Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teisėjas Antanas Šeštokas, veikdamas Kauno apylinkės teismo vardu,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „NIRA Projects“ ieškinį atsakovui D. B. dėl išmokų susijusių su darbo santykiais išieškojimo ir netesybų sumokėjimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

CPK 285 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad, pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad tarp šalių buvo susiklostę darbo teisiniai santykiai, kurie 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutraukti Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 55 straipsnio 1 dalies pagrindu (e. b. l. 47). Nutraukus darbo santykius 2019 m. rugpjūčio 14 d., ieškovė visiškai su atsakovu neatsiskaitė, nes 2019 m. rugpjūčio 15 d. mokėjimo nurodymu Nr. 233 išmokėjo atsakovui 800,00 Eur komandiruotpinigius (e. b. l. 9), 2019 m. rugpjūčio 22 d. mokėjimo nurodymu Nr. 238 – 600,00 Eur komandiruotpinigius (e. b. l. 10), 2019 m. rugpjūčio 23 d. mokėjimo nurodymu Nr. 252 – 400,00 Eur komandiruotpinigius (e. b. l. 11), 2019 m. rugpjūčio 28 d. mokėjimo nurodymu Nr. 268 – 410,04 Eur atlyginimą už liepos mėnesį (e. b. l. 12), tokiu būdu viso 2 210,04 Eur (800,00 Eur + 600,00 Eur + 400,00 Eur + 410,04 Eur). Atsakovas 2019 m. rugsėjo 20 d. kreipdamasis į Komisiją parašė, kad darbdavys pradžioje buvo nurodęs, kad apmokės kurą, bilietus į keltą, gyvenamą plotą, bet tai buvo tik apgaulė, teko skolintis pinigų keltui į (duomenys neskelbtini), kurui, maistui, jam buvo duodama tik po kelis šimtus eurų, iki šios dienos su juo neatsiskaityta 1 500 Eur suma, todėl prašė išieškoti neišmokėto užmokesčio dalį ir netesybas (e. b. l. 44–45). Iš 2019 m. spalio 16 d. Komisijos sprendimo Nr. DGKS-6397 turinio matyti, kad į Komisijos posėdyje D. B. ir UAB „NIRA Projects“ atstovas nedalyvavo, nes neatvyko, atsiliepimo į D. B. prašymą nepateikė. Komisija sprendime konstatavo, kad tarp šalių kilo individualus darbo ginčas dėl su darbo santykiais susijusių išmokų išieškojimo. UAB „NIRA Projects“ nepateikus atsiliepimo į D. B. prašymą bei įrodymų, kad su D. B. yra visiškai atskaityta, laikė, kad UAB „NIRA Projects“ su D. B. reikalavimu dėl 1 500 Eur išieškojimo sutinka, todėl nusprendė 1 500 Eur sumą iš ieškovės išieškoti. Nustatė, jog UAB „NIRA Projects“ Valstybinio socialinio draudimo fondo administratoriui 2019 m. birželio mėnesį deklaravo 780,00 Eur, liepos mėnesį – 406,96 Eur, rugpjūčio mėnesį – 598,54 Eur D. B. darbo užmokestį neatskaičius mokesčių, paskaičiavo atsakovo vienos darbo dienos vidutinį darbo užmokesčio dydį (36,23 Eur) bei vieno mėnesio vidutinį darbo užmokesčio dydį (757,21 Eur) neatskaičius mokesčių. Atitinkamai Komisija sprendė, kad UAB „NIRA Projects“ pagal DK 147 straipsnio 2 dalyje nustatytą pavėluoto darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų mokėjimo tvarką turėtų atsakovui sumokėti 1 586,88 Eur netesybas už pradelstą atsiskaityti laiką, tačiau nusprendė išieškotinas netesybas sumažinti ir iš UAB „NIRA Projects“ išieškoti 800,00 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybų už visa uždelstą atsiskaityti laiką nuo darbo sutarties nutraukimo dienos (2019 m. rugpjūčio 14 d.) iki Komisijos sprendimo priėmimo dienos (2019 m. spalio 16 d.) (e. b. l. 68–71). Iš nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad Komisijai šalys nepateikė duomenų apie ieškovės atsakovui išmokėtas įvairiomis datomis viso 2 210,04 Eur susijusių su darbo santykiais, kas sąlygojo Komisijos sprendimą išieškoti iš ieškovės atsakovo naudai 1 500,00 Eur su darbo santykiais susijusias išmokas ir 800,00 Eur netesybų. Tačiau pirmiau nurodytais duomenimis nustatyta, kad atsakovo prašymo Komisijai pateikimo dieną (2019 m. rugsėjo 20 d.) prašytos išieškoti 1 500 Eur sumos susijusios su darbo santykiais buvo jau išmokėtos 2019 m. rugpjūčio 15 d. mokėjimo nurodymu Nr. 233 - 800,00 Eur komandiruotpinigiai (e. b. l. 9), 2019 m. rugpjūčio 22 d. mokėjimo nurodymu Nr. 238 – 600,00 Eur komandiruotpinigiai (e. b. l. 10), 2019 m. rugpjūčio 23 d. mokėjimo nurodymu Nr. 252 – 400,00 Eur komandiruotpinigiai (e. b. l. 11), 2019 m. rugpjūčio 28 d. mokėjimo nurodymu Nr. 268 – 410,04 Eur atlyginimas už liepos mėnesį (e. b. l. 12). Tokiu būdu tiek iki atsakovo prašymo Komisijai pateikimo dienos, tiek Komisijos sprendimo priėmimo dieną (2019-10-16) ieškovė viso atsakovui buvo išmokėjusi 2210,04 Eur arba 710,04 Eur daugiau nei atsakovas reikalavo prašymu (2210,04 Eur – 1 500 Eur = 710.04 Eur). Atlikus formalų byloje pateiktų rašytinių įrodymų įvertinimą, spręstina, kad ieškovė dar iki Komisijos sprendimo priėmimo dienos buvo visiškai atsiskaičiusi su atsakovu.

DK 146 straipsnio 2 dalis reglamentuoja atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju terminus ir tvarką. DK 146 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip. Byloje nustatyta, kad darbo santykiai tarp šalių pasibaigė 2019 m. rugpjūčio 14 d., byloje nėra duomenų apie šalių susitarimą dėl vėlesnės atsiskaitymo dienos, todėl ieškovė su atsakovu turėjo atsiskaityti ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną – 2019 m. rugpjūčio 14 d. Byloje nenustatyta, kad ieškovė atsiskaityti su atsakovu uždelsė dėl atsakovo kaltės. Pirmiau aptarti 2019 m. rugpjūčio 15 d., 22 d., 23 d., 28 d. mokėjimų nurodymai patvirtina, kad ieškovė su atsakovu visiškai atsiskaitė 2019 m. rugpjūčio 28 d., nors privalėjo atsiskaityti 2019 m. rugpjūčio 14 d., todėl yra pagrindas taikyti DK 147 straipsnio 2 dalyje nustatytus padarinius. Komisija sprendė, kad iš atsakovo nuo darbo santykių nutraukimo 2019 m. rugpjūčio 14 d. iki Komisijos 2019 m. spalio 16 d. sprendimo priėmimo, t. y. už 63 uždelstas atsiskaityti dienas, išieškotina 800 Eur netesybų, kas atitinka 12,70 Eur (800 Eur / 63 d.) už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną, arba pagal Komisijos nustatytą nesumažintinų netesybų dydį – 25,19 Eur (1 586,88 / 63 d.) už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną. Nagrinėjamu atveju ieškovė su atsakovu visiškai atsiskaitė 2019 m. rugpjūčio 28 d., nors privalėjo atsiskaityti ne vėliau kaip iki 2019 m. rugpjūčio 14 d., tokiu būdu uždelsė atsiskaityti su atsakovu 14 dienų, kas netgi taikant Komisijos nustatytą netesybų dydį, dėl kurio šalys nereiškė nesutikimo, sudarytų 177,80 Eur (12,70 Eur X 14 d.) dydžio netesybas arba nesumažintų netesybų atveju – 352,66 Eur (25,19 Eur X 14 d.). Kaip minėta, atsakovui yra išmokėta 710,04 Eur daugiau, negu jis prašė išieškoti 2019 m. rugsėjo 20 d. prašymu, tokiu būdu, net teismui nusprendus taikyti didesnes netesybas negu taikė Komisija, atsižvelgus į uždelstų atsiskaityti dienų skaičių, jos neviršytų atsakovo prašytų išieškoti ir ieškovės faktiškai jam išmokėtų sumų skirtumo. Dėl nurodytų priežasčių, atlikus formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio. Kasacinis teismas laikosi nuostatos, jog ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo, o spręsdamas dėl išlaidų dydžio turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d., toliau – Rekomendacijos) bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011). Kiekvienos šalies turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas yra sprendžiamas individualiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2014). Iš teismui pateiktos 2019 m. spalio 30 d. sąskaitos už teisines paslaugas matyti, kad 900 Eur ieškovės turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti sudaro dviejų ieškinių paregimas (450 Eur X 2 ieškiniai; e. b. l. 22, 23), tačiau byloje pateiktas vienas ieškinys, kiti procesiniai dokumentai neteikti, todėl spręstina, kad ieškovė byloje patyrė 450,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nagrinėjamos bylos sudėtingumą, jos nedidelę apimtį, ieškovės atstovo nurodytas teiktas paslaugas, paruošto procesinio dokumento apimtį ir turinį, atsakovo elgesį proceso metu (pareigos pateikti atsiliepimą į ieškinį Komisijai nevykdė tai iš esmės sąlygojo kreipimąsi į teismą su ieškiniu civilinio proceso tvarka), atsižvelgdamas į Rekomendacijų 8.2 punkte nustatytą maksimalų užmokesčio dydį, sprendžia, kad yra pagrindas sumažinti ieškovės patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti iki 250 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis, Rekomendacijų 2 punktas). Ieškovė paduodama ieškinį sumokėjo 52 Eur žyminį mokestį, ieškinys tenkintas visiškai, todėl ieškovei iš atsakovo priteistinas 52 Eur žyminis mokestis (CPK 79, 93 straipsniai). Tokiu būdu ieškovei iš atsakovo iš viso priteistina 302 Eur (250 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti + 52 Eur žyminis mokestis) bylinėjimosi išlaidos. Taip pat iš atsakovo valstybės naudai priteistinos teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 3,58 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 263 straipsniu, 279 straipsnio 2 dalimi, 285 ir 286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti, kad UAB „NIRA Projects“, įmonės kodas 304972412, sumokėjo visą D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priklausantį darbo užmokestį ir kitas išmokas, susijusias su darbo santykiais.

Priteisti iš atsakovo D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), UAB „NIRA Projects“, įmonės kodas 304972412, naudai 302,00 Eur (tris šimtus du eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 3,58 Eur (tris eurus 58 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: AB „Citadele“ banke Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių banke Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filiale Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, Luminor Bank, AB, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, „Swedbank”, AB, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, UAB Medicinos banke Nr. LT42 7230 0000 0012 0025. Mokėjimo nurodyme būtina nurodyti gavėjo pavadinimą (Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, juridinio asmens kodas 188659752), surenkamosios sąskaitos numerį, mokėtojo identifikacinį numerį (Lietuvos juridinio asmens – Juridinio asmenų registro kodą, Lietuvos gyventojo – asmens kodą, užsienio juridinio asmens ar organizacijos – registro tvarkytojo suteiktą mokesčių mokėtojo identifikacinį numerį); mokėtojo pavadinimą ar vardą, pavardę; įmokos kodą – 5660, sumą.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti apeliacine ir kasacine tvarka, tačiau turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.