Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2020-03-20 · Civilinė byla Nr. e2YT-8534-1089/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-03-20
Bylos Nr.
e2YT-8534-1089/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-03626-2020-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Linas Virkutis
Pareiškėjas
J. D.
Suinteresuotas asmuo
A. D., Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės „Turto bankas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-8534-1089/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03626-2020-0Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.2. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 20 d.VilniusVilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Virkutis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. D. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys A. D., Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėja J. D. kreipėsi į teismą prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po M. D. mirties atsiradusį palikimą priėmė, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti. Pareiškėja juridinę reikšmę turintį faktą nustatyti prašo siekdama įgyvendinti paveldėjimo teisę.

2. Savo pareiškime pareiškėja nurodo šias faktines aplinkybes:

2.1. Pareiškėja su velioniu M. D. susituokė 1989 m. gegužės 25 d. M. D. mirė 2009 m. birželio 28 d. Iki santuokos sudarymo pareiškėja su sutuoktiniu susilaukė sūnaus A. D.. Būdama santuokoje su M. D., pareiškėja 1990 m. kovo 21 d. su Liaudies švietimo darbuotojų tobulinimosi institutu sudarė sutartį, kuria instutas įsipareigojo dengti kooperatinės gyvenamosios patalpos statybos dalį (toliau – ir Sutartis). 1990 m. birželio 26 d. Vilniaus miesto Liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas išdavė gyvenamosios patalpos orderį Nr. 029962 (toliau – ir Orderis), kurio pagrindu buvo išduotas leidimas apsigyventi bute (duomenys neskelbtini). Nors Orderyje ir Sutartyje nurodoma tik pareiškėja ir būtent jos vardu Nekilnojamojo turto registre įregistruotos nuosavybės teisės į nurodytą butą, akivaizdu, kad butas buvo įgytas pareiškėjai ir M. D. esant santuokoje. Taigi butas buvo įgytas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise.

2.2. Mirus sutuoktiniui, pareiškėja dėl teisinių žinių stokos ir patirto streso, per įstatyme nustatytą terminą nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl M. D. palikimo priėmimo. Tačiau pareiškėja po M. D. mirties visą laiką rūpinosi butu ir valdė jį kaip savą. Taigi pareiškėja M. D. palikimą priėmė, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.

Atsiliepimas

3. Suinteresuotas asmuo A. D. atsiliepime į pareiškimą teigia, kad su pareiškimu sutinka ir prašo jį tenkinti.

4. Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės „Turto bankas“, atsiliepime į pareiškimą prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį, palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

6. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).

7. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

8. Išanalizavus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, nustatyta, kad pareiškėja J. D. nuo 1989 m. gegužės 25 d. buvo sudariusi santuoką su M. D. (ieškinio priedas Nr. 2). Iki santuokos sudarymo pareiškėja ir M. D. susilaukė sūnaus A. D.(ieškinio priedas Nr. 4). M. D. mirė 2009 m. birželio 28 d., būdamas santuokoje su pareiškėja (ieškinio priedai Nr. 1 ir 3). Testamentų registre nėra įregistruotų M. D. testamentų ir jo palikimo priėmimo faktų (ieškinio priedas Nr. 12). Kaip galima spręsti iš byloje pateikto pareiškimo ir suinteresuoto asmens A. D. atsiliepimo turinio, po M. D. mirties nei pareiškėja J. D., nei A. D., nesikreipė į notarą dėl M. D. palikimo priėmimo. Gyventojų registro duomenimis M. D. dukra E. B. mirė dar iki tėvo mirties – 2006 m. liepos 16 d. (valstybės įmonės Registrų centras 2020 m. vasario 12 d. pažyma Nr. GR.4A-272).

9. Vis dėlto, ištyrus byloje pateiktus dokumentus, prieitina prie išvados, kad pareiškėja savo sutuoktinio palikimą priėmė, faktiškai pradėjusi valdyti jam priklausiusį nekilnojamąjį turtą – dalį buto (duomenys neskelbtini) (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Nors nuosavybės teisė į nurodytą nekilnojamąjį turtą Nekilnojamojo turto registre yra registruota tik pareiškėjos vardu ir jau po M. D. mirties, tačiau butas buvo įgytas pareiškėjos ir M. D. santuokos metu. Taigi M. D. iki jo mirties nuosavybės teise priklausė pusė nurodyto turto (Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnis). Prie nurodytų išvadų prieitina, kadangi, visų pirma, būdama santuokoje su M. D., pareiškėja 1990 m. kovo 21 d. su Liaudies švietimo darbuotojų tobulinimosi institutu sudarė sutartį, pagal kurią institutas įsipareigojo dengti kooperatinės gyvenamosios patalpos statybos dalį (ieškinio priedas Nr. 6). Antra, 1990 m. birželio 26 d. Vilniaus miesto Liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas išdavė Gyvenamosios patalpos orderį Nr. 029962, pagal kurį pareiškėjai buvo išduotas leidimas apsigyventi bute (duomenys neskelbtini) (ieškinio priedas Nr. 7). Faktą, kad už nurodytą butą buvo atsiskaityta, pareiškėjai esant santuokoje su M. D., patvirtina 243–osios daugiabučių namų savininkų bendrijos „Gedvydžiai“ 2009 m. rugpjūčio 4 d. pažyma. Pastarosios pagrindu Nekilnojamojo turto registre įregistruota pareiškėjos nuosavybės teisė į butą (ieškinio priedai Nr. 8 ir 9).

10. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai ir Gyventojų registro duomenys patvirtina, kad pareiškėja po sutuoktinio mirties rūpinasi visu nurodytu butu kaip savo, liko gyventi bute, moka su buto išlaikymu susijusius mokesčius, tvarkė su buto valdymu susijusius klausimus (ieškinio priedai Nr. 10 ir 11). Suinteresuoti asmenys nurodytų faktinių aplinkybių neginčija. Paminėti pareiškėjos veiksmai kvalifikuotini kaip patvirtinantys, kad ji priėmė M. D. palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.

11. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos pareiškimas tenkinamas ir nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja J. D. priėmė palikimą, atsiradusį mirus M. D., faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

12. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjai J. D. yra reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos J. D. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties atsiradusį palikimą priėmė, faktiškai pradėdama turtą valdyti.

Juridinio fakto nustatymas yra pagrindas išduoti pareiškėjai J. D. paveldėjimo teisės liudijimą.

Sprendimui įsiteisėjus, jo kopiją išsiųsti Testamentų registrui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Linas Virkutis