Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2016-03-24 · Civilinė byla Nr. 2-642-157/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-03-24
Bylos Nr.
2-642-157/2016
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00040-2016-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Čekanauskaitė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės ,,Eglyta“
Atsakovas
akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-642-157/2016Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00040-2016-8Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.14.3 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. kovo 24 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Čekanauskaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Eglyta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 11 d. nutarties, kuria civilinėje byloje Nr. Nr. 2-3094-560/16 nustatyti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Eglyta“ atsakovei akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ teikiamo ieškinio trūkumai.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Eglyta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei AB „Energijos skirstymo operatorius“ dėl įpareigojimo laikytis sutarties sąlygų.

Ieškinyje nurodyta, kad su AB LESTO, kurios teises po jos reorganizavimo sujungimo būdu yra perėmęs atsakovas, 2011-09-06 buvo pasirašyta naujo vartotojo elektros įrenginio prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų paslaugos sutartis Nr. NV-44890-11- 0710, pagal kurią bendrovės elektros įrenginiai buvo prijungti prie operatoriaus AB LESTO elektros tinklų. Vėliau su operatoriumi AB LESTO buvo pasirašyta elektros energijos persiuntimo paslaugų sutartis (dabar galioja 2013-02-01 sutartis Nr. 780239-55892/130057), pagal kurią šis įsipareigojo teikti elektros energijos persiuntimo paslaugą UAB „Eglyta“ (Sutarties 4 punktas) į bendrovės objektus Nr. 68018646 ir Nr. 68019048. Už šio operatoriaus suteiktą elektros energijos persiuntimo paslaugą, galią ir reaktyviąją energiją atsiskaitoma pagal sutartį, tai yra pagal AB LESTO pateiktą apmokėjimo dokumentą (Sutarties 10.2 punktas), o šio mokesčio suma nustatoma pagal suteiktas paslaugas (Sutarties 9.2 punktas), kurių kiekis apskaičiuojamas pagal AB LESTO priklausančių automatizuotų sistemų pagalba nuskaitytus elektros apskaitos prietaisų rodmenis (Sutarties 13 ir 14 punktai).

Šalies argumentai

Ieškovas nurodė, kad AB LESTO sąskaitas pateikdavo pagal faktiškai UAB „Eglyta“ suteiktas paslaugas, tačiau 2015 m. lapkričio mėn. pradžioje gautoje atsakovo išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje, kurios serija PEL Nr. 665660, už elektros persiuntimo paslaugas, suteiktas per 2015 m. spalio mėn., buvo nurodyta, kad elektros energijos buvo persiųsta daugiau nei 200 tūkst. kWh, t. y. už 27 172,74 Eur. Pasinaudojus internetinės paskyros „Mano elektra“ paslaugomis ir pasitikrinus, kokie AB LESTO rodmenų parodymai užfiksuoti 2015 m. spalio mėn., buvo nustatyta, kad šie duomenys ženkliai – kelias dešimtis kartų, mažesni, negu nurodyta minėtoje PVM sąskaitoje faktūroje.

Ieškovas teigė, kad, siekdamas išsiaiškinti susidariusią situaciją, 2015-11-10 šiuo klausimu raštu kreipėsi į AB LESTO, tačiau 2015-11-16 elektroniniu paštu gavo tarpusavio atsiskaitymų už elektros energiją suderinimo aktą, kuriame buvo nurodyta dar didesnė suma – 45 896,10 Eur, už neva sunaudotą elektros energiją / persiuntimo paslaugą, o atsakydamas į jo 2015-12-02 prašymą pateikti PVM sąskaitą faktūrą už 2015 m. spalio mėn. iš AB LESTO gavo PVM sąskaitą faktūrą SSL Nr. 040418 su reikalavimu sumokėti 45 896,10 Eur.

Ieškovas nurodė, kad toks AB LESTO elgesys nesąžiningas ir prieštaraujantis sąžiningumo, teisingumo, protingumo principams, pažeidžiantis tiek sudarytos sutarties, tiek įstatymo reikalavimus. Todėl prašė įpareigoti atsakovę AB „Energijos skirstymo operatorius“ laikytis tarp šalių 2013-02-01 sudarytos elektros energijos persiuntimo paslaugos sutarties Nr. 780239-55892/130057 nuostatų ir pripažinti nepagrįstu atsakovo reikalavimą sumokėti 45 896,10 Eur. Taip pat prašė ieškinio užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki bus išnagrinėta ši byla, uždrausti atsakovui nutraukti elektros energijos persiuntimą į UAB „Eglyta“ objektus; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. sausio 11 d. nutartyje konstatavo, kad ieškovo UAB „Eglyta“ teikiamas ieškinys yra su trūkumais ir nustatė terminą – iki 2016-01-26, jiems pašalinti.

Teismas nustatė, kad vienas iš UAB „Eglyta“ ieškininių reikalavimų – įpareigoti atsakovą AB „Energijos skirstymo operatorius“ laikytis tarp šalių 2013-02-01 sudarytos elektros energijos persiuntimo paslaugos sutarties nuostatų, – suformuluotas netinkamai, netiksliai, nes sudaryta sutartis šalims turi įstatymo galią ir jos privalo laikytis sutarties sąlygų, todėl tokio reikalavimo tenkinimas nesukels jokių teisinių pasekmių. Nurodė, kad tokiu atveju, kai ieškovas laiko, jog atsakovas pažeidė sutarties nuostatas, jis turi teisę atitinkamai reikšti reikalavimus dėl sutarties pažeidimu patirtų nuostolių atlyginimo, pačios sutarties modifikavimo, įpareigojimo atsakovą atlikti tam tikrus veiksmus ir pan.

Įvertinęs išdėstytas aplinkybes ir vadovaudamasis CPK 115, 138 straipsniais, 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktais, 137 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktais, teismas pareikalavo, kad ieškovas per nustatytą terminą pašalintų nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytus ieškinio trūkumus.

III. Atskirojo skundo argumentai

Ieškovė UAB „Eglyta“ pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus apygardos teismas 2016 m. sausio 11 d. nutartį ieškinio trūkumų pašalinimo klausimu ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti šį ieškinį. Atskirąjį skundą grindžia tuo, kad:

Teismo nutartis yra nepagrįsta ir prieštarauja teisės doktrinai, imperatyvioms teisės normoms, formuojamai teismų praktikai.Teismas be pagrindo sprendė, kad teikiamame ieškinyje pareikštas reikalavimas – įpareigoti atsakovą AB „Energijos skirstymo operatorius“, kuris geranoriškai nevykdo sudarytos ir galiojančios sutarties nuostatų, laikytis sutarties sąlygų, yra netinkamai suformuluotas, nes tai paneigia paties teismo išvadą, kad ieškovui laikant, jog atsakovas pažeidė sutarties nuostatas, jis turi teisę reikšti reikalavimus dėl įpareigojimo atsakovą atlikti tam tikrus veiksmus.Nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovo suformuluotas reikalavimas negali sukelti teisinių pasekmių, nes tik teismo įpareigojimas atsakovei laikytis sudarytos sutarties sąlygų privestų sudarytos sutarties nuostatų nesilaikančią šalį jų laikytis bei apgintų ieškovo teises ir teisėtus interesus, sureguliuotų ginčo situaciją bei stabilizuotų santykius tarp ginčo šalių (CPK 18 str.).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Kaip žinoma bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas tikrina, ar teisėta ir pagrįsta yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria nuspręsta, kad ieškovės UAB „Eglyta“ atsakovei AB „Energijos skirstymo operatorius“ teikiamas ieškinys yra su trūkumais ir nustatytas terminas – iki 2016-01-26, jiems pašalinti. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 str.).

Prieš pradėdamas nagrinėti skundžiamos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismų praktikoje yra aiškiai nurodyta, jog asmens pažeistą ar ginčijamą teisę arba įstatymo saugomą interesą teismas gina tik tuo atveju, jeigu tokia teisė į teisminę gynybą realizuojama įstatymo nustatyta tvarka (Konstitucijos 30 str. 1 d., CPK 5 str. 1 d.); kad įstatyme yra įtvirtinti imperatyvūs kreipimosi į teismą reikalavimai (ieškinio formos, turinio, etc.) (CPK 135 str.), kurių nesilaikant jau pirminėje proceso stadijoje, t. y. sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą, nustatomas terminas trūkumams pašalinti (CPK 115 str. 2 d., 138 str.); kad Lietuvos Aukščiausias Teismas ne kartą yra nurodęs, jog civilinis procesas grindžiamas šalių lygiateisiškumo principu, kuris, be kita ko, reiškia, jog byloje turi būti sudarytos galimybės pasisakyti abiem proceso šalims, todėl nesant aiškiai suformuluoto ieškinio dalyko bei pagrindo, atsakovas negalėtų tinkamai pasinaudoti teise gintis ir pateikti išsamius atsikirtimus; kad tinkamas teisės kreiptis į teismą realizavimas pirmiausia yra siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti abu ieškinio elementus: tiek dalyką – reikalavimą, tiek pagrindą – aplinkybes, kuriomis grindžiamas šis reikalavimas, nes būtent šie ieškinio elementai apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką bei nustato bylos nagrinėjimo ribas, kurių laikosi teismas; kad kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, jog turint omenyje dispozityvumo principo reikalavimus teismas negali tapti ieškovo advokatu ir už jį suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2013 etc.).

Pirmiau buvo paminėta, ieškovė UAB „Eglyta“ šiuo ieškiniu prašė įpareigoti atsakovę AB „Energijos skirstymo operatorius“ laikytis tarp šalių 2013-02-01 sudarytos elektros energijos persiuntimo paslaugos sutarties Nr. 780239-55892/130057 nuostatų ir pripažinti atsakovo reikalavimą sumokėti 45 896,10 Eur sumą nepagrįstu.

Remiantis šio ieškinio turiniu, darytina išvada, kad šiuo ieškiniu ieškovas iš esmės siekia, jog teismo sprendimu būtų pripažinta, kad atsakovas, nustatydamas jo mokėtinų lėšų sumą, pažeidžia šalių sulygtas sutarties sąlygas ir dėl to neteisėtai reikalauja nepagrįstai didelio apmokėjimo už suteiktą elektros energijos persiuntimo paslaugą, galią, reaktyviąją energiją ir kitas paslaugas (Sutarties 10.2, 9.2, 13, 14 punktai).

Taigi antrasis ieškinio reikalavimas, kurio trūkumų pirmosios instancijos teismas nenustatė, yra grindžiamas sutarties sąlygų pažeidimu iš atsakovo pusės, įrodinėjamas būtent analizuojant / aiškinant sutarties sąlygas, atsakovo veiksmus, jo reikalavimus (CPK 5 str. 1 d., CK 1.137 str. 1 d.). Išnagrinėjęs šį ieškininį reikalavimą, teismas nustatys, ar pagrįsti ieškovo teiginiai dėl atsakovo neteisėtų veiksmų – atskirų sutarties sąlygų pažeidimo, išspręs jo pagrįstumo bei teisėtumo klausimą.

Teismas sutinka su skundžiamoje nutartyje teismo nurodytais argumentais, kad ieškinyje suformuluotas aukščiau nurodytas pirmasis reikalavimas – įpareigoti atsakovę AB „Energijos skirstymo operatorius“ laikytis tarp šalių 2013-02-01 sudarytos elektros energijos persiuntimo paslaugos sutarties nuostatų, yra suformuluotas netinkamai, netiksliai; kad sudaryta sutartis šalims turi įstatymo galią ir jos privalo laikytis sutarties sąlygų. Pažymėtina, kad vien peržvelgus byloje esančios sutarties turinį matyti, kad tai – sudėtingas dokumentas: 4 jo dalyse šalys susitarė dėl 48 punktų su priedais, sutarties sąlygos reglamentuoja įvairius klausimus – tiek techninius, tiek ir teisinius. Todėl teismo sprendimas šiuo klausimu, kurio siekia ieškovas, iš tiesų, kaip ir konstatavo pirmosios instancijos teismas, negali sukelti jokių teisinių pasekmių. Atskirajame skunde ieškovo nurodyti teismų praktikos pavyzdžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3- 530-415/2015; 2012 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3- 90/2012; Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 2A-368-104/2013), taip pat nepaneigia šios teismo išvados, nes iš esmės nesutampa nagrinėjamos bei paminėtų kitų teismų išnagrinėtų bylų aplinkybės (ratio decidendi).

Remdamasis tuo, kas pirmiau išdėstyta, apeliacinis teismas, kaip jau minėta, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo argumentais, susijusiais su pirmuoju ieškininiu reikalavimu – įpareigoti atsakovą laikytis tarp šalių sudarytos sutarties nuostatų, tačiau turėdamas omenyje ieškovo pareikštą antrąjį reikalavimą dėl pripažinimo, konstatuoja, kad teismas neturėjo pagrindo spręsti, jog dėl konstatuotų trūkumų ieškovo civilinės bylos nagrinėjimo procesas apskritai negali būti pradėtas ir taikyti CPK 115 straipsnio 2 dalį (CPK 185 str.). Todėl skundžiama teismo nutartis naikinama, o UAB „Eglyta“ ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 137 str. 1 d., 337 str. 1 d. 3 p.).

Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 11 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Teisėja Virginija Čekanauskaitė