Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Arūno Sutkevičiaus ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. H. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. sausio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų S. H., T. A. ir M. H. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

3. S. H. į Lietuvą atvyko legaliai, turėdamas Latvijos išduotą vizą. 2015 m. liepos 9 d. jis pateikė prašymą suteikti jam prieglobstį Lietuvoje, nes jis gimė Lietuvoje, augo ir gyveno Lietuvoje iki 15 metų, turėjo Lietuvoje nekilnojamąjį turtą. Jis 9 metus nebuvo išvažiavęs į (duomenys neskelbtini), didesnę gyvenimo dalį praleido Lietuvoje. S. H. (duomenys neskelbtini) dalyvavo (duomenys neskelbtini), yra aktyvus ir formalus (duomenys neskelbtini) (turi savanorystės sutartį su šia organizacija) dalyvis, o ši organizacija (duomenys neskelbtini) ir su ja susiję asmenys yra persekiojami. Taip pat dalyvavo mitinguose Lietuvoje, o jo nuotraukos pateko į viešąją erdvę. (duomenys neskelbtini) teisėsauga stebi tam tikrų (duomenys neskelbtini) piliečių veiklą užsienyje (akcijų užsienyje organizatorių, žurnalistų), taip pat identifikuoja (duomenys neskelbtini) opozicijos akcijų užsienyje dalyvius. Šeima turi bendrą šeimos nuomonę, priešišką (duomenys neskelbtini) politikai. S. H. su šeima į Lietuvą atvyko 2016 m.

4. Migracijos departamento vertinimas neatitinka prieglobsčio teisėje nustatytoms taisyklėms ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktikai. Prieglobsčio teisėje yra nustatyta, kad nėra aktualu, ar prieglobsčio prašytojas prieš išvykstant iš kilmės valstybės viešai deklaravo savo politinius įsitikinimus ir ar jie apskritai kam nors buvo/yra žinomi. Migracijos departamentas skundžiamame Sprendime nevertino aplinkybių, jog S. H. sugrįžus iš kilmės valstybę ir pareikus savo politinius įsitikinimus, kiltų persekiojimo bei sulaikymo grėsmė. Migracijos departamentas negali kelti reikalavimo slėpti savo įsitikinimus bei susilaikyti nuo savo įsitikinimų reiškimo siekiant išvengti persekiojimo. Sprendime atsakovas nustatė esamą faktą – S. H. ir jo šeima intensyviai ir sistemiškai dalyvavo protestuose prieš režimą. Kilmės valstybės informacija patvirtina, kad protestavę prieš režimą asmenys ir jų artimieji patiria persekiojimą (duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės lemia pagrįstą baimę patirti persekiojimą ir Migracijos departamento pareigą suteikti prieglobstį.

5. S. H. ir jo šeima yra nuožmūs režimo kritikai, atvirai išreiškę politinius įsitikinimus, todėl (duomenys neskelbtini)būtų persekiojami. Todėl šioje byloje rizikos vertinimas turėjo būti koncentruotas ne į tai, ar S. H. tikrai praeityje patyrė persekiojimus dėl politinių įsitikinimų, o į tai, ar jis, grįžęs į (duomenys neskelbtini), galės šiuos įsitikinimus išreikšti nepatirdamas režimo persekiojimo.

6. Sprendimu išsiųsti S. H. iš šalies (nepriklausomai nuo galutinio sprendimo dėl prieglobsčio suteikimo) buvo pažeista Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir EŽTK) 8 straipsnyje numatyta žmogaus teisė į privatų šeimos gyvenimą. Migracijos departamentas neatsižvelgė į individualias aplinkybes ir į pritaikytos priemonės proporcingumą bei jos įtaką S. H. bei jo šeimos asmeniniams santykiams ir socialiniams ryšiams. S. H. ir jo šeima Lietuvoje gyvena nuo 2016 m., nepilnametė dukra M. H. čia mokosi, Lietuvoje gyvena pilnamečiai vaikai, anūkai - Lietuvos piliečiai, Lietuva yra visos šeimos socialinių ir ekonominių interesų centras. Visi ryšiai su kilmės šalimi yra nutrūkę dėl ilgo ir nepertraukiamo gyvenimo Lietuvoje trukmės.

7. S. H. nustatytinas 1 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis, tačiau šis laikotarpis nėra proporcingas. Lietuvoje gyvena visa prieglobsčio prašytojo šeima, mokosi nepilnametė dukra, kuriai nedraudžiama atvykti į Lietuvą. Šiuo sprendimu užkertama galimybė S. H. matyti su savo pilnamečiais vaikais ir anūkais, su nepilnamete dukra, jei ji nuspręs atvykti į Lietuvą tęsti savo mokslų Lietuvoje.

8. S. H. neapėjo ir nebandė apeiti Europos Sąjungos (toliau – ir ES) ar nacionalinės teisės dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją ir buvimo joje. Jis Lietuvoje beveik 10 m. gyveno turėdamas teisėtą pagrindą. Jo atžvilgiu nebuvo nustatyta jokių migracinių pažeidimų ar skirta sankcijų dėl Lietuvos ar ES migracinių procedūrų pažeidimo. Sprendimas dėl draudimo atvykti į Šengeno erdvę pažeidžia EŽTK nuostatas ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje suformuluotas principines nuostatas dėl teises į privatų ir šeimos gyvenimą apsaugos. Įsikišimas į asmens šeimos gyvenimo gerbimą yra būtinas tik tada, kai jis atitinka primygtinį visuomenės poreikį ir, pirmiausia, yra proporcingas siekiamam tikslui.

11. 2023 m. liepos 11 d. S. H. pateikė paskesnį prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, kurį išnagrinėjus Migracijos departamentas 2024 m. lapkričio 19 d. priėmė sprendimą Nr. 24M81293 nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), grąžinti jį į kilmės valstybę, neuždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką. S. H. apskundus nurodytą sprendimą, pirmosios instancijos teismas 2025 m. kovo 3 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-5464-414/2025 jo skundą atmetė. LVAT nutartimi 2025 m. gegužės 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1740-662/2025 S. H. apeliacinį skundą atmetė.

12. 2025 m. gegužės 20 d. S. H. su sutuoktine T. A. ir nepilnamete dukra M. H. pateikė paskesnį jungtinį prašymą suteikti jiems prieglobstį Lietuvos Respublikoje. 2025 m. spalio 24 d. Migracijos departamentas priėmė Sprendimą, kuriame buvo įvertinta S. H. nurodoma veikla (duomenys neskelbtini), pateiktos išsamios bei pagrįstos vertinimo išvados. S. H. nepateikė aktualios ar reikšmingos informacijos, kuri leistų daryti kitokio pobūdžio išvadas ar kitaip vertinti prieglobsčio prašymą. Pateikta kilmės valstybės informacija nėra individualiai susijusi su S. H. ir nei praplėtė, nei paneigė Migracijos departamento surinktą kilmės valstybės informaciją. Pateikta informacija yra bendro pobūdžio, t. y. bendras (duomenys neskelbtini) režimo lyderio pasisakymas apie protesto akcijų dalyvių paiešką ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos informacinio pobūdžio pranešimas, skirtas pagrinde Lietuvos Respublikos piliečių informavimui. Pirmoje nuorodoje (duomenys neskelbtini) iš esmės kalba apie protestų dalyvius, kurie dalyvavo (duomenys neskelbtini). S. H. nurodytu laikotarpiu buvo Lietuvoje ir (duomenys neskelbtini) organizuotose protestuose ir akcijose nedalyvavo.

13. Ginčijamame Sprendime buvo detaliai įvertinti S. H. bei jo šeimos narių prieglobsčio prašymo motyvai, paaiškinimai ir įrodymai, nepriklausomai nuo to, kada jie atsirado. Nagrinėjamu atveju buvo atliktas perspektyvinis vertinimas siekiant nustatyti, ar S. H. bei jo šeimai kilmės valstybėje gresia persekiojimas dėl EŽTK nurodytų priežasčių – rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų, bei pagrįstai konstatuota, jog deklaruojama baimė nelaikytina visiškai pagrįsta. Byloje nėra nustatyta ir konstatuota, kad visa S. H. šeima intensyviai ir sistemiškai dalyvavo protestuose prieš režimą. Priešingai, byloje nustatyta, kad S. H. sutuoktinė T. A. bei nepilnametė dukra M. H. 2025 m. kovo 25 d. ir 2025 m. balandžio 26 d. akcijose nedalyvavo. S. H. sutuoktinė T. A. dalyvavo 2020 m. akcijose Lietuvoje, tačiau tai nesuponuoja visiškai pagrįstos baimės patirti persekiojimą.

14. S. H. pilnametis sūnus 2025 m. kovo 20 d. išvyko į (duomenys neskelbtini), maždaug po dviejų savaičių, t. y. 2025 m. balandžio 3 d., grįžo į Lietuvą. Tikėtina, jog jis į (duomenys neskelbtini) vyko dėl naujo (duomenys neskelbtini) piliečio paso, kuris jam buvo išduotas 2025 m. kovo 25 d. S. H. pilnametė dukra 2022, 2023, 2024 m. reguliariai lankėsi (duomenys neskelbtini). Paskutinį kartą į (duomenys neskelbtini) ji vyko 2025 m. kovo 20 d., maždaug po savaitės, t. y. 2025 m. kovo 26 d., grįžo atgal į Lietuvą. Nustatyta, kad 2022 m. birželio 9 d. jai buvo išduotas naujas (duomenys neskelbtini) piliečio pasas. S. H. nenurodė, kad jo pilnamečiai vaikai, vykdami į (duomenys neskelbtini), susidūrė su netinkamu pareigūnų/valdžios elgesiu (apklausa, sulaikymas pasienyje ir pan.), t. y. jiems nebuvo daromas spaudimas dėl išvykusių jų tėvo (prieglobsčio prašytojo). Tai, jog prieš pilnamečius vaikus, važinėjančius į (duomenys neskelbtini), nebuvo panaudoti tipiniai (duomenys neskelbtini) teisėsaugos veiksmai, o pačiam S. H. nebuvo skirta bausmė už akių, leidžia daryti pagrįstą prielaidą, kad pareiškėjas bei jo šeimos nariai (duomenys neskelbtini) režimui nėra svarbūs, jie nėra identifikuoti, kaip keliantys grėsmę asmenys, kurių neutralizavimo režimas siektų bet kokiomis priemonėmis.

15. Įvertinus visas aplinkybes, atsakovo teigimu, nenustatyta pagrįstos tikimybės nukentėti dėl jo veiklos (savanoriavimas, dalyvavimas dviejuose akcijose, veikla socialiniame tinkle). S. H. veikla nėra tokios apimties bei pastovumo, svarbumo ir matomumo, kad būtų galima konstatuoti pagrįstą tikimybę, jog (duomenys neskelbtini) teisėsaugos aparatas sieks imtis prieš jį nukreiptų veiksmų. Byloje nenustačius pagrįstos tikimybės, kad S. H. ir jo sutuoktinė (duomenys neskelbtini) yra identifikuoti, kaip grėsmė rėžimui, kad jie bus persekiojami ar sulaikyti, nėra jokio pagrindo išvadai, kad pareiškėjo nepilnametė dukra bus atskirta nuo tėvų.

16. Sprendime buvo įvertintos individualios aplinkybės ir priimtas sprendimas uždrausti atvykti į Lietuvą 1 m., t. y. nustatytas terminas yra proporcingas ir nevertinamas, kaip pažeidžiantis teises į privatų gyvenimą. Pareiškėjo pilnamečiai vaikai laisvai vyko į (duomenys neskelbtini), nenustatyta aplinkybių, kad jie ir toliau negali vykti į (duomenys neskelbtini).

II.

20. Įvertinęs prieglobsčio prašytojo pateiktas nuorodas bei pasakojimą, teismas laikė nustatytu faktu, kad S. H. dalyvavo (duomenys neskelbtini), jo dalyvavimas matomas atviros prieigos informacijos šaltiniuose. Tačiau nei dalyvavimas akcijose Lietuvoje, nei viešoje erdvėje esančios nuotraukos su prieglobsčio prašytoju savaime nepatvirtina, kad jam gresia persekiojimui prilygstantys veiksmai. Taip pat nepatvirtina, jog (duomenys neskelbtini) teisėsauga yra jį identifikavusi kaip akcijų dalyvį. Vertindamas prieglobsčio prašytojo teiginius, kad jis teikė pagalbą organizuojant (duomenys neskelbtini), taip pat ir informacinį palaikymą (talpindamas informaciją savo puslapiuose ir „Facebook“ grupėse), teismas pažymėjo, jog šioje dalyje jo pasakojimas nebuvo detalus. 2025 m. gegužės 23 d. apklausoje, paklaustas kaip padėjo organizuoti (duomenys neskelbtini) akciją, S. H. teigė, kad jo pagalba buvo informacinė. Jis apie akcijas skelbė „Facebook“ tinkle, paskyroje (duomenys neskelbtini). Be to, anot užsieniečio, jis dalino vėliavėles, padėjo su transportu. Prieglobsčio prašytojo teigimu, jis yra (duomenys neskelbtini) savanoris. Nagrinėjamu atveju prieglobsčio prašytojas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jis prisidėjo organizuojant (duomenys neskelbtini). Vėliavėlių dalinimas ar transporto suteikimas, net jeigu tokie veiksmai faktiškai būtų atlikti, nelaikytini organizacinio pobūdžio veikla, kadangi ši veikla nesusijusi nei su sprendimų priėmimu, nei su veiksmų koordinavimu ar kita kryptinga veikla, lemiančia viso renginio eigą bei turinį. Vėliavėlių dalinimas ir transporto suteikimas yra pagalbinio, techninio pobūdžio veiksmas, nesusijęs su pačios akcijos organizavimu ar vadovavimu jai. Atsižvelgus į tai, vėliavėlių dalinimas, transporto suteikimas (nepriklausomai nuo faktų tikrumo) nelaikyti organizacinio pobūdžio darbais.

21. Vertindamas prieglobsčio prašytojo viešoje erdvėje pasirodžiusias nuotraukas, vaizdo įrašus iš akcijų Lietuvoje, kuriose matomas ir prieglobsčio prašytojas, teismas nurodė, jog minimuose nuotraukose ir vaizdo įrašuose nėra nurodoma S. H. pavardė. Skelbiama medžiaga skirta Lietuvos auditorijai, taip pat Lietuvoje gyvenantiems baltarusiams. Turima kilmės valstybės informacija apie aktualius įvykius (duomenys neskelbtini) bei teisėsaugos taikomus metodus nepagrindžia prielaidos, jog (duomenys neskelbtini) teisėsauga stebi ir persekioja visus užsienyje gyvenančius ir akcijose dalyvaujančius asmenis.

22. Vertindamas riziką S. H. nukentėti dėl to, kad jis buvo viešai užfiksuotas (duomenys neskelbtini), teismas nurodė, jog nors kilmės valstybės informacija patvirtina, kad organizacija (duomenys neskelbtini) ir kt. yra įtrauktos į ekstremistinių organizacijų sąrašą, tačiau tyrimo metu nenustatyta, jog asmenys, kurių ryšys su tokiomis organizacijomis apsiriboja formaliu pasyviu dalyvavimu laidose ar viešu matomumu tokios organizacijos įkeliamoje vaizdo medžiagoje, būtų persekiojami (duomenys neskelbtini) teisėsaugos pareigūnų dėl tokių asmenų tariamos „ekstremistinės“ veiklos ar pagalbos tokiai veiklai. Įvertinęs prieglobsčio prašytojo dalyvavimą (duomenys neskelbtini), veiklą (duomenys neskelbtini), veiklą socialiniuose tinkluose kilmės valstybės informacijos kontekste ((duomenys neskelbtini) masiniuose protestuose nedalyvavo, jie nebuvo sulaikyti ir nebuvo baudžiami), teismas sprendė, jog Migracijos departamentas pagrįstai nustatė, jog, nenustatyta, kad dėl nurodytos veiklos S. H. kiltų reali grėsmė būti persekiojamam kilmės valstybėje.

24. Atsižvelgęs į tai, kad kankinimai, nežmoniškas elgesys, mirties bausmė, egzekucija savaime prilygsta persekiojimo veiksmams, o prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta pagrįstos tikimybės, jog kilmės valstybėje S. H. grėstų persekiojimas (bet kokie veiksmai, kurie yra pakankamai rimti savo pobūdžiu ar dažnumu, kad sudarytų sunkų pagrindinių žmogaus teisių pažeidimą), teismas konstatavo, kad jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Migracijos departamentas pagrįstai nesuteikė S. H. prieglobsčio, nustatęs, jog jis neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų.

25. Atsižvelgus į tai, kad prieglobsčio prašytojas neturi galiojančio leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje, nedirba jokioje Lietuvos Respublikoje registruotoje įmonėje, o jo paskesnis prašymas suteikti prieglobstį atmestas kaip nepagrįstas, jis neturi dokumentų, suteikiančių jam teisinį pagrindą būti Lietuvos Respublikoje, taip pat įvertinus šeiminius S. H. santykius, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nenustatyta aplinkybių, trukdančių prieglobsčio prašytojui išvykti iš Lietuvos Respublikos, nustatyta tvarka imtis veiksmų įteisinti buvimą Lietuvos Respublikoje bei sugrįžti į Lietuvos Respubliką. Nei išvykimas ir grįžimas, nei laikas, būtinas gyvenimo Lietuvos Respublikoje legalizavimui, nelaikytini faktoriais, kurie sutrikdytų S. H. ryšius su Lietuvoje liekančiais pilnamečiais vaikais, nepilnamete dukra bei sutuoktine. Jam išvykus iš Lietuvos, jo kontaktas su Lietuvoje esančiais artimaisiais gali būti išlaikomas pasitelkiant elektroninio ryšio priemones ir tokiu būdu nenutrūktų. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, jog Migracijos departamentas turėjo pagrįstą pagrindą išsiųsti prieglobsčio prašytoją į kilmės valstybę.

26. Teismo įsitikinimu, Migracijos departamentas, tinkamai įvertinęs nagrinėjamą situaciją draudimo atvykti instituto tikslų kontekste bei vadovaudamasis Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 (toliau – ir NAS taisyklės) 15 punktu, turėjo teisinį bei faktinį pagrindą įtraukti į SIS perspėjimą dėl draudimo S. H. atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija) teritorijoje). Teismo vertinimu, 1 metų draudimo atvykti bei apsigyventi Lietuvos Respublikoje terminas yra proporcingas individualiai S. H. situacijai bei byloje nustatytiems faktams, todėl Migracijos departamentas pagrįstai įtraukė į SIS perspėjimą dėl draudimo jam atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija) teritorijoje).

28. Įvertinęs pareiškėjų T. A. ir M. H. prašymą dėl atsisakymo nuo skundo ir bylos nutraukimo, pirmosios instancijos teismas dalį bylos nutraukė.

III.

32. Pareiškėjo nuomone, teismas neatliko perspektyvinio jo situacijos vertinimo. Migracijos departamentas ne kartą nurodė, kad neidentifikuota jokių požymių, jog prieglobsčio prašytojo veikla būtų patekusi į tikėtino persekiotojo ((duomenys neskelbtini) teisėsaugos) dėmesį, o teismas šiems teiginiams pritarė. Tokiu būdu pareiškėjui sukuriama neproporcingai didelė našta įrodyti, jog jis jau yra / buvo identifikuotas (duomenys neskelbtini) teisėsaugos, o toks reikalavimas yra savaime nesuderinamas su taikytinoje teisėje įtvirtintais reikalavimais bei kitais prieglobsčio teisės standartais. Vadovaujantis ESTT praktika, kompetentingos institucijos, vertindamos ar prašytojo baimė patirti persekiojimą yra visiškai pagrįsta, turi įvertinti, ar nustatytų aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į jo asmeninę situaciją, prašytojas gali pagrįstai baimintis (angl. may reasonably fear), kad jo atžvilgiu realiai bus imtasi persekiojimo veiksmų. Pagal bendrą taisyklę prieglobsčio prašytojas turi pateikti įrodymus, patvirtinančius, jog yra pakankamas pagrindas manyti, jog, jei pasirinkta priemonė (nagrinėtu atveju – grąžinimas į kilmės valstybę) būtų įvykdyta, jam kiltų reali grėsmė patirti elgesį, prieštaraujantį EŽTK 3 straipsniui. Pareiškėjas pažymi, jog argumentas, kad nėra duomenų, jog (duomenys neskelbtini) teisėsauga jau būtų identifikavusi pareiškėją, tėra tik spėlionės, nes Migracijos departamentas, kaip ir pareiškėjas, neturi prieigos prie (duomenys neskelbtini) teisėsaugos bazės, kurioje galėtų patikrinti, kam yra iškeltos baudžiamosios bylos ar pradėti ikiteisminiai tyrimai, o galbūt dar tik renkama medžiaga ikiteisminiam tyrimui. Tuo tarpu pareiškėjas pateikė duomenis apie tai, kad jis jau yra identifikuotas, o tai tik patvirtina, kad atsakovo teiginiai tebuvo spėlionės nepagrįstos jokiais objektyviais duomenimis. Migracijos departamento argumentas dėl Interpolo duomenų bazės niekaip neįrodo, kad pareiškėjas nėra paieškomas ar identifikuotas (duomenys neskelbtini) pareigūnų. Tai, kad (duomenys neskelbtini) persekioja opozicijos atstovus yra visuotinai žinoma, todėl netgi jei (duomenys neskelbtini) kreiptųsi dėl protestuotojų paieškos į Interpolą, toks prašymas privalėtų būti atmestas pagal Interpolo taisykles. Kitas šaltinis, kurį patikrino Migracijos departamentas, yra nutekinta (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų ministerijos duomenų bazė, tačiau pareiškėjas nėra (duomenys neskelbtini) pilietis, o jo buvimas šioje duomenų bazėje reikštų, kad jau paskelbta net tarptautinė jo paieška.

33. Iš paties Migracijos departamento surinktos kilmės valstybės informacijos akivaizdu, kad asmenys, kurie dalyvavo (duomenys neskelbtini) ir jų atvaizdai yra viešai prieinami, turi visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamais (duomenys neskelbtini) teisėsaugos, nes (duomenys neskelbtini) teisėsauga turi tikslą identifikuoti šioje akcijoje dalyvavusius asmenis ir juos nubausti. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas, kaip vienas iš dalyvių, kurio dalyvavimą nesudėtinga identifikuoti, nes jis matomas nuotraukose iš protestų, turi visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamu vien dėl dalyvavimo „(duomenys neskelbtini). Nepaisant tokios akivaizdžios grėsmės būti persekiojamam nei teismas, nei atsakovas šia kilmės valstybės informacija nesivadovavo. Pareiškėjo teigimu, jis ne tik dalyvavo, bet ir prisidėjo organizuojant šį protestą. Jis teikė transportą, dalino vėliavėles, skelbė informaciją apie protestą socialiniuose tinkluose, t. y. vykdė jam (duomenys neskelbtini) patikėtas užduotis, kaip šios organizacijos savanoris. (duomenys neskelbtini) teisėsauga baudžia ne išskirtinai (duomenys neskelbtini) organizatorius, tačiau bet kuriuos (duomenys neskelbtini) piliečius, tiesiog pasirodžiusius šiame mitinge. Neaišku, kokiu pagrindu Migracijos departamentas nusprendė, kad persekiojami tik organizatoriai. Paties atsakovo surinkta kilmės valstybės informacija nepagrindžia tokio kriterijaus. Be to, tai, kad pareiškėjas aktyviai prisidėjo prie protestų rengimo ir organizavimo, taip pat viešinimo, surinktos kilmės valstybės informacijos kontekste, tik dar labiau padidina tikimybę, kad jis sudomins (duomenys neskelbtini) teisėsaugą ir jį atkreips į jį dėmesį, tačiau šias aplinkybes teismas bei atsakovas ignoravo. Pareiškėjas prašo prie bylos pridėti dokumentą, patvirtinantį, jog pati organizacija (duomenys neskelbtini) laiko, kad pareiškėjas aktyviai prisidėjęs prie (duomenys neskelbtini).

34. Teismas neatsižvelgė į pareiškėjo individualias aplinkybes ir į pritaikytos priemonės proporcingumą bei jos įtaką pareiškėjo šeimos bei asmeniniams santykiams ir socialiniams ryšiams, ypač įvertinus tai, kad pareiškėjo žmona ir dukra taikos sutarties būdu įteisino savo buvimą Lietuvoje. Šiuo atveju nebuvo atsižvelgtą į tai, kad nenustatyta jokių pareiškėjo keliamų grėsmių saugumui, visuomenei ar viešajai tvarkai. Pareiškėjas Lietuvoje gyvena nuo 2016 m., jo nepilnametė dukra čia mokosi, o suaugę vaikai čia gyvena, anūkai Lietuvos piliečiai, Lietuva yra visos šeimos socialinių ir ekonominių interesų centras. Visi ryšiai su kilmės šalimi yra nutrūkę dėl ilgo ir nepertraukiamo šeimos gyvenimo Lietuvoje trukmės.

35. Pareiškėjo vertinimu, nustatytinas 1 metų draudimo laikotarpis nėra proporcingas. Lietuvoje gyvena visa pareiškėjo šeima, mokosi nepilnametė dukra. Šiuo sprendimu užkertama ne tik galimybė pareiškėjui nuolat matytis su savo pilnamečiais vaikais ir anūkais, bet ir su nepilnamete dukra, kuri tęs savo mokslus Lietuvoje. Pareiškėjas neapėjo ir niekaip nebandė apeiti ES ar nacionalinės teisės dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją ir buvimo joje. Jis Lietuvoje beveik 10 m. gyveno turėdamas teisėtą migracinį statusą. Jo atžvilgiu nebuvo nustatyta jokių migracinių pažeidimų ar skirta sankcijų dėl Lietuvos ar ES migracinių procedūrų pažeidimo.

38. Migracijos departamentas rėmėsi ESPA Politinių įsitikinimų praktiniu vadovu vertinant pareiškėjo individualią situaciją, todėl argumentai, jog tai nebuvo daryta, yra nepagrįsti. Informacija, kad „Facebook“ paskyra (duomenys neskelbtini) paaiškėjo tik po Sprendimo priėmimo, ją teismui pateikė pareiškėjas tik su apeliaciniu skundu, akivaizdu, kad ir jam ši informacija nebuvo žinoma, nes, kitu atveju, būtų ją pateikęs anksčiau. Pareiškėjas nėra (duomenys neskelbtini)piliečių, užsienio piliečių ar asmenų be pilietybės, dalyvaujančių ekstremistinėje veikloje, sąraše. Pareiškėjo teiginiai dėl „patiktukų“/komentarų nepagrindžia pareiškėjui kylančios grėsmės.

39. Nepaisant Interpolo gairių, (duomenys neskelbtini) Interpolo bazėje inicijuoja politiškai motyvuotas asmenų paieškas. Paieška nėra savitikslė, ji yra nukreipta į galimybę nustatyti, ar pareiškėjas gali būti paieškomas (duomenys neskelbtini) teisėsaugos patikimame šaltinyje. Nors pareiškėjas pamini, kad Migracijos departamentas atliko paiešką (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų ministerijos duomenų bazėje, tačiau nepamini, kad Migracijos departamentas pirmiau atliko paiešką (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų ministerijos paieškomų asmenų sąraše, kuriame skelbiami taip pat paieškomi asmenys pagal „ekstremistinius“ straipsnius. Nutekintoje (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų ministerijos duomenų bazėje buvo įtraukti ne tik (duomenys neskelbtini) piliečiai, tačiau (duomenys neskelbtini) teisėsaugos paieškomi asmenys, todėl, akivaizdu, kad tokia paieška yra naudinga ir pareiškėjo atveju. Šie pareiškėjo teiginiai yra iškreipiantys realią faktinę situaciją, todėl nėra pagrindo jais vadovautis.

41. Aplinkybė, kad byloje nėra nustatyta, jog pareiškėjas kelia grėsmę nacionaliniam saugumui ar viešajai tvarkai, nėra teisiškai reikšminga, nes tai nėra nei ginčo dalykas, nei byloje vertinama aplinkybė. Nors pareiškėjo sutuoktinei ir dukrai Migracijos departamentas leido pateikti prašymus dėl leidimų laikinai gyventi, tačiau tai niekaip nekeičia sprendimo turinio teisėtumo.

42. Dėl draudimo atvykti ir perspėjimo į SIS įtraukimo buvo įvertintos pareiškėjo individualios aplinkybės ir priimtas sprendimas pareiškėjui uždrausti atvykti į Lietuvą 1 m., t. y. nustatytas terminas yra proporcingas ir nevertinamas, kaip pažeidžiantis pareiškėjo teisę į privatų gyvenimą. Pareiškėjo pilnamečiai vaikai laisvai vyko į (duomenys neskelbtini), nenustatyta aplinkybių, kad jie ir toliau negali vykti į (duomenys neskelbtini). Nepilnametė dukra šiais metais sulaukė pilnametystės ir gali keliauti į (duomenys neskelbtini), nes turi galiojantį pasą. Sprendimas uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką ir perspėjimo traukimas į SIS yra neatsiejama sprendimo išsiųsti asmenį iš Lietuvos Respublikos dalis.

43. Sprendimas yra pakankamai motyvuotas ir pagrįstas, nustatytos visos reikšmingos aplinkybės ir teisinis pagrindas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl jis atitinka nustatytus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, todėl nėra jį naikinti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

44. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2025 m. spalio 24 d. sprendimo Nr. 25M45304, kuriuo nuspręsta nesuteikti S. H., T. A. ir M. H. prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), pripažintas netekusiu galios Migracijos departamento 2024 m. lapkričio 19 d. sprendimo Nr. 24M81293 3 punktas dėl S. H., T. A. ir M. H. grąžinimo į (duomenys neskelbtini), išsiųsti S. H., T. A. ir M. H. į (duomenys neskelbtini), uždrausti S. H. ir T. A. atvykti į Lietuvos Respubliką 1 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, o jeigu S. H. ir T. A. išvyko iš Šengeno acquis teritorijos ne vykdant šį sprendimą – nuo išvykimo dienos, įtraukti į SIS perspėjimą dėl draudimo S. H. ir T. A. atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir Šengeno acquis teritorijoje) 1 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, o jeigu S. H. ir T. A. išvyko iš Šengeno acquis teritorijos ne vykdant šį sprendimą – nuo išvykimo dienos, neuždrausti M. H. atvykti į Lietuvos Respubliką. Pareiškėjai skunde taip pat prašė įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti jų prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

45. Pirmosios instancijos teismas priėmė pareiškėjų T. A. ir M. H. atsisakymą nuo skundo reikalavimų ir administracinės bylos dalį pagal pareiškėjų T. A. ir M. H. skundo reikalavimus nutraukė, o pareiškėjo S. H. skundą atmetė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog kilmės valstybėje dėl savanorystės veiklos (duomenys neskelbtini) jam negresia persekiojimas, kaip tai suprantama pabėgėlio sąvokos kontekste, S. H. nėra žinomas aktyvistas, opozicijos atstovas, disidentas ar žmogaus teisių ginėjas, nenustatyta, jog ribotos sklaidos veikla socialinėje erdvėje patrauktų (duomenys neskelbtini) teisėsaugos dėmesį bei nulemtų represinius veiksmus prieglobsčio prašytojo atžvilgiu, prieglobsčio prašytojas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jis prisidėjo organizuojant (duomenys neskelbtini), o vėliavėlių dalinimas, transporto suteikimas (nepriklausomai nuo faktų tikrumo) nelaikyti organizacinio pobūdžio darbais, prieglobsčio prašytojas nepateikė patikimos informacijos, leidžiančios konstatuoti, kad (duomenys neskelbtini) teisėsauga identifikavo jį kaip nelojalų režimui pilietį bei kad turi tikslą bei motyvą nustatyti jo buvimo vietą, sulaikyti jį ir nubausti. Teismo vertinimu, nei išvykimas ir grįžimas, nei laikas, būtinas gyvenimo Lietuvos Respublikoje legalizavimui, nelaikytini faktoriais, kurie sutrikdytų S. H. ryšius su Lietuvoje liekančiais pilnamečiais vaikais, nepilnamete dukra bei sutuoktine, jam išvykus iš Lietuvos, jo kontaktas su Lietuvoje esančiais artimaisiais gali būti išlaikomas pasitelkiant elektroninio ryšio priemones ir tokiu būdu nenutrūktų, o 1 metų draudimo atvykti bei apsigyventi Lietuvos Respublikoje terminas yra proporcingas individualiai S. H. situacijai bei byloje nustatytiems faktams.

46. Pareiškėjas S. H., nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame teigia, jog jis atvirai palaiko (duomenys neskelbtini) opoziciją ne tik socialiniuose tinkluose, tačiau ir savo veiksmais prisidėdamas prie (duomenys neskelbtini) veiklos, dalyvaudamas ir prisidėdamas prie protestų organizavimo. Jo keliamas turinys ne tik atkreipė (duomenys neskelbtini) teisėsaugos (persekiotojo) dėmesį, šis turinys buvo pripažintas ekstremistiniu. Teismas nevertino, su kuo susidurs pareiškėjas, toliau kritikuodamas (duomenys neskelbtini) rėžimą, ir kokios dėl to pareiškėjui kyla rizikos patirti kankinimus ar kitokį nežmonišką elgesį bei kitus persekiojimo veiksmus, taip pat teismas neatliko perspektyvinio jo situacijos vertinimo. Apeliantas, kaip vienas iš dalyvių, kurio dalyvavimą nesudėtinga identifikuoti, nes jis matomas nuotraukose iš protestų, turi visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamu vien dėl dalyvavimo (duomenys neskelbtini) proteste.

47. Teisėjų kolegija, pirmiausiai pasisakydama dėl pareiškėjo prašymo prijungti prie bylos papildomus įrodymus, pažymi, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu teismas pripažino, jog būtina, gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai. Teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

48. Pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą prijungti prie bylos papildomus įrodymus – išrašą iš (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) raštą, patvirtinantį, jog pareiškėjas, būdamas (duomenys neskelbtini) savanoriu, (duomenys neskelbtini) dalyvavo organizuojant (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo teigimu, iš (duomenys neskelbtini) matyti, kad (duomenys neskelbtini) teismo pareiškėjo administruojama socialinio tinklo paskyra (duomenys neskelbtini) yra pripažinta ekstremistine medžiaga. Pareiškėjas apeliaciniame skunde paaiškino, jog dokumentai buvo gauti jau po pirmosios instancijos teismo sprendimo. Teisėjų kolegija, įvertinusi šių dokumentų turinį bei pareiškėjo nurodytas aplinkybes, pripažįsta, jog šių įrodymų būtinybė iškilo po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo ir kad šie įrodymai atitinka leistinumo ir liečiamumo reikalavimus. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstytą ir vadovaudamasi ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, teisėjų kolegija tenkina pareiškėjo prašymą pridėti prie bylos naujus įrodymus.

49. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamoje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinės ir patikrins pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

50.1. Pareiškėjas S. H. į Lietuvos Respubliką atvyko 2015 m. liepos 5 d. Jis 2015 m. liepos 9 d. jis pateikė prašymą suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Kadangi jis į Lietuvą atvyko turėdamas Latvijos Respublikos išduotą vizą, atsakomybę už jo prašymo nagrinėjimą prisiėmė Latvija. Pareiškėjas norėjo, kad jo prašymą nagrinėtų Lietuva, todėl nutraukė prieglobsčio prašymo nagrinėjimą ir grįžo į (duomenys neskelbtini) išsiimti Lietuvos Respublikos vizą. 2016 m. vasario 19 d. pareiškėjui buvo išduota Lietuvos Respublikos viza, kuria pasinaudojęs jis grįžo į Lietuvą. Būdamas Lietuvoje, pareiškėjas dėl prieglobsčio nesikreipė, bet verslo pagrindais gavo leidimą laikinai gyventi. Uždarius verslą, 2019 m. rugsėjo 11 d. jo leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo panaikintas.

50.2. 2019 m. spalio 2 d. S. H. pateikė paskesnį (antrą) prieglobsčio prašymą, kurį išnagrinėjus, 2020 m. rugsėjo 2 d. buvo priimtas sprendimas Nr. (15/6-12)12PR-121 nesuteikti jam prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas šį sprendimą apskundė pirmosios instancijos teismui, kuris 2021 m. vasario 17 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. I3-928-426/2021, atmetė pareiškėjo skundą, o LVAT 2021 m. gegužės 5 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. A-2993-261/2021, paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Pareiškėja T. A. 2020 m. rugpjūčio 19 d. taip pat pateikė prieglobsčio prašymą, kurį išnagrinėjus, 2020 m. lapkričio 27 d. buvo priimtas sprendimas Nr. (15/6-12)12PR-162 nesuteikti jai prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs jos skundą, 2021 m. balandžio 22 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. I3-1510-860/2021, jį atmetė, o LVAT 2021 m. gegužės 19 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. A-3068-502/2021, paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

50.3. 2023 m. liepos 11 d. S. H., T. A. ir M. H. pateikė prašymą suteikti jiems prieglobstį Lietuvos Respublikoje. 2024 m. lapkričio 19 d. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pirmą jungtinį šeimos prašymą, priėmė sprendimą Nr. 24M81293 nesuteikti asmens prieglobsčio (pabėgėlių statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje, įpareigojo juos savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę per 14 dienų nuo sprendimo įsigaliojimo dienos. Pareiškėjai šį sprendimą apskundė pirmosios instancijos teismui, kuris 2025 m. kovo 3 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. eI3-5464-414/2025, atmetė pareiškėjų skundą, o LVAT 2025 m. gegužės 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1740-662/2025 pareiškėjų apeliacinį skundą atmetė ir pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

50.4. Pareiškėjai S. H., T. A. ir M. H. 2025 m. gegužės 20 d. pateikė paskesnį jungtinį prašymą suteikti jiems prieglobstį Lietuvos Respublikoje, kurį išnagrinėjęs, Migracijos departamentas priėmė šioje byloje skundžiamą 2025 m. spalio 24 d. Sprendimą.

51. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas, kurio 86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Tokio persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo.

52. Įstatymo 87 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu; šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo tokių veiksmų.

53. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., LVAT 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., LVAT 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).

54. Pagal EŽTT praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad, įvykus tokio asmens deportacijai, kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja EŽTK 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui; tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

55. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 97 punkte nurodyta, kad surinkęs su prašymu suteikti prieglobstį susijusius duomenis, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas atlieka tyrimą, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant pabėgėlio statusą, arba Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant papildomą apsaugą. Toks tyrimas atliekamas nagrinėjant kiekvieną atvejį individualiai, objektyviai ir nešališkai, atsižvelgiant į Tvarkos aprašo 97.1–97.5 punktuose nurodytus kriterijus. Pagal Tvarkos aprašo 99 punktą, atlikdamas Tvarkos aprašo 97 punkte nurodytą tyrimą, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas vadovaujasi inter alia Įstatymo 83 straipsnyje nurodytais prašymo suteikti prieglobstį vertinimo kriterijais. Remdamasis visais tyrimo metu surinktais įrodymais, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas nustato esminius faktus, turinčius įtakos vertinimui, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje arba 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus prieglobsčio suteikimo kriterijus. Tvarkos aprašo 99.1 punkte nustatyta, kad, remdamasis surinktais įrodymais ir nustatytais faktais, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas įvertina, ar prieglobsčio prašytojas turi visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamas kilmės valstybėje dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų. Atliekant šį vertinimą, vadovaujamasi, be kita ko, principais, nurodytais Tvarkos aprašo 99.1.1–99.1.10 punktuose.

56. Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat pažymėtina, kad 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2011/95/ES „Dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų“ nustatyta, kad tarptautinės apsaugos prašymas vertinamas išnagrinėjus kiekvieną atvejį individualiai ir atsižvelgiant į: a) visus vertintinus faktus, susijusius su kilmės šalimi sprendimo priėmimo dėl prašymo metu, įskaitant kilmės šalies įstatymus ir kitus teisės aktus bei jų taikymo būdą; b) atitinkamus prašytojo pateiktus pareiškimus ir dokumentus, įskaitant informaciją apie tai, ar prašytojas patyrė ar gali patirti persekiojimą arba didelę žalą; c) prašytojo individualią padėtį ir asmenines aplinkybes, įskaitant tokius veiksnius kaip antai biografijos faktai, lytis ir amžius, kad pagal prašytojo asmenines aplinkybes būtų įvertinta, ar prieš jį vykdyti ar galimai vykdyti veiksmai galėtų būti laikomi persekiojimu arba didele žala; d) tai, ar prašytojo veikla išvykus iš kilmės šalies buvo nukreipta vieninteliam arba pagrindiniam tikslui pasiekti – sudaryti reikiamas sąlygas prašyti tarptautinės apsaugos, kad būtų įvertinta, ar dėl tos veiklos į tą šalį grąžintas prašytojas būtų persekiojamas arba, ar jam grėstų didelė žala; e) tai, ar galima pagrįstai tikėtis, kad prašytojas galėtų naudotis kitos šalies, kurioje jis galėtų gauti pilietybę, apsauga (4 str. 3 d. a–e p.). Tai, kad prašytojas jau buvo persekiojamas ar jam buvo padaryta didelė žala arba buvo tiesiogiai grasinama persekioti ar padaryti didelę žalą, yra rimtas visiškai pagrįstos prašytojo persekiojimo baimės ar realaus pavojaus patirti didelę žalą požymis, nebent yra tinkamų priežasčių manyti, kad toks persekiojimas nepasikartos ar didelė žala nebus padaryta dar kartą (4 str. 4 d.). Kai valstybės narės taiko principą, pagal kurį prašytojas privalo pagrįsti tarptautinės apsaugos prašymą, ir kai prašytojo pareiškimų faktai nepagrįsti dokumentais ar kitais įrodymais, tokių faktų nereikia patvirtinti, jei įvykdomos šios sąlygos: a) prašytojas realiai stengėsi pagrįsti savo prašymą; b) pateikta visa prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija; c) prašytojo pareiškimai yra nuoseklūs ir patikimi bei neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prašytojo atveju; d) prašytojas paprašė tarptautinės apsaugos kiek įmanoma anksčiau, nebent jis gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė; ir e) yra nustatyta, kad prašytojas bendrai yra patikimas (4 str. 5 d. a–e p.).

57. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai 2025 m. gegužės 20 d. pateikė Migracijos departamentui paskesnį prašymą suteikti jiems prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Įstatymo 2 straipsnio 18¹ dalyje nurodyta, kad paskesnis prašymas suteikti prieglobstį – tai užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį, teikiamas po to, kai dėl jo ankstesnio prašymo suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas arba priimtas sprendimas nutraukti prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą ir nebėra galimybės atnaujinti prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą. Įstatymo 2 straipsnio 6⁴ dalis nustato, kad galutinis sprendimas – šio Įstatymo nustatyta tvarka dėl užsieniečio priimtas ir per šio Įstatymo nustatytą terminą neapskųstas sprendimas arba sprendimas, dėl kurio įstatymų nustatyta tvarka išnaudotos visos galimybės jį apskųsti. Pažymėtina, kad paskesnio prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas apsiriboja naujos esminės informacijos, kuri nebuvo žinoma nagrinėjant ankstesnį prašymą, vertinimu (žr., pvz., LVAT 2021 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3027-556/2021). LVAT 2019 m. spalio 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-5374-575/2019 yra pasisakęs, kad „esminis motyvas“ aiškinant šią teisės normą turėtų būti suprantamas kaip naujas prašymo pagrindas, ar didelę reikšmę turintys nauji įrodymai, sudarantys pagrindą skirtingoms išvadoms nuo ankstesnių, ar pan.

58. Pareiškėjai 2025 m. gegužės 20 d. paskesnį prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš esmės grindžia tuo, kad į savo kilmės valstybę (duomenys neskelbtini) jie bijo sugrįžti dėl to, jog: (i) S. H. savanoriauja (duomenys neskelbtini) ir yra pasirašęs savanorystės sutartį; (ii) S. H. dalyvavo (duomenys neskelbtini) ir jo atvaizdas (duomenys neskelbtini) matomas viešojoje erdvėje; (iii) S. H. savo socialiniame tinkle „Facebook“ ir savo sukurtoje „Facebook“ grupėje (duomenys neskelbtini) skelbė informaciją apie opozicijos organizuotas akcijas, vykstančias Lietuvoje.

59. Migracijos departamentas, įvertinęs prieglobsčio prašytojų paaiškinimus bei jų pateiktus įrodymus, Sprendime nurodė, kad tyrimo metu nenustatyta jokių indikacijų, jog S. H. veikla (dalyvavimas (duomenys neskelbtini) bei savanoriška veikla (duomenys neskelbtini)) yra patekusi į (duomenys neskelbtini) teisėsaugos akiratį. S. H. savanorystė organizacijoje (duomenys neskelbtini) nelaikoma tokio masto ir svarbumo, kad jis taptų persekiojimo objektu kilmės valstybėje. Kilmės informacija nepatvirtina, kad asmenys, kurie nėra susiję su organizacine (duomenys neskelbtini) struktūra bei kurių ryšys su (duomenys neskelbtini) apsiriboja formaliu savanoriavimu, būtų persekiojami (duomenys neskelbtini) pareigūnų dėl tokių asmenų tariamos „ekstremistinės“ veiklos ar pagalbos tokiai veiklai. Migracijos departamento vertinimu, S. H. veikla socialinėje erdvėje nėra tokios apimties bei tokio pastovumo, svarbumo ir matomumo, kad savaime būtų galima konstatuoti pagrįstą tikimybę, jog (duomenys neskelbtini) teisėsaugos aparatas sieks imtis prieš prieglobsčio prašytoją nukreiptų veiksmų. Taip pat Migracijos departamentas nurodė, kad nors žmogaus teisių ar visuomeninių organizacijų aktyvistai, disidentai, nepriklausomi žurnalistai arba eiliniai protestų dalyviai gali patekti į padidintos rizikos patirti persekiojimą grupę, tačiau nei S. H., nei T. A. anksčiau dėl savo veiklos (duomenys neskelbtini) dėmesio nesulaukė, baudžiami dėl savo įsitikinimų ar veiklos nebuvo. Tai, jog prieglobsčio prašytojų atžvilgiu nebuvo panaudoti tipiniai (duomenys neskelbtini) teisėsaugos veiksmai – administracinių / baudžiamųjų bylų iškėlimas, bausmės skyrimas „už akių“ ir kt., leidžia daryti pagrįstą prielaidą, jog prieglobsčio prašytojai kilmės valstybės teisėsaugos institucijoms nėra svarbūs kaip keliantys grėsmę asmenys, kurių neutralizavimo (duomenys neskelbtini) režimas siektų bet kokiomis priemonėmis.

60. Remiantis Migracijos departamento surinkta kilmės valstybės informacija, organizacija (duomenys neskelbtini) yra įtraukta į ekstremistinių organizacijų sąrašą. (duomenys neskelbtini) teisėsauga stebi tam tikrų (duomenys neskelbtini) piliečių veiklą užsienyje (akcijų užsienyje organizatorių, žurnalistų), taip pat dalinai identifikuoja (duomenys neskelbtini) opozicijos akcijų užsienyje dalyvius ir ši tendencija ypač sustiprėjo (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijos yra nusitaikiusios į rezonansinių įvykių dalyvius ir su jais susijusius asmenis (pvz., reiškiančiais palaikymą rezonansinių įvykių dalyviams), žurnalistus, aukšto profilio opozicijos aktyvistus, užsienio žiniasklaidos priemonėse pasisakančius asmenis. (duomenys neskelbtini) tyrimų komitetas pagrasino baudžiamąja tvarka persekioti užsienyje gyvenančius (duomenys neskelbtini), planuojančius dalyvauti (duomenys neskelbtini). Tyrėjai teigė, kad rinks ir analizuos informaciją, kad galėtų persekioti dalyvius už akių ir konfiskuoti jų turtą (duomenys neskelbtini). 2025 m. rugpjūčio mėnesį (duomenys neskelbtini) paskelbė, kad (duomenys neskelbtini) propagandiniai kanalai tvirtina, esą jau nustatyta 260 asmenų, dalyvavusių (duomenys neskelbtini). Anot šaltinio, propagandiniai kanalai pranešė, kad teisėsauga atpažino protestų dalyvius (duomenys neskelbtini). 2025 m. rugpjūčio 5 d. (duomenys neskelbtini) pranešė, kad Tyrimų komitetas nustatė dar 207 asmenų, dalyvavusių (duomenys neskelbtini) užsienyje, tapatybes. Akcijų dalyviai pripažinti įtariamaisiais dėl nusikaltimo, numatyto (duomenys neskelbtini) padarymo. Nepriklausomi stebėtojai, įskaitant žmogaus teisių organizacijas, rašo apie 260 identifikuotų dalyvių, apie kuriuos praneša pro-valstybinės struktūros.

61. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. gegužės 7 d. nutartyje (administracinė byla Nr. eA-1740-662/2025), įvertinęs pirmajame jungtiniame pareiškėjų prašyme suteikti prieglobstį nurodytas aplinkybes, nurodė, kad pareiškėjai nepateikė patikimos informacijos, leidžiančios daryti išvadą, kad (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijos identifikavo juos kaip (duomenys neskelbtini) dalyvius arba asmenis, prisidėjusius prie (duomenys neskelbtini), ir, kad jos turi tikslą ir motyvą nustatyti jų buvimo vietą, sulaikyti juos ir nubausti, taip pat, kad byloje nėra duomenų, kad pareiškėjai būtų sudarę savanoriavimo sutartį su (duomenys neskelbtini), o Migracijos departamentas nenustatė, kad prieglobsčio prašytojų veikla socialinėje erdvėje būtų patraukusi (duomenys neskelbtini) teisėsaugos dėmesį bei sąlygotų represinius veiksmus prieš pareiškėjus.

62. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas pateikė duomenis, kad jis, būdamas (duomenys neskelbtini) savanoriu, (duomenys neskelbtini) dalyvavo organizuojant (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini), t. y. prieš priimant šioje byloje skundžiamą Migracijos departamento Sprendimą, (duomenys neskelbtini) teismas pareiškėjo administruojamą Facebook paskyrą (duomenys neskelbtini) pripažino ekstremistinio turinio medžiaga. Taigi, įvertinus minėtus duomenis, nėra pagrindo išvadai, jog pareiškėjas S. H. dėl savo veiklos nesulaukė (duomenys neskelbtini) teisėsaugos dėmesio. Šiuo atveju nėra surinkta pakankamai duomenų, kurie galėtų patvirtinti, kad išsiuntus pareiškėją į kilmės šalį, nebus pažeistos jo teisės ir pagrindinės laisvės. Be to, nors, siekdamas įvertinti prieglobsčio prašytojui kilmės valstybėje galbūt kylančias grėsmes, Migracijos departamentas Interpolo duomenų bazėje nerado duomenų apie pareiškėjo paiešką, taip pat nerado jo duomenų asmenų, įsitraukusių į ekstremistinę veiklą, sąraše, tačiau asmens paskelbimas Interpolo duomenų bazėje ar nurodytame sąraše nėra būtina politinio persekiojimo sąlyga. Nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, kad pareiškėjas nėra identifikuotas kaip režimo politinis oponentas.

63. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptartų faktinių aplinkybių visuma neleidžia daryti išvados, kad pareiškėjui kylanti grėsmė nėra reali. Iš Sprendimo turinio negalima vienareikšmiškai spręsti, kad buvo tinkamai atliktas kompleksinis pareiškėjo S. H. situaciją charakterizuojančių savybių vertinimas. Pareiškėjas aktyviai dalyvavo (duomenys neskelbtini), jo atvaizdas (duomenys neskelbtini) matomas viešojoje erdvėje, savo socialiniame tinkle „Facebook“ bei „Facebook“ grupėje (duomenys neskelbtini) skelbė informaciją apie opozicijos organizuotas akcijas, vykstančias Lietuvoje, t. y. užsiėmė veikla, dėl kurios su kilmės valstybės režimu siejami asmenys gali pradėti jį persekioti, tačiau šių aplinkybių visuma nėra tinkamai įvertinta kitų nurodytų jo individualiai situacijai aktualių aplinkybių kontekste. Migracijos departamento priimtame Sprendime liko tinkamai neįvertinta aplinkybių visuma, objektyvi kilmės šalies situacija ir visos individualios pareiškėjo nurodytos aplinkybės bei jo persekiojimo rizikos. Atsižvelgus į išdėstytus argumentus, nėra pagrindo išvadai, kad Migracijos departamentas tinkamai ir visapusiškai išnagrinėjo pareiškėjo prieglobsčio prašymą bei Sprendime padarė pagrįstą išvadą, jog S. H. dėl jo nurodytos veiklos nekyla reali grėsmė patirti persekiojimą.

64. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nebuvo atliktas išsamus ir visapusiškas pareiškėjo persekiojimo rizikos tyrimas, individualiai nebuvo įvertintos visos reikšmingos aplinkybės. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad Sprendimas negali būti laikomas pagrįstu bei teisėtu, todėl naikintinas, nes neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų.

65. Kadangi nagrinėjamu atveju panaikinama atsakovo Sprendimo dalis, kuria nuspręsta nesuteikti pareiškėjui S. H. prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), taip pat naikintina ir Sprendimo dalis, kuria nustatytos išvestinės priemonės, susijusios su pareiškėjo išsiuntimu iš Lietuvos Respublikos ir draudimu pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką bei su perspėjimo dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir Šengeno acquis teritorijoje) įtraukimu į SIS, nes ši Sprendimo dalis buvo priimta sprendimo dėl prieglobsčio nesuteikimo pagrindu.

66. Likusieji ginčo šalių argumentai nekeičia šioje nutartyje padarytų išvadų, todėl plačiau nevertinami kaip neturintys esminės reikšmės teisingam nagrinėjamos bylos išsprendimui.

67. Atsižvelgus į tai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino Sprendimą ir nepagrįstai jį paliko nepakeistą, įvertinus nustatytas aplinkybes, sprendžiama, kad skundžiama Regionų administracinio teismo 2026 m. sausio 19 d. sprendimo dalis dėl pareiškėjo S. H. skundo dalies negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta, todėl turi būti panaikinta, pareiškėjo skundas tenkinant iš dalies, panaikinant Sprendimo dalį ir įpareigojant atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo S. H. prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

68. Pareiškėjas pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

69. Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 41 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Nagrinėjamu atveju galutinis teismo sprendimas iš esmės priimtas pareiškėjo naudai, todėl jis įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pareiškėjas pateikė duomenis, patvirtinančius, kad jis sumokėjo 11,25 Eur žyminio mokesčio paduodamas apeliacinį skundą bei 250 Eur už apeliacinio skundo parengimą. Pareiškėjo prašoma priteisti suma už neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų maksimalių dydžių, todėl pareiškėjui priteisiama 261,25 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą apeliacinės instancijos teisme, suma.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 41 straipsnio 3 dalimi, 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo S. H. apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo 2026 m. sausio 19 d. sprendimą pakeisti.

Pareiškėjo S. H. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025 m. spalio 24 d. sprendimo Nr. 25M45304 dalį, kuria pareiškėjui S. H. nuspręsta nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), išsiųsti S. H. į (duomenys neskelbtini), uždrausti S. H. atvykti į Lietuvos Respubliką 1 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įtraukti į SIS perspėjimą dėl draudimo S. H. atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir Šengeno acquis teritorijoje) 1 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

Kitą Regionų administracinio teismo 2026 m. sausio 19 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjui S. H. iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 261,25 Eur (du šimtus šešiasdešimt vieną eurą ir 25 centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.