Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „D.“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „B.“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

2.5. Atsižvelgiant į išdėstytą, reiškia prašymą reiškia prašymą priimant sprendimą nagrinėjamoje byloje išdėstyti 7 178,47 Eur skolos mokėjimą, sudarant skolos grąžinimo grafiką 7 mėnesių laikotarpiui, kuriuo vadovaujantis atsakovas 6 mėnesius ieškovui mokėtų po 1 025 Eur, o aštuntą mėnesį sumokėtų likusią 1 028,47 Eur sumą, nustatant, kad mėnesinės įmokos mokamos iki kiekvieno mėnesio 20 dienos, įmokas pradedant mokėti po to, kai įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje.

3. Šalių atstovai į teismo posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti jų atstovams nedalyvaujant, todėl byla, išnagrinėta jų atstovams nedalyvaujant.

4. Prašyme nagrinėti bylą nedalyvaujant atstovui ieškovė papildomai nurodė, kad nesutinka su atsakovės atsiliepime į ieškinį nurodytais argumentais, kad šalys susitarė, jog atsakovė skolą ieškovei sumokės iki 2024 m. pabaigos. Tokio žodinio susitarimo dėl atsiskaitymo tvarkos pakeitimo tarp šaliu nebuvo, sutarties pakeitimų nėra atlikę. Nesutinka, kad skolos mokėjimas būtų išdėstytas, nes atsakovė nepateikė jokių duomenų ir byloje neįrodė, kad egzistuoja tokios išskirtinės aplinkybės, kurios sudarytų pagrindą teismo Sprendimo vykdymą išdėstyti dalimis.

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

5. Iš ieškovės ir atsakovės nurodytų aplinkybių, byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2021 m. balandžio 8 d. ieškovės ir atsakovės buvo Prekių pirkimo - pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis), kuria ieškovė įsipareigojo sukomplektuoti ir pateikti ieškovės užsakytas prekes, pateikti perkamų prekių atitikties sertifikatus, jeigu to reikalauja Lietuvos Respublikos įstatymai, o atsakovė įsipareigojo jas priimti, už parduotas prekes atsiskaityti pavedimu per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo PVM sąskaitos faktūros išrašymo ir prekių pristatymo atsakovui dienos (Sutarties 1.1., 7.1 p.).

6. Ieškovė už parduotas prekes atsakovei laikotarpiu nuo 2023 m. spalio 30 d. iki 2024 m. vasario 13 d. išrašė ir pateikė apmokėjimui PVM sąskaitas-faktūras viso 8 264,82 Eur: (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodo, kad pateiktos sąskaitos faktūros apmokėtos iš dalies, ir atsakovei iki šiol liko skolinga 7 178,47 Eur.

7. Pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). CK 6.38 straipsnyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Pagal CK 6.59 straipsnį, draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).

8. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Tai – bendroji civilinio proceso taisyklė, pagal kurią paskirstyta įrodinėjimo pareiga bylos šalims. Taigi, šalis, kuri teigia, kad yra tam tikros aplinkybės, įvyko tam tikri įvykiai, vienas ar kitas asmuo atliko tam tikrus veiksmus, turi įrodyti savo teiginius, t. y. pateikti jas patvirtinančių įrodymų, išskyrus dėl faktų, kuriuos pripažįsta kita šalis (CPK 177 straipsnis, 182 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios grindžiamos šalių pripažintais faktais (CPK 187 straipsnis, 182 straipsnio 2, 5 punktai).

9. Vertindamas ieškinio reikalavimų pagrįstumą, teismas pažymi, kad atsakovė pripažino susidariusią skolą pagal Sutartį. Ginčo dėl skolos dydžio, jos apskaičiavimo nėra, jį pripažįsta atsakovė, todėl ši aplinkybė laikoma įrodyta (CPK 182 straipsnio 5 punktas, 187 straipsnis). Taip pat byloje nėra jokių duomenų (ginčo), kad prekės nebuvo perduotos ar būtų perduotos nekokybiškos, todėl yra pagrindas spręsti dėl atsakovės atsakomybės už pareigos atsiskaityti už pateiktas prekes nevykdymą.

10. Nors atsiliepdama į ieškinį atsakovė nurodė, kad tarp šalių žodžiu buvo susitarta, jog atsakovė su ieškove atsiskaitys nuosekliai, dalimis pagal savo galimybes, ne vėliau kaip iki 2024 metų pabaigos, tačiau šio teiginio atsakovė neįrodė. Ieškovė tokius susitarimus neigė, o atsakovė nepateikė jos teiginius patvirtinančių įrodymų, posėdyje atstovas pasirinko nedalyvauti, neprašė apklausti jokių liudytojų. Nesant jokių įrodymų dėl kitokios atsiskaitymo tvarkos, teismas sprendžia, kad tokie atsakovės argumentai yra deklaratyvūs ir nepagrįsti. Teismas taip pat pažymi, kad vadovaujantis 6.192 straipsnio 4 dalimi, sutarties pakeitimas arba papildymas turi būti tokios pat formos, kokios turėjo būti sudaryta sutartis, išskyrus įstatymų ar sutarties nustatytus atvejus. Šiuo atveju Sutartis sudaryta rašytine forma, todėl ir jos pakeitimas, jei toks būtų buvęs, turėjo būti įformintas rašytine forma.

11. Įvertinus išdėstytas aplinkybes ir argumentus, atsakovei neginčijant reikalavimo dydžio, teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas priteisti 7 178,47 Eur skolos už parduotas prekes pagrįstas, galiojantis, vykdytinas, todėl tenkintinas visa apimtimi. Konstatuotina, kad atsakovė, nevykdydama savo įsipareigojimų (neapmokėjus už perduotus daiktus), pažeidė sutartinę prievolę.

12. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti 83,29 Eur delspinigius už pradelstą atsiskaityti terminą, vadovaujantis Sutarties 7.2 punktu, kuris numato, jog už atsiskaitymo termino praleidimą atsakovė moka ieškovui 0,02 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną.

13. Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį, netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).

14. Šiuo atveju šalys Sutartimi susitarė dėl 0,02 proc. dydžio delspinigių mokėjimo už kiekvieną uždelstą dieną, ieškovė įrodė, kad atsakovė liko skolinga 7 178,47 Eur skolos, šios sumos mokėjimo terminai yra suėję, atsakovė neginčijo delspinigių apskaičiavimo, todėl ieškovės naudai iš atsakovės priteistina 83,29 Eur delspinigių.

15. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012; kt.). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė yra verslu užsiimantis juridinis asmuo, ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. balandžio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

16. Sprendžiant dėl atsakovės prašymo išdėstyti 7 178,47 Eur skolos mokėjimą dalimis (sudarant skolos grąžinimo grafiką 7 mėnesių laikotarpiui, kuriuo vadovaujantis atsakovas 6 mėnesius ieškovui mokėtų po 1 025 Eur, o aštuntą mėnesį sumokėtų likusią 1 028,47 Eur sumą, nustatant, kad mėnesinės įmokos mokamos iki kiekvieno mėnesio 20 dienos, įmokas pradedant mokėti po to, kai įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje) teismas pažymi, kad atsakovė nepateikė apskritai jokių įrodymų apie dabartinę turtinę padėtį (turimą turtą, skolinių įsipareigojimų struktūrą ir pan.) ar tai, kad artimiausiu metu jos turtinė padėtis pagerės. Pateiktas prašymas nėra motyvuotas, pagrįstas kokiais nors įrodymais, o byloje nėra jokių įrodymų, kad išdėsčius sprendimu priteistos sumos mokėjimą, su ieškove bus tinkamai ir laiku atsiskaitoma.

17. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1–2 dalys). Nustatant priteistino užmokesčio už suteiktas teisines paslaugas dydį, atsižvelgiama į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokatų darbo laiko sąnaudas ir kita. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-533/2008).

18. Nagrinėjamoje byloje ieškovė patyrė 786,50 Eur atstovavimo išlaidų, sumokėjo 164,00 Eur žyminį mokestį.

15. Spręsdamas dėl ieškovės patirtų atstovavimo išlaidų pagrįstumo, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju ieškovės atstovo laiko ir intelektualinės sąnaudos, atstovavimo kokybė, bylos sudėtingumas atitinka atstovavimo išlaidų sumą, jų mažinti nėra pagrindo, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 786,50 Eur atstovavimo išlaidų, taip pat 164,00 Eur patirtų išlaidų dėl žyminio mokesčio sumokėjimo, viso 950,50 Eur.

16. Teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už minimalią valstybei priteistiną išlaidų sumą, todėl iš atsakovės nėra priteisiamos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285–286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) uždarajai akcinei bendrovei „D.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „B.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 7 178,47 Eur (septynis tūkstančius vieną šimtą septyniasdešimt aštuonis eurus 47 ct) skolos, 83,29 Eur (aštuoniasdešimt tris eurus 29 ct) delspinigių, 6,00 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (7 261,76 Eur) nuo 2024 m. balandžio 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 950,50 Eur (devynis šimtus penkiasdešimt eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovės prašymą dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo atmesti.

Spendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.