Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Kas antro mėnesio trečio ar ketvirto savaitgalio šeštadienį nuo 11 val. – 12 val. atsakovas R. K. pasiima dukrą S. K. iš jos gyvenamosios vietos ir parveža dukrą į motinos K. K. namus tos pačios savaitės sekmadienį iki 18 val. Ne mokslo metų laiku gali parvežti dukrą į motinos namus po sekmadienio sekančiomis kitomis savaitės dienomis, prieš tai telefono skambučiu ar SMS žinute perspėdamas motiną K. K. apie dukters grąžinimą kitu laiku;Vasaros atostogų metu liepos – rugpjūčio mėnesiais 2 savaites nepilnametė dukra S. atostogauja su tėvu R. K.. Apie planuojamas atostogas, jų laiką bei trukmę tėvas praneša motinai telefono skambučiu ar SMS žinute, ne vėliau kaip prieš 2 savaites;Motinos dieną nepilnametė dukra švenčia kartu su motina, tėvo dieną dukra S. švenčia kartu su tėvu;Kiekvienas iš tėvų turi teisę gauti vienas iš kito informaciją apie vaiką, susijusią su jo gydymu, atostogomis, sveikata. Motina K. K., norėdama nepilnametę dukrą S. išsivežti į užsienį nuolatinai gyventi, turi šį klausimą suderinti ir susitarti su vaiko tėvu R. K., ir išsivežti vaiką gali tik tėvui sutinkant. Išsivežant laikinai į užsienį nepilnametę dukrą S., jos motina K. K. turi informuoti dukros tėvą R. K., nurodant išvykimo, grįžimo datas bei adresą, kur užsienyje bus nepilnametė dukra S.;Poriniais kalendoriniais metais Kūčias ir Šv. Kalėdas nepilnametė dukra S. švenčia su tėvu R. K. (tėvas gruodžio 24 d. tarp 16 val. – 17 val. paima nepilnametę dukrą S. iš jos gyvenamosios vietos ir parveža gruodžio 26 d. iki 18 val. į nepilnametės dukters gyvenamąją vietą). Poriniais kalendoriniais metais nepilnametė duktė S. Naujuosius metus ir Šv. Velykas švenčia kartu su savo motina K. K..Neporiniais kalendoriniais metais su tėvu R. K. nepilnametė dukra S. Š. Naujuosius metus ir Šv. Velykas (tėvas gruodžio 31 paima nepilnametę dukrą S. iš jos gyvenamosios vietos ir sausio 1 d. iki 18 val. parveža į nepilnametės dukters gyvenamąją vietą. Šv. Velykų išvakarėse tėvas paima nepilnametę dukrą S. iš jos gyvenamosios vietos ir parveža antrą Šv. Velykų dieną iki 18 val. į dukters gyvenamąją vietą). Neporiniais kalendoriniais metais Kūčias ir Šv. Kalėdas nepilnametė dukra S. švenčia su motina K. K.;Vaiko tėvas ir motina informuoja vienas kitą apie jų gyvenamosios vietos pasikeitimą ir naujai atsiradusias aplinkybes, kurios įtakotų dukters gerovę, emocinę ir psichologinę būseną, bendrauja tarpusavyje vaiko ugdymo klausimais;Tėvas, pas kurį tuo metu yra vaikas, įsipareigoja telefonu arba SMS žinute nedelsiant informuoti kitą tėvą apie vaiko sveikatos problemas;Jei duktė suserga ar dėl kitų priežasčių negali susitikti su tėvu, jo bendravimo laikas perkeliamas abipusiu tėvu susitarimu, pasirenkant kitą tinkamą laiką;Jei duktė, būdama pas tėvą, sunegaluoja, tėvas R. K. apie tai informuoja motiną K. K. ir parveža dukrą motinai. Prireikus dukrai medikų pagalbos, tėvas R. K. nedelsiant kreipiasi į medikus ir apie tai informuoja vaiko motiną.

Trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje G. K. į teismo posėdį neatvyko be svarbių priežasčių ir savo nuomonės nepareiškė. Atsiliepimo į patikslintą ieškinį taip pat teismui nepateikė ir nepareiškė savo nuomonės ir prieštaravimų.

Valstybinė institucija duodanti išvadą byloje, Alytaus rajono savivaldybės VTA skyriaus atstovas R. J. savo išvadoje palaiko ieškovės ieškinį ir nurodė, kad vaiko tėvas privalo išlaikyti savo vaiką proporcingai savo turtinei padėčiai, užtikrinant mažamečiui vaikui būtinas vystytis sąlygas. Kiekvienas vaikas turi teisę žinoti, kas yra jo biologinis tėvas. Vaikų gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su motina, nes tai geriausiai atitiktų vaiko interesus. Skyrium gyvenančių tėvų bendravimas su vaiku turi būti nesavitikslis, sudarytos galimybės tėvui maksimaliai bendrauti su vaiku atsižvelgiant į vaiko interesus kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis.

Iš ieškovės paaiškinimų matyti, kad šalys iki vaiko S. K. gimimo, turėjo lytinius santykius, bendrai leisdavo laisvalaikį, eidavo kartu pas draugus. Neštumo pabaigos laikotarpį atsakovas ją nuvežė į ligoninę gimdyti. Atsakovas R. K. šių ieškovės nurodytų aplinkybių neginčija. Ieškovė (duomenys neskelbtini) pagimdė nuo atsakovo R. K. dukrą` S. K.. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantis vaiko gimimo liudijimas (b. l. 7). Pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės. Jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindas tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: šalių bendras gyvenimas ir ūkio vedimas, bendras vaiko auklėjimas. Atlikus DNR ekspertizę nustatyta, kad R. K. yra S. K., a. k. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas su 99,99999 procentų tikimybe. Įvertinus byloje šiuos surinktus įrodymus, laikytina, kad atsakovas R. K. yra S. K., gim. (duomenys neskelbtini) tėvas (LR CK 3.148 str.).

Atsakovas būdama nepilnametės dukters S. K. tėvas privalo teikti materialinį išlaikymą. Tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (LR CK 3.192 str.). Nustatant vaiko išlaikymo dydį turi būti laikomasi prioritetinio vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, kurio esmė yra ta, kad sprendžiant išlaikymo dydžio klausimą, pirmiausia atsižvelgiama į vaiko interesus. Lietuvos Aukščiausias teismas, formuodamas vienodą praktiką, taikant materialinės teisės normas nepilnamečių vaikų išlaikymo srityje yra nurodęs, kad būtiniems vaiko poreikiams tenkinti, pripažintinas būtinu minimalios algos dydžio išlaikymas, kas šiuo metu sudaro 400 Eur. Toks orientacinis kriterijus nustatytas LR CK 6.641 str. Kadangi abiejų tėvų turtinė padėtis yra nevienoda, todėl kiekvienas iš jų turi teikti nevienodo dydžio išlaikymą. LR CK 3.156 str. 1d. įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikui yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-3-491/2013).

Atsižvelgiant į CK 3.192 straipsnio ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005-06-23 nutarimo Nr. 9, 14 punktų nuostatas vaiko poreikiai nustatytini atsižvelgiant į fiziologinius poreikius, materialines sąlygas vaikui fiziškai ir socialiai vystytis, tobulinti įgimtus ir įgytus sugebėjimus. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas (Vaiko teisių konvencijos 3, 27 str., CK 3.155, 3.165 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7-8, 11-14, 18 ir kiti str.). Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, įvertinus šalių turtinę padėtį (atsakovo darbo užmokestis yra apie 350 Eur. turi nekilnojamojo turto) vaiko amžių, šiandieninę ekonominę situaciją Lietuvoje, darytina išvada, kad ieškovės prašoma 250 Eur išlaikymo suma atsakovui pagal jo turtinę padėtį ir turint omenyje kad dar išlaiko kitą mažametį vaiką yra per didelė, todėl priteistinas išlaikymas po 180 Eur kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki ginčo šalių dukros S. K. pilnametystės (CK 3.196 str.). Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.). Išlaikymą uzufrukto teise tvarko įstatyminė nepilnametės S. K. atstovė K. K. išimtinai vaiko interesams tenkinti (CK 3.190 str., 3. 203 str.).

Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 str. 2d. įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Šie kriterijai nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinus vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 10 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-3-278/2010).

Atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį, nurodyta 1 MMA suma vienam vaikui iš esmės yra protingo dydžio, įvertinus šalies ekonominę situaciją bei teismų praktiką vaikų išlaikymo klausimu, tokio dydžio suma yra būtina bent minimaliems vaiko poreikiams patenkinti, todėl priteistinas iš tėvo nepilnamečiui vaikui, tai yra kas mėnesį po vieną šimtą aštuoniasdešimt (180) eurų materialinis išlaikymas. Sumažintas išlaikymo dydis pažeistų nepilnametės dukros S. K. interesus, ribotų jos galimybes ugdytis ir tapti visaverte asmenybe.

Vaiko teisių konvencijoje akcentuojam būtinybė sudaryti nepilnamečiui vaikui gauti išsilavinimą, profesinį pasirengimą, būti medicinos darbuotojų aptarnaujamam, atstatyti sveikatą, sudaryti sąlygas ugdyti asmenybei ir bręsti kultūriniu ir dvasiniu požiūriu (Konvencijos 23 str.3d.).

Kadangi atsakovas tik iš dalies vykdo pareigos išlaikyti savo nepilnametį vaiką, iš atsakovo priteistinos periodinės išmokos nepilnamečiui vaikui: dukrai S. K. tvirta pinigine suma (LR CK 3.194 str.).

Nustačius ginčo šalių dukros gyvenamąją vietą su ieškove, spręstinas atsakovo R. K. bendravimo ir dalyvavimo dukros auklėjime klausimas. CK 3.156 straipsnis nustato, kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams. Be to, CK 3.170 straipsnis nustato, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Taip pat tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Atkreiptinas dėmesys, kad su vienu iš tėvų gyvenantis vaikas su juo bendrauja nuolat, paprastai kiekvieną dieną, kaip ir šiuo atveju, o skyrium gyvenančio tėvo, šiuo atveju atsakovo, bendravimo su vaiku galimybės yra ribotos, todėl teismas privalo nustatyti tokią bendravimo su vaiku ir jo auklėjimo tvarką, kad ji užtikrintų maksimalų bendravimą su vaikų (CK 3.175 str. 2 d.). Maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas nustatant bendravimo tvarką reiškia, kad tėvui, negyvenančiam kartu su vaiku, neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku, jeigu jie nereikalingi vaiko interesams apsaugoti. Šiuo principu vadovaujantis, teismas ir nustato bendravimo ir auklėjimo tvarką. Minimalus bendravimas nustatomas tik tuomet, kai nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams, jeigu dažni susitikimai traumuoja vaiką psichologiškai, kai tėvo bendravimas ir auklėjimas visiškai neatitinka paties vaiko interesų, norų ir pažiūrų, kai vaiko brandai ir paS.žiūrai daroma žalinga įtaka (CK 3.175 str. 2 d.). Nenustatyta, kad vaiko susitikimai su tėvu, laiko leidimas kartu su juo kenktų vaiko auklėjimui, vystymuisi ar kitaip neatitiktų jo interesų ar būtų pakenkta jo sveikatai. Bendravimo tikslas - dalyvauti vaiko auklėjime, o ne tik su juo pasimatyti kelias valandas ar dienas. Teisė matytis su vaiku skiriasi nuo teisės bendrauti su skyriumi nuo tėvo gyvenančiu vaiku. Bendravimo su vaiku teisė yra būdas dalyvauti vaiko auklėjime, todėl tik minimalus bendravimas su vaiku kelias valandas, nesuteikiant tėvui galimybės su vaiku išvykti poilsiauti ar į pažintines keliones, bendrauti natūralioje aplinkoje - gamtoje, mieste, gatvėje, parke, lankant muziejus, nueinant į kiną, spektaklį ar kitus renginius, pagaliau - į parduotuvę, vaistinę, bendraujant su seneliais ir kitais giminaičiais, yra negalimas, nes abu tėvai turi sudaryti palankias sąlygas dukrai visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Be to, nepilnoje šeimoje nėra adekvataus vyriško ar moteriško elgesio modelio. Tėvų konfliktai negali įtakoti ir riboto tėvų bendravimo su vaiku. Suteikti tėvui, gyvenančiam skyrium, galimybę bendrauti su dukra yra motinos, pas kurią gyvena dukra, pareiga, ji neturi teisės kliudyti tėvui bendrauti su dukra (CK 3.170 str. 4 d.). Atsakovo prašoma nustatyti bendravimo su vaiku tvarka iš esmės pripažintina maksimalia, nes išspręstas tėvo bendravimo su vaiku klausimas darbo dienomis, savaitgaliais, kiekvieną mėnesį, švenčių, tėvų ir vaiko atostogų dienomis ir kt. Byloje iš esmės nekilo ginčo dėl šalių bendravimo su vaiku, t. y. kiekviena iš šalių iš esmės sutiko, kad skyrium gyvenantis tėvas (motina) su vaiku bendrautų maksimaliai. Todėl, nesant duomenų, kad maksimalus bendravimas kenktų vaiko interesams, traumuotų jį psichologiškai ar neatitiktų S. K. individualių interesų dėl jos sveikatos būklės, norų ir pažiūrų, priimtina atsakovo prašoma nustatyti bendravimo ir auklėjimo tvarka, kadangi ji užtikrina tėvo dalyvavimą dukros auklėjime ir priežiūroje. Pasiūlyta tvarka apima bendravimą su vaiku darbo, poilsio ir švenčių dienomis, tėvų atostogų ir vaiko atostogų metu, taip pat daugiau užtikrina tėvų valdžios lygybės principo įgyvendinimą (CK 3.156 str.) ir nepažeidžia taip pat ir motinos interesų, nes jai taip pat užtikrinama teisė maksimaliai bendrauti su vaiku ir jį auklėti. Įvertinus tai, kas išdėstyta, teismo sprendimu nustatytina atsakovo priešieškinyje nurodyta bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarka su nedidelėmis korekcijomis.