Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-02-09 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-60-365/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-02-09
Bylos Nr.
AN2-60-365/2022
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01969-2021-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Gintaras Dzedulionis (pirm.)
Pažeidėjas
L. M.
Institucija
Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdyba
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-60-365/2022Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-01969-2021-1Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.8; 21.11.8; 21.11.9; 21.11.10 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. vasario 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gintaras Dzedulionis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. M. (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininkas E. T., nustatęs, kad 2020 m. kovo 15 d. 08.41 val. šalia pastato, esančio (duomenys neskelbtini), L. M. vairavo automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas vairuotojo pažymėjimo, suteikiančio teisę vairuoti šios kategorijos transporto priemones, važiuodamas automobilio nesuvaldė ir atsitrenkė į stovintį automobilį „Rover 75“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį apgadino ir iš eismo įvykio pasišalino, 2021 m. rugsėjo 17 d. nutarimu L. M. už administracinių nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 7 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje, padarymą skyrė administracinę nuobaudą – 2 000 eurų dydžio baudą, kurios mokėjimą išdėstė 24 mėnesių laikotarpiui.

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartimi L. M. skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininko 2021 m. rugsėjo 17 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-19508-2021, kuriuo L. M. už administracinių nusižengimų, numatytų ANK 417 straipsnio 7 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirta administracinė nuobauda – 2 000 eurų dydžio bauda, panaikinimo netenkintas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad L. M. skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo L. M. skirti mažesnę nei ANK 426 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą minimalią baudą. Sprendė, kad L. M. skirta bauda atitinka padaryto nusižengimo pobūdį, atsakomybę įtakojančias aplinkybes bei ANK 22 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos tikslus.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

2. Iš apeliacinio skundo turinio seka, jog apeliantas nesutinka su nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 2 dalyje, kvalifikavimu ir už tai skirta bauda, ją vertina per griežtą ir neproporcingą jo padarytam nusižengimui. Apeliaciniame skunde nurodo, kad:

3.1. Iš brolio pasiskolintu automobiliu „BMW”, (duomenys neskelbtini), tobulinant vairavimo įgūdžius, nes L. M. planavo įsigyti vairavimo teises, darydamas posūkį L. M. paslydo ir dešinės pusės priekine dalimi netyčia kliudė ten stovėjusio automobilio „Rover 75“, (duomenys neskelbtini), kairės pusės bamperį. Buvau labai susijaudinęs ir pasimetęs, todėl pasišalino iš įvykio vietos ne tyčia, nes nežinojo, kaip reikia tokiais atvejais elgtis. L. M. vairuotą automobilį su įlenkimais atitinkančiais padarytus įlenkimus automobiliui „Rover 75“, (duomenys neskelbtini) pastatė netoli įvykio vietos akligatvyje prie savo namų, nuo įvykio vietos apie 250 metrų. Todėl neabejojo, kad pagal įlenkimo pobūdį nukentėjusio automobilio savininkas suras L. M.. Tai patvirtina K. Š. 2020 m. kovo 15 d. „Pranešimas apie eismo įvykį“. Be to, tvirtina, kad nukentėjusiojo K. Š. 2020 m. kovo 15 d. Pranešime apie eismo įvyki įrašyti BMW valstybiniai numeriai patvirtina tai, kad jie nebuvo nuslėpti.

3.2. Apeliantas iš karto bendradarbiavo su policija ir su draudikų biuru, prisiimdamas kaltę dėl padarytos žalos. Draudimo įmonei sumokėjo 1107,28 Eur už automobilio „Rover 75“ remontą. Tačiau mano, kad už remontą buvo paskaičiuota per didelė suma. Teigia, kad 2020-03-18 Transporto priemonės apžiūros protokole klaidingai nurodė, kad buvo sugadintas dešinysis sparnas, nors, policijos Vilniaus AVPK 2020-02 17 pateiktoje „Eismo įvykio informacijoje“ dešinio sparno pažeidimas nepažymėtas. Be to, pagal įvykio darytas nuotraukas matyti, kad variklio dangtis tik truputį persislinkęs, todėl vertina, kad užteko sureguliuoti varžtus ir atstatyti į vietą, o priekinės grotelės, pagal susidūrimo pobūdi, negalėjo būti pažeistos 2020-03-15, manydamas, jog jos buvo pažeistos anksčiau, pateikdamas automobilio fotografijas darytas po eismo įvykio, kurios liudija paminėtas faktus. Automobilio dalių, kurios nebuvo pažeistos 2020-03-15 autoįvykio metu, paskaičiuotą sumą – 393,55 Eur atėmus iš bendros automobilio remonto sumos - 1107,28 Eur, žala sudaro 713,73 Eur, dėl ko klaidingai paskaičiavus nukentėjusio automobilio žalą, buvo paskirta per didelė bauda, nes padaryta žala neviršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių ir atitinka ANK 426 straipsnio 1 dalį.

3.3. Prašo įvertinti aplinkybes, jog apeliantas yra išsilaikęs automobilio vairavimo teises ir sėkmingai dirba darbe, kuriame reikia vairuoti automobilius. Nevartoja alkoholio, nei kitų svaiginamųjų medžiagų. Pripažįsta praeityje padarytas klaidas ir nuoširdžiai gailisi. Dėl eismo įvykio 2020 m. kovo 15 d. jis (L. M.) patyrė didelius nuostolius, sumokėjo (permokėjo dėl neteisingai nustatytos automobilio pažeidimų apimties) draudimo bendrovei automobilio „Rover 75 remonto išlaidas 1107,28 Eur, automobilis „BMW”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pašalinių žmonių naktimis buvo išardytas iki tokios apimties (fotografijas prideda), kad jo remontas buvo nebeįmanomas, nes būtų viršijęs jo rinkos kainą, todėl teko jį išvežti į automobilių sąvartyną. Dėl to patyrė apie 3000 eurų nuostolius. Prašau atsižvelgti ir į apelianto ribotas finansines galimybes bei patirtus didelius nuostolius, kurie susidarė dėl to, kad nebuvo užkardinti ir nustatyti asmenys neteisėtai išgrobstę apelianto automobilio detales.

3.4. Apibendrinant apeliacinio skundo argumentus prašoma įvertinti tai, kad „Rover 75“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas ir šios transporto priemonės draudikų biuras klaidingai nurodė apdrausto automobilio sugadinimus, taip pat prašoma nelaikyti automobilio patraukimą į šalį tame pačiame akligatvyje per 250 metrų nuo įvykio vietos, kaip pasitraukimą iš įvykio vietos, įvertinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos Kelių policijos valdybos Vilniaus miesto apylinkės teismui pateiktą atsiliepimą, kuriame nurodyta, kad eismo įvykio metu padarytą žalą L. M. atlygino ir šiurkščių Kelių eismo taisyklių pažeidimų nepadarė, todėl institucija neprieštarauja, kad L. M. paskirta nuobauda būtų sušvelninta ir bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

4. Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. M. skundas atmetamas

5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Šiuo atveju nėra ginčo dėl to, kad L. M. padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 7 dalyje. Ginčas kyla dėl apeliantui inkriminuojamo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 2 dalyje, padarymu ir už tai skirta bauda, skirtą nuobaudą vertina per griežtą ir neproporcingą jo padarytam nusižengimui. Pasak apelianto, transporto priemonės savininkui ir draudikų biurui klaidingai paskaičiavus nukentėjusio automobilio žalą, L. M. buvo paskirta per didelė bauda, nes, apelianto vertinimu, padaryta žala neviršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių ir atitinka ANK 426 straipsnio 1 dalį. Taip pat tvirtinama, kad apeliantas savo veiksmais nesiekė sąmoningai (tyčia) pasišalinti iš eismo įvykio vietos.

6. ANK 5 straipsnio 1 dalis numato, jog administracinis nusižengimas yra ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagal ANK atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka ANK nustatytus administracinio nusižengimo požymius (ANK 2 straipsnio 4 dalis). Taigi traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn būtina nustatyti konkretaus administracinio nusižengimo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.

7. ANK 417 straipsnio 7 dalis įtvirtina administracinę atsakomybę už KET pažeidimus, nenumatytus ANK. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad apeliantas administracinėn atsakomybėn pagal šį straipsnį buvo patrauktas pagrįstai ir motyvuotai, konstatuojama, jog nagrinėjamu atveju jam, kaip eismo dalyviui, įvykus eismo įvykiui kilo atitinkamos pareigos pagal KET XXIX skyrių. KET 222 punkte numatyta, jog jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma – policijai. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad L. M. šios pareigos nesilaikė ir iš eismo įvykio vietos pasišalino.

8. ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Šio administracinio nusižengimo esmė – tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Pažymima, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pavyzdžiui, pats jį sukėlė), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (žr. pvz., apygardos teismų nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-157-316/2021, AN2-333-426/2018). Teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose, Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015). Sprendžiant ar buvo kaltininko tyčia turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusioms transporto priemonėms ar kliudant kitus objektus, kaltininko įvykis po eismo įvykio ir kt. (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014).

9. Nesutinkama su apeliacinio skundo argumentais, kad nagrinėjamu atveju L. M., padaręs KET pažeidimą, iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia. Iš byloje esančių transporto priemonių „Rover 75“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuotraukų (b. l. 48-57), eismo įvykio vietos schemos (b.l. 35,36) policijos pareigūnų I. T. ir N. P. tarnybinių pranešimų (b.l. 24,34), nukentėjusiojo K. Š. paaiškinimų (b.l. 37,38) matyti, kad apeliantas po sukelto eismo įvykio iš eismo įvykio vietos pasitraukė apie eismo įvykį nepranešęs policijai, kaip to reikalauja KET 222 punktas, apžiūrėjus automobilį „Rover 75“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, jog apgadinti šio automobilio: priekinis bamperis, priekinis kairės pusės sparnas, variklio dangtis, priekinis kairės pusės žibintas, priekinis kairės pusės posūkio žibintas, radiatoriaus grotelės. Šie apgadinimai užfiksuoti ir žalos sąmatoje (b.l. 39). Todėl įvertinus nustatytus sugadinimus, akivaizdu, kad šio eismo įvykio metu buvo padaryti žymūs apgadinimai, ką patvirtina ir automobilio remonto darbų kaina – 1107,28 Eur. Iš nuotraukų matyti, jog ir L. M. vairuotam automobiliui „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat užfiksuoti akivaizdūs ir žymūs automobilio apgadinimai. Taigi aptarti objektyvus duomenys apie abiems automobiliams nustatytus žymius sugadinimus, kontakto pobūdis – L. M. vairuodamas automobilį atsitrenkė į stovinčią ir nejudančią transporto priemonę, leidžia daryti išvadą, kad L. M., turėjo suprasti, jog dėl tokio automobilių kontakto bus apgadinti automobiliai, taigi turėjo suprasti ir padarytos žalos mastą, suvokti savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir neturėjo jokio pagrindo manyti, jog po eismo įvykio pastačius automobilį net ir netoli įvykio vietos, (kaip nurodo apeliantas – akligatvyje prie savo namų, nuo įvykio vietos apie 250 metrų), pats nukentėjusio automobilio savininkas suras L. M.. Todėl konstatuojama, kad L. M. buvo kilusi pareiga apie įvykusį eismo įvykį pranešti nukentėjusiajam arba policijai pagal KET 222 punktą.

10. Byloje esantys nukentėjusiojo K. Š. paaiškinimai, policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotos aplinkybės pagrindžia išvadą, jog L. M. sąmoningai pasišalino iš eismo įvykio vietos bei vengė aiškintis eismo įvykio aplinkybes. Šių įrodymų visuma liudija, kad L. M. vairuotas automobilis atsitiktinumo dėka buvo rastas paties nukentėjusiojo, šiam įvykio vietoje suradus pasišalinusio automobilio šukes ir dalis, kurios atitiko BMW automobilio dalims, ir kuris buvo sugadintas bei stovėjo be valstybinių numerių šalia (duomenys neskelbtini) namo, ko neneigia ir apeliantas. Policijos pareigūnams ir nukentėjusiajam pavykus nustatyti sugadinto BMW automobilio identifikavimo numerį pro sulenktą variklio dangtį, naudojantis POLIS 2, policijos pareigūnai išsiaiškino BMW automobilio valstybinius numerius. Taigi iš šių duomenų matyti, kad apeliaciniame skunde dėstomos aplinkybės, neva pranešime apie eismo įvyki esantys įrašyti BMW valstybiniai numeriai patvirtina tai, kad jie nebuvo nuslėpti, atmestinos kaip prieštaraujančios byloje esantiems įrodymams. Todėl, kaip teisingai pabrėžė apylinkės teismas, neginčytinai nustatyta, kad iš karto po sukelto eismo įvykio L. M. ne tik pasišalino iš įvykio vietos, bet ir ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamas suklaidinti policijos pareigūnus nuo vairuoto automobilio „BMW“ nuimdamas valstybinio numerio ženklus (b. l. 34, 55-57). Įvertinus šias aplinkybes bei kintančią apelianto poziciją dėl padarytų nusižengimų (tyrimo metu L. M. prisipažino padaręs administracinius nusižengimus, skundą nagrinėjant apylinkės teisme jis kėlė nuobaudos individualizavimo klausimą, o apeliacinės instancijos teisme paduotu skundu iš esmės neigia jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 2 dalyje, padarymą), skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, jog apeliantas elgiasi nenuoširdžiai, kas rodo, jog L. M. yra linkęs neigti savo atsakomybę ir nedaro išvadų dėl savo elgesio. Todėl pritartina pirmosios instancijos išvadoms, jog tokie duomenys paneigia išskirtinių aplinkybių, galinčių būti pagrindu švelninti L. M. skirtą administracinę nuobaudą ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu, egzistavimą.

11. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas L. M. mano, jog paskaičiuota per didelė žala padaryta automobiliui „Rover 75“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Administracinio nusižengimo byloje jau yra nustatyta, kad eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilio „Rover 75“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini): priekinis bamperis, priekinis kairės pusės sparnas, variklio dangtis, priekinis kairės pusės žibintas, priekinis kairės pusės posūkio žibintas, radiatoriaus grotelės. Tą patvirtina ir fotonuotraukos, esančios administracinio nusižengimo bylos medžiagoje. Byloje yra pateiktas automobilio „Rover 75“ remonto išlaidų apskaičiavimas. Nors apeliantas tvirtina, jog variklio dangtis tik truputį buvo persislinkęs, dėl to mano, kad užteko sureguliuoti varžtus ir atstatyti į vietą, o priekinės grotelės, pagal susidūrimo pobūdį, pasak apelianto, negalėjo būti pažeistos 2020-03-15, tokie argumentai nepaneigia šioje administracinio nusižengimo byloje objektyviai nustatyto žalos dydžio, todėl tokie argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Be to, kaip matyti iš bylos duomenų, apelianto vairuojamas automobilis atsitrenkė į stovintį automobilį „Rover 75“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ko ši transporto priemonė buvo apgadinta policijos pareigūnams užfiksavus tik išorinius sugadinimo požymius, dėl ko ir buvo būtina atlikti jo remonto/keitimo darbus. Pateikti draudiko dokumentai, pagrindžiantys kiek kainavo remonto darbai (110,28 Eur) apeliacinės instancijos teismui nekelia abejonių, juolab, jog ir pats apeliantas nei tyrimo metu, nei skundo nagrinėjimo metu apylinkės teisme šio klausimo neginčijo, o kaip ir nurodo pats apeliantas, jis, sutikdamas su draudimo bendrovės išlaidų apskaičiavimu, žalą atlygino. Atsižvelgiant į tai, kad padaryta žala yra objektyviai egzistuojanti, konstatuojama, jog nagrinėjamu atveju nustatytas ir būtinasis administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 2 dalyje požymis – 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydį viršijanti žala bei priežastinis ryšys tarp apelianto veiksmų ir kilusios žalos.

12. Nors L. M. apeliaciniame skunde nurodo eilę jį kaip asmenį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių ir kaip išskirtines aplinkybes, galinčias būti pagrindu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, jis nurodo tai, kad paskirtos baudos mokėjimas apsunkins jo galimybę siekti mokslo, nurodo draudimo bendrovei atlyginęs žalą, dirba kurjeriu ir gauna 650 eurų dydžio atlyginimą, šie argumentai nėra nauji, jie išsamiai aptarti apylinkės teismo ir nepaneigia jo įstatymų nepaisymo, nenoro laikytis visuomenėje įtvirtintų normų ir nelemia pagrindo švelninti jam skirtą nuobaudą ar visai jos neskirti. L. M. neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiamos pasekmės yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, siekiama užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

13. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir teisėtai bei pagrįstai nusprendė L. M. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininko E. T. 2021 m. rugsėjo 17 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-19508-2021, kuriuo L. M. už administracinių nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirta administracinė nuobauda – 2 000 eurų dydžio bauda, panaikinimo netenkinti. Todėl naikinti ar keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. M. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Gintaras Dzedulionis