Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-06-20 · Civilinė byla Nr. 2A-1716-661/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-06-20
Bylos Nr.
2A-1716-661/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alvydas Barkauskas
Atsakovas
E. Ž.
Kategorijos
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2A-1716-661/2013
Procesinis bylos Nr. 2-04-3-01637-2012-1
Procesinio sprendimo kategorijos 121.14; 121.18; 121.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. birželio 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Barkauskas, rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo „Swedbank“, AB apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės (toliau - AB) „Swedbank“ ieškinį atsakovei E. Ž. dėl skolos priteisimo, teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydama iš atsakovės E. Ž. priteisti 1 067,49 Lt skolos, 20,50 procentų sutartines palūkanas už negrąžintą 1 000 Lt dydžio kredito sumą, skaičiuojant nuo 2012-10-03 iki visiško kredito grąžinimo, 5 procentų įstatymines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė ir atsakovė 2008-11-07 pasirašė Vartojimo kredito sutartį Nr. 08-125998-RK (toliau - Kredito sutartis), kurios pagrindu suteikė atsakovei 1 000 Lt dydžio kreditą.

Atsakovei nepateikus atsiliepimo į pareikštą ieškinį pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą už akių.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto 4-asis apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 22 d. sprendimu už akių ieškinį patenkino iš dalies. Pirmosios instancijos teismas nusprendė: priteisti iš atsakovės E. Ž. ieškovui akcinei bendrovei „Swedbank“ AB - 1 067,49 Lt (vieną tūkstantį šešiasdešimt septynis litus 49 ct) skolos; 20,50 procentų metines palūkanas nuo negrąžintos 1 000 Lt (vieno tūkstančio litų) kredito sumos nuo 2012-10-03 iki visiško kredito grąžinimo bankui dienos; - 71 Lt (septyniasdešimt vieną litą) bylinėjimosi išlaidų. Atmesti reikalavimą dėl 5 (penkių) procentų metinių palūkanų priteisimo. Teismas nurodė, kad reikalavimas dėl įstatyminių 5 proc. dydžio metinių palūkanų iš atsakovo priteisimo atmestinas, kadangi šalys pagal sutartį, kaip nurodo ir pats ieškovas, susitarė dėl kitokio dydžio – didesnių - palūkanų priteisimo, kurios ieškovui ir priteistos (CK 6.37 str. ir 6.210 str. 1 d.). Priteisti antras palūkanas nuo priteistos sumos (tame tarpe ir nuo palūkanų) teismas nemato pagrindo. Tai neatitiktų nei teisingumo, nei sąžiningumo, nei protingumo principų civiliniuose teisiniuose - vartojimo kredito -santykiuose.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodė, kad nesutinka su priimtu sprendimu dalyje, kurioje buvo atmestas reikalavimas dėl 5 (penkių) procentų metinių palūkanų priteisimo ir prašo šią dalį panaikinti ir priimti naują sprendimą ieškinį patenkinti visa apimtimi. Apeliantas nurodė:

1. pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas. Taikomos specialios įstatymo normos, įtvirtintos LR CK Šeštosios knygos XLIII skyriuje. CK 6.37 str., 6.210 str., 6.870 str., 6.872 str., 6.874 str., 6.881 str. ir Lietuvos sutarčių teisės doktrina skiria dvi palūkanų, mokėtinų pagal paskolos (kredito) sutartį, funkcijas – mokėjimo ir kompensavimo funkcijas. Pagal LR CK 6.881 str. 1 d. kredito gavėjas įsipareigoja gautą iš kredito davėjo pinigų sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas. CK 6.872 str. 2 d. nurodoma, kad jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos už naudojimąsi paskolos suma mokamos kas mėnesį, iki paskolos suma nebus grąžinta Taigi, nesant atitinkamo paskolos sutarties šalių susitarimo įstatymas reikalauja, kad palūkanos už naudojimąsi gauta paskolos suma būtų mokamos iki visiško paskolos grąžinimo, nepriklausomai nuo to, kada turi sueiti arba suėjo paskolos grąžinimo terminas (ar paskolos grąžinimo terminas suėjo šalių susitarimu, ar paskolos grąžinimo terminas suėjo, nes paskolos sutartis buvo nutraukta prieš terminą ir t.t.).

2008 m. lapkričio 7 d. kreditinės mokėjimo kortelės sutarties Nr 08-125998-RK 11.4 punkte šalių yra konkrečiai ir aiškiai sulygta, kad Sutartines palūkanas už naudojimąsi kreditu kredito gavėjas privalo mokėti iki suteikto kredito visiško grąžinimo kredito davėjui. Šios kredito sutarties sąlygos skirtos CK 6.872 str. 2 d. normos dispozityvios dalies taikymo apribojimui, t.y. nurodoma, kad šalys nesusitarė kitaip, todėl palūkanos turi būti mokamos už visą laiką, per kurį kredito suma yra pas kredito gavėją.

CK 6.874 str. 1 d. nustato, kad jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 str. nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų LR CK 6.37 str., mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ką kitą. Ši įstatymo norma nustato, kad skolininkas iš paskolos sutartinių santykių be pareigos mokėti sutartines palūkanas, kaip atlyginimą už naudojimąsi gauta kredito suma, taip pat privalo mokėti papildomas - įstatymines palūkanas, kaip mokestį/sankciją už paskolos sutarties sąlygų pažeidimą. Įstatyminės palūkanos atlieka kompensavimo funkciją, jos mokėtinos nuo to momento, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta iki jos grąžinimo dienos (CK 6.874 str. 1 d.) bei tuo atveju, kai kreditorius kreipiasi į teismą, nuo bylos iškėlimo teisme už priteistą sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (LR CK 6.37 str. 2 d ).

Sprendime padarytas klaidingas išaiškinimas dėl „Svvedbank“, AB reikalavimo priteisti iš Atsakovo Sutartines mokėjimo funkciją ir Įstatymines kompensavimo bei skatinimo funkciją atliekančias palūkanas, vertinant šių palūkanų priteisimą kaip dvigubos atsakomybės taikymą. Sutartiniu palūkanų mokėjimas nėra už piniginės prievolės pažeidimą taikytinos civilinės atsakomybės rūšis, kadangi jos mokamos pagal sudarytą paskolos/kredito sutartį už faktinį naudojimąsi iš kredito davėjo gauta pinigų suma t.y. Sutartinės palūkanos turi būti mokamos kaip prisiimto sutartinio įsipareigojimo vykdymas. Savo ruožtu sutartinė civilinė atsakomybė tai nauja turtinė prievolė, atsirandanti dėl to, kad neįvykdoma arba netinkamai įvykdoma sutartis (CK: 6.245 str. 3 d.). Todėl esamas sutartinis įsipareigojimas mokėti palūkanas ir nauja prievolė, atsiradusi dėl netinkamo sutarties vykdymo, negali būti tapatinami ir priskiriami tai pačiai civilinės atsakomybės kategorijai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra nustatyta. Todėl analizuotini apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai. Apeliaciniame skunde iš esmės keliamas ginčas dėl įstatyminių palūkanų.

CK 6.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanas pagal pinigines prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalys susitarimu. Esant paskolos santykiams mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos nustatytos CK 6.872 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią palūkanų dydį už naudojimąsi paskolos suma ir jų mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Be mokėjimo funkcijos, palūkanos gali būti kaip kompensacija už kreditoriaus patirtus nuostolius, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo piniginę prievolę. CK 6.210 straipsnyje numatytos palūkanos už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą yra palūkanos, kuriomis kompensuojami kreditoriaus nuostoliai, atsiradę piniginės prievolės neįvykdžius laiku. Įstatymų leidėjas preziumuoja, kad tokie nuostoliai atsiranda dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimą (CK 6.260 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis). Tokias įstatymines palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių. Jeigu sutartyje nustatyta, kad palūkanos už naudojimąsi pinigais turi būti mokamos iki visiško skolos grąžinimo, tai, skaičiuojant sutartines palūkanas iki visiško skolos grąžinimo, jos gali atlikti tiek atlyginimo už naudojimąsi pinigais funkcijas, tiek kreditoriaus minimalių nuostolių, atsiradusių skolininkui laiku negrąžinus pinigų, kompensavimo funkciją. Sutarties šalys gali nustatyti skirtingo dydžio palūkanas, priklausomai nuo jų funkcijos. Jeigu sutartyje numatytos palūkanos už naudojimąsi pinigais ir palūkanos už sutartyje nustatytos piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą, tada netaikomos CK 6.210 straipsnyje nustatyto dydžio įstatyminės palūkanos. Teisės turėtojas pasirenka jos gynimo būdą: sutartinį arba sutartinį ir įstatyminį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal AB banko ,,Hansa - LTB” prašymą, bylos Nr. 3K-3-751/2003).

Tais atvejais, kai paskolos gavėjas pažeidžia prievolę laiku grąžinti paskolą, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas arba sutartines palūkanas nuo tos dienos, kurią paskolos suma turėjo būti grąžinta iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita (CK 6.874 straipsnio 1 dalis). Ši norma yra įstatyminė CK 6.37 straipsnio 4 dalies nuostatos, kad palūkanos už palūkanas neskaičiuojamos, išimtis. Bendra pinigų suma, kurią privalo grąžinti paskolos gavėjas, tais atvejais, kai paskola laiku negrąžinta, susideda iš šių sumų: paskolos negrąžinta dalis, palūkanos kaip atlyginimas už naudojimąsi pinigais ir palūkanos, kurios kompensuoja kreditoriaus nuostolius už tolesnį naudojimąsi pinigais po sutarties įvykdymo termino praleidimo. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos vadinamosios procesinės palūkanos, nes jas skolininkas moka už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos apskaičiuojamos nuo pinigų sumos, kurią sudaro negrąžinta paskolos suma ir palūkanos už naudojimąsi pinigais (negautas kreditoriaus pelnas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal AB banko ,,Hansabankas“ pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-572/2005).

2008 m. lapkričio 7 d. kreditinės mokėjimo kortelės sutarties Nr. 08-125998-RK 11.4 punkte šalių yra konkrečiai ir aiškiai sulygta, kad Sutartines palūkanas už naudojimąsi kreditu kredito gavėjas privalo mokėti iki suteikto kredito visiško grąžinimo kredito davėjui. Šios kredito sutarties sąlygos skirtos CK 6.872 str. 2 d. normos dispozityvios dalies taikymo apribojimui, t.y. nurodoma, kad šalys nesusitarė kitaip, todėl palūkanos turi būti mokamos už visą laiką, per kurį kredito suma yra pas kredito gavėją.

Nagrinėjamu atveju ieškovo „Swedbank“, AB reikalavimas iš skolininko, pažeidusio paskolos (kredito) sutartį prisiteisti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas už negrąžintą paskolos sumą ir kompensavimo funkciją atliekančias procesines palūkanas yra teisėtas ir pagrįstas. „Swedbank“, AB šioje byloje pasirinko sutartinį ir įstatyminį savo teisių gynimo būdą, todėl iki visiško paskolų grąžinimo Atsakovė turi mokėti kredito sutartyje nustatytas palūkanas, kaip atlyginimą už naudojimąsi gauta kredito suma, o nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir procesines palūkanas, kaip kompensavimą už sutarties pažeidimą ir paskatinimą kuo greičiau įvykdyti teismo sprendimą.

Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias procesinių palūkanų priteisimą, todėl ši sprendimo dalis turi būti pakeista.

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 144 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Kadangi apelianto skundas tenkintinas, todėl vadovaujantis LR CPK 93 str., 98 str. ieškovui iš atsakovės priteistinos šio patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas,

nutaria:

Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 22 d. sprendimą už akių pakeisti, panaikinti sprendimo dalį, kuria atsisakyta priteisti 5 (penkių) procentų įstatymines palūkanas ir ieškovo ieškinį patenkinti visiškai, sprendimą išdėstant taip:

Priteisti iš atsakovės E. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui akcinei bendrovei „Swedbank“ (juridinio asmens kodas 112029651): 1 067,49 Lt (vieną tūkstantį šešiasdešimt septynis litus 49 ct) skolos; 20,50 procentų metines palūkanas nuo negrąžintos 1 000 Lt (vieno tūkstančio litų) kredito sumos nuo 2012-10-03 iki visiško kredito grąžinimo bankui dienos; 71 Lt (septyniasdešimt vieną litą) bylinėjimosi išlaidų; 5 (penkių) procentų įstatymines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo dienos (2012-10-15) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Priteisti AB „Swedbank“ iš E. Ž. 144,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjas Alvydas Barkauskas