- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-02
- Bylos Nr.
- e2S-317-580/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02927-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūra Marija Strumskienė
- Ieškovas
- K. L.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai
- Kategorijos
- 3.1.2.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūra Marija Strumskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 9 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo K. L. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, tikrajai ūkinei bendrijai „Energija“, uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus Sigmos partneris“ dėl žemės sklypo nuomos sutarties modifikavimo ir užstatymo teisių pripažinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovas K. L. ieškiniu prašė:
1.1 pripažinti ieškovo teisę reikalauti modifikuoti 1995-04-07 valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartį Nr. N41/95-1870 tarp atsakovės TŪB „Energija“ ir Vilniaus rajono savivaldybės valdybos, nustatant ieškovą nuomotoju atsakovės Lietuvos Respublikos žemės sklypo daliai 0,0666 ha adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal matininko Jono Rubino parengtą žemės sklypo ortofoto planą dalies, o nuomininką pakeičiant iš Vilniaus rajono savivaldybės valdybos į Lietuvos Respubliką;
1.2 pripažinti, kad ieškovas 2001-07-20 gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sutartimi su atsakove UAB „Vilniaus Sigmos partneris“ perėmė neatlygintiną ir neterminuotą daiktinę teisę – užstatymo teisę „superficies“ statiniui gyvenamajam namui. Ji buvo perėjusi pastarajai pirkimo-pardavimo sandorio su atsakove TŪB „Energija“ metu, kuriai savo ruoštu užstatymo teisę „superficies“ teisė suteikta 1995-04-07 valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartimi Nr. N41/95-1870 tarp jos ir Lietuvos valstybės, atstovaujant Vilniaus rajono savivaldybės valdybai;
1.3 priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad:
2.1 2001-07-20 kartu su buvusia sutuoktine bendros jungtinės nuosavybės teise pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. P1-11942 įgijo nebaigtos statybos statinį-gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), atsakovei Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Statinio pardavėjas nebuvo žemės sklypo savininkas ir neperleido teisių į žemės sklypą, o atsakovė Lietuvos valstybė nesuteikė žemės sklypo naudojimo sąlygos;
Žemesnės instancijos teismas
2.2 ieškovas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021-01-08 sprendimu įgijo statinio-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybę;
2.3 2022-03-24 padavė prašymą Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl rašytinės valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo, perleidžiant žemės nuomos teisę pagal 1995-04-07 nuomos sutartį Nr. N41/95-1870 į žemės sklypo 0,0749 ha dalį iš bankrutavusios TŪB „Energija“ ieškovui. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsisakė duoti sutikimą perleisti nuomos teisę.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 9 d. nutartimi laikė nepaduotu ieškovo K. L. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, TŪB „Energija“, UAB „Vilniaus Sigmos partneris“ dėl žemės sklypo nuomos sutarties modifikavimo ir užstatymo teisių pripažinimo. Nurodė, kad:
3.1 Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022-11-29 nutartimi nustatė ieškovui 10 dienų terminą ieškinio trūkumams pašalinti: 1) patikslinti ieškinio pagrindą ir dalyką; 2) patikslinti byloje dalyvaujančių asmenų sąrašą; 3) primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį;
3.2 ieškovas, šalindamas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022-11-29 nutartimi nustatytus ieškinio trūkumus, neištaisė visų minėta nutartimi nustatytų trūkumų: nenurodė visų byloje dalyvaujančių asmenų – trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų; nesumokėjo reikiamo dydžio žyminio mokesčio; nenurodė tinkamo Lietuvos Respublikos atstovo;
Šalies argumentai
3.3 ieškovas nustatytu terminu nurodytų trūkumų tinkamai nepašalino, todėl ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas ieškovui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Ieškovas K. L. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 9 d. nutartį ir nušalinti Vilniaus regiono apylinkės teismo teisėją Indrę Savkinienę nuo ieškovo K. L. ieškinio priėmimo klausimo sprendimo. Nurodo, kad:
4.1 pasireiškė teisėjos šališkumas, nenoras priimti ieškinį ir iškelti civilinę bylą Lietuvos valstybei, nustatant įstatyme nenumatytus ieškinio trūkumus. Nepagrįstai nustatytas trūkumas, kad nenurodyti visi byloje dalyvaujantys asmenys. Nepagrįstas teiginys, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė šioje civilinėje byloje negali būti Lietuvos Respublikos atstovu. Teisėjos šališkumas pažeidžia teisę į nešališką teismą ir į tinkamą teismo procesą, todėl turi būti nušalinta nuo ieškovo ieškinio priėmimo klausimo išsprendimo;
4.2 ieškinio trūkumų institutas nustatytas baigtiniu sąrašu. Nutartyje konstatuota, kad nurodyti byloje dalyvaujančius trečiuosius asmenis yra ieškovo pareiga. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 47 straipsnio 1 dalį sprendimą dėl įtraukimo į bylą trečiaisiais asmenimis priima teisėjas ieškinio priėmimo stadijoje, o proceso šalis turi tik iniciatyvos teisę, teikiant prašymą;
4.3 nutartyje nurodyta, kad negalima procesinė padėtis – trečiasis suinteresuotas asmuo,. Teismas turi diskrecijos teisę įtraukti būtinus subjektus į bylą, tenkinti arba netenkinti proceso šalių prašymus. Galimų trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, neįvardinimas nėra įstatymo leidėjo nurodytas procesinio dokumento trūkumas dėl ko ieškinys gali būti nepriimtas;
4.4 valstybei civiliniame procese atstovauja Vyriausybė ar jos įgaliota valstybės institucija (įstaiga), įstatymų numatytais atvejais – kita institucija, todėl ieškinio priėmimo klausimo išsprendimui nėra svarbu, kas atstovaus atsakovą. Nenurodytas proceso šalies atstovas pagal pavedimą nėra savarankiškas pagrindas ieškinio trūkumų nustatymui. Atstovus proceso šalys nurodo, jeigu jiems jie yra žinomi. Šiuo atveju atstovas pagal įstatymą yra Lietuvos Respublikos Vyriausybė, o ką ji įgalios atstovauti – ieškovui nėra žinoma;
4.5 nesutinka, kad nesumokėjo trūkstamo žyminio mokesčio. Nutartyje nurodyta, kad pridėtas mokėjimo nurodymas, kuriuo ieškovas atliko įmoką į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, kurios įmokos kodas „5662“. Ieškovas suklydo nurodydamas mokėjimo kodą Valstybinei mokesčių inspekcijai ir vietoj „5660“ nurodė „5662“. Teismas, atsižvelgdamas į aiškią klaidą, turėjo suteikti papildomą terminą trūkumui ištaisyti ir tai neturėjo būti pagrindas nepriimti ieškinio.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
6. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
7. Apeliacijos objektas – Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 9 d. nutartis, kuria ieškinys laikytas nepaduotu, nepašalinus ankstesne nutartimi nurodytų trūkumų.
Faktinės bylos aplinkybės
8. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022-11-29 nutartimi nustatė ieškovui 10 dienų terminą, skaičiuojamą nuo minėtos nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos, ieškinio trūkumams pašalinti, o būtent: 1) patikslinti ieškinio pagrindą ir dalyką; 2) patikslinti byloje dalyvaujančių asmenų sąrašą; 3) primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį.
9. Ieškovas K. L. 2022-12-08 teismui pateikė patikslintą ieškinį bei pašalino nurodytus trūkumus.
Dėl trečiųjų asmenų (ne)įtraukimo, kaip procesinio dokumento trūkumo
10. CPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti. Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).
11. Skundžiama nutartimi teismas pripažino, kad ieškovas nepašalino ieškinio trūkumų, kadangi tinkamai nenurodė trečiųjų asmenų. Atskiruoju skundu ieškovas nurodo, kad teismas turi diskrecijos teisę įtraukti būtinus subjektus į bylą, o galimų trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, neįvardinimas nėra įstatymo leidėjo nurodytas procesinio dokumento trūkumas dėl ko ieškinys gali būti nepriimtas.
12. Nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022-11-29 nutartimi abstrakčiai nurodė ieškovo pareigą patikslinti byloje dalyvaujančių asmenų sąrašą, tinkamai nurodant visus byloje dalyvaujančius bei jiems atstovaujančius asmenis. Teismo nutartyje nėra įvardinti, kokie asmenys papildomai turi būti įtraukti į bylos procesą. Ieškovas patikslintame ieškinyje prašė teismo Vilniaus rajono savivaldybę bei Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos įtraukti trečiaisiais suinteresuotais asmenimis atsakovų pusėje.
13. CPK 47 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog tai, kad asmuo procesiniame dokumente nenurodo visų su bylos nagrinėjimu susijusių suinteresuotų (trečiųjų) asmenų, nelaikytina procesinio dokumento formos ar turinio trūkumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2004; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009). Pagal CPK 225 straipsnio 5 punktą, priėmęs ieškinį teismas prireikus nusprendžia dėl asmenų įtraukimo į bylą dalyvaujančiais byloje asmenimis ir dėl netinkamos šalies pakeitimo tinkama. Tai savo ruoštu reiškia, kad teismas gali, jo manymu, reikalingus asmenis įtraukti kaip suinteresuotus asmenis iki bylos nagrinėjimo teisme, taip pat bylos nagrinėjimo metu.
14. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytais argumentais ir kasacinio teismo praktika, konstatuoja, kad teismas nepagrįstai laikė trečiųjų asmenų neįtraukimą nepašalintu ieškinio trūkumu, kadangi šį klausimą pirmosios instancijos teismas gali spręsti ir savo iniciatyva. Pastebėtina, jog teismas nenurodė, kokių į bylos nagrinėjimą neįtrauktų trečiųjų asmenų teises ir pareigas galėtų paliesti bylos procesas ir rezultatas ir neįvardino, kokių konkrečių asmenų, pažeisdamas teismo nurodymus, ieškovas neįtraukė. Netinkamas asmens procesinio pavadinimo nurodymas yra formalus dalykas ir apskritai negali būti laikomas ieškinio trūkumu.
Dėl tinkamo atsakovo Lietuvos Respublikos atstovo nenurodymo
15. Skundžiama nutartimi teismas pripažino, kad ieškovas nepašalino ieškinio trūkumų, kadangi tinkamai nenurodė Lietuvos Respublikai atstovaujančios institucijos. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad valstybei civiliniame procese atstovauja Vyriausybė ar jos įgaliota valstybės institucija (įstaiga), įstatymų numatytais atvejais – kita institucija, todėl ieškinio priėmimo klausimo išsprendimui nėra svarbu, kas atstovaus atsakovą. Nenurodytas proceso šalies atstovas pagal pavedimą nėra savarankiškas pagrindas ieškinio trūkumų nustatymui. Atstovus proceso šalys nurodo, jeigu jiems yra žinomi atstovai, jeigu teismui yra žinomas atstovas tai jis gali jį įtraukti.
16. Pirmosios instancijos teismas 2022-11-29 nutartyje nurodė, kad ieškovas turi nurodyti Lietuvos Respublikai atstovaujančią instituciją bei BTŪB „Energija“ atstovaujančiai bankroto administratorių. Nustatytas trūkumas pripažintas nepašalintu skundžiama nutartimi, ieškovui nenurodžius tinkamo Lietuvos Respublikos atstovo, bei pažymėjus, kad Vyriausybė negali būti tinkamu atstovu.
17. Pagal CPK 51 straipsnio 4 dalį, valstybei civiliniame procese atstovauja Vyriausybė ar jos įgaliota valstybės institucija (įstaiga), įstatymų numatytais atvejais – kita institucija. Vyriausybei civiliniame procese atstovauja jos įgaliota valstybės institucija (įstaiga). Valstybei civiliniame procese taip pat gali atstovauti atstovai pagal pavedimą. Subjektai, atstovaujantys valstybę ir Vyriausybę teismuose, yra nustatyti Vyriausybės 2014-09-29 nutarimu Nr. 1054 „Dėl valstybės ir Vyriausybės atstovo teismuose nustatymo“.
18. Sutiktina su apelianto argumentu, kad teismas gali savo iniciatyva įtraukti atsakovo atstovą. Patikslintame ieškinyje ieškovas nurodė, kad atsakovės Lietuvos Respublikos atstovas pagal įstatymą yra Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Pažymėtina, jog CPK 225 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad priėmęs ieškinį, teismas prireikus nusprendžia dėl asmenų įtraukimo į bylą dalyvaujančiais asmenimis ir dėl netinkamos šalies pakeitimo tinkama, atlieka kitus veiksmus, kurie teismo manymu, reikalingi tinkamai išnagrinėti teismo posėdyje. Taigi, nustatęs, kad ieškovas nurodo netinkamą Lietuvos Respublikos atstovą, teismas, priėmęs ieškinį, gali savo iniciatyva pakeisti atstovą. Nagrinėjamu atveju teismas skundžiamoje nutartyje nepateikė jokių argumentų, kodėl Vyriausybė negali būti atsakovo Lietuvos Respublikos atstovu.
19. Vyriausybės 2014-09-29 nutarimo Nr. 1054 „Dėl valstybės ir Vyriausybės atstovo teismuose nustatymo“ 3.14 punkte nustatyta, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atstovauja bylose dėl įstatymais šios institucijos kompetencijai priskirtų sprendimų, susijusių su valstybinės žemės perleidimu, nuoma, perdavimu naudotis neatlygintinai ar kitų šios institucijos sprendimų žemės tvarkymo ir administravimo srityje, priimtų pažeidžiant įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus, panaikinimo. Pagal dėstomą faktinį ieškinio pagrindą, manytina, jog ši tarnyba būtų tinkamu Lietuvos Respublikos atstovu byloje. Kitu atveju, pasirenkant atstovą, svarstytinos institucijų kompetencijas ir veiklą apibrėžiančių teisės aktų nuostatos.
Dėl trūkstamo žyminio mokesčio
20. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas nepašalino trūkumų dėl žyminio mokesčio sumokėjimo. Teismas nustatė, kad ieškovas atliko įmoką į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, įmokos kodas „5662“, nurodė, kad įmokos kodas „5662“ skiriamas išlaidoms, susijusioms su bylos nagrinėjimu, o žyminiam mokesčiui priskirtas įmokos kodas yra „5660“. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad nesutinka su nustatytu nepašalintu ieškinio trūkumu. Nurodo, kad teismas nutartyje patvirtino, jog yra pridėtas mokėjimo nurodymas, kad ieškovas atliko nurodytą įmoką į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, įmokos kodas „5662“. Ieškovas suklydo, nurodydamas mokėjimo kodą ir vietoj „5660“ nurodė „5662“. Mano, kad teismas, atsižvelgdama į aiškią klaidą, turėjo suteikti papildomą terminą trūkumui ištaisyti ir tai neturėjo būti pagrindas nepriimti ieškinio.
21. Nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022-11-29 nutartimi įpareigojo ieškovą primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį ir pateikti teismui žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantį dokumentą. Ieškovas šalindamas trūkumus pateikė patikslintą ieškinį kartu su mokėjimo nurodymu, iš kurio matyti, kad atliko įmoką į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą 37 Eur sumai. Ieškovas nurodydamas mokėjimo kodą Valstybinei mokesčių inspekcijai vietoj „5660“ nurodė „5662“.
22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovui suklydus nurodyti mokėjimo kodą, tačiau esant aiškiai išreikštai valiai dėl trūkumo šalinimo, pirmosios instancijos teismas galėjo nustatyti papildomą terminą ieškinio trūkumams pašalinti, o ne priimti sprendimą nutraukti procesą. Ieškovo padaryta klaida, nurodant įmokos kodą, yra akivaizdi. Pažymėtina, kad pernelyg formalus ir smulkmeniškas trūkumų šalinimo instituto taikymas apriboja asmens teisę į teisminę gynybą ir pažeidžia CPK 7 ir 8 straipsniuose nustatytus proceso koncentracijos ir ekonomiškumo bei kooperacijos (bendradarbiavimo) principus. CPK 8 straipsnis aiškiai nustato, kad teismas, šio kodekso nustatyta tvarka bendradarbiaudamas su dalyvaujančiais byloje asmenimis, imasi priemonių, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta.
23. Atsisakymas priimti ar teismo priimto procesinio dokumento palikimas nenagrinėto vien dėl formalių trūkumų reikštų proceso vilkinimą, o esminiai trūkumai, trukdę ieškinį nagrinėti – ieškinio dalyko ir pagrindo patikslinimas, šiuo atveju yra pašalinti (CPK 115 straipsnio 3 dalis). Byloje esantys apelianto procesiniai dokumentai (ieškinys bei jo patikslinta redakcija) leidžia pakankamai tiksliai apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas.
Dėl teisėjos šališkumo
24. Apeliantas atskiruoju skundu prašo nušalinti Vilniaus regiono apylinkės teismo teisėją Indrę Savkinienę nuo ieškovo K. L. ieškinio priėmimo klausimo sprendimo. Atskirajame skunde nurodo, kad pasireiškė teisėjos šališkumas, nenoras priimti ieškinį ir iškelti civilinę bylą Lietuvos valstybei, nustatant įstatyme nenumatytus ieškinio trūkumus.
25. Teisėjos nušalinimas yra galimas CPK 69 straipsnyje nustatyta tvarka ir nepriklauso apeliacinio teismo nagrinėjamiems klausimams (CPK 320, 338 straipsniai), todėl apeliaciniame procese negali būti sprendžiamas ir tenkinamas.
26. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes bei argumentus, ieškinio trūkumų šalinimo instituto tikslus bei šiuo klausimu suformuotą teismų praktiką, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, susijusias su byloje dalyvaujančių asmenų procesinių dokumentų trūkumų šalinimu, todėl yra pagrindas ieškovo atskirąjį skundą tenkinti iš dalies – panaikinti skundžiamą nutartį ir klausimą dėl ieškinio priėmimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 334–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
ieškovo K. L. atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 9 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.