- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-05
- Bylos Nr.
- e2-16944-819/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-20023-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Misiūnaitė-Bashir
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas NPC“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „MBK statyba“
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
- 2.6.1.4Prievolių vykdymas
- 2.6.10.5.1Sutartinė atsakomybė
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės prašymą dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas NPC“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „MBK statyba“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Mano Būstas NPC“ (buvęs pavadinimas – UAB „Namų priežiūros centras“), sumažinusi reikalavimus, kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės UAB „MBK statyba“ skolą – 323,69 Eur, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovei (jos atstovui) dėl teismui nežinomų priežasčių neatvykus į byloje paskirtą parengiamąjį teismo posėdį, teismas 2020 m. sausio 13 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį tenkino visiškai ir priteisė iš atsakovės ieškovės naudai skolą – 323,69 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 323,69 Eur sumą už laikotarpį nuo 2019 m. liepos 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 381,40 Eur bylinėjimosi išlaidas, taip pat valstybės naudai iš atsakovės priteisė 21,48 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu.
Atsakovė pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kurį patikslinusi prašo panaikinti 2020 m. sausio 13 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Atsakovės teigimu, sprendimui už akių priimti nebuvo įstatyme numatyto pagrindo, sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, dėl ko turi būti peržiūrimas, priimant naują sprendimą atmetant ieškinį. Atsakovė pabrėžė, kad teismas visiškai nekreipė dėmesio į atsakovės paaiškinimą, jog ji negali būti atsakove byloje, panašiose bylose visais atvejais trauktini tiesioginiai turto valdytojai. Atsakovė buto (duomenys neskelbtini), nevaldė ir nesinaudojo, nebuvo jos savininke bei to daryti negalėjo dėl to, kad butą buvo perleidusi, o panaikinus perleidimo sutartį butas buvo panaudotas UAB „Doka Lietuva“ reikalavimams tenkinti. Nebuvo atkreipta dėmesio ir į tai, kad teismo minimas Vilniaus miesto savivaldybės įsakymas dėl ieškovės paskyrimo administratoriumi neturi jokios reikšmės bylai, nes įsakymu nebuvo nustatyti įpareigojimai atsakovei, jis teapibrėžia reikalavimo subjektą, o ne skolininką. Minėti savivaldybės sprendimai nenustato jokių atsakovės pareigų ieškovei, o tenurodo apie ieškovės paskyrimą pastato administratoriumi. Atsakovės vertinimu, teismas klaidingai traktavo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82 straipsnio 3 dalies nuostatas ir Nekilnojamojo turto registro duomenis, neteisingai aiškino sąvoką „savininkas”. Pakartotinai pabrėžė, kad atsakovė nevaldė, nesinaudojo bei nedisponavo butu (duomenys neskelbtini), nuo buto perleidimo Ž. ir T. momento, po teismo sprendimo šių teisių ji neatgavo. Atsakovės vertinimu, teismas klaidingai interpretavo Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-323-987/2017 ir Vilniaus apygardos teismo nutartį civilinėje byloje 2A-413-577/2018, šia byla nebuvo sprendžiamas nuosavybės klausimas. Be to, nagrinėjant minėtas bylas teismai taikė laikinas apsaugos priemones areštuojant butą. Laikinų apsaugos priemonių taikymui UAB „Doka Lietuva“ kreipėsi į antstolį, kuris areštavo turtą, ginčo nagrinėjimo metu priklaususį atsakovams Ž. ir T., nurodydamas, jog iki bylos išnagrinėjimo jiems pavedama saugoti turtą. Atsakovė jokių teisių ar pareigų, susijusių su nurodytu turtu nei pagal teismų, nei pagal antstolio sprendimus neturėjo. Sprendimui pagal actio Pauliana ieškinį įsiteisėjus atsakovė nepradėjo buto valdyti, juo naudotis ir disponuoti, dėl to netapo savininku, o butas varžytinėse buvo parduotas. Atsakovės vertinimu, tai, kad VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre buvo panaikintas įrašas dėl atsakovų Ž. ir T. nuosavybę ir atstatytas įrašas apie buto įgijimą atsakovės vardu, nesukėlė nuosavybės teisių atkūrimo atsakovei, nes Ž. ir T. buto atsakovei neperdavė, tęsė naudojimąsi ir valdymą juo. Disponuoti butu taip pat nebuvo galima, nes jis buvo areštuotas, o jo saugojimas perduotas minėtiems asmenims. Minėtas butas buvo antstolio organizuotų varžytinių aktu 2019 m. lapkričio 4 d. parduotas UAB „Doka Lietuva“ reikalavimams patenkinti. Atsakovė taip pat pabrėžė, kad ieškovė yra sudariusi sutartis dėl visų paslaugų, už kurias prašo priteisti skolą, su Ž. ir T., jiems ji paslaugas teikia pagal sutartį ir gauna už tai atlyginimą, o pastarieji turi pareigą ieškovei už paslaugas mokėti pagal sutartį. Dėl šių priežasčių atsakovė mano, kad ieškovės ieškinys neturėjo būti patenkintas, ji neturi pareigų ieškovei ir byloje negali būti atsakove, atsakovais byloje turėjo būti Ž. ir T., kurie visą ginčo su UAB „Doka Lietuva“ laikotarpį iki pat turto pardavimo iš varžytinių naudojosi paslaugomis, todėl būtent jie turėjo pareigą mokėti mokėjimus, susijusius su turto išlaikymu.
Atsiliepimas
Atsakovė taip pat paaiškino, kad įmonės atstovas į byloje paskirtą teismo posėdį neatvyko dėl svarbių priežasčių, nes apie teismo posėdį negalėjo sužinoti. Dėl paskirtos komandiruotės įmonės atstovas buvo išvykęs iš Lietuvos, o nuo 2019 m. gruodžio 19 d. iki 2020 m. sausio 9 d. negalėjo pašto siuntos atsiimti pašte. Tuo tarpu teismo pranešimas buvo teikiamas tuo metu, kai atstovo nebuvo nurodomu adresu. Be to, apie paskirtą teismo posėdį nebuvo sužinota laiku, nes teismo pranešimas buvo siųstas prieššventiniu laikotarpiu, iš pašto pranešimo neįmanoma sužinoti, iš kur ir kieno dokumentai teikiami adresatui, nes tokie duomenys tiesiog nenurodomi. Atsakovės teigimu, jos galimybė domėtis byla teisme taip pat buvo suvaržyta, nes teismo posėdis buvo paskirtas įmonės vadovo atostogų metu.
Ieškovė pateikė atsiliepimą į pateiktą pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo su pareiškimu nesutiko, prašė jį laikyti nepagrįstu ir atmesti, taip pat priteisti jai iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė pabrėžė, kad tiek įstatymuose, tiek teismų praktikoje yra laikomasi aiškios pozicijos, kad į viešą registrą įrašyti duomenys yra laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, atsakovei nuo 2018 m. balandžio 10 d. nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Todėl, ieškovės vertinimu, pareiškime nurodyti deklaratyvaus pobūdžio teiginiai, jog atsakovė niekada nebuvo turto savininkė, laikomi nepagrįstais. Tai tik gynybinė taktika, kuri galimai turėtų atleisti atsakovę nuo pareigos įvykdymo. Ginčo dėl įrašo viešajame registre nėra, todėl nėra jokio teisinio pagrindo abejoti viešojo registro duomenų teisingumu. Atsakovei kaip turto savininkei pareiga prisidėti prie daugiabučiui namui tenkančių išlaidų kylą iš įstatymo, nes atsakovė yra ne tik buto savininkė, bet ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas. Nors atsakovė turimos pareigos nevykdymą bando pateisinti aplinkybėmis, jog pagal kasacinio teismo praktiką pareigą atlyginti išlaidas turi ne turto savininkas, o turto valdytojas, ji tokios praktikos nenurodo, tikėtina, kad tokios teismų praktikos ir nėra. Nors atsakovė itin bando akcentuoti aplinkybes, jog turtu naudojasi tretieji asmenys, tačiau įrodymų, kurie pagrįstų šių teiginių teisingumą, atsakovė nepateikė, todėl, ieškovės vertinimu, tai tik atsakovės prielaidomis grįsti teiginiai. Iš kitos pusės, nei CK, nei joks kitas teisės aktas nenumato, kad turto valdytojui gali būti perkeliama savininko turima pareiga atlyginti išlaidas tenkančias daugiabučiui namui. Nagrinėjamu atveju atsakovė net neįrodė, kad turtu naudojasi tretieji asmenys. Pagal CK 4.83 straipsnio 4 dalį, turto savininkas gali atsisakyti apmokėti išlaidas tik tuo atveju, jeigu jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas, tačiau šių aplinkybių atsakovė neįrodinėjo, pareiškimas yra grindžiamas tik deklaratyvaus bei hipotetinio pobūdžio teiginiais, kurie neįrodo keliamų abejonių dėl teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo.
Ieškovės vertinimu, atsakovė taip pat nepagrindė ir aplinkybių, kurios patvirtintų atsakovės (jos atstovo) neatvykimo į teismo posėdį pagrįstumą. Atsakovei adresuoti pradinio ieškinio, jo priedų kopijos ir teismo pranešimas įteiktai adresu (duomenys neskelbtini). Per teismo nustatytą terminą atsakovė pateikė atsiliepimą byloje, kas liudija, kad vykstantis teisminis procesas buvo jai puikiai žinomas. Todėl atsakovės deklaruojami teiginiai, jog teisminis procesas jai nebuvo žinomas, yra mažai tikėtini. Ieškovės vertinimu, tai rodo atsakovės aplaidumą bei nerūpestingumą, nes atsakovė, veikdama kaip juridinis asmuo, kuriam keliami daug didesni atidumo bei rūpestingumo kriterijai, turėjo suprasti, jog teks dalyvauti ir teismo posėdžiuose, dėl ko jai teko neabejotina pareiga imtis veiksmų, jog būtų užtikrintas atsakovės dalyvavimas teismo posėdyje, ji turėjo visas galimybes išvengti neigiamų pasekmių kilimo. Atsakovė apie paskirtą teismo posėdį buvo informuota tinkamai, atsakovės atstovo komandiruotė buvo vykdoma jau vykstant teisminiam ginčui, todėl atsakovė turėjo visas galimybes informuoti teismą apie teismo posėdžių neskyrimą komandiruotės laikotarpiu, tačiau atsakovė tokių veiksmų neatliko. Ieškovės vertinimu, visuma šių aplinkybių parodo, kad atsakovė ne tik nepagrindė aplinkybių, kurios pagrįstų objektyvų negalėjimą dalyvauti teismo posėdžiuose, tačiau atsakovės veiksmuose įžvelgtinas ir galimas piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis.
Prašymas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkinamas.
Teismo sprendimo už akių instituto tikslas užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, skatinti šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis bei nevilkinti proceso (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 7 straipsnis). Tokiu būdu sprendimo už akių teisėtumo peržiūrėjimo specifika – ribojimas apeliacine tvarka skųsti sprendimą šaliai, kurios atžvilgiu jis yra priimtas (CPK 285 straipsnio 5 dalis), suponuoja teismo pareigą tokį sprendimą priimti tik griežtai laikantis jo priėmimo tvarkos, esant įstatyme numatytiems pagrindams ir sąlygoms, kad nebūtų be pagrindo suvaržytos ar pažeistos proceso dalyvių teisės.
Motyvuojamoji dalis
CPK 288 straipsnio 3 dalis numato, kad išnagrinėjęs pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo teismas turi teisę pareiškimo netenkinti arba panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Pagal CPK 288 straipsnio 4 dalį teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (1 punktas) arba byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių (2 punktas).
Nagrinėjimu atveju 2020 m. sausio 13 d. sprendimą už akių teismas priėmė nustatęs sąlygas, įtvirtintas CPK 285 straipsnio 1 dalyje – sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad šioje byloje 2019 m. gruodžio 4 d. vykusio parengiamojo posėdžio metu buvo paskirta kita parengiamojo posėdžio data – 2020 m. sausio 6 d. 11 val. Į šį parengiamąjį posėdį šaukimas atsakovei buvo išsiųstas dviem adresais – atsakovės Juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu (duomenys neskelbtini), ir atsakovės atsiliepime į ieškovės ieškinį nurodytu korespondencijos adresu (duomenys neskelbtini). Abiem adresais siųsti procesiniai dokumentai grįžo neįteikti, nurodant, jog atsakovė per siuntos saugojimo terminą jų neatsiėmė pašte. Įvertinęs tai, kad atsakovė apie pradėtą teismo procesą šioje byloje buvo informuota tinkamai, teikė atsiliepimą, kurioje pati nurodė adresą korespondencijai (duomenys neskelbtini), teismas pripažino, kad apie paskirtą 2020 m. sausio 6 d. parengiamąjį posėdį atsakovė informuota tinkamai CPK 121 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytų normų pagrindu. Šiose normose įtvirtintos nuostatos numato, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo nedelsdami pranešti teismui ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims apie kiekvieną procesinių dokumentų įteikimo būdo, adreso pašto korespondencijos siuntoms pasikeitimą; jeigu dalyvaujantys byloje asmenys nesilaiko šio straipsnio 1 dalyje nurodytos pareigos, procesiniai dokumentai siunčiami paskutiniu teismui žinomu adresu ir yra laikomi įteiktais.
Atsakovė neginčija, kad teismas apie paskirtą parengiamąjį posėdį atsakovei šaukimą išsiuntė jos pačios nurodytu korespondencijos adresu, taip pat kad toks procesinių dokumentų išsiuntimas pagal įstatymą yra prilyginamas tinkamam jų įteikimui, nepaisant to, ar faktiškai šie procesiniai dokumentai byloje dalyvaujančiam asmeniui buvo įteikti. Atsakovė apeliuoja tik į tai, kad ji negalėjo atsiimti pašto siuntos, nes atsakovės vadovas tuo metu buvo komandiruotėje.
Atsakovė pateikė įrodymus, kad 2019 m. rugsėjo 1 d. atsakovės įsakymu atsakovės vadovas buvo komandiruotas į Minską nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., pagal poreikį būnant komandiravimo vietoje reikiamą laiką, o 2019 m. gruodžio 1 d. atsakovės įsakymu atsakovės vadovui buvo paskirtos atostogos nuo 2019 m. gruodžio 19 d. iki 2020 m. sausio 9 d. Teismo vertinimu, šie atsakovės pateikti įrodymai niekaip nepagrindžia atsakovės neatvykimo į 2020 m. sausio 6 d. parengiamąjį posėdį priežasčių svarbumo, priešingai, liudija, kad atsakovė, turėdama pareigą veikti už greitą teismo procesą, informuoti teismą apie kiekvieną procesinių dokumentų įteikimo būdo, adreso pašto korespondencijos siuntoms pasikeitimą, nesiėmė jokių veiksmų informuoti teismą apie galinčius kilti sunkumus įteikiant procesinius dokumentus atsakovei. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovė atsiliepimą į ieškinį teismui surašė 2019 m. rugsėjo 4 d., o pateikė 2019 m. rugsėjo 9 d. Tuo metu jau buvo priimtas atsakovės 2019 m. rugsėjo 1 d. įsakymas dėl atsakovės vadovo komandiravimo į Minską, tačiau šio įsakymo atsakovė teismui nepateikė, jokių su tuo susijusių aplinkybių atsiliepime į ieškinį nenurodė. Laikotarpiu nuo atsakovės atsiliepimo gavimo teisme iki 2020 m. sausio 6 d. buvo paskirti du parengiamieji posėdžiai – 2019 m. lapkričio 4 d., 2019 m. gruodžio 4 d., tačiau ir į juos siųsti teismo šaukimai atsakovės nurodytu jos korespondencijos adresu liko neįteikti atsakovei jų neatsiėmus pašte, nors atsakovės vadovo tik nedidelę dalį šio laikotarpio nebuvo Lietuvoje. Iš pateikto atsakovės vadovo paso išrašo nustatyta, kad Baltarusijoje atsakovės vadovas buvo tik 2019 m. spalio 7-20 dienomis, 2019 m. spalio 29 d., 2019 m. gruodžio 2-4 dienomis, 2020 m. sausio 15 d. Duomenų, kad atsakovės vadovo Lietuvoje nebuvo teismo šaukimų į 2020 m. sausio 6 d. parengiamąjį posėdį įteikimo laikotarpiu (2019 m. gruodžio 5-18 d.), 2020 m. sausio 6 d. parengiamojo posėdžio metu, byloje apskritai nėra. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad nuo atsiliepimo į ieškinį pateikimo iki 2020 m. sausio 6 d. parengiamojo posėdžio atsakovė būtų ėmusis kokių nors veiksmų pasidomėti šia civiline byla. Teismo vertinimu, šių nustatytų aplinkybių visuma liudija, kad atsakovė pati be jokių pateisinamų priežasčių nesirūpino greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, kas ir sąlygojo pagrindą šioje byloje 2020 m. sausio 13 d. priimti sprendimą už akių. Šios išvados nepaneigia ir atsakovės deklaratyviai nurodyti teisės normomis ir konkrečiais faktais nepagrįsti argumentai, kad galimybė domėtis bylos eiga buvo suvaržyta ir tuo, jog teismo šaukimas buvo išsiųstas prieššventiniu laikotarpiu, atsakovės vadovo atostogų metu.
Pagrįsdama 2020 m. sausio 13 d. teismo priimto sprendimo už akių šioje byloje nepagrįstumą ir neteisėtumą, atsakovė pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodo aplinkybę, jog atsakovė ginčo laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 10 d. iki 2019 m. gegužės 31 d. nevaldė, nedisponavo ir nesinaudojo butu (duomenys neskelbtini), ką liudija Vilniaus miesto apylinkės teismo priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-323-987/2017 ir Vilniaus apygardos teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-413-577/2018. Atsakovės teigimu, Vilniaus apygardos teismas nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-413-577/2018, nurodė, kad po ginčo sandorio panaikinimo CK 6.66 straipsnio 4 dalies pagrindu restitucija netaikoma, nes į butą nukreipiamas išieškojimas dėl neteisėta sutartimi padaryto pažeidimo pašalinimo, išieškant iš šio turto skolą kreditoriui uždarajai akcinei bendrovei „Doka Lietuva“. Teismas šių atsakovės pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytų argumentų negali pripažinti pagrįstais.
Vilniaus apygardos teismas, apeliacine tvarka peržiūrėjęs civilinę bylą Nr. 2-323-987/2017 pagal ieškovės UAB „Doka Lietuva“ ieškinį atsakovams UAB „MBK statyba“, P. T. ir K. Z. dėl buto pirkimo-pardavimo sutarties ir preliminarios buto pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančiomis actio Pauliana pagrindu bei vienašalės restitucijos taikymo, 2018 m. balandžio 10 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-413-577/2018, nutarė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 23 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą, sprendimo rezoliucinę dalį dėl restitucijos taikymo papildant, tame tarpe nurodant taikyti dvišalę restituciją – grąžinti atsakovės UAB „MBK statyba“ nuosavybėn butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), 68/5007 žemės sklypo dalis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias adresu (duomenys neskelbtini), ir 1/23 automobilių stovėjimo aikštelės dalį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią adresu (duomenys neskelbtini), nukreipiant į šį turtą įsiskolinimo pagal Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. sprendimu ieškovei UAB „Doka Lietuva“ priteistą iš UAB „MBK statyba“ išieškojimą. Taigi, priešingai nei nurodo atsakovė pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, Vilniaus apygardos teismas 2018 m. balandžio 10 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-413-577/2018, nepanaikino ir nepakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 23 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-323-987/2017, dalyje dėl restitucijos taikymo (nenurodė jos netaikyti ar taikė ribotą restituciją), bet jį tik patikslino – sprendimą dalyje dėl restitucijos taikymo papildė, nurodydamas, kad „į grąžintiną atsakovei UAB „MBK statyba“ nuosavybėn ginčo turtą nukreipiamas išieškojimas pagal Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. sprendimu ieškovei priteistą iš UAB „MBK statyba“ įsiskolinimą“. 2018 m. balandžio 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-413-577/2018, Vilniaus apygardos teismas taip pat konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, pripažinęs sandorius negaliojančiais taikė dvišalę restituciją ir toks restitucijos taikymo būdas parinktas tinkamai. Pažymėtina, kad būtent Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 23 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-323-987/2017, ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2A-413-577/2018, pagrindu Nekilnojamojo turto registre buvo paviešinta atsakovės nuosavybės teisė į butą (duomenys neskelbtini), nuo 2018 m. balandžio 10 d.
Ieškovė atsiliepime į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pagrįstai nurodo, kad ieškinį šioje byloje ji kildino iš atsakovės kaip buto (duomenys neskelbtini), savininkės įstatyme įtvirtintos pareigos mokėti atsakovei mokesčius už suteiktas namo (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, o aplinkybę, kad atsakovė yra buto (duomenys neskelbtini), savininkė grindė Nekilnojamojo turto registro duomenimis. Atsakovė neneigia, kad Nekilnojamojo turto registre yra paviešinta jos nuosavybės teisė į butą (duomenys neskelbtini), ginčo laikotarpiu, tačiau teigia, kad sprendžiant dėl ieškovės pareikšto reikalavimo svarbu yra ne tai, kas yra buto savininkas pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, o tai kas butą valdo ir naudoja faktiškai. Teismas su tokiais atsakovės argumentais nesutinka.
CK 4.82 straipsnis pareigą proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti, numato butų ir kitų patalpų savininkams. Įstatymas nedraudžia buto ar kitų patalpų savininkui, sudarant sutartis dėl buto valdymo ir naudojimo, sulygti, kad šią CK 4.82 straipsnio 3 dalyje numatytą prievolę kreditoriui (pvz., namo administratoriui) tiesiogiai įvykdys butą sutarties pagrindu valdantis ir naudojantis asmuo, tačiau tai neįpareigoja kreditoriaus. Pagal CK 6.191 straipsnį, jeigu sudaręs sutartį asmuo išlygo, kad iš sutarties atsiradusi prievolė turi būti įvykdyta trečiajam asmeniui, tai prievolę įvykdyti turi teisę reikalauti tiek sudaręs sutartį asmuo, tiek ir trečiasis asmuo, kurio naudai išlygtas prievolės įvykdymas, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis arba nelemia prievolės esmė. Jeigu trečiasis asmuo atsisakė jam suteiktos teisės, tai šia teise pasinaudoti gali sutartį sudaręs asmuo, išskyrus atvejus, kada tai prieštarauja įstatymams, sutarčiai ar prievolės esmei. Nagrinėjamu atveju atsakovė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo grįsdama aplinkybėmis, kad ir ginčo laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 10 d. iki 2019 m. gegužės 31 d. butą (duomenys neskelbtini), faktiškai toliau valdė ir naudojo byloje nedalyvaujantys asmenys – J. T. ir K. Z., nepateikė jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, tame tarpe įrodymų, kad šis buto valdymas ir naudojimas buvo teisėtas, grįstas sutartimi su atsakove, kuria ji išlygo, jog CK 4.82 straipsnio 3 dalyje numatytą prievolę ieškovei įvykdys pastarieji asmenys. Atsakovės argumentai, kad tokios aplinkybės yra nustatytos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 23 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2-323-987/2017, ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-413-577/2017, nepagrįsti, nes ginčo laikotarpis nagrinėjamu atveju apima laikotarpį po šių teismo procesinių sprendimų priėmimo.
Atsakovės argumentai, kad tokias aplinkybes gali pagrįsti ieškovės, AB „Ignitis“ ir UAB „Vilniaus vandenys“ turimi duomenys apie J. T. ir K. Z. turėtas ar turimas sutartis dėl paslaugų butui (duomenys neskelbtini), teikimo, kurie išreikalautini teismo CPK 179 straipsnio 1, 2 dalių, 199 straipsnių pagrindu, teismo vertinimo, nereikšmingi, nes tokiais įrodymais atsakovė ketina grįsti pastarųjų asmenų naudojimąsi butu (duomenys neskelbtini), be teisėto pagrindo – atsakovės kaip buto (duomenys neskelbtini), savininkės valios, kas bet kuriuo atveju nešalina atsakovei kaip buto (duomenys neskelbtini), savininkei įstatymo nustatytos pareigos proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kita įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti (CK 4.82 straipsnio 3 dalis), taip pat neužkerta kelio atsakovei savo galimai pažeistas teises dėl patirtų nuostolių, naudojant atsakovei nuosavybės teise priklausiusį butą (duomenys neskelbtini), be jos valios, ginti CPK nustatyta tvarka atskiroje civilinėje byloje (CPK 5 straipsnis).
Pažymėtina, kad ieškovės atsakovei paskaičiuotų mokesčių dydžio, pobūdžio pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovė neginčija, jokių su tuo susijusių argumentų nenurodo.
Atsakovei neįrodžius CPK 288 straipsnio 4 dalyje nurodytų pagrindų panaikinti šioje byloje 2020 m. sausio 13 d. priimtą sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą, atsakovės pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkinamas.
2020 m. balandžio 7 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas atidėjo atsakovei UAB „MBK statyba“ žyminio mokesčio, mokėtino už pateiktą pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo – 50 Eur, sumokėjimą iki teismo sprendimo ar kitokio procesinio sprendimo, kuriuo bus užbaigta ši civilinė byla, priėmimo. Kadangi atsakovės pareiškimas netenkinamas, šis atsakovės nesumokėtas žyminis mokestis, taip pat valstybės patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų, siuntimu – 3,58 Eur, priteisiamos valstybės naudai iš atsakovės (CPK 96 straipsnis). Ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius papildomai patirtas 511,23 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti, gavus pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Kadangi atsakovės pareiškimas netenkinamas, šios išlaidos taip pat priteisiamos iš atsakovės ieškovės naudai (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi išdėstytu ir remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 288 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 290-292 straipsniu, teisėja
nutaria:
netenkinti atsakovės UAB „MBK statyba“ pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Priteisti iš atsakovės UAB „MBK statyba“, juridinio asmens kodas 300986546, ieškovės UAB „Mano Būstas NPC“, juridinio asmens kodas 125596783, naudai 511,23 Eur (penkis šimtus vienuolika Eur 23 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovės „MBK statyba“, juridinio asmens kodas 300986546, valstybės naudai 53,58 Eur (penkiasdešimt trys Eur 58 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui
Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.