Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Evaldas Vanagas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 6 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliaciniame skunde nėra ginčijamas D. Č. kaltės klausimas dėl jam inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų padarymo, tačiau apeliantas nesutinka su jam paskirta nuobauda – mano ją esant per griežta bei prašo taikyti sąlyginį administracinio arešto vykdymo atidėjimą, todėl apeliacinės instancijos teismas, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų, patikrina administracinio teisės pažeidimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (ATPK 302¹¹ str.).

Vadovaujantis ATPK 30 str., nustatančio administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, nuostatomis, nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama neperžengiant norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, ribų, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų.

ATPK 124¹ str. 7 d. (2013 12 10 įstatymo Nr. XII-653 redakcija, galiojusi nuo 2014 01 01 iki 2015-01-01) sankcija už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus numatytuosius šiame kodekse, numatė vairuotojams įspėjimą arba baudą nuo dvidešimties iki keturiasdešimties litų.

ATPK 128 str. 2 d. (2007 12 13 įstatymo Nr. X-1365 redakcija, galiojusi nuo 2008 01 01 iki 2015 01 01) sankcija, už šiame straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo –transporto priemonių vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones, padarymą, numato alternatyvias nuobaudas – baudą nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki dviejų tūkstančių penkių šimtų litų arba administracinį areštą.

ATPK 33 str. 2 d. numato, jog jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas kartu nagrinėja tas pats organas, galutinai šiam asmeniui skiriamą nuobaudą parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų ribose.

Nagrinėjamu atveju konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, D. Č. parinkdamas tiek nuobaudų už atskirus pažeidimus rūšis ir dydžius, tiek galutinės nuobaudos rūšį bei dydį, atsižvelgė į visas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, įtvirtintas ATPK 30 str. 2 d., savo sprendimą išsamiai motyvavo bei, apygardos teismo vertinimu, apeliantui paskyrė tinkamą nuobaudą.

Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančių duomenų, D. Č. praeityje yra ne kartą baustas už įvairius Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimus, taip pat ir už transporto priemonės vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones, jam buvo paskirtos baudos nuobaudos, tačiau galima teigti, jog taisomojo poveikio ši nuobaudos rūšis D. Č. neturėjo – iš pateiktų duomenų matyti, jog ne visos paskirtos baudos yra sumokėtos, o KET pažeidimus jis darė ir toliau. Be to, pažymėtina, jog teisė vairuoti transporto priemones iš apelianto buvo atimta tik 2014-04-17, tai yra tik vos prieš penkis mėnesius iki pažeidimų, už kuriuos nubaustas skundžiamu nutarimu, padarymo. Taigi, šiuo atveju pakartotinis, iš esmės analogiškų, pažeidimų padarymas leidžia pagrįstai tvirtinti, kad administracinei nuobaudai keliamų tikslų šia nuobaudos rūšimi – bauda, pasiekti nagrinėjamu atveju nėra galima. Pažymėtina ir tai, kad šio pažeidimo, už kurį D. Č. paskirta nuobauda – administracinis areštas, padarymo metu apeliantas turėjo galiojančių administracinių nuobaudų, beje, ir už analogiškus pažeidimus bei už automobilio vairavimą esant neblaiviam, taip pat ir už kitus pažeidimus, ką apylinkės teismas pagrįstai pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.). Be to, teismas nustatė bei skirdamas nuobaudas atsižvelgė ir į dar vieną apelianto atsakomybę sunkinančią aplinkybę, tai yra jog pažeidimas buvo padarytas asmens, kuris pirmiau buvo padaręs nusikaltimą (ATPK 32 str. 1 d. 6 p.). Aplinkybė, jog asmuo būdamas ne kartą baustas už transporto priemonių vairavimą neturint teisės jų vairuoti (2013-01-14, 2013-07-04 nutarimai) ir toliau daro tokio paties pobūdžio pažeidimus, leidžia pagrįstai tvirtinti, jog paskirta administracinė nuobauda – bauda, prevencinių tikslų nepasiekė bei nagrinėjamu atveju nėra pakankamai efektyvi, kad pasiektų nuobaudos tikslus, numatytus ATPK 20 str. Todėl konstatuotina, kad pirmiau išdėstyti duomenys apylinkės teismui ir leido padaryti išvadą apie išimtinių aplinkybių, numatytų ATPK 29 str. egzistavimą bei siekiant užkirsti kelią naujų teisės pažeidimų darymui, pirmosios instancijos teismas D. Č. pagrįstai paskyrė administracinės nuobaudos rūšį – administracinį areštą. Be to, paskirtos nuobaudos terminas buvo nustatytas artimas šios nuobaudos vidurkiui, todėl pagrindo tvirtinti nuobaudą esant per griežtą, įvertinant nustatytas apelianto atsakomybę sunkinančias aplinkybes bei atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, nėra. Paskirtas 15 parų administracinis areštas atitinka padarytus pažeidimus, pažeidėjo asmenybę bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Be viso to pažymėtina, jog ATPK 128 str. 2 d. numatytas pažeidimas nereikalauja jokių pasekmių kilimo, tai yra pažeidimo konstatavimo faktui užtenka paties automobilio vairavimo, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones, fakto.

Taip pat apeliantas, vadovaudamasis ATPK 338¹ str. nuostatomis, prašo taikyti jam administracinio arešto vykdymo atidėjimą, iš esmės motyvuodamas tuo, jog šiuo metu jis dirba.

ATPK 338¹ str. numato, jog asmeniui, kuriam paskiriamas administracinis areštas, rajono (miesto) apylinkės teismas (apylinkės teismo teisėjas) tuo pačiu nutarimu, jeigu pažeidėjas sutinka, gali atidėti administracinio arešto vykdymą nuo 1 iki 12 mėnesių ir paskirti atlikti nemokamų viešųjų darbų nuo 25 iki 400 valandų. Taigi, sąlyginis administracinio arešto vykdymo atidėjimas galimas esant tam tikroms sąlygoms ir tuo pačiu apylinkės teismo nutarimu. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant apelianto administracinės atsakomybės klausimą apylinkės teisme, tokia galimybė nebuvo svarstoma. Kaip ir skunde nurodo pats apeliantas, paskyręs nuobaudą – administracinį areštą, teismas turi teisę spręsti dėl galimybės sąlyginai atidėti administracinio arešto vykdymą, jei yra nustatyta aplinkybių, aiškiai rodančių, kad administracinio arešto vykdymas konkrečioje situacijoje dėl tam tikrų svarbių, išimtinių priežasčių turėtų būti sąlyginai atidedamas.

Kaip matyti, apeliantas administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjime apylinkės teisme nedalyvavo, nors jam buvo tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, taip pat neprašė atidėti bylos nagrinėjimo bei nepateikė jokių su byla susijusių prašymų. Pažymėtina, jog apygardos teismas dėl sąlyginio arešto vykdymo atidėjimo galėtų priimti sprendimą tik tuo atveju, jei šį klausimą jau būtų svarstęs skundžiamą nutarimą priėmęs teismas. Be to, apeliantas ir pateiktame apeliaciniame skunde nenurodė jokių aplinkybių, kurias būtų galima laikyti išimtinėmis ir aiškiai rodančiomis, kad administracinio arešto vykdymo atidėjimas šioje situacijoje būtinas kaip galimybė tinkamai individualizuoti nuobaudą. Tačiau, jeigu apelianto nuomone, jam paskirta nuobauda gali turėti ypač neigiamų padarinių jo darbui, jis gali kreiptis į skundžiamą nutarimą priėmusį teismą, prašydamas areštą atlikti poilsio dienomis (ATPK 29 str.).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog D. Č. paskirta administracinė nuobauda yra tinkamai individualizuota, o apeliaciniame skunde dėstomais teiginiais skundžiamo nutarimo keisti nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Biržų rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 6 d. nutarimą palikti nepakeistą ir D. Č. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis neskundžiama.