- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-09-13
- Bylos Nr.
- 2S-761-198/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-03372-2016-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Jonaitienė
- Pareiškėjas
- E. J.
- Kreditorius
- Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, R. J.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Jonaitienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. J. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-4390-902/2016 pagal pareiškėjos E. J. skundą suinteresuotiems asmenims išieškotojui Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, R. J., antstoliui Mariui Alšauskui dėl antstolio veiksmų ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja E. J. prašė panaikinti antstolio M. Alšausko 2016-04-06 patvarkymą Nr. S-845 dėl pasiūlymo išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo bei darbo užmokesčio arešto.
2. Nurodė, kad su patvarkymu nesutinka, nes antstolis areštavo 70 procentų skolininko R. J. sutuoktinės, t. y. pareiškėjos, darbo užmokesčio dalį, viršijančią MMA, ir 20 procentų darbo užmokesčio, neviršijančio vieno MMA. Su sutuoktiniu ji 2016-04-13 yra sudariusi povedybinę sutartį, todėl lėšų pareiškėjos sąskaitose areštas ir pareiškėjos užmokesčio dalies areštas nuo 2016-04-13 nėra pagrįstas jokiu teisėtu aktu. Be to, nuo 2016-04-01 iki 2016-04-12 bendra su sutuoktiniu gauta darbo užmokesčio suma per tą laikotarpį yra tik 284,96 Eur, t. y. mažesnė nei 1 MMA. Išieškojimas yra vykdomas pagal nuosprendį, priteistas žalos atlyginimas, nusikaltime ji pati nedalyvavo. Be to, 2015-07-02 teismo įsakymu iš R. J. sūnaus N. J. išlaikymui yra priteista po 250 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, šios išmokos turi būti mokamos jai (pareiškėjai), t. y. vaiko lėšos, todėl išieškojimas yra negalimas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 26 d. nutartimi pareiškėjos E. J. skundo dėl antstolio veiksmų netenkino.
4. Nustatė, kad antstolis M. Alšauskas vykdo vykdomąją bylą Nr. 0089/16/00050 pagal Panevėžio apygardos teismo 2016-01-13 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-40-134/2014 dėl 150 MGL, t. y. 5 647 Eur, baudos priteisimo išieškotojo VMI prie LR FM naudai. Antstolis 2016-04-06 patvarkymu Nr. S-845 pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo bei darbo užmokesčio arešto. 2016-04-13 R. J. ir E. J. sudarė Vedybų sutartį (Povedybinę), kuria susitarė dėl tarpusavio turtinių teisių ir pareigų santuokos metus. Šios sutarties 7 punktu sutuoktiniai susitarė, kad kiekvienas sutuoktinis asmeniškai atsako už savo prievoles, t. y. asmeninio turto teisinis režimas taikomas taip pat ir turtinėms sutuoktinių prievolėms, nepriklausomai nuo tų prievolių atsiradimo laiko ir pagrindo.
5. Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką ginčo klausimu, konstatavo, jog antstolis M. Alšauskas, 2016-04-06 patvarkymu Nr. S-845 pasiūlęs išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo bei darbo užmokesčio arešto, CPK normų, Antstolių įstatymo nuostatų nepažeidė.
6. Dėl kitų pareiškėjos skundo argumentų teismas nepasisakė, spręsdamas, jog jie neturi teisinės reikšmės skundžiamo antstolio patvarkymo dėl konkretaus antstolio atlikto veiksmo teisėtumui ir pagrįstumui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Atskiruoju skundu pareiškėja E. J. prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 26 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės: panaikinti 2016-04-06 antstolio patvarkymą 1 punkto dalyje dėl bet kurios E. J. darbo užmokesčio dalies, priskaičiuotos po 2016-04-13 arešto, bei dalyje dėl didesnės nei 80,65 Eur darbo užmokesčio dalies už laikotarpį nuo 2016-04-01 iki 2016-04-12 arešto; panaikinti antstolio patvarkymo 2 punktą, kuriuo antstolis įpareigojo UAB „Mitela“ pervesti areštuotas lėšas į antstolio sąskaitą, ir pervestą 222,76 Eur sumą grąžinti pareiškėjai; 3 patvarkymo punktą dėl pasiūlymo išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo palikti nepakeistą.
8. Nurodo, kad pareiškėjos atžvilgiu joks teismo vykdomasis dokumentas nėra išduotas, o neturint teismo vykdomojo rašto dėl išieškojimo iš E. J. turto, išieškojimas iš jos atlyginimo yra nepagrįstas ir neteisėtas.
9. Teigia, jog tokiu antstolio patvarkymu yra pažeidžiamos ne tik jos, bet ir sūnaus konstitucinės teisės į nuosavybę, į gyvybę. Pareiškėjos darbo užmokestis į rankas tesiekia tik 511,39 Eur, o išlaikymo sutuoktinis vaikui realiai neteikia, todėl su vaiku pragyventi šios sumos nepakanka. Areštavus 222,76 Eur darbo užmokesčio dalį, lieka tik 288,83 Eur.
10. Pažymi, kad su sutuoktiniu R. J. 2016-04-13 yra sudarę Vedybų (povedybinę) sutartį, pagal kurią kiekvieno vardu įgyjamas turtas yra kiekvieno iš sutuoktinių asmeninė nuosavybė. Todėl po šios sutarties sudarymo jos darbo užmokestis nebėra bendroji jungtinė nuosavybė ir į jį išieškojimas nebegali būti nukreipiamas.
Atsiliepimas
11. Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolis M. Alšauskas prašo atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.
12. Nurodo, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Pats suinteresuotas asmuo R. J., būdamas skolininku, imasi visų priemonių, jog išvengtų skolų mokėjimo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Atskirasis skundas netenkinamas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 26 d. nutartis paliekama nepakeista (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 337 str. 1 d. 1 p.).
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
15. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad antstolis vykdo 5 647 Eur skolos išieškojimą iš skolininko R. J. išieškotojo VMI prie LR FM naudai vykdomojoje byloje Nr. 0089/16/00050. 2016-04-06 antstolis priėmė patvarkymą areštuoti skolininko sutuoktinės E. J. 70 procentų darbo užmokesčio dalį, viršijančią Vyriausybės nustatytą 1 MMA, ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio, neviršijančio 1 MMA, pervedant areštuotas lėšas į antstolio depozitinę sąskaitą, pasiūlė kreditoriui kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje (vykd. b., b. l. 19).
16. Išieškojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje gali būti nukreiptas tik tada, kai tiksliai nustatoma jam priklausanti dalis (apibrėžiama sutuoktinio asmeninio turto apimtis ir jo vertė) arba padalijamas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 str., CK 3.116 str.). Atkreiptinas apeliantės dėmesys, kad šiuo konkrečiu atveju antstolis, priimdamas skundžiamą patvarkymą, priverstinio išieškojimo vykdymo veiksmo (CPK 624 str.) neatliko, o pritaikė patvarkyme nurodyto turto areštą, t. y. įvykdė nurodyto įstatymo reikalavimą (CPK 667 str. 1 d.). Antstolis, vykdydamas CPK 667 str. 1 d. numatytą reikalavimą, pasiūlė kreditoriui kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Paminėtina, kad CPK 667 straipsnis reglamentuoja skolininko fizinio asmens turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo klausimus. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Jei per antstolio nustatytą terminą toks prašymas nepateikiamas, antstolis išieškojimą iš to turto nutraukia. Taigi aptariama CPK norma numato eiliškumą veiksmų, kuriuos turi atlikti antstolis, jeigu iškyla būtinybė areštuoti ne tik skolininko turtą, bet ir jo dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje – pirmiausia turtas areštuojamas, o po to imamasi veiksmų, siekiant nustatyti skolininko dalį bendrojoje nuosavybėje. Skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymas yra ne antstolio, o teismo prerogatyva, kuri įgyvendinama teismo nutartimi (CPK 667 str. 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 28 d. konsultacija Nr. A3-113. Teismų praktika. 2004 m. Nr. 22). Turto areštas yra tik parengiamasis vykdymo veiksmas priverstiniam išieškojimui iš turto vykdyti. Todėl apeliantė nepagrįstai teigia, kad neva jau yra išieškoma iš jos darbo užmokesčio. Kaip matyti, ir pats antstolis atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, jog pervestos lėšos (222,76 Eur) yra saugomos depozitinėje sąskaitoje, R. J. skolos iš jų nėra dengiamos, ir tik teismui išsprendus padalinimo klausimą atitinkamai bus sprendžiamas ir lėšų likimas. Todėl išaiškintina apeliantei, kad jokie vykdymo veiksmai iš jos turto skundžiamu patvarkymu nėra atliekami, darbo užmokestis areštuotas siekiant nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.
17. Apeliantė nesutinka su antstolio priimtu patvarkymu, motyvuodama tuo, kad tarp jos ir R. J. 2016 m. balandžio 13 d. buvo sudaryta Povedybinė sutartis, todėl ji neatsako savo turtu už R. J. skolas. Pažymėtina, kad jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, jų turtui taikomas įstatymų nustatytas turto teisinis režimas (CK 3.82 str.), pagal kurį turtas, įgytas santuokos metu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 str. 1 d.). Sutuoktiniai, norėdami netaikyti tokio turtinio teisinio režimo, turi teisę sudaryti vedybų sutartį (CK 3.101 str.) ir pasirinkti kitus turto teisinio režimo variantus (CK 3.104 str.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindinis vedybų sutarties tikslas – turto (tiek esamo, tiek įgyjamo ateityje) teisinio režimo nustatymas (2013 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-191/2013). Povedybinė sutartis įsigalioja nuo jos sudarymo, jei sutartyje nenumatyta kitaip ir gali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis, jei įregistruota vedybų sutarčių registre (CK 3.102 str. 2 d., 3.103 str. 3 d.).
18. Įstatyme nėra nuostatų, draudžiančių sudaryti povedybinę sutartį, kai teismo nutartimi vykdymo procese nustatyta vieno iš sutuoktinių, kaip skolininko, dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Tokia sutartis nelaikytina prieštaraujančia gerai moralei ar viešajai tvarkai, taigi nėra pagrindo konstatuoti niekinį tokios povedybinės sutarties pobūdį. Jeigu povedybine sutartimi pažeidžiami trečiųjų asmenų (pvz., kreditorių) teisėti interesai, jų teisės ginamos taikant sandorių negaliojimo institutą. Pavyzdžiui, kreditorių teisės galėtų būti laikomos pažeistomis, jei, siekiant išvengti vieno iš sutuoktinių asmeninių prievolių vykdymo, būtų sudaryta povedybinė sutartis, į ją įtraukiant sąlygą dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės (bendro turto, įgyto iki povedybinės sutarties sudarymo) padalijimo, pagal kurią sutuoktiniui – skolininkui nepagrįstai atitektų mažesnė bendro turto dalis, kurios nepakaktų jo asmeninėms prievolėms įvykdyti.
19. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad R. J. ir E. J. povedybinę sutartį sudarė 2016-04-13. Šios sutarties 7 punktu sutuoktiniai susitarė, kad kiekvienas sutuoktinis asmeniškai atsako už savo prievoles, tai yra, asmeninio turto teisinis režimas taikomas taip pat ir turtinėms sutuoktinių prievolėms, nepriklausomai nuo tų prievolių atsiradimo laiko ir pagrindo. Taigi akivaizdu, kad sutartis sudaryta praktiškai tuoj po taikyto arešto. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia faktinė situacija leidžia abejoti sutuoktinių sąžiningumu, ką iš esmės pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas. Sutarties laisvės principas suponuoja, kad sutuoktiniai laisva valia gali nustatyti sutuoktinių turto režimą (statusą), tačiau negali (neturi teisės) savo susitarimu pakeisti, apriboti ar panaikinti imperatyviųjų teisės normų galiojimo ir taikymo (CK 6.157 str.), nepaisyti pareigos sutartiniuose santykiuose elgtis sąžiningai (CK 6.158 str.) bei ignoruoti įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) privalomumą, nustatyti gerai moralei arba viešajai tvarkai prieštaraujančias sutarties sąlygas (CK 3.83 str. 2 d., 3.101 str. 1 d. 1 p.). Kartu pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju skolininko prievolė atsirado dar iki pasirašant povedybinę sutartį. Vien turto režimo nustatymas povedybinėje sutartyje savaime nepaneigia kreditoriaus išieškojimo teisės pagal sutuoktinių prievolę, atsiradusią iki povedybinės sutarties sudarymo. Todėl klausimas dėl R. J. asmeninės nuosavybės teisės į dalį jo sutuoktinės E. J. už darbinę veiklą gaunamų pajamų priklausymo iki povedybų sutarties sudarymo ir įregistravimo galėjo būti svarstomas (CPK 667 str.).
20. Apeliantės argumentai, kad sutuoktinis vaikui šiuo metu išlaikymo neteikia ir jai trūksta lėšų pragyvenimui, sprendžiant klausimą dėl antstolio veiksmų teisinės reikšmės neturi, nes nagrinėjamos bylos dalykas yra antstolio veiksmai, priimant skundžiamą 2016-04-06 patvarkymą, o ne klausimai, susiję su išlaikymo vaikui teikimu. Antstolis areštuodamas skolininko sutuoktinės turtą CPK normų nepažeidė.
21. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios atskirojo skundo argumentais naikinti ar keisti nėra pagrindo, todėl apeliantės atskirasis skundas atmestinas, o Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 26 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p., CPK 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 26 d. nutartį palikti nepakeistą.