Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2017-02-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-30-380/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-02-07
Bylos Nr.
1S-30-380/2017
Teisminio proceso Nr.
1-06-3-00085-2006-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aurelija Sadauskaitė
Nukentėjusysis
M. M.
Baudžiamoji byla Nr. 1S-30-380/2017Teisminio proceso Nr. 1-06-3-00085-2006-2Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.8.1.1.; 2.11.7.2
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. vasario 7 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo M. M. skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutarties, kuria atsisakyta pradėti privataus kaltinimo bylos procesą G. B. pagal nukentėjusiosios M. M. skundą dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsiliepimas

M. M. 2016-11-29 privataus kaltinimo tvarka Klaipėdos miesto apylinkės teismui padavė skundą, kaltindama G. B. pagal BK 154 straipsnio 1 dalį tuo, jog ji Klaipėdos apygardos teismui pateiktame 2016-10-18 atsiliepime į atskirąjį skundą ją apšmeižė, nurodydama, kad: 1) „<...> atkreiptinas dėmesys į tai, jog tam, kad pateisinti savo agresyvius bandymus faktiškai užvaldyti butą, kuriame ji niekada negyveno ir nei vieno cento į jį neinvestavo <...>“; 2) „<...> pareiškėja VĮ Registro centrui pateikė melagingą prašymą dėl šio buto priskyrimo šeimos turtui <....“; 3) „<...> pareiškėjos reikalaujamų laikinųjų apsaugos priemonių tikslas yra ne kas kita, o bandymas neatlygintinai pasisavinti <...> G. B. investicijas <...>“. Pareiškėja nurodė, kad tokiu būdu ji buvo viešai tyčia apšmeižta, pažeminta, galbūt buvo pakirstas pasitikėjimas ja.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 29 d. nutartimi atsisakė pradėti privataus kaltinimo bylos procesą G. B. pagal nukentėjusiosios M. M. skundą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 154 straipsnio 1 dalyje. Teismas, be kita ko, pažymėjo, jog vertinant viso G. B. teismui pateikto procesinio dokumento turinį, matyti, kad atsiliepime į atskirąjį skundą G. B. nesiekė paskleisti melagingų, prasimanytų žinių apie M. M. ir ją apšmeižti, o tik išreiškė subjektyvią nuomonę apie susiklosčiusią konfliktinę situaciją, pateikė tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimą, todėl minėti teiginiai civilinės bylos kontekste negali būti laikomi informacija, kuria siekiama apšmeižti kitą civilinėje byloje dalyvaujantį asmenį. Šią informaciją priėmė teismas, kadangi ši informacija pirmiausia jam ir buvo skirta. Duomenų, kad ši informacija būtų paskleista tretiesiems asmenims, nepateikta. Teismas konstatavo, kad šiuo atveju yra aiškios Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos aplinkybės.

Šalies argumentai

Skundu M. M. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartį panaikinti ir pradėti privataus kaltinimo bylos procesą G. B. dėl jos atliktos tyčinės nusikalstamos veikos, numatytos BK 154 straipsnio 1 dalyje. Pareiškėjos manymu, teismas savo nutartį motyvavo formaliomis, abstrakčiomis frazėmis, be pagrindo nebuvo iškelta baudžiamoji byla. Nesutinka su nutartyje išdėstytais motyvais, kad G. B. tik išreiškė savo subjektyvią nuomonę, pateikė tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimą ir kad nurodyta informacija nebuvo paskleista tretiesiems asmenims. Pareiškėjos nuomone, tokiu būdu yra slepiama G. B. nusikalstama veika, teisėja, priimdama tokią nutartį, piktnaudžiavo savo teisėmis ir neatliko savo pareigų. Mano, kad G. B. turi būti iškelta baudžiamoji byla, nes informacija apie ją yra paskleista neapibrėžtam asmenų ratui ir yra prieinama kiekvienam.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

M. M. prašo patraukti baudžiamojon atsakomybėn G. B. už šmeižimą. Anot jos, G. B. 2016-10-18 atsiliepime į atskirąjį skundą, pateiktame Klaipėdos apygardos teismui civilinėje byloje Nr. 2YT-13310-323/2016, ją apšmeižė, nurodydama teiginius, kad „<...> atkreiptinas dėmesys į tai, jog tam, kad pateisinti savo agresyvius bandymus faktiškai užvaldyti butą, kuriame ji niekada negyveno ir nei vieno cento į jį neinvestavo <...>“; „<...> pareiškėja VĮ Registro centrui pateikė melagingą prašymą dėl šio buto priskyrimo šeimos turtui <....“; „<...> pareiškėjos reikalaujamų laikinųjų apsaugos priemonių tikslas yra ne kas kita, o bandymas neatlygintinai pasisavinti <...> G. B. investicijas <...>“.

Pažymėtina, jog baudžiamasis procesas turi prasmę tik tuomet, kai jį inicijuojant ir tęsiant yra pagrįstai manoma, kad bus išaiškinta ir įrodyta nusikalstama veika, o kaltam asmeniui pritaikyta įstatyme numatyta bausmė. BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte inter alia (be kita ko) numatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradėtas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Šiuo konkrečiu atveju nustatyta, kad yra aiški BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta aplinkybė, draudžianti pradėti baudžiamąjį procesą.

Pagal BK 154 straipsnio 1 dalį šmeižimas reiškia paskleidimą apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo.

Remiantis bylos duomenimis bei Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad tarp pareiškėjos M. M. ir G. B. vyksta civilinis ginčas, M. M. kreipėsi į teismą prašydama panaikinti įgaliojimą, 2014-07-04 K. M. išduotą G. B., patvirtintą Klaipėdos miesto 15-ojo notarų biuro notarės. Šiuo įgaliojimu K. M. įgaliojo G. B. atlikti veiksmus, susijusius su buto, esančio (duomenys neskelbtini) (kuriame G. B. ir gyvena), valdymu, naudojimu ir tvarkymu. Jos kiekviena turi skirtingą suinteresuotumą bylos baigtimi. Byloje kol kas galutinis ir neskundžiamas procesinis sprendimas nepriimtas.

Pagal teismų praktiką sąžiningas asmens kreipimasis į valstybės institucijas dėl pažeistų teisių ar interesų gynimo nėra laikomas asmenį žeminančių žinių paskleidimu. Toks veiksmas nelaikytinas tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimu BK 154 straipsnio taikymo prasme. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys ir į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnį nuostatą, kad laisvas proceso šalių pasikeitimas argumentais yra svarbus dėl proceso teisingumo reikalavimų (kasacinė byla Nr. 2K-461-895/2015).

Apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad G. B., civilinėje byloje pateikdama atsiliepimą į atskirąjį skundą ir jame išdėstydama savo nesutikimo su M. M. skundu motyvus, taip atsikirsdama į M. M. atskirojo skundo reikalavimus, išreiškė subjektyvią nuomonę apie susiklosčiusią konfliktinę situaciją, pateikė tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimą, o ne M. M. šmeižiančią informaciją. Apygardos teismas, nagrinėdamas civilinę bylą pagal M. M. atskirąjį skundą, kurioje buvo pateiktas ir G. B. atsiliepimas į jos atskirąjį skundą, ir priimdamas byloje tarpinį procesinį sprendimą, nenustatė, kad pastaroji būtų pateikusi kokius melagingus, tikrovės neatitinkančius duomenis. Duomenų, kad G. B. būtų nurodžiusi akivaizdžiai melagingus, išgalvotus paaiškinimus ir tokiu būdu paskleidusi apie M. M. tikrovės neatitinkančią, prasimanytą informaciją, nėra. Kadangi G. B. civilinėje byloje išreikšti teiginiai apie M. M. ir jos veiksmus yra atsikirtimai į M. M. atskirojo skundo motyvus, taip išreiškiant savo nesutikimą, konfliktinės situacijos iš savo pusės vertinimą, net ir nepradėjus baudžiamojo persekiojimo akivaizdu, kad jos veiksmuose nėra BK 154 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apygardos teismas sprendžia, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, tinkamai motyvuota, naikinti ją skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo. O tai, kad teismas priėmė kitokį sprendimą, negu tikėjosi pareiškėja, nereiškia, jog buvo padaryti esminiai proceso pažeidimai ar netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

M. M. skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Aurelija Sadauskaitė