Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Snieguolė Bielskienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroro dainiaus Dambrausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-37776-22 surinkta medžiaga, kurioje

V. K., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, įgijęs vidurinį išsilavinimą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuva, anksčiau teistas - teistumas išnykęs, kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. kaltinamasis V. K. mušdamas sukėlė fizinį skausmą artimajam giminaičiui, o būtent:

V. K. 2022 m. spalio 3 d. apie 20 val. 30 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 0,62 promilių neblaivumas), namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia vieną kartą sudavė delnu savo artimajam giminaičiui - motinai I. K., į veidą skruosto srityje, sukeldamas jai fizinį skausmą.

V. K. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d.

2. Kaltinamasis V. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad savo kaltę pripažįsta pilnai. Pranešimą apie įtarimą perskaitė, esmę suprato. Teistas buvo 2003 m., teistumas išnykęs. Gyvena su savo mama I. K. (duomenys neskelbtini), nuosavame name. Abu su mama turi atskirus kambarius, naudojasi bendra virtuve. 2022-10-03 apie 20 val., jau buvo tamsoka, jis parėjo namo su draugu M. K.. Jie buvo pas draugus, ten vartojo alkoholio, dar namo parsinešė alaus porą butelių po 1 litrą. Pasidėjo ant stalo, po stiklinę išgėrė. Jie su M. buvo V. K. kambaryje, o mama buvo savo kambaryje. Mama per savo kambario durų stiklą pamatė, kad jo kambaryje yra M.. Ji iš savo kambario pradėjo šūkauti, kad jis išeitų, paskui atėjo į kambarį ir varė jį žodžiais, kad eitų namo. M. tuo metu jau buvo atsigulęs, ruošėsi nakvoti V. K. kambaryje. V. K. pats jį namo parsivedė, kad girtas eidamas namo patamsyje nepaklystų ir nesušaltų. M. gyvena (duomenys neskelbtini), nuo V. K. namų apie penki kilometrai. Kai mama pradėjo M. varyti iš namų, V. K. susinervino, pradėjo šaukti ant mamos. Mama dėl to išėjo į virtuvę, o jis nuėjo iš paskos, ten toliau abu ginčijosi. Mama iš virtuvės vis šaukė M., kad jis išeitų arba kvies policiją. M. tuo metu buvo V. K. kambaryje, nematė jo su mama. Tada V. K. delnu sudavė mamai per kairį skruostą. Ne tiek sudavė smūgį, kiek pastūmė, kad neitų į jo kambarį. Tada V. K. nuėjo į savo kambarį ir užsidarė duris. Po kiek laiko pamatė, kad į namus atvažiavo policijos ekipažas. Jie užėjo ir į jo kambarį, liepė M. keltis. M. buvo girtas, todėl nesiorientavo, negalėjo paeiti - policijos pareigūnai jį parvežė į namus (duomenys neskelbtini). Policijos pareigūnai patikrino blaivumą, V. K. - nustatė 0,62 promilių. Jį dėl smurto prieš mamą išvežė į Vilniaus areštinę. V. K. labai gailisi, kad sukėlė mamai fizinį skausmą, tikrai to nenorėjo. (b.l. 71-72)

3. Nukentėjusioji I. K. parodė, kad gyvena nuosavame name (duomenys neskelbtini), kartu gyvena jos sūnus V. K., kuris V. dažnai vartoja alkoholinius gėrimus ir atsiveda nepageidaujamų svečių į jos namus. Šių metų spalio 3 d. apie 20.30 val. V. kartu su savo draugu M. K., gyv. (duomenys neskelbtini), kambaryje ir vėl vartojo alkoholinius gėrimus, todėl ji atėjo pas juos į kambarį ir pareikalavo, kad M. atsikeltų iš lovos ir išeitų iš namų. V. labai užpyko ir pradėjo keikti ją įvairiais necenzūriniais žodžiais, dėl ko ji išėjo iš kambario į virtuvę. V. atėjo į virtuvę ir, keikdamas ją necenzūriniais žodžiais, vieną kartą rankos delnu trenkė jai į kairįjį skruostą, sukėlė jai fizinį skausmą. Šį skausmą jaučia ir apklausos metu. Vėliau V. nuėjo į savo kambarį, o I. K. paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir pranešė, kad sūnus jai trenkė. Greitosios medicininės pagalbos jai nereikia, nes ji nepatyrė jokio sužalojimo. Pareiškimo dėl sūnaus V. elgesio rašyti nenori ir pretenzijų jam neturi. Nori, kad sūnus nebesivestų į namus savo draugų ir nevartotų namuose alkoholinių gėrimų. Civilinio ieškinio dėl sūnaus elgesio neteiks, pas medicinos ekspertus nesikreips. Sūnus V. neturi nuosavų namų, todėl ir gyvena pas ją, daugiau gyventi jis neturi kur. Sūnus prieš ją smurtauja nebe pirmą kartą, tačiau į policijos pareigūnus ji nesikreipdavo, nes jo gaila. (b.l. 23-26)

4. Vilniaus apskr. VPK Širvintų r. PK vyriausiojo patrulio Tautvydo Šikšnio tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2022-10-03 20 val. 45 min. iš Vilniaus apskr. VPK OVS gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), neblaivus sūnus sudavė pranešėjai per veidą. Pranešėjos namuose yra taip pat nepageidaujamas sūnaus draugas, kurio negali išprašyti. Nuo GMP atsisakė. Atvykus pasitiko pranešėja I. K., kuri paaiškino, kad jos neblaivus sūnus V. K. žodinio konflikto metu vieną kartą ranka trenkė į veido sritį, taip sukeldamas fizinį skausmą. Konfliktas įvyko todėl, kad į namus V. K. parsivedė draugą M. K., gyv. (duomenys neskelbtini), kuris yra nepageidaujamas. Panaudojus alkoholio kiekio matuoklį Drager Alcotest 6810 ARFM-0445, patikros Nr. 1711571, V. K. nustatytas 0,62 prom. neblaivumas, M. K. 2,16 prom. neblaivumas, I. K. blaivi. M. K. nebuvo apklaustas įvykio vietoje, kadangi teigė, kad jokio konflikto tarp I. K. ir V. K. negirdėjo. Dėl neblaivumo sunkiai orientavosi aplinkoje, nerišliai kalbėjo. (b.l. 75 )

5. Asmens apžiūros protokolas su fotolentele: Ikiteisminiame tyrime dėl smurto artimoje aplinkoje apžiūrėtas nukentėjusiosios I. K., gim. (duomenys neskelbtini), veidas. Apžiūros metu, jokių sužalojimų ar sumušimų nėra. (b.l. 10-12, 13-15)

6. Neblaivumo nustatymas: 2022-10-03 21:08 V. K. 0,62 prom. (b.l. 77).

7. BK 140 straipsnyje nurodytu nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Mušimas ar kitoks smurtavimas gali pasireikšti poveikiu į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Fizinis skausmas negali būti objektyviai užfiksuotas kaip pavyzdžiui nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas, kuriuos gali pagrįsti rašytiniai įrodymai (specialisto išvados, medicininiai dokumentai ir pan.). Tačiau toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą arba turi būti kreipiamasi į medikus pagalbos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2A-5/2014, Nr. 2K-152-693/2016).

8. Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu pabrėžti, kad pagal BK įtvirtintų normų, saugančių asmens sveikatą, sistemą neteisėtas fizinis poveikis bet kokio amžiaus žmogui laikomas nusikalstamu, jei sukelia jam bent fizinį skausmą (BK 140 straipsnis). Fizinio skausmo sukėlimas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui baudžiamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Motyvuojamoji dalis

9. Įvertinus ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuotina, kad kaltinamasis V. K. 2022 m. spalio 3 d. apie 20 val. 30 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 0,62 promilių neblaivumas), namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia vieną kartą sudavė delnu savo artimajam giminaičiui - motinai I. K., į veidą skruosto srityje, sukeldamas jai fizinį skausmą. V. K. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d.

10. Kaltinamasis V. K. neprieštarauja prokuroro priimtam procesiniam sprendimui dėl bylos proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutikdamas su jam siūloma paskirti bausmės rūšimi ir jos trukme (b.l. 84-85).

11. Teismas, priimdamas sprendimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso XXXI skyriuje reglamentuotą bylų nagrinėjimo supaprastinta tvarka procesą, vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje.

12. Svarstant kaltinamojo V. K. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį. Padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis anksčiau teistas vieną kartą, teistumas išnykęs. Turi galiojančią administracinę nuobaudą: 2022-02-18 ANK 484 str. "Alkoholinių gėrimų gėrimas viešosiose vietose arba neblaivaus asmens pasirodymas viešosiose vietose" 2 d. (b.l. 39, 44-48). Kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir nuoširdžiai gailisi, kas lengvina jo atsakomybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltinamasis nedirba (b.l. 88). Įvertinus aptartas aplinkybes, V. K. yra skirtina sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas, paliekant prokuroro siūlomos skirti šios bausmės rūšies trukmę (BK 48 straipsnis).

13. Vadovaujantis LR BK 48 str. laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų. Minėto straipsnio 4, 5 dalyse nustatyta, kad teismas gali asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, skirti įpareigojimus ir draudimus. Taigi, vadovaujantis BK 48 str. 4 d. 2 p., 4 p, 5 d. 4 p., teismas V. K. skiria įpareigojimus ir draudimus: neatlygintinai išdirbti 100 valandų socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis; uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas, kurie darytų teigiamą įtaką jo elgesiui.

14. Kaltinamasis V. K. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

15. Kaltinamasis nuo 2022-10-03 d. 21.05 val. iki 2022-10-04 d. 14.20 val. (b.l.52-54, 56, 57) buvo laikinai sulaikytas, todėl šis laikas įskaitytinas į bausmę. Pagal LR BK 65 str. 1 d. 1p. papunkčio b nuostatas, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

16. Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.

17. Proceso išlaidų baudžiamojoje byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 421 - 422 straipsniais,

nusprendė:

V. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimą.

LR BK 64¹ str., bausmę mažinti 1/3 ir galutinę bausmę skirti laisvės apribojimą 8 mėnesiams, bausmės atlikimo metu paskiriant vykdyti šiuos teismo nustatytus įpareigojimus ir draudimus:

1) neatlygintinai išdirbti 100 valandų socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

2) pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

3) uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Į bausmės laiką įskaityti laikiną sulaikymą nuo 2022-10-03 iki 2022-10-04, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienom.

Baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika dienų) nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.