- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-02
- Bylos Nr.
- ATP-884-493/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-05015-2015-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Arūnas Paštuolis
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Arūnas Paštuolis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 20 d. nutarimo A. A. administracinių teisės pažeidimų byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 20 d. nutarimu A. A. pripažintas kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 123 straipsnio 1 dalyje, 123 straipsnio 5 dalyje, 130² straipsnyje, ir nubaustas subendrinta administracine nuobauda – 1230 (vieno tūkstančio dviejų šimtų trisdešimties) Eur bauda be transporto priemonės konfiskavimo.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkas skundžia Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 20 d. nutarimą ir prašo jį pakeisti – paskirti A. A. papildomą nuobaudą – automobilio „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio R. V., konfiskavimą. Pareiškėjas nurodo manantis, kad Kauno apylinkės teismas netinkamai pritaikė įstatymo normą, neatsižvelgė į pažeidėjo asmenybę, kitus jį charakterizuojančius duomenis ir skirdamas nuobaudą įvertino ne visas nuobaudos individualizavimui reikšmingas aplinkybes. A. A. linkęs savo teisei priešingu veikimu pažeisti įstatymų nustatą tvarką, moralės bei elgesio normas. Praeityje jis trauktas administracinėn atsakomybėn už administracinės teisės pažeidimus, be to, vienerių metų laikotarpyje padarė tą patį šiurkštų pažeidimą. Pareiškėjo manymu, skiriant nuobaudą, teismas privalomai turėjo atsižvelgti ir į tai, jog A. A., būdamas pradedantysis vairuotojas, KET pažeidimą padaro jau 5 kartą. Vertinant A. A. praeityje padarytus pažeidimus, pažymėtina ir vertintina tai, jog teisės vairuoti transporto priemones jis netenka jau trečią kartą.
Apeliantas atkreipia dėmesį ir į vieną vertinamųjų kriterijų individualizuojant nuobaudą, o būtent, kad A. A. praeityje yra padaręs apysunkį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamajame įstatyme. A. A. teigiamai charakterizuojančių duomenų byloje nėra, todėl nėra galimybės vertinti jį, kaip asmenį, kuriam yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnį, neskiriant jam papildomos nuobaudos už padarytą pažeidimą. Pareiškėjas skunde teigia, kad teismo argumentas, jog A. A. įstatyme numatyti nuobaudos tikslai bus pasiekti paskiriant tik piniginę baudą, yra nepagrįsti ir akivaizdžiai prieštarauja byloje esantiems A. A. charakterizuojantiems, kaip teisinės visuomenės narį ir eismo dalyvį, duomenims. Ignoruodamas imperatyvias įstatymo normas, A. A. šiurkščiai jas pažeidė, o teismo argumentas, kad nustatytas neblaivumas tik nežymiai viršijo leistiną, nepagrįstas ir prieštarauja byloje esantiems duomenims. Apeliantas pažymi, kad ATPK 126 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad pradedantiesiems vairuotojams atsakomybė kyla, kai jų apsvaigimas nuo alkoholio viršija 0,0 promilių. Apelianto manymu, A. A. privalėjo elgtis atidžiai ir rūpestingai, įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes, kurios, atsižvelgiant į jį charakterizuojančius duomenis, jam neabejotinai žinomos. Šiuo atveju, transporto priemonės teisėtas valdytojas, nors ir elgėsi atsakingai, tačiau visgi neįvertino visų galimų transporto priemonės panaudojimo pasekmių.
Skunde apeliantas pažymi, kad automobilio savininkas R. V. jam nuosavybės teise priklausantį automobilį buvo palikęs brolio A. V. žinioje. Todėl teismo argumentas, jog A. A. automobilį vairavo be savininko žinios yra nereikšmingas. Šiuo atveju už R. V. nuosavybės teise priklausantį turtą atsakingas buvo A. V.. Pareiškėjo manymu, šioje situacijoje vertintini būtent teisėto automobilio valdytojo, kuris neatsakingai elgėsi su jam patikėtu turtu, neužtikrino, kad turtas nebūtų panaudotas teisei priešingiems tikslams, pažeidžiant kitų asmenų teisę į saugią ir ramią aplinką, veiksmai. Aplinkybė, kad automobilis buvo paliktas atlikti remonto darbus A. A., neatleidžia A. V., kaip turto teisėto valdytojo, nuo įstatyme numatytos pareigos atsakingai elgtis su jam patikėtu turtu. Duomenų, kad A. V. brolio R. V. patikėtas automobilis buvo paimtas ir panaudotas prieš jo valią, nėra, todėl remiantis aukštesnių teismų suformuota praktika, darytina išvada, kad nėra pagrindo administracinį teisės pažeidimą padariusiam asmeniui neskirti nuobaudos – ne jam priklausančio automobilio konfiskavimo.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko apeliacinis skundas netenkintinas.
Ginčo dėl paties pažeidimo fakto nėra ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą pažeidimą. Apeliaciniame skunde keliamas pažeidėjui nepriklausančio automobilio konfiskavimo teisėtumo klausimas, tad byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.
ATPK 26 straipsnyje nustatyta, kad konfiskuoti gali būti tik daiktas ir pajamos, kurie yra pažeidėjo nuosavybė, o tam tikrų administracinių teisės pažeidimų, taip pat ir pažeidimo, numatyto ATPK 130² straipsnyje, padarymo atvejais – ir daiktas bei pajamos, kurie buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas ir kurie buvo gauti administracinio teisės pažeidimo padarymu. Taigi nubaudus asmenį pagal ATPK 130² straipsnį, daiktas, kuris buvo pažeidimo padarymo įrankis, konfiskuojamas, nepriklausomai nuo to, kieno nuosavybė jis yra. Turtas gali būti nekonfiskuotas tik tais atvejais, kai kitiems asmenims pateko be savininko žinios ir dėl pažeidimo nėra turto savininko kaltės arba pažeidžiamas proporcingumo principas tarp padaryto pažeidimo pavojingumo ir sankcijos griežtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-1-2011, 2AT-21-746/2015). Tokiais atvejais teismas, vadovaudamas ATPK 30¹ straipsniu, neskiria įstatyme numatytos sankcijos ar skiria švelnesnę sankciją negu numatyta įstatyme.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, skundžiamo nutarimo turinį ir apeliacinio skundo argumentus, sutinka su apylinkės teismo išvada, kad šiuo atveju papildoma nuobauda – automobilio konfiskavimas – neskirtina, kadangi automobilis pažeidėjo buvo paimtas neteisėtai, be savininko valios ir žinios. R. V., kuriam priklauso automobilis, nurodė, kad išvažiuodamas į užsienį paliko automobilį garaže ir prašė brolio surasti meistrą automobiliui remontuoti. Dėl automobilio tvarkymo į A. A. nesikreipė, nes nenorėjo prisidaryti bėdų. Taigi akivaizdu, kad automobilio savininkas pats neperdavė A. A. savo automobilio ir nebūtų jo A. A. patikėjęs. Pats atsakomybėn traukiamas asmuo taipogi patvirtino, kad automobilį, kurį pataisyti prašė R. V. brolis, paėmė neatsiklausęs. Šios aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą spręsti, kad automobilis, kuriuo naudojantis buvo padaryti administraciniai teisės pažeidimai, A. A. pateko neteisėtai, prieš savininko valią, ir šis nėra už tai atsakingas.
Nors sutiktina su daugeliu apeliacinio skundo argumentų, jog A. A. yra piktybiškas Kelių eismo taisyklių pažeidėjas, o jam taikomos nuobaudos nepasiekia tikslų, tačiau šiuo atveju automobilio, priklausančio kitam asmeniui, konfiskavimas pažeistų automobilio savininko teisę išsaugoti nuosavybę, tapusią šiurkščių administracinių teisės pažeidimų padarymo įrankiu be savininko valios. Pažymėtina, jog administracinė atsakomybė yra individuali atsakomybė ir administracine tvarka atsako tik kaltas asmuo, todėl trečiųjų asmenų teisės neturėtų būti nepagrįstai pažeidžiamos ir suvaržomos skiriant administracinę nuobaudą kaltininkui. Esant šioms aplinkybėms, nagrinėjamoje situacijoje automobilio konfiskavimas būtų akivaizdžiai neproporcinga priemonė administracinės nuobaudos tikslams pasiekti. A. A. paskirta bauda, šiek tiek didesnė nei straipsnio sankcijoje numatyta minimali, tačiau jos padidinti apeliantas neprašo, todėl laikytina, kad su tokia nuobauda sutinka.
Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, darytina išvada, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino visas nuobaudos skyrimui reikšmingas bylos aplinkybes ir teisingai paskyrė A. A. nuobaudą – piniginę baudą. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo tenkinti apeliacinį skundo ir paskirti A. A. papildomą nuobaudą – automobilio, priklausančio R. V., konfiskavimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutarė:
Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 20 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.