjo iš namų į bendrą namo balkoną. Namas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) aukštas. Jis išgirdo stabdančio automobilio cypiančias padangas, tas garsas buvo toli nuo jo, bet jis pamatė juodą visureigį, kuris išvažiavo iš šalutinio kelio nuo (duomenys neskelbtini), staigiai besisukančiais ratais pasisuko iš vietos, dideliu greičiu važiavo (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini), tada automobilis dingo iš akiračio. Paskui vėl pamatė automobilį, tada automobilis sustojo. Jame buvo įjungta avarinė šviesos signalizacija ir automobilis stovėjo dviem šoniniais ratais ant šaligatvio, labai arti kito automobilio, todėl sukėlė įtarimų. Iš automobilio išlipo vairuotojas. Jam sukėlė įtarimą, kad automobilis staigiai stabdė, buvo cypiančių padangų garsas. Nuo jo balkono atstumas buvo 200-300 metrų, jis pamatė, kad automobilis staigiai stabdė ir išvažiavo į gatvę, po to vėl staiga pradėjo važiuoti dideliu greičiu, buvo didelis riaumojimas, tai atkreipė dėmesį. Išlipęs vairuotojas buvo su raudonu džemperiu ir kepure nuo saulės, jis atidarė visas automobilio dureles ir jas paliko atviras, pasigarsino muziką ir atidarė variklio gaubtą. Jam buvo akivaizdu, kad vairuotojas girtas, nes jis svirduliavo. Jis (M. J.) nubėgo pasiimti telefono ir paskambino 112, kad vairuotoją patikrintų pareigūnai. Vairuotojas išlipo iš vairuotojo vietos, kitų asmenų jis nematė. Buvo nuėjęs telefono paimti, tai truko gal pusę minutės. Grįžęs vėl matė tą asmenį, jis vaikščiojo aplink mašiną, tada atsisėdo į šalia vairuotojo esančią sėdynę, tada vėl į vairuotojo sėdynę. Prie automobilio priėjo moteris, spėja, kad ji paėmė raktelius, nes buvo pasilenkusi. Tada privažiavo pareigūnai. Kur tuo metu sėdėjo vairuotojas, jis nepasakys, gal per daug laiko praėjo. Pareigūnas jo paklausė, ar šis žmogus vairavo. Jis žmogaus veido nematė, nes tai buvo per toli, jis buvo penktame aukšte, bet tai buvo žmogus su raudonu džemperiu su kepure nuo saulės ir juodais šortais. Kai atvažiavo policija, tai buvo tas pats žmogus, taip pat apsirengęs. Pareigūnas jam paskambino, kai stovėjo prie to asmens, paklausė, ar šitas, jis tai patvirtino, tada jo paprašė, kad jis parašytų pranešimą policijai, jis tą ir padarė. Su pareigūnu susitiko požeminėje stovėjimo aikštelėje, pareigūnas jo paklausė, ar jis matė kitus asmenis, bet jis jų nematė. Iš pažiūros jis patvirtino, kad tas žmogus, kurį jis matė, ir vairavo. Vairuotojas kelis kartus persėdo, vaikščiojo aplinkui automobilį. Buvo persėdęs į keleivio vietą ir vėl į vairuotojo vietą. Tikriausiai ikiteisminio tyrimo metu geriau prisiminė parodymus.

Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo M. J. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose jis parodė, kad jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Jo buto langai yra orientuoti į (duomenys neskelbtini)gatvės pusę. Jis, būdamas namie, išgirdo cypiančias automobilio padangas ir, pažiūrėjęs pro langą pamatė, kaip dideliu greičiu išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą, pavojingai manevruodamas, nuo (duomenys neskelbtini) pusės, (duomenys neskelbtini) gatve, nuvažiavo automobilis „Audi Q7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Žiūrėdamas pro langą pamatė, kaip automobilis įsuko į (duomenys neskelbtini) gatvę ir, užvažiavęs ant šaligatvio, sustojo ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini). iš vairuotojo pusės išlipo vyras. Daugiau automobilyje asmenų nebuvo. Išlipęs vyras akivaizdžiai atrodė neblaivus, nes eidamas svirduliavo, jo judesiai buvo nekoordinuoti. Vyras atidarė visas automobilio dureles, atidarė automobilio kapotą ir paleido garsiai automobilyje muziką. Vaikščiojo aplinkui automobilį bei atsisėdo už vairuotojo sėdynės, bet ne už ilgo prie automobilio atėjo moteris kuri, kaip jam atrodė, galimai paėmė automobilio raktus, po ko vyras išlipo iš vairuotojo pusės ir atsisėdo į priekinio keleivio pusę. Jam atsisėdus į priekinio keleivio pusėje, neužilgo atvyko policijos pareigūnai. Atvykusiems policijos pareigūnams jis paaiškino ir patvirtino, kad automobilį vairavo vyras. Vyrui atvažiavus ir vaikščiojant aplinkui automobilį bei atsisėdus į priekinio keleivio vietą, jam matant, alkoholio nevartojo (b. l. 23-25).

Pagarsinus minėtus parodymus teisiamajame posėdyje, liudytojas M. J. parodė, kad į galinę sėdynę atsisėdimo nebuvo, apklausos metu pareigūnas prašė pasakoti, kas buvo, paskui suvedinėjo tekstą užduodamas kelis klausimus, tai gal suklydo. Atsisėdimas į vairuotojo pusę buvo. Jis negali pasakyti chronologijos, vairuotojas sėdėjo priekyje, arba vairuotojo sėdynėje, arba šalia. Jis automobilį pastebėjo bendrame namo balkone. Išlipusį žmogų stebėjo gal vieną minutę, gal pusantros. Veido bruožų neįsidėmėjo, nes žmogus buvo su kepure nuo saulės. Jis buvo grįžęs į namus pasiimti telefono. Nuo balkono yra pakilimas per pusę aukšto iki buto, gal 15-20 metrų, jis nuėjo normaliu žingsniu. Butas nebuvo užrakintas. Paėmęs telefoną, grįžo į balkoną pažiūrėti, ar dar yra vairuotojas, iš buto lango automobilio nestebėjo. Grįžęs į balkoną, jis iš karto skambino 112, skambindamas žiūrėjo į automobilį. Jis daro išvadą, kad pareigūnai padarė klaidą, kad jis iš namų kvietė policiją, bet manė, kad tai ne esminis dalykas. Jam surašė apklausos protokolą, atspausdino ir atnešė perskaityti ir pasirašyti. Automobilį vairavęs asmuo buvo su šortais. Matėsi ant jo kojų esančios tatuiruotės, nepasakys, ant kurios kojos ar kokie piešiniai. Jis pats turi tatuiruočių, tai jam matėsi. Jis negali teigti, kad automobilio gale niekas nesėdėjo, nes žiūrėjo iš aukštai ir jam to nesimatė. Jis kitų asmenų automobilyje nematė, bet ar jie ten buvo, ar ne, teigti negali. Automobilis buvo juodas, kiek pamena, jo stiklai buvo tamsinti.

Liudytojo M. J. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad 2020 m. liepos 11 d., apie 19 val., išėjęs į bendrąjį balkoną parūkyti, jis išgirdo prasisukančius ratus (cypiantį garsą), pastebėjo, kaip (duomenys neskelbtini) g. nuo (duomenys neskelbtini) pusės dideliu greičiu ir priešpriešinio eismo juosta parvažiuoja automobilis „Audi Q7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis iš (duomenys neskelbtini) g. įvažiavo į (duomenys neskelbtini) g. ir prie (duomenys neskelbtini) namo užlipęs dviem šoniniais ratais ant šaligatvio, sustojo. Tuomet vairuotojas išlipo ir atsidarė visas automobilio dureles, variklio dangtį ir įsijungė garsiai muziką. Po maždaug 5 minučių priėjo moteris, kuri tikriausiai bandė vyrą išlaipinti iš automobilio. Po dar kelių minučių privažiavo policijos pareigūnai. Išlipęs vairuotojas nuo automobilio nuėjęs nebuvo, iki atvažiuojant pareigūnams buvo jo akivaizdoje. Alkoholio jo akivaizdoje vairuotojas nevartojo (b. l. 17).

Liudytojas O. G., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad jis yra kaltinamojo tėvas. Su sūnumi kartu negyvena, jis (O. G.) gyvena (duomenys neskelbtini), sūnus prirašytas jo bute, anksčiau gyveno kartu, bet dabar nebegyvena porą mėnesių. Liepos mėnesį jau nebegyveno kartu. Jo automobilis yra „Audi Q7“. Jis žino, kuo kaltinamas jo sūnus, jam buvo paskambinęs pareigūnas ir pasakė, kad sūnus girtas buvo. Jis su pačiu sūnumi nekalbėjo, nėra čia ką aiškinti. Jo poelgį vertina blogai,. Automobilis 2006 m. gamybos, jo vertė dabar yra 6000 Eur. Jis sūnui duodavo naudotis automobiliu. Jam pačiam sunku važiuoti, tai jis nupirko automobilį, kad sūnus galėtų jį pavežti pas daktarą ar kur. Jis pats irgi vairuoja automobilį. Automobilis buvo sugedęs, degė lemputė. (duomenys neskelbtini) nėra specialistų, tai jis atvarė automobilį į Vilnių ir pastatė jį prie (duomenys neskelbtini), kad į servisą nuvežtų. Ten yra stovėjimo aikštelė, šalia yra servisas. Vienas raktelis buvo pas jį, kitas pas sūnų, dokumentai yra automobilyje. Jis negyvena Vilniuje ir nežino, kaip sūnus atsidūrė automobilyje. Jis pasakė sūnui, kur yra automobilis, sūnus turėjo jį nuvežti į servisą, atrodo, taip ir padarė, bet po poros savaičių jam paskambino pareigūnas. Jis žino, kur sūnus gyvena Vilniuje, gyvena su sugyventine Ž. Š., ją žino. Nepasakytų, kad sūnus yra mėgėjas išgerti. Nežino, ar liepos 11 d. buvo kokia proga. Apie sūnaus teistumus nieko nežino. Sūnus turi tatuiruočių ant kūno. Tiksliai nežino, kur, ant rankų yra, o ant kojų, atrodo, irgi, tiksliai neatsimena, jos vasarą gal nelabai matomos. Po įvykio jis su sūnumi nebendravo, yra ant jo supykęs. Liepos 11 d. sūnus buvo Vilniuje. Nežino, kur tą dieną sūnus važinėjo, su kuo buvo ir ką veikė. Taip pat sūnus buvo (duomenys neskelbtini), nežino, kokią dieną. Anksčiau sūnus aplankydavo, po įvykio jau nelabai.

Liudytojas O. G., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad automobilis „Audi Q7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jam, jis juo važinėja, tačiau kartais automobiliu naudojasi jo sūnus J. G.. Jis jam leidžia ir neprieštarauja, kad sūnus naudotųsi, tačiau automobilį prižiūri jis, t.y. jį taiso, veža techninei apžiūrai. Apie 2020 m. liepos 1 d., tiksliai neprisimena, sugedo automobilio lemputė, kadangi (duomenys neskelbtini) nėra automobilių serviso, jis nuvežė automobilį į Vilnių, tačiau servise buvo eilė ir jo negalėjo iš karto priimti, todėl automobilį „ Audi Q7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paliko Vilniuje, netoli sūnaus sugyventinės Ž. Š. namų, kad kai servisas priims, jo sūnus nuvežtų sutaisyti automobilį. Kad 2020 m. liepos 11 d. sūnus vairavo girtas, jis nežinojo, sužinojo tik kai jam paskambino pareigūnai, kad jo sūnus yra sulaikytas. Po šio įvykio, kitą dieną, telefonu bendravo su sūnumi, jis pasakė, kad jo automobilis paliktas J. G. sugyventinės Ž. Š. kieme, paklausus sūnaus, kodėl vairavo girtas, jis jam nieko nepaaiškino (b. l. 27-28).

Liudytoja Ž. Š. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad ji pažįsta kaltinamąjį, jis yra jos buvęs sutuoktinis, jie gyveno kartu, bet dabar gyvena atskirai, yra teismo uždrausta matytis. Ji atsisako duoti parodymus.

Liudytojas A. S., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad salėje esančio kaltinamojo neprisimena. Įvykį šiek tiek gal prisimena. Jis yra vyr. patrulis, dirba Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2 kuopos 1 būryje. Jis prisimena, kad su „Audi“ atvažiavo galimai neblaivus vairuotojas, kuris prisiparkavo pažeisdamas KET. Paskui jie nuvažiavo, kol važiavo, buvo papildymas, kad vyksta konfliktas tarp to galimai neblaivaus vairuotojo ir moters, atvažiavę pamatė, kad ant šaligatvio, ar po ženklu „sustoti draudžiama“, stovi minėtas „Audi Q7“, šalia kurio stovėjo moteris, jos vardo pavardės neprisimena. Iš pradžių priėjo išsiaiškinti, ar nėra muštynių, jie galvojo, kad gal moteris pranešėja, paaiškėjo, kad ji buvo vairuotojo pažįstama. Jie paaiškino, dėl ko atvažiavo. Vairuotojas sėdėjo keleivio vietoje arba lauke, dabar tiksliai negali pasakyti. Jis buvo išlipęs iš automobilio ir atgal sėdo į automobilį, bet ta moteris teigė, kad ji vairavo tą automobilį ir pastatė jį pažeisdama KET. Kadangi pareigūnai to fakto nematė, jie nusprendė susiskambinti su pranešėju. Pranešėjas pasakė, kad jis stebėjo tą situaciją iš balkono, matė, kaip vairuotojas su „Audi Q7“ atvažiavo, keistai elgėsi, išlipo iš automobilio. Negali patikslinti, dėl ko pranešėjas nusprendė, kad vairuotojas galimai neblaivus, pranešėjas matė, kad iš kažkurios laiptinės išėjo moteris, atėjo prie jo ir jie gal pradėjo konfliktuoti. Jis apie viską telefonu informavo 112, tada pareigūnai pranešėjo paprašė, kad jis parašytų raštišką paaiškinimą, kadangi vairuotojas nepripažino kaltės, o moteris teigė, kad ji vairavo. Liudytojas bijojo teikti paaiškinimus, bet jis (A. S.) gal įtikino liudytoją, kad jis išeitų ir nesirodytų. Liudytojas bijojo to vairuotojo, nes vairuotojas buvo agresyviai nusiteikęs, todėl paprašė, ar gali parašyti paaiškinimą, kad vairuotojas nepamatytų jo veido. Jie susitarė, kad liudytojas nusileis į požeminę aikštelę ir jis (A. S.) prieis prie jo. Liudytojas sutiko, jis priėjo, davė liudytojui popieriaus lapą, kuriame šis parašė paaiškinimą, kur nurodė, kad jis visą laiką s tebėjo vairuotoją ir nematė, kad vairuotojas vartotų gėrimų po atvairavimo, taip pat teigė, kad moteris atėjo iš kito namo ir jos automobilyje nebuvo. Jie davė parašytą paaiškinimą tai moteriai, kuri stovėjo šalia automobilio, ji teigė, kad ji vairavo, o įtariamasis sakė „nieko nesakyk, nemeluok, sakyk, kad niekas nevairavo“. Ji rašė paaiškinimą, jie ją perspėjo dėl melagingų parodymų. Ji kažką keitė savo parodymuose, jis nepamena, toje situacijoje daug niuansų.

Įtariamasis buvo agresyviai nusiteikęs ir neblaivus, daug kalbėjo. Jie vis dėl to iškvietė patrulių pagalbą, vairuotojas apsiramino, jį sulaikė ir pristatė į VPK budėtojų dalį. Negali pasakyti, ar jie mašiną uždarė, ar paliko vietoje. Vairuotojo neblaivumas buvo akivaizdus, jo kalba buvo nerišli, jis svyravo ir sklido alkoholio kvapas. Buvo nustatytas vidutinis girtumas. Jis neigė, kad vairavo ir vis sakė, kad niekas nevairavo to automobilio, kad automobilis tiesiog stovėjo toje vietoje ir viskas. Jis buvo nepatenkintas, kad atvažiavo policija ir bando jį apkaltinti, prašyti jo dokumentų. Nenorėjo teikti dokumento, nes, pasak jo, nėra pagrindo, nenorėjo vykdyti reikalavimų. Paskui jie jį įtikino ir dokumentus pateikė, galimai prašė pareigūnų parodyti jų dokumentus. Jis su pareigūnais kalbėjo pakeltu tonu, bandė prieiti, tiesiogiai negrasino, bet darė psichologinį spaudimą keldamas savo balsą, vis ėjo arčiau ir įrodinėjo savo tiesą.

Jie turėjo pranešimą, kad automobilis atvažiavo į kiemą prie (duomenys neskelbtini) namo, lyg tai buvo pranešimas, kad atvažiavo galimai neblaivus vairuotojas. Jis tiksliai negali pasakyti, kas buvo pranešime. Paskui dar buvo papildymas. Jei nebūtų pranešimo, kad vairuotojas galimai neblaivus, jie važiuotų neskubėdami, tačiau jis žino, kad jie labai skubėjo tam, kad nepaspruktų vairuotojas. Jiems kilo abejonės, kad galėjo kažkas kitas vairuoti, nes ir moteris sakė, kad vairavo, ir kad pats įtariamasis nevairavo. Dėl to jie susiskambino su pranešėju, kuris teigė, kad matė, jog vairavo įtariamasis. Po to jiems jau pakako duomenų, kad laikytų įtariamąjį vairuotoją, nes po to, kai įspėjo moterį dėl melagingų parodymų, ji pradėjo keisti savo paaiškinimą, tada kilo abejonės. Tačiau įtariamasis savo kaltės nepripažino ir teigė, kad jis tikrai nevairavo, niekas nevairavo.

Jų darytuose vaizdo įrašuose nėra garso, nes jie negali keisti nustatymų, negali iš karto patikrinti, ar garsas yra, ar ne. Čia ši problema paaiškėjo tik spalio mėnesį ir tada pradėjo tikrinti visus tuos prietaisus ir keisti nustatymus, nes jie patys jų nenustatinėja. Kaltinamojo jie pagrinde prašė prisistatyti ir pateikti dokumentą, kadangi jis buvo agresyvus. Jie nenorėjo jo kaltinti, kad nepabėgtų, nesukeltų muštynių, bandė gražiuoju kalbėti. Kažkaip galų gale jis pateikė jiems dokumentą. Su juo buvo neįmanoma susišnekėti, norėjo nustatyti visas aplinkybes, jie vengė su juo pokalbio, nes iš karto vyko konfliktas, todėl bendravo su moterimi ir liudytoju. Moteris buvo iki galo, kol jie buvo. Jie su liudytoju kalbėjo telefonu, kai jau buvo įvykio vietoje, liudytojas juos stebėjo pro langą ir jiems patvirtino, kad čia tie patys asmenys. Liudytojas pasakė, kad juos mato prie automobilio. Automobilio galas buvo su tamsintais langais. Jis neatsimena, ar klausė liudytojo dėl to, kiek asmenų buvo automobilyje. Su liudytoju bendravo gal 10 minučių. Liudytojas, atrodo, neminėjo iš kelių vietų jis stebėjo įvykio vietą. Jam atrodo, kad kamera buvo pas jo porininką G., kuris gal ir nufilmavo pažeidėją. Kamera kabo ir niekas jos nenukreipinėja. Jis pats įrašo nežiūrėjo, nežino, ar nufilmuota, kaip asmuo elgiasi agresyviai. Vienam ekipažui skirta viena kamera ir gerai, jei atlaiko visą pamainą. Ją turi tas, kas pasiima iš automobilio lipdamas, ji nėra priskirta konkrečiam pareigūnui. Kamera filmavo ten, kur buvo tas pareigūnas. Taisyklių, kur reikia kabinti kamerą, nėra, dažniausiai ji būna prikabinta ant liemenės iš priekio. Jis nė karto nematė įrašo, tai nežino, kas matosi. Neprisimena, kaip buvo apsirengęs įtariamasis ir neatsimena kitokių išskirtinių požymių.

Liudytojas A. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos kelių patrulių rinktinės antrosios kuopos pirmojo būrio vyriausiuoju patruliu. 2020 m. liepos 11 d. dirbo pagal iš anksto nustatyta grafiką kartu su vyriausiuoju patruliu N. G. su priskirtu tarnybinio automobilio šaukiniu V1860. Tą dieną, apie 19:05 val., iš operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), Vilnius, pranešėjas pamatė, kaip į kiemą atvažiavo „Audi“ markės automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas galimai yra neblaivus. Atvykus nurodytu adresu, kieme pastebėjo automobilį „Audi Q7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prie atidarytų vairuotojo durelių stovėjo moteris, o priekinio keleivio vietoje sėdėjo vyras. Priėjus ir paprašius moters pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, pateikė asmens tapatybės kortelę, iš kurios buvo nustatyta, kad tai Ž. Š.. Jie paprašė vyriškio pateikti asmens tapatybę patvirtinti dokumentą, šis pateikė vairuotojo pažymėjimą, iš kurio buvo nustatyta, kad tai yra J. G.. Bendraujant su J. G., akivaizdžiai buvo matyti, kad asmuo yra neblaivus. Iš jo burnos sklido aitrus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. Bendraujant su Ž. Š., jiems aiškino, kad automobilį vairavo ji, o kaip automobilyje atsidūrė J. G., paaiškinti negalėjo. Bendraujant su J. G. pasakė, kad yra neblaivus, nes alkoholį vartojo kiekvieną dieną dviejų savaičių bėgyje, tai pat aiškino, kad automobilio nei jis, nei Ž. Š. nevairavo. Tuomet jis nusprendė susisiekti su pranešėju ir išsiaiškinti visas įvykio aplinkybes. Susisiekus su pranešėju buvo nustatyta, kad tai yra M. J., bendraujant su pranešėju jis paaiškino, kad būdamas savo bute, pro langą matė, kaip automobilis „Audi Q7“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatve, nuo (duomenys neskelbtini), dideliu greičiu priešpriešine eismo juosta važiavo pavojingai manevruodamas ir, pasukęs į kiemą, sustojo. Iš minėto automobilio, vairuotojo pusės durelių, išlipo akivaizdžiai neblaivus vyras, kuris atidarė visas automobilio dureles, garsiai automobilyje pasileido muziką ir pats atsisėdo priekinio keleivio vietoje. Neužilgo prie automobilio atėjo moteris, kuri atsistojo iš vairuotojo pusės durelių. Bendraujant su M. J., pasakė, kad vyras, atsisėdęs priekinio keleivio vietoje, kaip vėliau nustatyta, J. G., niekur iš automobilio jam matant neišlipo bei jam matant alkoholio nevartojo. Nustačius įvykio aplinkybes ir paprašius Ž. Š. parašyti paaiškinimą, supažindinus su atsakomybę dėl melagingų parodymų, nuo paaiškinimo rašymo ji atsisakė. Gavus M. J. parodymus ir nustačius, kad J. G. vairavo automobilį, nusprendė asmenį patikrinti alkotesterio matuokliu ir pirmu pūtimu J. G. buvo nustatytas 2,36 promilės girtumas. Antru pūtimu 2,26 promilės girtumas. Po gautų alkotesterio parodymų J. G. buvo sulaikytas. Automobilis „Audi Q7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo perduotas Ž. Š.. (b. l. 19-21). Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus, liudytojas A. S. suklydo nurodydamas liudytojo M. J. pavardę kaip „J.“, todėl ši klaida taisytina.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio A. S. 2020 m. liepos 11 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2020 m. liepos 11 d., dirbant kartu su vryaius. Patruliu N. G., gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), į kiemą atvažiavo automobilis Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas yra neblaivus. Pareigūnams atvykus, prie (duomenys neskelbtini) namo pastebėjo stovintį automobilį „Audi Q7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), šalia kurio prie vairuotojo vietos lauke stovėjo Ž. Š., o automobilyje priekinėje keleivio vietoje sėdėjo akivaizdžiai neblaivus J. G.. Ž. Š. pareigūnams paaiškino, kad minėtą automobilį į kiemą apie 19 val. atvairavo ji viena. Iš kur automobilyje atsirado jos pažįstamas J. G., ji paaiškinti negalėjo. Norėjo rašyti paaiškinimą, bet kai susipažino su atsakomybe dėl melagingų parodymų, rašyti paaiškinimą atsisakė. J. G. paaiškino, kad automobilio „Audi Q7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), šiandien nei Ž. Š., nei kas nors kitas nevairavo. Jis prisipažino, kad yra neblaivus, nes alkoholį vartoja jau dvi savaitės kasdien. Patikrinus jo blaivumą 19.54 val. buvo nustatytas 2,36 prom. girtumas, 20.10 val. pakartotinai patikrinus buvo nustatytas 2,22 prom. girtumas. Pranešėjas M. J. (tarnybiniame pranešime padaryta spausdinimo klaida užrašant liudytojo pavardę kaip „J.“) pareigūnams paaiškino, kad pro savo buto balkoną matė, kaip apie 19.00 val. (duomenys neskelbtini) gatve nuo (duomenys neskelbtini) dideliu greičiu priešpriešine eismo juosta, pavojingai manevruodamas važiavo automobilis „Audi Q7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pasuko į (duomenys neskelbtini) namo kiemą ir ten sustojo. Iš automobilio išlipo akivaizdžiai neblaivus vyras, kaip vėliau paaiškėjo, J. G., kuris atidarė visas automobilio dureles ir garsiai įjungė muziką, pats atsisėdo ant priekinės keleivio sėdynės. Po kelių minučių nuo (duomenys neskelbtini) namo pusės prie automobilio atėjo Ž. Š., kuri atsistojo iš vairuotojo pusės durelių. M. J. aiškina, kad nuolat stebėjo „Audi“ vairuotoją J. G., kuris niekur nuo automobilio nebuvo nuėjęs ir jo akivaizdoje alkoholinių gėrimų nevartojo (b. l. 16).

2020 m. liepos 11 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad J. G. buvo nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba. Atliktus neblaivumo patikrinimą alkotesteriu Draeger Alcotest 6810, Nr. 1179133, pirmo tikrinimo metu 2020 m. liepos 11 d., 19.54 val. J. G. buvo nustatytas 2,36 promilių girtumas, antro tikrinimo metu 20.10 val. jam nustatytas 2,22 promilių girtumas (b. l. 10).

Alkoholio kiekio matuoklio Alcotest 6810 Nr. ARBL-0750 rodmenyse užfiksuoti analogiški J. G. neblaivumo patikrinimo rezultatai tiems, kurie nurodyti neblaivumo nustatymo akte (b. l. 11-12).

2020 m. balandžio 25 d. AB „Vilniaus metrologijos centro“ patikros sertifikate Nr. 1179133 užfiksuota, kad alkotesteris Alcotest 6810 Nr. ARBL-0750 yra tinkamas naudoti, patikros sertifikatas galiojo įvykio metu (iki 2020 m. spalio 25 d.) (b. l. 9).

VĮ „Regitra“ išraše užfiksuota, kad automobilio „Audi Q7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra O. G., valdytojas J. G. (b. l. 14).

VšĮ „Emprekis“ pateiktoje pažymoje užfiksuota, kad vidutinė automobilio „Audi Q7“, 2006 metų gamybos, kaina Lietuvoje 2020 m. liepos mėnesį buvo 8450 eurų su PVM, ir 6984 eurų be PVM (b. l. 13).

Liudytojas I. U. (I. U.), apklaustas teisiamajame posėdyje, parodė, kad apie šią situaciją jis sužinojo praėjus laikui, jie rajone tarp savų kalbėjo apie J. G., kad pas jį problemos, susijusios su mašina. Jis J. G. paklausė apie tai, J. G. paaiškino, ir tada jis prisiminė, kad ir jis su J. G. buvo. Jis skambino J. G. ir jis pats net prisimena, kad jie buvo susitikę ir gėrė prie stadiono, J. G. reikėjo važiuoti paimti pinigus. Jis pabandė ieškoti mašinos, bet nieko neišėjo, reikėjo važiuoti autobusu. Jie važiavo į Vilnių, ten dar gėrė, jis pažadino J. G. prie Vilniaus, tada jie dar išgėrė. Po to važiavo prie tos mašinos ir atsidarė duris, pagurkšnojo ir viskas. Jie sėdėjo ir kalbėjo, tada jis užsimanė pavažiuoti, paprašė J. G., nežino, ar jis suprato, ar ne. Jis pavažiavo, negalvojo, kad mašina taip traukia, dar J. G. pradėjo ant jo rėkti, tai jis iš viso pasimetė, užsisuko į kiemo pusę, užkabino ratą, J. G. pradėjo rėkti. Jis atidarė duris, matė, kad J. G. rėkia ir galvojo, ką čia su juo kalbėti, ir nuėjo. Galvojo, kad J. G. pabus mašinoje, atsipeikės. Pasivaikščiojęs gal valandą, grįžo, ir ten jau nieko nebuvo. Jis bandė skambinti, bet telefonas buvo atjungtas. Tuomet išvažiavo namo ir apie įvykį sužinojo tik po laiko iš svetimų žmonių.

Jis su J. G. mokėsi (duomenys neskelbtini), jis buvo vyresnis, bet mokėsi su J. G. sese ir per tą jį pažinojo. Jie nebuvo draugai, tik pažįstami. Iki įvykio nebendraudavo. Liepos 11 d. jie susitiko stadione, nes J. G. norėjo paimti pinigus. J. G. jam paskambino, taip gaunasi, kad jis turėjo jo telefono numerį. Jis nežino, kiek laiko jie nebendravo. Nežino, kur J. G. gyveno. Liepos 11 d. J. G. paskambino kažkur apie pietus ir paprašė, kad nori paimti iš mašinos, jam reikia nuvažiuoti iki Vilniaus. Į jį J. G. kreipėsi, kad padėtų mašiną surasti, kad nuvažiuoti. Jis dabar neturi teisių ir automobilio. Liepos mėnesį neturėjo automobilio, vasarą irgi neturėjo. Jis turi pažįstamų, gyvena (duomenys neskelbtini), J. G. irgi ieškodavo, kaip nuvažiuoti. Su J. G. autobusu važiavo kartu, nes šis jau buvo normaliai girtas, kad padėtų nuvažiuoti. Jie pažįstami, tai kas čia tokio. Tokiu tikslu ir važiavo. Vasarą jis dirbo (duomenys neskelbtini), liepos 11 d. nežino, kokia diena buvo. Su autobusu į Vilnių važiavo su J. G. paimti pinigus iš mašinos, jis neklausė, kokioje tai vietoje. Su autobusu atvažiavo į stotį, iš jos autobusu atvažiavo į (duomenys neskelbtini), stotelė buvo šalia sankryžos. Būna, kad jis atvažiuoja į Vilnių, nors nedažnai. Jam nebuvo pažadėtas atlygis, bet vis tiek, ar cigarečių nupirktų, ar kažką. Jis prieš tai gerdavo, bet dabar su sveikata negerai, tai negali gerti. Įvykio dieną negėrė.

Atvažiavę autobusu iki (duomenys neskelbtini), jie nuėjo iki stovėjimo aikštelės ir ten stovėjo „Audi“ džipas. Kiek jam žinoma, ten J. G. tėvo mašina. Prie jos J. G. atidarė duris, jis (I. U.) sėdo į vairuotojo vietą, o J. G. sėdėjo gale, gėrė degtinę ir jie kalbėjosi, negali pasakyti, kiek laiko. J. G. burbėjo girtas, buvo normaliai išgėręs. Jis nesakė J. G., kad neturi teisių, galvojo, kad pavažiuos ratuką ir nieko neatsitiks. Jis padarė tą ratą ir paliko mašiną kitoje vietoje, išvažiavo iš aikštelės ir pasuko. Iš pradžių jis paspaudė, nes negalvojo, kad taip trauks mašina. Jis užkabino ratlankį ar diską ir pasimetė, o J. G. pradėjo rėkti. Jis (I. U.) atidarė duris, apžiūrėjo automobilį, atidarė kapotą, pažiūrėjo, ar ten viskas tvarkoje. Jis užkabino vairuotojo pusės priekinį ratą, J. G. nebuvo išlipęs, bet pradėjo rėkti. Jis žinojo, kad gali prieiti iki muštynių ir, nenorėdamas konflikto, pabėgo. Niekas neketino važiuoti su tuo automobiliu, bet jis norėjo jį išvėdinti nuo degtinės kvapo, atidarė visas dureles, kad jį išvėdintų nuo nemalonaus kvapo. Automobilį jis pastatė prie bordiūro, ant šaligatvio nebuvo užvažiavęs. Prie automobilio buvo neilgai, gal minutę, ir išėjo iš karto. Kažkur ten pavaikščiojo gal valandą ir grįžo atgal, galvodamas, kad gal J. G. jau nusiraminęs, bet ten nieko nebuvo. Jis skambino, paskui išvažiavo namo. Grįžęs namo irgi skambino, bet buvo atjungtas telefonas. Jis bandė kokius 3 kartus, bet telefonas nebuvo įjungtas. Galvojo, kad taip ir pasibaigė, tik po kažkiek laiko, gal savaitės bėgyje, sužinojo, kad J. G. problemos su ta mašina. Sužinojo J. G. numerį iš žmonių. J. G. jam paskambinęs paaiškino, dėl ko čia viskas. Jis neatsimena, ką J. G. buvo apsirengęs įvykio dieną. Jis (I. U.) buvo apsirengęs su maike, šortais ir kepure. Jis turi tatuiruočių ant kūno visur, ant kojų, rankų. Jo maikė lyg raudona buvo, taip pat jis buvo su kedais. Neatsimena, kokia buvo kepurė nuo saulės, ją nešioja visada. Jis niekada neturėjo teisės vairuoti automobilio. Šiaip vairuoti moka, gal 5 metus vairuoja automobilį be teisių, yra už tai baustas 2-3 kartus. Automobilis buvo aukštas, jis pirmą kartą tokį vairavo, dėl to ir paprašė pavairuoti. Jis atvairavo automobilį iš (duomenys neskelbtini) aikštelės iki namo. Mano, kad J. G. supyko dėl mašinos, nes vairuotojas nekoks. Jis automobilį paliko atidarytomis durimis ir kapotu ir, kai jo nematė, išėjo. Priparkavęs automobilį jis išlipo tik vieną kartą, atgal nebuvo įsėdęs. Automobilyje prie jo grojo muzika. Jis nematė, kad atvyko policija, prie jo policijos tikrai nebuvo. Jis išsigando J. G., nes šis puolė aiškintis dėl mašinos, nenorėjo muštis dėl nieko.

Teisiamojo posėdžio metu buvo peržiūrėtas Vilniaus AVPK pateiktas vaizdo įrašas. Vaizdo įrašo data 2020 m. liepos 11 d., vaizdo įrašas prasideda 19.09 val. Vaizdo įraše matyti stovintis automobilis „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir už jo stovintis policijos tarnybinis automobilis. Matosi, kad automobilio „Audi“ priekinės vairuotojo pusės durelės atidarytos, prie jų stovi moteris. Taip pat atidarytos automobilio priekinės keleivio pusės durelės. Filmuojantis pareigūnas prieina prie „Audi“ automobilio iš keleivio pusės, tuomet matosi priekinėje keleivio sėdynėje sėdintis vyras, dėvintis raudoną džemperį ir tamsius šortus. Pareigūnas bendrauja su vyru, vyras pateikia savo asmens dokumentą. Tolesniuose vaizdo įrašuose matyti, kaip pareigūnas sėdi tarnybiniame automobilyje, po to jis nueina į gretimą požeminį garažą ir bendrauja su liudytoju, kuris parašo paaiškinimą. Pareigūnas grįžta prie tarnybinio automobilio, matyti, kaip prieina iš automobilio išlipęs pirmai priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjęs vyras, kuris dabar dėvi ir tamsią kepurę (tokios pat spalvos kaip šortai) su snapeliu. Matosi, kad abi vyro kojos yra tatuiruotos. Pareigūnai bendrauja su vyru ir prie automobilio buvusia moterimi. Matosi, kad vaizdo įrašą darantis pareigūnas rankoje laiko alkotesterį. Vaizdo įraše matosi, kad automobilio „Audi“ kairės pusės priekinis ir galinis ratai yra ant šaligatvio. Vaizdo įrašai yra be garso, todėl juose matomų asmenų bendravimo nesigirdi.

Peržiūrint minėtą vaizdo įrašą, kaltinamasis J. G. nurodė, kad jame matyti sulaikytas automobilis ir šalia yra Ž. Š.. Automobilyje sėdintis asmuo yra jis. Tai yra jo tatuiruotės. Jis neatsimena, kokios aplinkybės buvo aiškinamos esant Ž. Š.. Jis pareigūnams aiškino, kad ne jis vairavo automobilį. Yra parašyti jo parodymai. Jis lyg sakė, kodėl jis turi pūsti, nes jis nevairavo, kažkas tokio.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

KET 14 punkte įtvirtintas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Kaip matyti, kaltinamasis dėl pareikšto kaltinimo teisme kaltu neprisipažino ir parodė, jog jis automobilio nevairavo. Ikiteisminio tyrimo metu, įteikus jam pranešimą apie įtarimą ir apklausus įtariamuoju, dalyvaujant gynėjui, J. G. pripažino, jog vairavo tėvo automobilį apsvaigęs ir paaiškino, jog 2020 m. liepos 11 d., į vakarą, tikslaus laiko neprisimena, atvažiavo jo tėvui O. G. priklausančiu automobiliu „AUDI Q7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į Vilnių. Konkretaus tikslo neturėjo, šiaip atvažiavo. Jis būdamas čia, sostinėje, lauke, vienas išgėrė degtinės butelį. Jis žino, kad yra uždrausta vairuoti transporto priemones būnant apsvaigus, bet prisipažįsta nepaisęs šio draudimo, kodėl nepaisė, negali atsakyti. Kadangi nepažįsta Vilniaus, negali pasakyti, kuriame tiksliai Vilniaus rajone gėrė degtinės butelį. Kai išgėrė butelį degtinės, neprisimena tolimesnės įvykių sekos. Neprisimena, kaip atsidūrė (duomenys neskelbtini). Duodamas parodymus teisme J. G. ėmė neigti kaltę ir davė visiškai kitokius parodymus, parodė, jog iki įvykio jis gėrė apie 2 savaites, išgerdavo apie 2 litrus degtinės per dieną. Į Vilnių autobusu atvažiavo kartu su pažįstamu I. U. pasiimti iš tėvo automobilio pinigų. Aplinkybių jis nelabai prisimena, nes daug gėrė, teigė, kad jis nevairavo, nurodė, kad jis sėdėjo automobilio gale. Jau po to, kai byla buvo perduota į teismą, jam paskambino I. U., kuris pasakė, kad jis vairavo tą dieną automobilį. Paaiškino, kad to, ką sakė ikiteisminio tyrimo metu, neprisimena, protokolą pasirašė todėl, kad norėjo kuo greičiau išeiti.

Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagrindiniai reikalavimai įrodymams, kuriais turi būti pagrįstos teismo išvados dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, nurodyti BPK 20 straipsnyje. Pagal šio straipsnio nuostatas įrodymai gali būti tik teisėtais būdais (įstatymų nustatyta tvarka) gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais, taip pat kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalys). Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva (BPK 20 straipsnio 2, 5 dalys). BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (Kasacinė nutartis 2K-49-693/2019).

Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis versiją dėl to, kad kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis automobilį vairavo ne jis, o I. U., iškėlė tik teisme. Teisiamojo bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis teigė, jog į Vilnių iš (duomenys neskelbtini) autobusu važiavo su I. U. tikslu paimti iš tėvo automobilio, kuris buvo Vilniuje, pinigų. Teismas pažymi, jog kaltinamasis nepaaiškino, kada, kokiu būdu, kiek ir kokie pinigai bei konkrečiai kur neva buvo automobilyje, kurių jis neva važiavo iš (duomenys neskelbtini) į Vilnių pasiimti. Teismas vertindamas kaltinamojo nurodytas aplinkybes laiko, kad kaltinamojo duoti paaiškinimai teisme apie tai, kad jis kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis nevairavo kaltinime nurodyto automobilio, o jį vairavo I. U. visiškai skiriasi nuo ikiteisminio tyrimo metu duotų, dalyvaujant advokatui, parodymų. Nors teisme J. G. teigė, kad po parodymais ikiteisminio tyrimo metu pasirašė todėl, kad norėjo kuo greičiau išeiti, teigė, kad dar buvo neblaivus, tačiau teismas, įvertinęs tai, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausa buvo daroma kitą dieną po sulaikymo, t.y. 2020 m. liepos 12 d. 12 val. , apklausoje dalyvavo advokatas, proceso veiksmo protokolo specialiame priede J. G. savo ranka parašė: „Protokolą perskaičiau, mano žodžiai parašyti teisingai. J. G.“ ir pasirašė, tokią kaltinamojo poziciją vertina tik kaip siekį išvengti atsakomybės. Apklaustas teisme liudytojas kaltinamojo tėvas O. G., kuriam priklauso automobilis „AUDI Q7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paaiškino, kad automobilis buvo sugedęs, degė lemputė. (duomenys neskelbtini) nėra specialistų, tai jis atvarė automobilį į Vilnių ir pastatė jį prie (duomenys neskelbtini), kad sūnus (kaltinamasis) į servisą nuvarytų. Ten yra stovėjimo aikštelė, šalia yra servisas. Vienas raktelis buvo pas jį, kitas pas sūnų, dokumentai buvo automobilyje. Šie liudytojo O. G. parodymai paneigia kaltinamojo versiją, kad jis iš (duomenys neskelbtini) važiavo į Vilnių neva pasiimti iš minimo automobilio pinigų. Kaltinamasis, apklausiamas teisme, teigė, kad jis kaltinime nurodytą dieną paskambino I. U., su kuriuo susitikęs stadione (duomenys neskelbtini), pastarojo paprašė surasti mašiną, nes jam reikėjo nuvažiuoti į Vilnių paimti pinigų. Teigė, kad su I. U., būdamas neblaivus, į Vilnių važiavo maršrutiniu transportu. Atvažiavus į Vilnių jam buvo bloga, todėl jis nusipirko dar butelį degtinės ir išgėrė, atvažiavus prie (duomenys neskelbtini) jis atsisėdo į automobilio galą, o I. U. sėdo už vairo. Tik vėliau I. U. jam paaiškino, kad norėjo pavažiuoti ten 100 metrų, mašina atsitrenkė į bordiūrą, tada I. U. sustojo, atidarė duris, pažiūrėjo, ar jis sveikas mašinoje, ir pabėgo. Kai policija privažiavo, jis sėdėjo keleivio vietoje, klausė muzikos. Šie kaltinamojo parodymai ir I. U. teisme duoti parodymai yra nelogiški. I. U. teisme duodamas parodymus paaiškino, jog jie su kaltinamuoju nebuvo draugai, buvo tik pažįstami, nes mokėsi toje pačioje mokykloje. Iki įvykio nebendraudavo. Liepos 11 dieną jie susitiko stadione, nes J. G. norėjo paimti pinigus iš Vilniaus, kadangi jis pats neturi nei automobilio nei vairuotojo pažymėjimo, pamėgino surasti, kas galėtų kaltinamąjį nuvežti į Vilnių, tačiau to padaryti nepavykus, jis važiavo į Vilnių kartu su J. G. autobusu. I. U. nepateikė teismui logiško paaiškinimo, kodėl jis iš (duomenys neskelbtini) važiavo su mažai pažįstamu asmeniu (kaltinamuoju) į Vilnių, koks jo buvo šios kelionės tikslas, kokia jam buvo iš šios kelionės nauda, koks buvo jo vaidmuo ir pan. Teismo neįtikino ir tolesnė liudytojo I. U. teisme nurodyta veiksmų seka, nes jo teisme duoti paaiškinimai apie tai, kad jis, neturėdamas vairuotojo pažymėjimo, sėdo už svetimo gana prabangaus automobilio vairo ir norėjo tiesiog pravažiuoti su šiuo automobiliu, ką ir padarė, vėliau, statydamas automobilį, neva „užkabino“ vairuotojo pusės ratlankį ar tai automobilio rato diską, dėl ko J. G. pradėjo rėkti, o jis ( I. U.) žinodamas, kad gali prieiti iki muštynių ir nenorėdamas konflikto, išlipęs iš automobilio, atidarė visas automobilio dureles, automobilio kapotą, pažiūrėjo, ar viskas tvarkoje, ir tik tuomet pabėgo, yra visiškai nelogiški. Papildydamas savo parodymu I. U. sakė, kad automobilio dureles atidarė, nes norėjo išvėdinti alkoholio kvapą, tačiau logiškai nepaaiškino, kodėl jis taip elgėsi, kodėl norėjo išvėdinti svetimą automobilį, kuriuo važiuoti toliau niekur neplanavo. Jei tikėti kaltinamojo ir šio liudytojo parodymais, J. G. turėjo tiesiog pasiimti iš automobilio pinigus, ketinimų važiuoti šiuo automobiliu nei pats J. G., nei I. U. neturėjo.

Kaltinamojo tik teisme iškelta versija, kad automobilį vairavo I. U., yra paneigta vaizdo įrašu ir liudytojo M. J. parodymais, kurie viso proceso metu buvo vienodi ir nuoseklūs. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas M. J. davė iš esmės vienodus ir nuoseklius parodymus, kad kaltinime nurodytu laiku, būdamas savo namo bendrame balkone, kuris yra (duomenys neskelbtini) aukšte, išgirdo automobilio padangų cypimą, pamatė juodą visureigį, kuris išvažiavo iš šalutinio kelio nuo (duomenys neskelbtini), staigiai besisukančiais ratais pasisuko iš vietos, dideliu greičiu važiavo (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini), tada automobilis dingo iš akiračio. Paskui vėl pamatė automobilį, tada automobilis sustojo dviem šoniniais ratais ant šaligatvio. Vaizdo įraše, kuris buvo peržiūrėtas teismo posėdyje, matosi, kad automobilio „Audi“ kairės pusės priekinis ir galinis ratai yra ant šaligatvio. Liudytojas M. J. teigė, jog išlipęs vairuotojas buvo su raudonu džemperiu ir kepure nuo saulės, jis atidarė visas automobilio dureles ir jas paliko atviras, pasigarsino muziką ir atidarė variklio gaubtą. Jam buvo akivaizdu, kad vairuotojas girtas, nes jis svirduliavo. Jis (M. J.) nubėgo pasiimti telefono ir paskambino 112, kad vairuotoją patikrintų pareigūnai. Vairuotojas išlipo iš vairuotojo vietos, kitų asmenų jis nematė. Buvo nuėjęs telefono paimti, tai truko gal pusę minutės. Grįžęs vėl matė tą patį asmenį, jis vaikščiojo aplink mašiną, tada atsisėdo į šalia vairuotojo esančią sėdynę, tada priėjo prie automobilio moteris, jis pagalvojo, kad moteris nori neleisti jam išvažiuoti, galimai ketina paimti raktelius. Jis žmogaus veido nematė, nes tai buvo per toli, jis buvo penktame aukšte, bet tai buvo žmogus su raudonu džemperiu su kepure nuo saulės ir juodais šortais. Ant kojų buvo tatuiruotės. Kai atvažiavo policija, tai buvo tas pats žmogus, taip pat apsirengęs. Pareigūnas jam paskambino, kai stovėjo prie to asmens, paklausė, ar šitas, jis tai patvirtino. Vaizdo įraše yra užfiksuota kaip įvykio dieną atrodė kaltinamasis, jis buvo apsirengęs ryškios spalvos raudonu džemperiu ilgomis rankovėmis, tamsios spalvos šortais ir ant galvos tamsios spalvos kepure su snapeliu. Ant abiejų kojų matomos tatuiruotės. Teismui nėra pagrindo netikėti liudytojo M. J. parodymais, nes jie iš esmės yra vienodi ir nuoseklūs bei atitinka byloje nustatytas aplinkybes. I. U., apklaustas teisme teigė, jog jis .buvo apsirengęs su maike, šortais ir kepure, teigė jog jis turi tatuiruočių ant kūno visur, ant kojų, rankų, kad jo maikė lyg raudona buvo, taip pat jis buvo su kedais., neatsimena, kokia buvo kepurė nuo saulės, nurodė, kad ją nešioja visada. Be to, nurodė tai, kad automobilį jis pastatė prie bordiūro, ant šaligatvio nebuvo užvažiavęs. Teismo įsitikinimu, I. U. teismo posėdžio metu davė žinomai melagingus parodymus apie įvykio aplinkybes. Teismui kelia pagrįstų abejonių I. U. gebėjimas prisiminti, kuo konkrečiai jis buvo apsirengęs daugiau nei prieš du mėnesius konkrečią dieną, paaiškinimas, jog asmuo buvo apsirengęs raudonos spalvos maikute, šortais ir kepure nuo saulės, patvirtina tai, kad I. U. stengėsi savo parodymus priderinti prie kaltinamojo versijos. I. U. parodymus paneigė liudytojas M. J., kuris viso proceso metu nuosekliai teigė, jog atvykus policijos pareigūnams prie automobilio buvo tas pats vyras kuris vairavo automobilį, kuris buvo apsirengęs raudonu bliuzonu (ne maikute), o jam sustojus dviem ratais ant bordiūro, iš jo išlipo, atidarė visas automobilio dureles ir automobilio kapotą, bei byloje esantis vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota automobilio padėtis ir sulaikytas vyras, jo išvaizda ir apranga. Teismas pažymi ir tai, kad I. U. ir J. G. kūno sudėjimas, laikysena akivaizdžiai skiriasi. Apklaustas teisme policijos pareigūnas, kuris buvo atvykęs į įvykio vietą, A. S. paaiškino, jog automobilyje šalia vairuotojo esančioje vietoje sėdėjęs asmuo neigė, kad vairavo ir vis sakė, kad niekas nevairavo to automobilio, kad automobilis tiesiog stovėjo toje vietoje ir viskas, susiskambinus su pranešėju, pastarasis patvirtino, jog matė, kad vairavo įtariamasis, kitų asmenų jis nematė. Bendraujant su J. G., akivaizdžiai buvo matyti, kad asmuo yra neblaivus. Iš jo burnos sklido aitrus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti.

Išanalizavęs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, teismas laiko, kad byloje yra pakankamai surinkta įrodymų, jog kaltinamasis, būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu pirmą kartą jo iškvėptame ore nustatė 2,36 promilių etilo alkoholio koncentraciją ir antrą kartą nustatė 2,22 promilių etilo alkoholio koncentraciją, kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, vairavo automobilį „Audi Q7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o jo nenuoseklūs (įvykio vietoje aiškino, kad niekas nevairavo automobilio, kitą dieną po sulaikymo teigė, jog jis vairavo automobilį, teisme iškėlė versiją, kad automobilį vairavo I. U.), nelogiški parodymai, naujos versijos iškėlimas tik teisme yra vertintini, kaip jo užimta gynimosi pozicija, siekiant išvengti atitinkamos atsakomybės. Kaltinamojo nusikalstama veika įrodyta liudytojų parodymais, vaizdo įrašo medžiaga, alkotesterio parodymais ir kita faktine byloje esančia medžiaga.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad J. G. padarė nusikalstamą veiką, kuri teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

BPK 257 straipsnio 1 dalyje numatyta pareiga teismui pranešti prokurorui apie bylos nagrinėjimo metu paaiškėjusias aplinkybes dėl kito asmens galimai padarytos nusikalstamos veikos. Teismo vertinimu, liudytojas I. U. apklaustas teisme davė žinomai melagingus parodymus, todėl liudytojo I. U. parodymai duoti teisme yra atmetami kaip nepagrįsti, teismas laiko, kad jis davė žinomai melagingus parodymus siekdamas padėti kaltinamajam J. G. išvengti atsakomybės. Liudytojo I. U. veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto BK 235 straipsnyje, požymiai, todėl apie tai praneština prokurorui.

Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje įtvirtintos šios alternatyvios bausmių rūšys: bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją kaltinamojo asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, į nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis) (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, vairuotojui nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – transporto priemonės vairavimas tokios būklės kelia didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių turtui, sveikatai ir gyvybei). Kaltinamojo J. G. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skirdamas bausmę, teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – anksčiau Lietuvos Respublikoje neteistas, (duomenys neskelbtini) teistas Norvegijoje (b. l. 36-39), baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, iš jų du kartus už transporto priemonės vairavimą neblaiviam (b. l. 34-35), dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini), darbovietėje charakterizuojamas teigiamai (b. l. 88-90).

Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą vieną iš švelnesnių bausmių – baudą, jos dydį nustatant artimą BK numatytam minimaliam baudos dydžiui už nesunkaus nusikaltimo padarymą (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė yra proporcinga J. G. padarytam nusikaltimui ir padės įgyvendinti bausmės tikslus.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į paskirtą baudos bausmę įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. liepos 11 d., 20.00 val., iki 2020 m. liepos 12 d., 12.47 val. (2 dienos), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad kaltinamasis J. G. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad J. G. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas didesnis nei 1,51 prom. girtumas, tokiu būdu jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų KET pažeidimą, be to, automobilį vairavo mieste, gyvenamojo namo kieme, dienos metu, kur bet kuriuo metu galėjo būti kitų asmenų ar transporto priemonių, todėl tik laimingo atsitiktinumo dėka pavyko išvengti sunkesnių tokio jo poelgio padarinių. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamasis J. G. jau ne pirmą kartą traukiamas atsakomybėn už automobilio vairavimą neblaiviam – anksčiau jis yra du kartus baustas administracine tvarka už automobilio vairavimą, kai nustatytas lengvas neblaivumas, abu kartus jam buvo atimta teisė vairuoti vieneriems metams, tačiau kaltinamasis iš ankstesnių baustumų reikiamų išvadų nepadarė, savo elgesio nepakeitė ir vėl vairavo automobilį būdamas neblaivus. Atsižvelgiant į išdėstytą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis) ir valstybės siekį padidinti saugumą kelyje, užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kuo būtų užtikrintas visuomenės saugumas, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemones asmeniui, padariusiam tokio pobūdžio nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamosios poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Esant tokioms aplinkybėms teismas vertina, kad tikslinga J. G. uždrausti naudotis teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams – vidutiniam BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatytam terminui. Vadovaujantis teismų praktika, uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018). Iš bylos duomenų matyti, kad 2020 m. liepos 12 d. kaltinamajam J. G. buvo paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemonę) sustabdymas, tokiu būdu J. G. realiai nebegalėjo naudotis teise vairuoti transporto priemonę nuo 2020 m. liepos 12 d. Atsižvelgiant į išdėstytą, jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones – terminas skaičiuotinas nuo 2020 m. liepos 12 d.

Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. BK 281¹ straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė, kuria siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Šių tikslų įgyvendinimas netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant ir buvo padaryta nagrinėjama nusikalstama veika, konfiskavimo, nėra įmanomas. Priešingu atveju susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 2811.straipsnyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį, galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik, kad formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą baudžiamajam įstatymui, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, tame tarpe ir turto konfiskavimo, pobūdžio.

Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų nustatyta, kad automobilis „Audi Q7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudodamasis J. G. padarė nusikalstamą veiką, priklauso ne kaltinamajam, o kitam asmeniui – jo tėvui O. G.. Liudytojas O. G., apklausiamas teisiamajame posėdyje, parodė, kad minėtas automobilis priklauso jam, bet jis duoda juo naudotis sūnui. Automobilį nusipirko, kad sūnus galėtų jį pavežti, tačiau automobilį vairuoja ir pats. Prieš įvykį automobilyje buvo gedimas, jis atvarė automobilį į Vilnių ir pastatė jį prie (duomenys neskelbtini), kad sūnus jį nuvežtų į servisą. Kad J. G. vairavo automobilį girtas, jis nežinojo iki kol jam paskambino pareigūnas. Byloje nėra duomenų, kurie prieštarautų ar paneigtų šiuos liudytojo O. G. parodymus, tokiu būdu teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad automobilio savininkas kaltinamajam perdavė automobilį žinodamas, kad šis bus panaudotas nusikalstamai veikai daryti. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas daro išvadą, kad byloje nenustatyta BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytų pagrindų, kuriais remiantis būtų galima konfiskuoti šį trečiajam asmeniui priklausantį automobilį „Audi Q7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Pažymėtina, jog tokiu atveju konfiskuotino turto vertės išieškojimas daugeliu atveju savo esme yra nukreiptas ne į siekį apriboti galimybes padaryti naują nusikalstamą veiką ta pačia priemone, o norint atgrasyti kaltininką nuo naujų nusikalstamų veikų ir jį nubausti. Taigi, turto vertės išieškojimas tokiu atveju įgauna aiškų baudžiamąjį poveikį ir, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijos kontekste, gali būti vertinamas kaip papildoma sankcija kaltininkui. Tokiais atvejais nacionaliniai teismai privalo spręsti klausimą ar sprendimas išieškoti turto vertę atitinkančią sumą yra proporcingas lygiai taip pat kaip tą savo jurisprudencijoje daro EŽTT bylose dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau vadinama – Konvencija) pirmojo protokolo 1 straipsnio pažeidimo (pvz., EŽTT 2009 m. vasario 5 d. sprendimas byloje Gabric prieš Kroatiją).

VšĮ „Emprekis“ transporto priemonių kainų informacinės sistemos duomenimis automobilio „Audi Q7“ vidutinė vertė su PVM įvykio metu buvo 8450 eurų su PVM ir 6984 eurų be PVM (b. l. 13). Byloje nėra pateikta jokių duomenų, kurie suteiktų pagrįstą pagrindą manyti, jog įvykio metu automobilio „Audi Q7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė J. G. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo mažesnė, negu rinkos vertė. Nors liudytojas automobilio savininkas O. G. nurodė, kad automobilio vertė dabar yra 6000 Eur, tačiau teismui nėra pateikti jokie tokį automobilio įvertinimą pagrindžiantys dokumentai. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra tikslinga vadovautis VšĮ „Emprekis“ pateiktais duomenimis. Teismo vertinimu, transporto priemonės rinkos vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, šiuo atveju atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus (užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja būdami neblaivūs, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiūrį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai) ir nevaržo J. G. akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Šiame kontekste pažymėtina, kad kaltinamasis J. G. panaudojo transporto priemonę darydamas tyčinę nusikalstamą veiką. Taigi teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis sprendžia, kad automobilio „Audi Q7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. 1,51 promilės ir daugiau, yra būtinas.

Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog kaltinamojo J. G. atžvilgiu taikytinos BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatos ir iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto (automobilio „Audi Q7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vertė. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika analogiško pobūdžio bylose, automobilio vertė turi būti konfiskuojama su PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 19 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020), todėl iš J. G. išieškotina automobilio „Audi Q7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė su PVM, t.y. 8450 eurų.

Dėl kitų klausimų

Kaltinamajam J. G. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b. l. 54-55). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartimi kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – buvo panaikinta (b. l. 101-102). Likusios kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei specialiosios teisės sustabdymas – panaikintinos šiam nuosprendžiui įsiteisėjus.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – DVD diskas su vaizdo įrašu – paliktinas saugoti byloje.

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 75 MGL (BBND), tai yra 3750 (trijų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimties) eurų baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, įskaityti J. G. į bausmę jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. liepos 11 d., 20.00 val., iki 2020 m. liepos 12 d., 12.47 val. (2 dienas), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL (BBND) dydžio baudai ir galutinę bausmę nustatyti 71 MGL (BBND), tai yra 3550 (trijų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimties) eurų baudą.

Paskirti J. G. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir 3 (trejiems) metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. liepos 12 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, iš J. G. išieškoti automobilio „Audi Q7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę su PVM atitinkančią pinigų sumą – 8450 (aštuonis tūkstančius keturis šimtus penkiasdešimt) eurų.

Kaltinamajam J. G. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – panaikinti šiam nuosprendžiui įsiteisėjus.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – DVD diską su vaizdo įrašu – palikti saugoti byloje.

Apie I. U. veikas, kuriose yra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnyje, požymių, pranešti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros vyriausiajam prokurorui.

Baudos bausmė savanoriškai turi būti įvykdyta per du mėnesius, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sumokant baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT78 7290 0000 0013 0151, banko kodas 72900, AS „Citadele“ bankas Lietuvos filialas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs AB DNB bankas); LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius); LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, „Swedbank“ AB bankas; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas), (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801).

Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.