Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovui A. P. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė palaikė ieškinį jame išdėstytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad skola susidarė už teiktą šilumos energiją bendro naudojimo patalpų šildymui, kadangi už kraštą vandenį skolos laikotarpiu yra iš viso paskaičiuota 460,32 Eur suma, o atsakovo iš viso per skolos laikotarpį sumokėta 635,90 Eur (el. b. l. 38-39)

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Ieškovo, atsakovo paaiškinimais bei pateiktais ir ištirtais rašytiniais įrodymais byloje nustatyta, kad ieškovas teikia šilumos energiją namui, adresu (duomenys neskelbtini)g. 28, Vilnius, kurio 6 butas nuosavybės teise priklauso atsakovui (el. b. l. 41-42). Atsakovas laikotarpiu nuo 2012-12-01 iki 2016-08-31 už teiktą šilumos energiją tinkamai neatsiskaitė ir ieškovui liko skolingas 175,35 (e. b. l. 38-39). Teismui pateikta Mokesčių paskaičiavimo pažyma patvirtina, kad atsakovas už laikotarpį nuo 2012-12-01 iki 2016-08-31 ieškovui skolingas 175,35 EUR sumą, mokesčius skaičiuojant už karštą vandenį ir bendro naudojimo patalpų šildymą (el. b. l. 38-39). Valstybinės energetikos inspekcijos inicijuotame faktinių aplinkybių patikrinimo 2016-08-30 akte Nr. 12OV8-89 užfiksuota, kad namo laiptinė atjungta nuo centralizuoto šildymo 2009 m. sausio mėn. (el. b. l. 26)

Tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovo prievolės mokėti mokesčius už tiekiamą šilumos energiją namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bendrojo naudojimo objektams. Ginčo dėl atsakovo prievolės mokėti už teikiamą karštą vandenį butui, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, nėra. Atsakovas, teikdamas atsiliepimą į ieškinį bei žodinius paaiškinimus teismo posėdžio metu nesutinka mokėti 175,35 Eur skolą už pateiktą šilumos energiją bendrų patalpų šildymui, kurią skaičiuoja proporcingai jo buto daliai. Atsakovo teigimu, byloje yra įrodymai, kad bendros patalpos (laiptinė) yra atjungtos nuo centrinio šildymo, todėl jam nekyla prievolė mokėti už pateiktą namo bendro naudojimo objektams skirtą šilumos energiją.

Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Butų ir kitų patalpų savininkai bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti ir pan. (CK 4.83 str. 3 d.). Pagal CK 4.76 straipsnio nuostatą kiekvienas bendraturtis proporcingai savo daliai turi tiek teisę į bendrai daikto duodamas pajamas, tiek pareigą apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Prie jų priskirtini ir mokesčiai už bendro naudojimo patalpų šildymui sunaudotą energiją.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad daugiabučio namo butų savininkų padėtis šilumos energijos vartojimo atžvilgiu dvejopa. Be šilumos ir karšto vandens vartojimo santykių, yra ir atlyginimo už išlaidas, skirtas bendram turtui išlaikyti, aspektas. Kaip vartotojas, abonentas turi apmokėti už tiek energijos, kiek suvartojo savo poreikiams. Kartu jis yra šilumos kiekio vartotojas ir kita prasme – kaip turto savininkas. Tiekiama į namą šilumos energija yra naudojama bendroms patalpoms šildyti. Visa energija, tiekiama į namą, turi būti apskaitoma ir pagal įstatymą paskirstoma. Dalis energijos apmokama kaip suvartota konkrečių vartotojų, kita (bendrų patalpų šildymas, karšto vandens temperatūros palaikymas) – turi būti apmokėta kaip namo savininkų. Ši dalis tarp bendraturčių paskirstoma pagal nuosavybės dalį gyvenamajame name, nes pagal CK 4.76 straipsnio nuostatas kiekvienas iš bendraturčių atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), proporcingai savo daliai, taip pat privalo mokėti išlaidas jam išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-09-29 nutartis c. b. Nr. 3K-3-514/2004; 2012-05-04 m. gegužės 4 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-229/2012). Pareiga išlaikyti name esančias bendro naudojimo patalpas ir proporcingai savo turto daliai apmokėti išlaidas bendro naudojimo daiktui išlaikyti bei prižiūrėti taikytina ir tiems butų savininkams, kurie yra atsijungę nuo bendros šildymo sistemos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-06-12 nutartis c. b. Nr. 3K-3-401-248/2015).

VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis atsakovui nuosavybės teise priklauso butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini). g. 28-6, Vilnius (el. b. l. 2-3). Tiekiama į namą šilumos energija yra naudojama bendroms patalpoms šildyti. Visa energija tiekiama į namą, turi būti apskaitoma ir pagal įstatymą paskirstoma. Taigi, tiek pagal bendrąsias bendraturčių teises ir pareigas reglamentuojančias normas, tiek pagal Šilumos ūkio įstatymo nuostatas atsakovui, kaip turto – daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini)g. 28, bendrasavininkui tenka pareiga proporcingai jo daliai atlyginti išlaidas bendro naudojimo patalpoms šildyti. Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis, nustatytas pagal atsiskaitomųjų šilumos apskaito prietaisų rodmenis, paskirstomas vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam paskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su jais suderinus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartota šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Šio įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad daugiabučio namo buto ar kitų patalpų savininkas apmoka jam tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nepaisydamas to, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos. Šilumos ūkio įstatymo 25 straipsnyje taip pat nustatyta, kad daugiabučio namo ir kitų patalpų savininkas apmoka jam tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nesvarbu, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos. Taigi, tiek pagal bendrąsias bendraturčių teises ir pareigas reglamentuojančias normas, tiek pagal pirmiau nurodytą įstatymą atsakovui, kaip turto savininkui, tenka pareiga proporcingai jo daliai atlyginti išlaidas bendro naudojimo patalpoms šildyti.

Sutiktina su atsakovu, kad atjungus laiptinės šildymą jam nebekyla pareiga apmokėti už teiktą energiją jos šildymui, tačiau byloje nepaneigtas faktas, kad yra teikiama šilumos energija kitoms bendro naudojimo patalpoms šildyti. Atsakovui bendrąja daline nuosavybe priklausančiame name bendro naudojimo patalpas sudaro ne tik laiptinė, kurioje nėra šildymo įrenginio, bet ir rūsio patalpos (Nekilnojamojo turto registro duomenys, - el. b. l. 2-3). Teismas atmeta atsakovo argumentą dėl bendro naudojimo patalpų nešildymo ir pažymi, kad pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką pripažįstama, jog aplinkybė, kad laiptinėse atjungti (neįrengti) šildymo įrenginiai – radiatoriai, nepagrindžia, kad laiptinė nešildoma ir namo bendraturčiai nepatiria dėl to šilumos energijos išlaidų. Šiluma į namo butus tiekiama šilumos energijos vamzdynu, taigi, šilumos vamzdynu tekantys šilumos energijos srautai šildo visas namo konstrukcijas ir ertmes nuo apatinio aukšto grindų iki viršutinio aukšto lubų, taip pat bendro naudojimo laiptines (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-05-04 nutartis c. b. Nr. 3K-3-229/2012). Tad butų savininkai yra susiję bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomomis patalpomis, juos sieja tarpusavio teisės ir pareigos ir atsakovas, kaip kiekvienas kitas bendraturtis, proporcingai savo daliai atsako ieškovui už namo bendroms reikmėms tiekiamą ir bendro naudojimo patalpoms šildyti sunaudojamą energiją.

Atsakovas, neigdamas savo prievolę atsiskaityti už bendro naudojimo reikmėms teiktą šilumos energiją, neginčijo pačios šilumos apskaitos ir paskirstymo. Kaip matyti iš ieškinio turinio, namo butams mokėtinos sumos už šilumos energiją yra apskaičiuojamos pagal šilumos paskirstymo metodą Nr. 4, patvirtintą Valstybinės kainų ir energetikos Komisijos 2005-05-05 Nutarimu Nr. 03-19, atitinkantį namo šildymo ir karšto vandens sistemos ir jos prijungimo prie šilumos perdavimo tinklų tipą bei įrengtus šilumos paskirstymui naudojamus apskaitos prietaisus, t. y. kai šilumos punkte įrengtas šilumos apskaitos prietaisas matuoja bendrą suvartotą šilumos kiekį, bei Komisijos 2005-07-22 nutarimu Nr. O3-41 patvirtintą paskirstymo metodą Nr. 5, kai dalis patalpų atjungta nuo centralizuotos šildymo sistemos ir šildomos kitokiu būdu.

Pagal Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297, 132.5 punktą, šilumos vartotojas kartu su kitais pastato butų ir kitų patalpų savininkais turi teisę pasirinkti vieną iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamų taikyti ar su ja suderintų šilumos ir (ar) karšto vandens išdalijimo butams ir kitoms patalpoms metodų. Vartotojams šia teise nepasinaudojus, šilumos paskirstymo metodą iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamų šilumos skirstymo metodų parenka šilumos tiekėjas. Pagal Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297, 29.2.4. punktą, atveju, kai šilumos pirkimo - pardavimo vietoje ir (ar) kai tiekimo – vartojimo riba pastato individualaus šilumos punkto įvade įrengtas šilumos apskaitos prietaisas matuoja bendrą viso pastato suvartotą šilumos kiekį, taikomas Metodas Nr. 4, o tais atvejais, kai dalis patalpų atjungta nuo centralizuotos šildymo sistemos ir šildomos kitokiu (elektra, dujomis, kietuoju kuru ir kt.), taikomas Metodas Nr. 4 kartu su metodu Nr. 5. Atsižvelgiant į tai, jog byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių, jog atsakovo namo bendrasavininkai nuo 2012 m. šildymo sezono pradžios buvo pasirinkę šilumos paskirstymo metodą, teismas neturi objektyvaus pagrindo abejoti ieškovo paskaičiavimais bei taikomų metodų teisėtumu.

Remiantis išdėstytu, ieškovui iš atsakovo priteistina 175,35 Eur skola už teiktą šilumos energiją namo bendroms patalpoms šildyti laikotarpiu nuo 2012-12-01 iki 2016-08-31.

Teismo nuomone, kiti šalių argumentai neturi teisinės reikšmės teisingai išnagrinėti bylą.

CK 6.261 straipsnyje numatyta, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas praleido terminą piniginei prievolei įvykdyti, ieškovo reikalavimas iš atsakovo priteisti jam 5 procentų dydžio metines palūkanas – 21,18 Eur už pavėluotą atsiskaitymą už laikotarpį nuo 2013-02-01 iki 2016-10-07 (Mokesčių paskaičiavimo pažyma- e. b. l. 38-39) yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.210 str. 1 d., 6.261 str.).

CK 6.37 str. 2 d. numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-02 nutartis c. b. Nr. 3K-3-223/2011; 2012-06-08 nutartis c. b. Nr. 3K-3-283/2012; kt.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2016-09-01) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Todėl iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos - 20 Eur žyminio mokesčio (el. b. l. 53), 0,87 Eur už VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų paiešką ir peržiūrėjimą (b. l. 9-10), 0,84 EUR už Gyventojų registro tarnybos pažymą, iš viso 21,71 Eur (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 9 p.).

Iš atsakovo A. P. valstybei priteistina 3,90 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 str., 96 str. 6 d.). Atsakovui išaiškintina, kad į valstybės pajamas priteistas bylinėjimosi išlaidas jis privalo sumokėti pavedimu į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660, mokėjimo kvitą pateikti teismui (raštinei).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259, 269-270, straipsniais,

nusprendžia:

Ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“, įm. kodas 111760831, ieškinį atsakovui A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) tenkinti.

Priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus energija‘, įm. kodas 111760831, iš atsakovo A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 175,35 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt penkis eurus 35 ct) skolos, 21,18 Eur (dvidešimt vieną eurą 18 ct) palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (196,53 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-09-01) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 21,71 Eur (dvidešimt vieną eurą 71 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 3,90 Eur (tris eurus 90 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.