- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-15
- Bylos Nr.
- 2S-1085-436/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-04060-2014-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arūnas Rudzinskas
- Ieškovas
- D. K.
- Atsakovas
- A. K.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arūnas Rudzinskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės D. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-7618-800/2014 pagal ieškovės D. K. ieškiniu atsakovui A. K. dėl buto atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė 2014-03-04 kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui A. K. dėl buto (duomenys neskelbtini) atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Ieškovė pareiškė alternatyvius reikalavimus dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdo: 1) priteisti jai priklausančią ½ dalį buto atsakovui, o jai iš atsakovo – 58000,00 Lt dydžio kompensaciją, 2) atsakovui priklausančią ½ dalį buto priteisti ieškovei, o atsakovui iš jos – 58000,00 Lt dydžio kompensaciją. Pateikdama ieškinį ieškovė sumokėjo 144,00 Lt dydžio žyminį mokestį, nurodydama, jog ginčas byloje pripažintinas neturtiniu.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. kovo 14 d. nutartimi ieškovei D. K. nustatė 7 (septynių) dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos pašalinti procesinio dokumento trūkumus – sumokėti 1740,00 Lt dydžio žyminį mokestį už pateiktą ieškinį.
Šalies argumentai
Teismas nustatė, kad nors ieškovė ieškinyje nurodo reiškianti ieškinį dėl neturtinio ginčo – atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, tačiau susipažinus su ieškinio reikalavimais, nustatyta, jog ieškinio dalykas yra turtinis – 58000,00 Lt kompensacijos priteisimas ir 58000,00 Lt vertės turto pripažinimas asmenine nuosavybe.
Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė D. K. prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartį panaikinti. Nurodo, kad:
Ieškovė pareiškė teisme ieškinį, prašydama atidalinti tarp jos ir atsakovo A. K. butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), tokiu būdu: priteisti A. K. naudai iš ieškovės D. K. turimą 1/2 anksčiau minėto buto su rūsiu, priteisiant ieškovės D. K. naudai iš atsakovo A. K. 58500 litų kompensaciją. Šis reikalavimas yra neturtinis. Teismo nutartis yra nepagrįsta, kadangi teismas nesivadovavo analogiška Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-09-28 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2010, kurioje konstatuota, kad „reikalavimas dėl atidalijimo iš bendro turto yra reikalavimas, kuriuo įgyvendinama jau turima nuosavybės teisė į dalį bendrosios nuosavybės teise valdomo turto (turimą nuosavybę bendrojoje dalinėje nuosavybėje), pakeičiant bendrąją dalinę nuosavybę į asmeninę. Reikalavimu dėl atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės neprašoma daugiau nei priklauso bendraturčiui, t. y. šiuo reikalavimu siekiama vien transformuoti bendrąją dalinę į asmeninę nuosavybę. Kadangi šiuo atveju neprašoma ko nors priteisti, nereikalaujama kokios nors papildomos turtinės naudos, įkainuoti tokio teisinio veiksmo CPK 85 straipsnio prasme negalima, todėl toks šalių ginčas, nors tam tikra prasme ir susijęs su turtu, pripažintinas neturtiniu. Dėl to už jį mokėtinas CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytas žyminis mokestis.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str.).
Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Apeliacine tvarka sprendžiama dėl ginčo pobūdžio ir žyminio mokesčio už ieškinį.
Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą turtiniai (įkainojamieji) ieškiniai apmokestinami proporciniu žyminiu mokesčiu, kurio dydis nustatomas procentine išraiška nuo ieškinio ar kitokio reikalavimo sumos. Neturtiniai (neįkainojamieji) ieškiniai apmokestinami paprastuoju žyminiu mokesčiu, kuris išreiškiamas tikslia pinigų suma, nepriklausomai nuo ginčo dalyko vertės (CPK 80 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, kad paprastasis žyminis mokestis nustatomas bylose, kuriose pareiškiami neturtinio pobūdžio ieškiniai, taip pat ieškiniai, kurie negali būti įkainoti, arba kai reikalavimą įvertinti pinigais sudėtinga arba iš viso neįmanoma, todėl neturtiniais paprastai pripažįstami ieškiniai dėl pripažinimo ir teisinių santykių modifikavimo, kurie pareikšti ne dėl turto priteisimo ar neturi tiesioginio ryšio su kokiu nors konkrečiu turtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras v. Vilniaus apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr.3K-3-381/2008; 2009 m. liepos 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. J. v. R. V., bylos Nr. 3K-3-334/2009; 2011 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. K. v. E. A., G. A., bylos Nr. 3K-3-264/2011; kt.).
Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad viena žyminio mokesčio funkcijų – nepagrįstų ieškinio reikalavimų reiškimo prevencija, skatinant bylos dalyvius atsakingai reikšti reikalavimus kitai šaliai, įvertinti jų pagrįstumą, savo teisių į ginčo objektą realumą. Šaliai pareiškus pagrįsto dydžio reikalavimą, teismas, patenkinęs jį, šaliai grąžina jos sumokėtą žyminį mokestį, todėl tokiu atveju ji nepatiria nuostolių (CPK 93 straipsnis). Turtinį (įkainojamą) ieškinį dėl kokių nors priežasčių kvalifikuojant neturtiniu (neįkainojamu) ir dėl to neapmokestinant proporciniu žyminiu mokesčiu, nelieka tokio mokesčio sukuriamos paskatos šaliai atidžiai įvertinti reiškiamų reikalavimų turinį, sudaromos prielaidos reikšti nepasvertus, nepagrįsto dydžio turtinius reikalavimus. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad, siekiant užtikrinti šios žyminio mokesčio funkcijos veiksmingumą, būtina laikytis pirmiau išdėstytų įstatymo nuostatų, pagal kurias už pareikštą reikalavimą priteisti tam tikrą pinigų sumą mokėtinas pagal šią sumą apskaičiuotas proporcinis žyminis mokestis. Atitinkamai tais atvejais, kai byloje dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ginčas yra kilęs dėl už nuosavybės dalį priteistinos piniginės kompensacijos dydžio, reikalavimas priteisti tam tikrą pinigų sumą, ją padidinti arba sumažinti, kaip aiškiai apibrėžiamas konkrečia pinigų suma, turi būti įkainojamas ir apmokestinamas proporciniu žyminiu mokesčiu. Ginčas dėl kompensacijos už bendrosios nuosavybės teise priklausančios nuosavybės dalį akivaizdžiai yra ginčas dėl turto, o reikalavimas priteisti tokią kompensaciją gali būti įkainotas, todėl žyminis mokestis turi būti apskaičiuojamas vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2012).
Atsižvelgdamas į šiuos kasacinio teismo išaiškinimus, apeliacinės instancijos teismas nesiremia apeliantės nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje V. T. A. R. T. ir kt., bylos Nr. 3K-3-362/2010, kuria buvo sprendžiami buvusių sutuoktinių turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės klausimai, kadangi ji nelaikytina precedentu, nustatant žyminio mokesčio dydį tuo atveju, kai pareiškiamas reikalavimas atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ne natūra, o priteisiant vienam iš bendraturčių piniginę kompensaciją už nuosavybės teise priklausančios nuosavybės dalį.
Nustatytos aplinkybės, apeliacinės instancijos teismui leidžia pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi nustatydamas ieškovei terminą už ieškinį sumokėti CPK 80 str. 1 d. nustatyto dydžio žyminį mokestį, nepažeidė civilinio proceso kodekso normų ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartį palikti nepakeistą.