Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Jurgio Kiškio ir Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nagrinėjo kaltinamojo J. K. skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 18 d. nutarties, kuria kaltinamajam J. K. kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti pakeista į suėmimą, nustatant suėmimo terminą 3 (trijų) mėnesių laikotarpiui.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Marijampolės rajono apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje J. K. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalyje.Ikiteisminio tyrimo metu Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kazlų Rūdos policijos komisariato tyrėjos 2013 m. spalio 21 d. nutarimu įtariamajam J. K. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.Nagrinėjant bylą teisme, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 18 d. nutartimi kaltinamajam J. K. kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti pakeista į suėmimą, nustatant suėmimo terminą 3 (trijų) mėnesių laikotarpiui. Teismas sprendimą pakeisti kardomąją priemonę motyvavo tuo, kad viso bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis stengėsi vilkinti bylos nagrinėjimą, paskutinio posėdžio metu netinkamu elgesiu nutraukė teismo posėdį. Be to, kaltinamasis bylos nagrinėjimo metu įtariamas padaręs naują nusikalstamą veiką – smurtavo prieš sutuoktinę, taip pat kaltinamąją šioje byloje R. K.. Teismas sprendė, jog kaltinamasis vengia atsakomybės, vilkina procesą, taigi kardomąja priemone rašytiniu pasižadėjimu neišvykti nėra pasiekiami kardomosios priemonės tikslai. Tam, kad būtų užtikrintas kaltinamojo dalyvavimas procese ir netrukdomas baudžiamosios bylos teisminis nagrinėjimas, atimta bet kokia galimybė vilkinti procesą, kardomoji priemonė pakeista į suėmimą. Skunde kaltinamasis J. K. prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 18 d. nutartį, kuria švelnesnė kardomoji priemonė pakeista į griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą, panaikinti, kadangi teismo motyvai negalėjo būti pagrindas paskirti jam pačią griežčiausią kardomąją priemonę.Skunde nurodoma, kad tikrinti ar medicininiai dokumentai, kuriuos yra pateikęs J. K., pateisindamas neatvykimus į teismo posėdžius, atitinka teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimus, nėra jo pareiga. Kaltinamasis yra eilinis pilietis, neturintis nei gebėjimų, nei galimybių tikrinti, ar išduodami medicininiai dokumentai bei jų turinys atitinka tokio pobūdžio dokumentams keliamus reikalavimus. Kaltinamasis dėl sveikatos problemų kreipdavosi į medicinos darbuotoją, kuris, konstatavęs susirgimą, išduodavo atitinkamos formos pažymą, kuri būdavo pateikiama teismui. Nei vieno teismo posėdžio, į kurį kaltinamasis yra neatvykęs, nebuvo dėl nepateisinamos priežasties ar nepateikus neatvykimą pateisinančio dokumento. Į visus posėdžius, kuriuos atvykti kliūčių nebūdavo, kaltinamasis atvyko ir juose dalyvavo. Todėl teismo nurodytas motyvas, jog kaltinamasis stengėsi vilkinti bylos nagrinėjimą, yra visiškai nepagrįstas. Vienintelis atvejis, kai bylos nagrinėjimas buvo sutrikdytas dėl nepateisinamos priežasties, tai 2017 m. sausio 18 d. posėdis, kuomet kaltinamajam buvo nustatytas neblaivumas, dėl to teismas buvo priverstas daryti pertrauką. Tačiau vienetinis atvejis tikrai negali būti traktuojamas kaip sistemingas siekis vilkinti teisminį bylos nagrinėjimą, dėl ko ir paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, yra neadekvati.Skunde taip pat nurodoma, kad tai, jog paskirtas apribojimas bendrauti su sutuoktine, nereiškia, jog kaltinamasis negali bendrauti su dviem savo vaikais. Kaltinamasis palaiko ryšius su vaikais, nuolatos bendrauja, padeda finansiškai juos išlaikyti. Šiuo metu paskyrus kaltinamajam suėmimą, bet kokie ryšiai su vaikais yra nutrūkę, nėra galimybės nei matytis, nei bendrauti, nei padėti jiems finansiškai. Be to, teisminis bylos nagrinėjimas jau yra pradėtas, byla nėra didelės apimties, todėl tikėtina, kad ji bus išnagrinėta artimiausiu metu. Posėdis byloje paskirtas 2017m. sausio mėn. pabaigoje, todėl manytina, kad išnagrinėjus bylą nebus trukdžių toliau bendrauti jei ne su sutuoktine, tai bent su vaikais.Kaltinamasis nurodo, kad pačios griežčiausios kardomosios priemonės taikymas turi būti vertinamas kaip Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio, taip pat Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 5 straipsnio nuostatų, įtvirtinančių asmens teisę į laisvę ir saugumą bei numatančių teisę į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką arba teisę būti paleistam proceso metu, pažeidimas. Šiuo atveju, manytina, kardomųjų priemonių tikslai gali būti pasiekti ir netaikant kaltinamojo atžvilgiu pačios griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo, o gali būti pasiekiami ir švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, kas užtikrintų jo dalyvavimą procese ir nesudarytų pagrindo jo vilkinti.Teismo posėdžio metu prokurorė prašė kaltinamojo skundą atmesti. Kaltinamojo J. K. skundas tenkinamas.Išnagrinėjus kaltinamojo gynėjo skundą, susipažinus su teismui pateikta medžiaga, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas, pakeisdamas kaltinamajam J. K. taikytą švelnesnę kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti į pačią griežčiausią – suėmimą, netinkamai vertino nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančias aplinkybes, reikšmingas keičiant švelnesnę kardomąją priemonę griežtesne, netinkamai taikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatas, dėl to Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 18 d. nutartis naikintina.BPK 121 straipsnyje nurodytos kardomųjų priemonių skyrimo bendrosios nuostatos. Šio straipsnio 4 dalyje teigiama, jog prokuroras, teisėjas ar teismas, spręsdamas, ar reikia skirti kardomąją priemonę, ir parinkdamas jos rūšį, turi atsižvelgti į kaltinamojo nusikalstamos veikos sunkumą, kaltinamojo asmenybę, į tai, ar jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą ar kitokį legalų pragyvenimo šaltinį, į kaltinamojo amžių, sveikatos būklę, šeiminę padėtį ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės sprendžiant dėl kardomosios priemonės. Griežčiausia kardomoji priemonė suėmimas gali būti skiriamas esant suėmimo skyrimo sąlygoms ir bent vienam iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų. Pagal BPK 119 straipsnį, suėmimas, kaip ir kitos kardomosios priemonės, skiriamas siekiant užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje suformuoti keturi pagrindiniai reikšmingi ir pakankami besitęsiančio suėmimo pagrindai: pavojus, kad kaltinamasis gali neatvykti į teismą; kad, būdamas laisvas, gali trukdyti vykdyti teisingumą; kad gali padaryti naujų nusikaltimų; kad gali sutrikdyti viešąją tvarką. Įvertinti, ar sprendimui dėl suėmimo priimti buvo pateikta pakankamai įrodymų, pirmiausia turi nacionaliniai teismai. Suėmimo ir jo termino pagrindai turi būti reikšmingi ir pakankami, bet ne bendri ir abstraktūs, o teismo sprendimai šiais klausimais turi būti išsamiai motyvuoti ir pagrįsti konkrečiais su bylos aplinkybėmis susijusiais argumentais. Skirdamas suėmimą, teismas turi apsvarstyti visus argumentus už ir prieš asmens laisvės suvaržymą bei suimti asmenį tik įsitikinęs, kad tai būtina viešajam interesui apsaugoti. Kardomosios priemonės, o ypač griežčiausios – suėmimo – skyrimas reiškia asmens kons­ti­tucinių teisių suvaržymą, todėl kiekvienu atveju turi būti sprendžiamas klausimas, ar būtina taikyti tokią priemonę. Teismas, spręsdamas kardomosios priemonės parinkimo klausimą, privalo atsižvelgti į inkriminuojamo nusikaltimo sunkumą, kaltinamojo asmenybę, jam gresiančią bausmę ir kitas aplinkybes (BPK 121 straipsnio 4 dalis) ir laikytis proporcingumo principo (BPK 11 straipsnis). Proporcingumo principo laikymasis baudžiamajame procese reiškia pareigą priimant kiekvieną sprendimą, susijusį su žmogaus teisių suvaržymu, kruopščiai tikrinti, ar toks suvaržymas nebus per griežtas, tai yra ar tikslai, kurių siekiant buvo nuspręsta taikyti tą suvaržymo priemonę, negali būti pasiekti ir taikant švelnesnes priemones, ar rezultatas bus pakankamai reikšmingas palyginus su suvaržymais, kuriuos turės patirti asmuo, ar kardomosios priemonės griežtumas nepranoks gresiančios bausmės, kas neatitiktų teisingumo principo. Skundą nagrinėjantis teismas nustatė, kad apylinkės teismas, skirdamas griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą, nenurodė konkrečių BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų suėmimo pagrindų, nors privalėjo tai padaryti. Tačiau iš nutarties motyvų galima suprasti, kad suėmimas kaltinamajam J. K. galimai paskirtas dviem pagrindais – kaltinamasis trukdys procesui ir darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktas).Vadovaujantis BPK 139 straipsnio 1 dalimi, kardomoji priemonė pakeičiame griežtesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės. Vadovaujantis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis, prie aplinkybių, suteikiančių pagrindą svarstyti klausimą dėl švelnesnės kardomosios priemonės ir (ar) jų komplekso pakeitimo į griežtesnę, priskiriamas paskirtų kardomųjų priemonių nustatytų sąlygų nesilaikymas, vengimas teismo ar kitoks trukdymas nagrinėti bylą. Atkreiptinas dėmesys ir į BPK 136 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą imperatyvą, kuria kaltinamajam, pažeidusiam jo atžvilgiu taikomą rašytinį pasižadėjimą neišvykti, gali būti skiriama griežtesnė kardomoji priemonė. BPK 122 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis trukdys procesui, suėmimas gali būti paskirtas, jei yra duomenų, jog kaltinamasis pats ar per kitus asmenis gali bandyti: 1) paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus įtariamuosius, kaltinamuosius ar nuteistuosius; 2) sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme. Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių BPK 122 straipsnio 3 dalyje nustatytų būtinųjų sąlygų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog kaltinamasis trukdys procesui. Teismas, skirdamas griežčiausią kardomąją priemonę, nurodo, jog kaltinamasis vilkina procesą. Tačiau proceso vilkinimas baudžiamojo proceso įstatyme nenumatytas kaip pagrindas asmeniui skirti suėmimą, o baigtinis suėmimo skyrimo sąlygų sąrašas yra nustatytas BPK 122 straipsnyje. Aukštesnysis teismas sutinka su skundo argumentais, kad vien tai, jog kaltinamojo pateikti medicininiai dokumentai buvo išduoti pažeidžiant nustatytas procedūras, savaime nesuponuoja išvados, jog tą sąlygojo kaltinamojo veiksmai. Juo labiau, kad nėra duomenų, kad medicininės pažymos išduotos nepagrįstai. Konstatuojama, kad nepagrįstas teismo nutartyje nurodytas argumentas, kad viso bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis stengėsi vilkinti bylos nagrinėjimą, vilkina procesą, vengia atsakomybės. Teismas nutartyje taip pat nurodo, kad kaltinamasis į vieną iš teismo posėdžių atvyko neblaivus, tuo sutrukdė nagrinėti bylą. Tačiau pažymėtina, kad kaltinamasis, kuris nepaisydamas teisiamojo posėdžio pirmininko įspėjimo vėl pažeidžia posėdžio tvarką ar parodo nepagarbą teismui, teismo nutartimi gali būti laikinai arba visam laikui pašalintas iš posėdžių salės (BPK 259 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjimo teisme dalyviai ar nedalyvaujantys byloje asmenys, kurie nepaklūsta teismui arba teisiamojo posėdžio pirmininko sprendimui juos nušalinti nuo bylos nagrinėjimo arba pašalinti iš posėdžių salės, arba nors ir paklūsta, tačiau tai daro triukšmaudami ar rodydami kitokią nepagarbą teismui, gali būti tuoj pat nubausti bauda arba areštu remiantis šio Kodekso 163 straipsniu (BPK 259 straipsnio 4 dalis). Baudžiamojo proceso įstatymas nenumato, kad teismo posėdžio tvarką pažeidusiam kaltinamajam gali būti paskiriama griežtesnė kardomoji priemonė. Pažymėtina ir tai, kad siekiant užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, jo atžvilgiu gali būti taikoma ir procesinė prievartos priemonė – atvesdinimas, numatyta BPK 142 straipsnyje, nekeičiant jam taikomos kardomosios priemonės pačia griežčiausia – suėmimu. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes konstatuojama, kad kaltinamajam J. K. BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu suėmimas negali būti skiriamas.BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis darys naujus nusikaltimus, suėmimas gali būti paskirtas, jei yra duomenų, jog asmuo kaltinamas padaręs vieną arba kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus, gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Remiantis teismų praktika, pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis J. K. anksčiau neteistas. Teismas nurodo, kad kaltinamasis bylos nagrinėjimo metu įtariamas padaręs naują nusikalstamą veiką – smurtavo prieš sutuoktinę. Tačiau nusikalstama veika, numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje, nėra priskiriamas prie sunkių, labai sunkių ar kitų BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų. Byloje taip pat nėra jokių duomenų apie kaltinamojo J. K. atžvilgiu pradėtus kitus ikiteisminius tyrimus, kurie leistų daryti išvadą, jog kaltinamasis yra linkęs nusikalsti, nepaklusti visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms. Atsižvelgiant į nustatytų aplinkybių visumą, aukštesnysis teismas daro išvadą, jog nagrinėjamuoju atveju neegzistuoja ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas suėmimo pagrindas, kadangi nėra pagrįsto manymo, jog kaltinamasis J. K. darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.Skundą nagrinėjančiam teismui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, patvirtinančių, kad kaltinamasis nagrinėjamu atveju būtų pažeidęs jam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti, sąlygas. Konstatavus, kad kaltinamasis J. K. nepažeidė jam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti sąlygų, piktybiškai teismo nevengė, darytina išvada, jog apylinkės teismas kaltinamajam taikytą švelnesnę kardomąją priemonę pakeitė iš karto į pačią griežčiausią – suėmimą, nesant tam pakankamo pagrindo. Aukštesnysis teismas taip pat pažymi, kad BPK 122 straipsnio 7 dalis numato, jog suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Konstatuojama, kad šiuo atveju teismas tik lakoniškai ir nemotyvuotai nurodo, jog duomenų, kad kardomųjų priemonių tikslai galėtų būti pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, nėra. Teismo nutartyje nepateikta faktinių aplinkybių ir motyvų, kurie patvirtintų, jog kaltinamajam negali būti skiriamos švelnesnės kardomosios priemonės, siekiant BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, taigi tuo nebuvo įvykdytas BPK 125 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytas reikalavimas.Atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes, aukštesnysis teis­mas sprendžia, kad kaltinamajam J. K. suė­mi­mą teismas paskyrė nepagrįstai, šioje baudžiamosios bylos nagrinėjimo stadijoje BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pa­siek­ti paskyrus kaltinamajam ir švel­nesnes kardomąsias priemo­nes. Todėl kaltinamojo J. K. skundas tenkinamas, o Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 18 d. nutartis naikinama.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

Kaltinamojo J. K. skundą tenkinti.

Panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 18 d. nutartį, kuria kaltinamajam J. K. kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti pakeista į suėmimą ir nustatytas 3 (trijų) mėnesių suėmimo terminas.

Kaltinamąjį J. K. iš suėmimo nedelsiant paleisti į laisvę.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.