- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-05-12
- Bylos Nr.
- 2S-511-520/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Goda Ambrasaitė-Balynienė, Petras Jaržemskis
- Pareiškėjas
- N. K.
- Suinteresuotas asmuo
- S. I., M. K.
- Kategorijos
- 128.19pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos N. K. atskirąjį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 9 d. nutarties civilinėje byloje dėl termino palikimui priimti pratęsimo pagal pareiškėjos N. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims S. I., M. K.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja N. K. 2008-09-22 kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo ir prašė atnaujinti ir pratęsti praleistą terminą priimti palikimą, atsiradusį 2007-04-20 po jos tėvo L. K. mirties, nes terminą praleido dėl svarbių priežasčių. Nurodė, kad ji yra L. K. duktė. 2007-04-20 miręs L. K. testamento nepaliko, todėl ji (pareiškėja) yra tėvo turto paveldėtoja pagal įstatymą. Po tėvo L. K. mirties liko 1/3 dalis gyvenamojo namo, tvarto, daržinės ir kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini). Trijų mėnesių terminą kreiptis dėl palikimo ji praleido dėl objektyvių priežasčių, kadangi 2007 m. liepos mėnesį sunkiai susirgo dėl paūmėjusios stuburo ligos, dėl didelio skausmo negalėjo vaikščioti, jai nustatytas neįgalumas. Dėl tėvo L. K. palikimo į notarą kreipėsi jo sesuo S. I..
Žemesnės instancijos teismas
Trakų rajono apylinkės teismas 2009 m. vasario 9 d. nutartimi pareiškimo netenkino, priteisė iš pareiškėjos suinteresuotam asmeniui S. I. 600 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad L. K. mirė 2007-04-20, todėl terminas jo palikimui priimti baigėsi 2007-07-21, suinteresuotas asmuo S. I. palikimą priėmė 2008-01-29, pareiškėja dėl palikimo kreipėsi 2008-09-16. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė į gydytojus kreipėsi 2007-07-09, 2007-07-18 jai išduotas neįgalumo pažymėjimas, nuo 2007-08-01 pareiškėja pradėjo dirbti, kritiškai vertino pareiškėjos argumentus, kad dėl ligos pareiškėja praleido terminą palikimui priimti, kadangi pareiškėja neįrodė, jog visą palikimo priėmimo laikotarpį jos sveikata buvo sutrikusi, kodėl ji neįgyvendino savo teisių per atstovą. Teismas nepagrįstu pripažino pareiškėjos argumentą, kad ji negalėjo laiku įgyvendinti savo teisių, nes rūpinosi neįgaliu sutuoktinio tėvu P. K.. Dėl to teismas padarė išvadą, kad pareiškėja, būdama atidi, apdairi ir rūpestinga, galėjo priimti tėvo L. K. palikimą vienu iš įstatyme numatytų būdų, tačiau to nepadarė be svarbių priežasčių.
Šalies argumentai
Pareiškėja N. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo nutartį ir priimti naują nutartį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, nesivadovavo sąžiningumo, teisingumo, protingumo principais, neišsiaiškino termino praleidimo aplinkybių ir priežasčių, todėl nutartis yra neteisinga ir naikintina. Teismas padarė neteisingą išvadą, kad jos liga neturėjo lemiamos reikšmės palikimui priimti, neatsižvelgė, jog būtent per palikimo priėmimo terminą jai buvo nustatytas II grupės neįgalumas, o pagerėjus sveikatai, terminas palikimui priimti jau buvo pasibaigęs, pasirūpinti atstovavimu ji negalėjo, nes tokio asmens, kuriam galėtų patikėti, nebuvo. Taip pat teismas neteisingai įvertino ir tą aplinkybę, jog palikimo priėmimo metu ji slaugė neįgalų sutuoktinio tėvą, todėl negalėjo tinkamai pasirūpinti savo teisių įgyvendinimu. Neaišku, kuo remdamasis teismas nusprendė, kad ji yra pakankamai išprususi, atidi, apdairi, rūpestinga, nes šie teiginiai niekuo nepagrįsti. Priešingai, ji kaip visai neapdairi neįtarė suinteresuoto asmens S. I. klastos. Teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai iš jos suinteresuotam asmeniui priteisė bylinėjimosi išlaidas, nes nėra aišku, kodėl jos ir suinteresuoto asmens interesai yra priešingi, nors jų abiejų tikslas yra vienodas – priimti L. K. palikimą. Įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti ji praleido dėl svarbių nuo jos valios nepriklausiusių priežasčių, nes 2006 m. gegužės mėnesį jai buvo diagnozuota viso stuburo osteochondrozė, trijų stuburo slankstelių išvarža, palaidojus tėvą liga progresavo, buvo paguldyta į VšĮ Kaišiadorių ligoninės Traumatologijos skyrių, išleista iš ligoninės beveik negalėjo judėti, jai buvo nustatytas neįgalumas. Taip pat neturėjo galimybės anksčiau kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, nes nuo 2007-08-01 įsidarbino degalinėje, rūpinosi abiejų kojų netekusiu sutuoktinio tėvu, dviem mažamečiais vaikais.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo S. I. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo nutartį palikti nepakeistą, priteisti advokatės atstovavimo išlaidas. Nurodo, kad teismas padarė teisingą išvadą, jog pareiškėja iki ligos paūmėjimo turėjo galimybę priimti palikimą, pareiškėja neįrodė, kad dėl ligos ar dėl neįgalaus sutuoktinio tėvo slaugymo ji objektyviai negalėjo per įstatyme nustatytą terminą įgyvendinti savo teisių priimti palikimą, kad pareiškėja galėjo pasirūpinti atstovavimu. Jei ji (suinteresuotas asmuo) būtų žinojusi, kad pareiškėja ketina priimti palikimą, tikrai nebūtų priėmusi brolio L. K. palikimo. Pareiškėja nepagrįstai su atskiruoju skundu pateikė mirties liudijimą, nuolatinės slaugos nustatymo pažymą, kadangi šie įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, be to, jie nepaneigia teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėja nepagrįstai teigia, kad jos ir suinteresuoto asmens interesai nėra priešingi, todėl suinteresuotam asmeniui negalėjo būti priteistos bylinėjimosi išlaidos, nes ji (suinteresuotas asmuo) nesutinka su pareiškimu.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirojo skundo, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai konstatavo, jog pareiškėja N. K. neįrodė, kad dėl svarbių priežasčių praleido CK 5.50 str. nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui po tėvo L. K. mirties 2007-04-20 priimti, ir dėl to nepratęsė šio termino.
Byloje nustatyta, kad pareiškėja N. K. yra 2007-04-20 mirusio L. K. duktė, suinteresuotas asmuo S. I. – mirusio L. K. sesuo (b. l. 5, 7, 8). L. K. nebuvo surašęs testamento, todėl po mirties jo įpėdiniai turtą paveldi pagal įstatymą. Paveldint pagal įstatymą įpėdiniai lygiomis dalimis yra: pirmos eilės – palikėjo vaikai (tarp jų įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties (CK 5.11 str. 1 d. 1 p.), palikėjo broliai ir seserys, proseneliai ir prosenelės tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės, yra ketvirtos eilės įpėdiniai (CK 5.11 str. 1 d. 4 p.). Tai reiškia, kad pareiškėja pagal įstatymą yra pirmos eilės įpėdinė, o suinteresuotas asmuo – ketvirtos eilės mirusio L. K. įpėdinė. Suinteresuotas asmuo S. I., kaip ketvirtos eilės įpėdinė, galėjo paveldėti pagal įstatymą tiktai nesant pirmos, antros, trečios eilės įpėdinių, jeigu šie įpėdiniai nepriėmė, atsisakė palikimo, arba iš jų atimta paveldėjimo teisė (CK 5.11 str. 2 d.). Į Elektrėnų savivaldybės 2-ąjį notarų biurą dėl mirusiojo L. K. palikimo 2008-01-29 kreipėsi suinteresuotas asmuo S. I., buvo pradėta paveldėjimo byla (b. l. 26). Pareiškėja N. K. 2008-09-16 kreipėsi į Elektrėnų savivaldybės 2-ajį notarų biurą dėl paveldėjimo bylos pradėjimo, tačiau 2008-09-16 pareiškėjai išduotame liudijime nurodyta, kad mirusiojo L. K. palikimą priėmė mirusiojo sesuo S. I. (b. l. 5).
CK 5.50 str. 2 d. nustatyta, kad atsiradęs palikimas gali būti priimtas trimis būdais: 1) pradėjus faktiškai jį valdyti; 2) kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto aprašo sudarymo; 3) įpėdiniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Pagal CK 5.50 str. 3 d. nuostatas nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Palikėjo mirties faktas yra pagrindas teisėms ir pareigoms perimti. Jeigu palikėjas nesurašė testamento, tai įpėdiniais ipso iure pagal įstatyme nustatytą eilę tampa asmenys palikimo atsiradimo momentu (CK 5.3 str.). Būtent palikėjo mirties momentu atsiranda palikimas. Palikimo atsiradimo momentu susiformuoja paveldėjimo santykiai ir įpėdiniai per įstatyme nustatytą terminą gali priimti palikimą. Įpėdinio teisės priimti palikimą turinys – jo valios išreiškimas – priimti palikimą ar jo atsisakyti. Jeigu įpėdinis nusprendžia priimti palikimą, tai pradeda paveldimą turtą valdyti ar pareiškia apie palikimo priėmimą CK 5.50 str. 2 d. nustatyta tvarka. Taigi pareiškėja N. K. per tris mėnesius po tėvo mirties turėjo priimti palikimą vienu iš minėtų būdų. Pareiškėja N. K. CK 5.50 str. 3 d. nustatytu trijų mėnesių laikotarpiu palikimo nepriėmė ir vadovaudamasi CK 5.57 str. 2008-09-22 kreipėsi į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo. Įvertinus byloje pateiktus įrodymus, pareiškime dėl termino palikimui priimti pratęsimo nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo tenkinti šį pareiškimą.
CK 5.57 str. 1 d. numato, kad CK 5.50 str. nustatytą terminą gali pratęsti teismas, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Įstatyme nenurodyta, kokios priežastys pripažįstamos svarbiomis. Taigi kiekvienoje byloje teismas, įvertinęs konkrečias byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, ar yra pagrindas atnaujinti pareiškėjo praleistą terminą palikimui priimti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-01-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006).
Pareiškėja N. K. nurodė, kad dėl sunkios sveikatos būklės ji negalėjo kreiptis į notarą su pareiškimu nuo 2007-04-20 iki 2007-07-21. Pareiškėja pripažįsta, kad jai buvo žinoma, jog ji turi nuvažiuoti pas notarą parašyti pareiškimą dėl tėvo palikimo priėmimo, tačiau nurodo, jog 2007-07-10 besiruošiant važiuoti pas notarą, pareiškėja pradėjo nejausti vienos kojos, nukrito, susižeidė stuburą, todėl buvo paguldyta į VšĮ Kaišiadorių ligoninės Traumatologijos skyrių (b. l. 70). Tai, kad pareiškėja N. K. 2008-07-09, 2008-07-10 kreipėsi į VšĮ Kaišiadorių pirminės sveikatos priežiūros centrą, 2008-07-10–2007-07-13 buvo paguldyta į VšĮ Kaišiadorių ligoninės Traumatologijos skyrių, įrodo pareiškėjos pateikti išrašai iš medicininių dokumentų (b. l. 16, 56,). Pareiškėja pateikė medicininius dokumentus, iš kurių matyti, kad 2006 m. gegužės mėnesį jai buvo diagnozuota viso stuburo osteochondrozė, trijų stuburo slankstelių išvarža, 2007-07-18 jai buvo išduotas neįgaliojo pažymėjimas, kuriame nurodytas pareiškėjos darbingumo lygis yra 55 proc. (b. l. 14, 17). Tačiau šie pareiškėjos pateikti įrodymai nepatvirtina, kad pareiškėjos sveikatos būklė po tėvo mirties 2007-04-20 buvo tokia, jog pareiškėja dėl to negalėjo kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo. Pati pareiškėja nurodė, kad nuo 2007-02-20 iki 2009-01-14 rūpinosi neįgaliu, abiejų kojų netekusiu, sutuoktinio tėvu, dviem mažamečiais vaikais, ieškojo darbo, nuo 2007-08-01 įsidarbino degalinėje. Pirmosios instancijos teismui pareiškėja pateikė Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Žiežmarių apylinkės seniūnijos pažymą, kurioje nurodyta, kad pareiškėjos šeima augina du mažamečius vaikus, pareiškėjos sutuoktinio tėvas P. K. buvo neįgalus, nuo 2007-02-20 jam buvo skirta neterminuota nuolatinė slauga, visą ligos laiką P. K. prižiūrėjo ir juo rūpinosi pareiškėja (b. l. 55). Su atskiruoju skundu pareiškėja pateikė P. K. mirties liudijimą, 2007-02-20 Specialiojo nuolatinės slaugos poreikio nustatymo P. K. pažymą (b. l. 76, 77). Šie įrodymai priimti, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja atskirojo skundo argumentus grindžia tuo, jog ji slaugė neįgalų sutuoktinio tėvą P. K., kuriam buvo nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Šių įrodymų pagrindu netenkintinas atskirasis skundas, nes nėra pagrindo daryti išvadą, kad dėl sutuoktinio tėvo slaugos pareiškėja negalėjo laiku paduoti pareiškimo notarui. Pareiškėja pirmosios instancijos teismui nurodė, kad sutuoktinio tėvas P. K. keturis mėnesius per metus būdavo globos namuose, po pareiškėjos tėvo L. K. mirties P. K. buvo globos namuose (b. l. 62-63).
Įvertinusi aukščiau nurodytus įrodymus, nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjos pateikti įrodymai nepatvirtina, kad pareiškėja per tris mėnesius po tėvo mirties dėl objektyvių ir kitų svarbių priežasčių negalėjo pateikti notarui pareiškimo dėl palikimo priėmimo.
Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad vertinant asmenų, prašančių atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą, elgesį, taikytini ne vidutiniai, bet individualūs sąžiningo, atidaus ir rūpestingo elgesio standartai, o pažeistos asmens teisės gali būti ginamos, kai asmuo elgiasi sąžiningai, apdairiai ir rūpestingai. Pareiškėja nepateikė pirmosios instancijos teismui įrodymų, patvirtinančių, jog dėl išsilavinimo stokos, asmeninių savybių ji praleido trijų mėnesių laikotarpį paduoti pareiškimą palikimui priimti. Dėl to pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjos paaiškinimus, duotus teismo posėdžio metu, pagrįstai konstatavo, kad jei pareiškėja būtų buvusi apdairi, rūpestinga ir atidi, ji būtų priėmusi palikimą per trijų mėnesių terminą po tėvo mirties. Atsižvelgdama į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstu apeliantės argumento, kad teismas nepasidomėjo, koks yra jos išsilavinimas, nepagrįstai nusprendė, kad ji yra apdairi, rūpestinga ir atidi.
Apeliantė nurodo, jog ji visada siekė priimti tėvo palikimą, o suinteresuotas asmuo S. I. meluoja, teigdama kad pareiškėja nesiruošė priimti palikimo, viena siekė nesąžiningai ir savanaudiškai užvaldyti visą sodybą. Kaip jau nustatyta aukščiau, pareiškėja neginčija, kad jai buvo žinoma, jog palikimą turi priimti per tris mėnesius po tėvo mirties, nurodo, kad parašė pareiškimą notarui 2007 m. pabaigoje – 2008 m. pradžioje (b. l. 62), tačiau byloje nėra duomenų, kad pareiškėja pareiškimą dėl palikimo priėmimo notarui pateikė 2007 m. pabaigoje – 2008 m. pradžioje. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad faktiškai palikimo priėmimu pareiškėja pradėjo rūpintis tik 2008-09-16, nes, anot pareiškėjos, 2007 m. liepos mėnesio pabaigoje pagerėjus sveikatai ji įsidarbino, todėl negalėjo išeiti iš darbo, nes darbdavys ją būtų atleidęs, be to, ji rūpinosi mažamečiais vaikais, neįgaliu sutuoktinio tėvu. O kadangi terminas ir taip buvo praleistas, todėl pareiškėja ir delsė eiti pas notarą (b. l. 62). Šie apeliantės nurodyti argumentai, dėl kurių pareiškėja tik 2008-09-16 kreipėsi į notarų biurą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo, nepagrindžia svarbių aplinkybių, dėl kurių pareiškėja negalėjo kreiptis į notaro biurą iki jį kreipėsi S. I.. Taip pat tai nesudaro pagrindo teigti, kad pareiškėja praleido trijų mėnesių terminą dėl to, kad buvo apgauta, suklaidinta suinteresuoto asmens S. I..
Pirmosios instancijos teismas įvertino visus byloje surinktus įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios įbuvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str.), todėl nepripažintini pagrįstais atskirojo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas, jog pareiškėja ne dėl svarbių priežasčių praleido įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, kad ji savo teises įgyvendino nerūpestingai ir aplaidžiai, netinkamai vertino įrodymus.
Pirmosios instancijos teismas, netenkinęs pareiškėjos pareiškimo, priteisė suinteresuotam asmeniui S. I. iš pareiškėjos 600 Lt bylinėjimosi išlaidų. Apeliantė nurodo, kad šios išlaidos suinteresuotam asmeniui negalėjo būti priteistos, nes tiek pareiškėjos, tiek suinteresuoto asmens interesai šioje byloje nėra priešingi. CPK 443 str. 6 d. nustato, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Kaip matyti iš pareiškėjos keliamų reikalavimų ir suinteresuoto asmens S. I. atsiliepimo į juos, suinteresuotas asmuo S. I. nesutiko ir nesutinka, kad pareiškėjai būtų pratęstas terminas priimti palikimą, t. y. pareiškėjos ir suinteresuoto asmens interesai yra priešingi, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai, netenkinęs pareiškimo priteisė iš pareiškėjos suinteresuotam asmeniui jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Dėl anksčiau nurodytų aplinkybių apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, jog atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo pirmosios instancijos teismo nutartį pripažinti nepagrįsta ir neteisėta, todėl atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.
Suinteresuotas asmuo S. I. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo priteisti patirtas advokatės atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidas (bylinėjimosi išlaidas), pateikė įrodymus, kad advokatei sumokėjo 800 Lt (b. l. 84). Suinteresuoto asmens prašymas tenkintinas iš dalies. Atsižvelgiant į Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nurodytą dydį už dokumento, kuriame rašytinio proceso metu pareikštas atsikirtimas (8.15 p.), suinteresuoto asmens atstovės suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir pobūdį apeliacinės instancijos teisme, į bylos sudėtingumą ir apimtį, į tai, kad suinteresuoto asmens atstovė dalyvavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, suinteresuotam asmeniui priteistina 300 Lt išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str.).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 321, 325, 329, 336, 331, 337, 339 str.,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš pareiškėjos N. K. suinteresuotam asmeniui S. I. 300 Lt bylinėjimosi išlaidų.