Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2024-09-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1887-961/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-09-23
Bylos Nr.
1-1887-961/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-42196-2023-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ilona Mateikienė
Nukentėjusysis
A. O.
Kaltinamasis
M. B.
Advokatai
Alfredas Sokolovskis, Vladislavas Latušinskis, Vaidas Milius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1887-961/2024 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42196-2023-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.3.; 1.2.25.4.2.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. rugsėjo 23 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė,sekretoriaujant Tomai Daučiūnaitei,dalyvaujant prokurorams Linui Gružui, Artūrui Survilai,

nukentėjusiajai A. O., jos įgaliotajam atstovui advokatui Alfredui Sokolovskiui (Alfred Sokolovski),

kaltinamajam M. B., jo gynėjui advokatui Vladislavui Latušinskiui (Vladislav Latušinskij),

civilinio atsakovo draudimo kompanijos AAS „BTA Baltic Insurance Company“ įgaliotajam atstovui V.M.,

viešajame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 281 straipsnio 5 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. B. vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus, šiomis aplinkybėmis:

jis 2023 m. lapkričio 2 d. apie 14.53 val. (duomenys neskelbtini), daugiabučių gyvenamųjų namų kieme, (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), vairuodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausantį automobilį „Scania L280“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau ir – KET) 9 punkto reikalavimus, numatančius, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti, 101 punkto reikalavimą, numatantį, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, 27 punkto reikalavimą, numatantį, kad vairuotojas visais atvejais privalo duoti kelią pėsčiajam važiuodamas atbulas, 175 punkto reikalavimą, numatantį, kad gyvenamojoje zonoje pėstieji turi pirmumo teisę prieš transporto priemones, ir 178 punkto reikalavimą, kad skyriaus „Eismas gyvenamojoje zonoje“ reikalavimai taip pat taikomi daugiabučių gyvenamųjų namų kiemuose, t. y. prieš pradėdamas važiuoti atbulas, buvo neatidus bei neatsargus, neįsitikino, kad važiuoti atbulai yra saugu, nepastebėjo bei nedavė kelio daugiabučių gyvenamųjų namų kieme kelio važiuojamąja dalimi ėjusiai pėsčiajai I. L., gim. (duomenys neskelbtini) m., automobilio galine dalimi ją partrenkė, nukritus pėsčiajai, galiniu dešinės pusės ratu užvažiavo ant jos bei ją pervažiavo. I. L. nuo patirtų kūno sužalojimų mirė įvykio vietoje.

Teisiamojo posėdžio metu M. B. savo kaltę pripažino ir parodė, kad šiukšliavežės vairuotojo darbą dirbo 4 mėnesius. 2023 m. lapkričio 2 d. dirbo nuo 4 valandos ryto, darbo pabaigoje buvo likęs paskutinis adresas. Buvo pirmoji darbo diena po išeiginių, pavargęs nebuvo. Važiavo su pagalbiniu darbuotoju, jis (kaltinamasis) vairavo. Viskas įvyko apie 14.00 val. Įvažiavus į kiemą reikėjo važiuoti atbulomis, o kiemas neturi šaligatvio. Žmonės vaikšto ten pat, kur važiuoja mašinos. Važiavo atbulas, buvo posūkis, veidrodėliuose nieko nesimatė, tad ramiai važiavo. Jam į veidą švietė saulė, galimai tai sutrukdė pamatyti nukentėjusiąją, taip pat buvo daug medžių ir krūmų. Važiavo lėtai, bet kai išsilygino, kolega staiga sušuko, kad buvo pervažiuotas žmogus. Sustabdė mašiną, nuėjo pažiūrėti, pamatęs vaizdą mėgino kviesti greitąją pagalbą, bet dėl streso negalėjo surinkti numerio, tad prašė padėti kolegos. Gelbėtojai atvažiavo iškart. Po to jau prastai ką nors atsimena. Buvo greitoji, jis rašė parodymus. Jis manevruodamas veidrodėliuose nematė jokio žmogaus, negali patikėti, kad taip atsitiko. Jei būtų ką nors pamatęs, būtų padaręs viską, kas reikia. Jo pragyvenimo šaltinis – specialiojo transporto vairavimas. Labai atsiprašo nukentėjusiųjų, gailisi dėl to, kas įvyko. Tai didelė tragedija tiek jam, tiek jiems. Prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo M. B. padaryta nusikalstama veika, be jo paties prisipažinimo, įrodyta ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka ištirtais byloje esančiais rašytiniais įrodymais.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip įtariamasis M. B. savo kaltę pripažino pilnai ir parodė, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonėje vairuotoju, vairavo šiukšliavežį šiukšlių surinkimo metu. 2023 m. lapkričio 2 d., apie 14.00 val., dirbant kartu su V. N., (duomenys neskelbtini), su šiukšliavežiu „Scania L280“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įvažiavo į (duomenys neskelbtini) namo kiemą surinkti šiukšles iš šiukšlių konteinerių, kurie stovi prie (duomenys neskelbtini) namo. Kelias, vedantis link minėtų šiukšlių konteinerių, yra siauras, esantis palei sujungtus daugiabučius. Važiavo atbulas 10-15 km/val. greičiu. Važiuodamas atbulas nuolat žiūrėjo į kairės ir dešinės galinio vaizdo veidrodėlius, taip pat į monitorių, kuris rodo šiukšliavežio galinį vaizdą. Pažymi, kad minėta diena buvo saulėta, galinio vaizdo veidrodėliuose ir monitoriuje matėsi saulės atspindys. Šalikelėje augo krūmai ir medžiai, kurie užstojo dalį vaizdo. Važiuodamas atbulomis jokių kliūčių, įskaitant ir pėsčiuosius, nematė. Kadangi šiukšliavežis buvo pakrautas ir važiuojant atbulomis automobilis siūbavo, stengėsi važiuoti kuo atsargiau. Važiuodamas atbulomis, staiga porininkui sušukus, kad jie kažką pervažiavo, sustabdė šiukšliavežį. Išlipęs dešinėje pusėje pamatė po šiukšliavežiu gulintį žmogų. Pats nesugebėjo kalbėti, kadangi buvo ištiktas šoko, dėl to padavė savo telefoną V. N., kuris bendruoju pagalbos numeriu pranešė apie eismo įvykį. Pats po įvykio negali atsigauti, kreipėsi dėl psichologinės pagalbos. Pažymi, kad dėl eismo įvykio, kurio metu žuvo moteris, labai gailisi. Pripažįsta, kad pažeidė įtarime nurodytą Kelių eismo taisyklių 27 punktą. Norėtų atsiprašyti žuvusiosios nukentėjusiųjų, prašo suteikti jų kontaktinius duomenis, kurių iki šiol neturi (1 t., b.l. 154-157).

Papildomai ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamasis M. B. parodė, kad pasilieka prie 2023 m. gruodžio 7 d. apklausos metu duotų savo parodymų. Patikslina, kad 2023 m. lapkričio 2 d., apie 14.00 val., su UAB „(duomenys neskelbtini)“ šiukšliavežiu „Scania L280“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įvažiavo į (duomenys neskelbtini) namo kiemą surinkti šiukšles iš šiukšlių konteinerių, kurie stovi prie (duomenys neskelbtini) namo. Nuo (duomenys neskelbtini) namo link (duomenys neskelbtini) namo važiavo atbulas apie 10 km/val. greičiu. Pažymi, kad šiukšlių konteinerių stovėjimo vietoje nėra galimybės apsisukti, dėl to šiukšliavežis turi važiuoti atbulas. Kelias, esantis šalia daugiabučio, neturi šalikelės, šalia kelio augo krūmai ir medžiai, kurie užstojo dalį vaizdo. Pradėdamas važiuoti atbulomis jokių kliūčių, įskaitant ir pėsčiuosius, nematė. Važiavo atbulas apie 200 metrų, jokių kliūčių važiuodamas nematė. Kadangi šiukšliavežė buvo pakrauta, stengėsi važiuoti kuo atsargiau. Kadangi kelias, vedantis link minėtų šiukšlių konteinerių, yra siauras, esantis palei sujungtus daugiabučius, važiuodamas atbulas nuolat žiūrėjo į kairės ir dešinės galinio vaizdo veidrodėlius, taip pat į monitorių, kuris rodo šiukšliavežio galinį vaizdą. Pažymi, kad minėta diena buvo saulėta, galinio vaizdo veidrodėliuose ir monitoriuje matėsi saulės atspindys. Kartu su juo važiavo porininkas V. N., kuris sėdėjo keleivio vietoje, jis taip pat stebėjo savo pusės galinio vaizdo veidrodėlį. Važiuojant atbulomis, staiga porininkas sušuko, kad jie kažką pervažiavo, todėl staigiai sustabdė šiukšliavežį. Išlipęs iš šiukšliavežio, pamatė dešinėje pusėje po šiukšliavežiu gulintį žmogų. Buvo ištiktas šoko, nesugebėjo kalbėti. Porininkas iškvietė pagalbą. Pažymi, kad dėl eismo įvykio, kurio metu žuvo moteris, labai gailisi. Pripažįsta, kad pažeidė įtarime nurodytus Kelių eismo taisyklių punktus. Susisiekęs su žuvusiosios artimaisiais, nuoširdžiai jų atsiprašė. Daugiau apie įvykį nieko papasakoti negali (1 t., b. l. 165-167).

2023 m. lapkričio 2 d. 15.29 val. įvykio vietoje, alkotesteriu „Dreager Alcotest 7510“, Nr. ARJK0135 (Patikros sertifikato Nr. 1940904) M. B. nustatyta 0.00 promilių alkoholio garų koncentracija iškvėptame ore (1 t., b. l. 137, 138).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. M 1363/2023 (01) nurodyta, kad remiantis I. L., gim. (duomenys neskelbtini) m., lavono teismo medicinos tyrimu, papildomų tyrimų duomenimis, atsižvelgiant į mirties aplinkybes, duodama išvada:

1. - 2. I. L. lavone nustatytas kūno sumušimas, pasireiškęs: daugybinėmis kraujosruvomis ir daugybinėmis plėštinėmis žaizdomis kūne, daugybiniais galvos ir veido kaulų lūžiais su galvos smegenų pažeidimu ir aptraiškymu, daugybiniais šonkaulių lūžiais abipus su krūtinplėvės pažeidimu, abiejų raktikaulių, daugybiniais stuburo, dubens ir kryžkaulio, dešinio šlaunikaulio, dešinio šeivikaulio, dešinės blauzdos ir čiurnos kaulų, daugiaskeveldriniais kairio žastikaulio, abiejų menčių lūžiais, dešinio žastikaulio galvos, dešinio raktikaulio petinio galo, dešinių I-V padikaulių išnirimais; daugybiniais žarnų, plaučių, širdies, kepenų, blužnies, stemplės, trachėjos, inkstų, kasos, aortos plyšimais. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (-ais), veikiant spaudimo ir tempimo jėgoms, neužilgo iki mirties, jos metu, tikėtina aplinkybėse nurodyto eismo įvykio metu. Šie sužalojimai dėl daugybinių skeleto kaulų lūžių ir vidaus organų sužalojimų kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu.

3. I. L. mirė nuo kūno sumušimo, pasireiškusio daugybinėmis kraujosruvomis ir daugybinėmis plėštinėmis žaizdomis kūne, daugybiniais galvos ir veido kaulų lūžiais su galvos smegenų pažeidimu ir aptraiškymu, daugybiniais šonkaulių lūžiais abipus su krūtinplėvės pažeidimu, abiejų raktikaulių, daugybiniu stuburo, dubens ir kryžkaulio, dešinio šlaunikaulio, dešinio šeivikaulio, dešinės blauzdos ir čiurnos kaulų, daugiaskeveldriniais kairio žastikaulio, abiejų menčių lūžiais, dešinio žastikaulio galvos, dešinio raktikaulio petinio galo, dešinių I-V padikaulių išnirimais; daugybiniais žarnų, plaučių, širdies, kepenų, blužnies, stemplės, trachėjos, inkstų, kasos, aortos plyšimais.

4. I. L. lavone nustatytos šios somatinės patologinės būklės, neturėjusios tiesioginės įtakos mirčiai: širdies vainikinių arterijų aterosklerozės III stadija, stenozė kairėje iki 75 procentų, aortos aterosklerozės IV stadija, kepenų suriebėjimas, inkstų sklerozė.

5. I. L. mirė nuo kūno sumušimo, padaryto, labiausiai tikėtina, aplinkybėse nurodyto eismo įvykio metu.

6. I. L. lavono kraujyje ir raumenyje etilo alkoholio nerasta. Tyrimo objektas (ai) bus sunaikintas (-i) 2024 m. lapkričio 9 d.

7. - 8. Esant daugybiniams masyviems kūno sužalojimams, nustatyti, kuri kūno dalis pirmoji kontaktavo su transporto priemone ir kokioje padėtyje buvo nukentėjusioji, nėra galimybės.

9. I. L. mirė nuo kūno sumušimo, padaryto, labiausiai tikėtina, aplinkybėse nurodyto eismo įvykio metu. Nustatyti sužalojimai visumoje, remiantis pateiktomis aplinkybėmis, jų makromortologiniu vaizdu ir lokalizacija, kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu ir yra būdingi sunkiasvorei transporto priemonei pervažiavus nukentėjusiąją. Kitų sužalojimų nėra (1 t., b. l. 47-52).

Nukentėjusioji A. O. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. lapkričio 2 d., apie 16.00 val., jai paskambino mama A. O., kuri pranešė, kad močiutė I. L. mirė. I. L. yra jos mamos A. O. mama. Jos močiutė I. L. turi tik vieną vaiką, t. y. jos mamą. Yra vienintelė I. L. anūkė. Močiutė I. L. kurį laiką gyveno kartu su jos mama, tačiau nuo 2023 m. gegužės mėnesio, išvykus mamai į (duomenys neskelbtini), močiutė gyveno viena. Ji buvo savarankiška, retai išeidinėjo į lauką. Močiutė turėjo nusilpusį regėjimą, skaitė su akiniais, bet žiūrėjo televizorių be akinių. Kitų jokių susirgimų neturėjo. Močiutė vaikščiojo lėtai, esant ilgesniam atstumui sustodavo pailsėti. Į (duomenys neskelbtini) aukštą, kuriame yra jos butas, pakildavo savarankiškai. Šiai dienai mama atvykti į Lietuvą negali, močiutės laidotuvėmis greičiausiai rūpinsis ji. Dėl močiutės mirties patyrė turtinę ir neturtinę žalą, todėl prašo pripažinti ją nukentėjusiąja byloje, kad galėtų atstovauti mirusios močiutės interesus. Jai pranešta, kad yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl eismo įvykio, kurio metu žuvo jos močiutė. Yra informuota, kad dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo turi teisę kreiptis į automobilio draudimo bendrovę „BTA“ (1 t., b. l. 61-63).

Nukentėjusioji A. O. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. lapkričio 2 d., apie 15.54 val., jai paskambino pažįstama T., gyvenanti (duomenys neskelbtini) name, kuri pranešė, kad eismo įvykio metu žuvo jos mama I. L. Pažįstama T. pasakė, kad eismo įvykio pati nematė, apie tai išgirdo iš kaimynų bei suskubo su telefonu rankoje į vietą. Ten policijos pareigūnai paprašė jos susisiekti su žuvusiosios artimaisiais. Eismo įvykio metu buvo išvykusi į (duomenys neskelbtini), todėl pati įvykio taip pat nematė. Visą laiką gyveno kartu su mama Lietuvoje, tuo pačiu metu taip pat važinėjo į (duomenys neskelbtini). Nuo 2023 m. gegužės 26 dienos išvyko į (duomenys neskelbtini) dėl asmeninių priežasčių. Mama I. L. liko viena gyventi bute. Prieš išvykdama į (duomenys neskelbtini), susisiekė su socialiniais darbuotojais bei paprašė priskirti socialinį darbuotoją mamos priežiūrai. Socialinei darbuotojai atvykus jų butą, mama kategoriškai atsisakė jos paslaugų, paaiškindama, kad pati su viskuo susitvarko. Kuomet buvo išvykusi, mamą kelis kartus į savaitę lankė jos draugė G., kuri padėdavo jai atsinešti sunkius nešulius. Kita buitimi mama užsiimdavo pati. Būdama (duomenys neskelbtini) mamai skambindavo kiekvieną dieną, po du kartus. 2023 m. lapkričio 2 d., apie 09.52 val., kalbėjo su mama telefonu, ji pasakė, kad šiandien yra puiki diena, ryškiai šviečia saulė, dėl to ji susitvarkys namuose, išsiurbs bei eis pasivaikščioti. Tai buvo jų paskutinis pokalbis. Patikslina, kad mama turėjo įprotį vaikščioti aplink namus kiekvieną dieną, ten yra geras takas. Vaikščiodavo viena, kartais sutikdavo pažįstamus. Esant geram orui, mama kartais eidavo į ilgesnius pasivaikščiojimus, link „Rimi“ parduotuvės. Prieš pusę metų kartu su mama lankėsi pas šeimos gydytoją (duomenys neskelbtini) poliklinikoje. Buvo patikrinta mamos sveikata, vienintelis jos nusiskundimas tai jos amžius, jokių kitų sveikatos sutrikimų mama neturėjo. Profilaktiškai vartojo vaistus nuo spaudimo, vitaminus bei kartais vaistus nuo galvos skausmo. Patikslina, kad mama savarankiškai pakildavo laiptais į (duomenys neskelbtini) aukštą, mėgo pasivaikščiojimus, vaikščiojo lėtai ir labai atsargiai, bet savarankiškai, be lazdelės. Mama vaikščiojo ir gyveno be akinių, tačiau skaitė su jais. Mama nenešiojo klausos aparato, kaip ir visi vyresnio amžiaus žmonės garsiau klausėsi televizoriaus, kalbėdama telefonu viską girdėjo. Mamos laidotuvėmis rūpinsis pati su dukra. Dėl mamos mirties patyrė turtinę ir neturtinę žalą, todėl prašo pripažinti ją nukentėjusiąja byloje, kad galėtų atstovauti mirusios mamos interesus. Jai pranešta, kad yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl eismo įvykio, kurio metu žuvo jos mama. Taip pat yra informuota, kad dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo turi teisę kreiptis į automobilio draudimo bendrovę „BTA“. Pažymi, kad yra vienintelis vaikas šeimoje (1 t., b.l. 74-76).

Liudytojas V. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad apie 3,5 metų dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbiniu darbuotoju, tiksliai žino, kad jo pagrindinė pareiga yra iškrauti šiukšles iš konteinerio į šiukšliavežį, kokios kitos papildomos numatytos pareigos, nurodyti negali, nes neprisimena. 2023 m. lapkričio 2 d. pradėjo pamainą nuo 04.30 val. kartu su šiukšliavežės „Scania“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotoju M. B. Pagal iš anksto nustatytą maršrutą pradėjo surinkinėti šiukšles nuo (duomenys neskelbtini) namo. Apie 14.50 val., su šiukšliavežiu važiuodami pagrindine (duomenys neskelbtini) gatve įsuko į (duomenys neskelbtini) g. kiemą, ties (duomenys neskelbtini) namu, ten apsisuko ir atbuline eiga pradėjo važiuoti ties (duomenys neskelbtini) namu, link (duomenys neskelbtini) namo, kur stovi šiukšlių konteineriai. Patikslina, kad pravažiavimas ties (duomenys neskelbtini) namais yra siauras, vietoje, kur stovi šiukšlių konteineriai, nėra galimybės apsisukti šiukšliavežiui, dėl to vairuotojas M. B. važiavo iki konteinerių atbuline eiga. Tą dieną važiuojant minėtu adresu sėdėjo keleivio pusėje ir stebėjo vaizdą pro dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlius. Tuo metu vairuotojas stebėjo aplinką pro kairės ir dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlius bei vaizdo stebėjimo kameros ekraną, kuris yra pritvirtintas salono viduje ant stovo, jo vaizdas nukreiptas į vairuotojo pusę. Ekrane yra matomas šiukšliavežio galinis vaizdas. Patikslina, kad važiuojant atbuline eiga nematė, kas yra fiksuojama ekrane, nes, kaip ir minėjo, ekranas buvo nusuktas į vairuotojo pusę. Tuo metu, kai pradėjo važiuoti atbuline eiga, neatsimena, ar šalia namo būtų buvę kokie nors žmonės. Šiukšliavežis važiavo lėtai, iki 10 km/val. greičiu, buvo apsiniaukę, tačiau be lietaus. Kelio danga buvo drėgna. Matomumą iš dešinės pusės užstojo ties kelio važiuojamąja dalimi augantys krūmai. Patikslina, kad šiukšliavežiui važiuojant atbuline eiga automatiškai įsijungia garsus garsinis signalas. Ar tuo metu važiuojant link (duomenys neskelbtini) konteinerių signalas buvo girdimas, neįsidėmėjo, nurodyti negali, nes nekreipė į tai dėmesio. Patikslina, kad važiuojant atbuline eiga šiukšliavežio variklis dirba garsiai, todėl sėdint automobilio kabinoje, uždarius langus, garsinis signalas silpnai girdimas, be to jis yra pripratęs prie to garso, todėl į jį nekreipė dėmesio. Bet tikrai žino, kad minėtame šiukšliavežyje tą dieną, įjungus atbulinę eigą, garsinis signalas tikrai veikė, kadangi prieš tai imant šiukšles kituose adresuose pats jį girdėjo. Pažymi, kad tą dieną, važiuojant šiukšliavežiu atbuline eiga, ties (duomenys neskelbtini) namu, nematė jokio asmens dešinio galinio vaizdo veidrodėlyje, tik pajutęs, kad kažką pervažiavo, veidrodėlyje pastebėjo iš po automobilio dešinės pusės kyšančias žmogaus kojas. Sušuko vairuotojui, kad pervažiavo žmogų, ir jis nedelsdamas sustabdė šiukšliavežį. Iššokęs iš šiukšliavežio nubėgo pasižiūrėti. Pamatė, kad iš dešinės keleivio pusės, per vidurį, guli vyresnio amžiaus moteris, kurios galva buvo sutraiškyta, kojos kyšo į išorę. Vairuotojas buvo šoko būsenoje, kuomet išlipęs iš šiukšliavežės pamatė pervažiuotą žmogų. Vairuotojas padavė savo mobiliojo ryšio telefoną, kuriame buvo surinkęs bendrojo pagalbos centro numerį, kad iškviestų pagalbą, kadangi pats nesugebėjo kalbėti. Jis pranešė apie įvykį. Iki kol vyko pagalba, šalia susirinko žmonės. Į vietą atvyko priešgaisrinės pagalbos darbuotojai, greitosios medicininės pagalbos darbuotojai ir policija. Apie įvykį pranešė darbdaviui, po ko į vietą atvyko darbovietės atstovas. Policijos pareigūnai paėmė jo paaiškinimą bei paleido namo. Kiek matė, vairuotojas buvo įsodintas į greitosios pagalbos automobilį. Patikslina, kad paskutinį kartą minėtoje vietoje surinkinėjo šiukšles kartu su M. B. prieš tris dienas, jokių incidentų nebuvo. M. B. jų įmonėje dirba apie 3 mėnesius, gal šiek tiek ilgiau, tiksliai neatsimena. Su M. B. dirba galimai apie 9 pamainas, jokių incidentų nebuvo. Pažymi, kad iki policijos atvykimo nei automobilis, nei žuvusios moters kūnas judinamas nebuvo. Sėdėdamas kabinoje, automobiliui važiuojant atbulam, pajuto, kad automobilis galiniais ratais, kurios pusės – nurodyti negali, vieną kartą užvažiavo tarsi ant kalniuko. Pirmą kartą žmogaus kojas pamatė per dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlį, tuo metu kojos buvo prieš automobilio galinius ratus, žiūrint nuo automobilio priekio link galinės dalies ir tik tada sušuko vairuotojui. Važiuojant atbuline eiga pastoviai stengėsi žiūrėti į dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlį, žiūrint jokių kliūčių ir pėsčiosios nematė, iš kur atsirado pėsčioji, nurodyti negali (1 t., b. l. 84-86).

Liudytoja S. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad I. L. yra jos kaimynė iš šalia esančio namo, adresu (duomenys neskelbtini). 2023 m. lapkričio 2 d. apie 14.45-14.50 val. kartu su mama vaikščiojo prie (duomenys neskelbtini). Ten pamatė pravažiuojamojoje dalyje einančią kaimynę I. L. Ji ėjo nuo (duomenys neskelbtini) namo link (duomenys neskelbtini). Pasisveikino su ja, kaimynė pasirodė pasimetusi, tuščiu žvilgsniu. I. L., kaip visada, vilkėjo aukštakulnius. Joms einant nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) namo, nutolus nuo I. L. apie 6 metrus, pastebėjo atbuline eiga važiuojantį šiukšliavežį, kuris važiavo nuo (duomenys neskelbtini) namo link konteinerių, esančių prie (duomenys neskelbtini) namo. Šiukšliavežis važiavo lėtai, buvo girdimas įkyrus atbulinės eigos garsas. Ji su mama nuo kelio nuėjo ant žolės. Šiukšliavežis šiek tiek pravažiavo pro jas ir staigiai sustojo. Atsisukus pažiūrėti į šiukšliavežio pusę, pamatė kaip iš šiukšliavežio iššoko vairuotojas ir keleivis. Vairuotojas buvo panikoje, šaukė „o Dieve“ bei laikėsi už galvos. Keleivis kalbėjo telefonu. Priėjusi arčiau, pamatė iš po šiukšliavežio kyšančias I. L. kojas. Patikslino, kad momento, kaip buvo partrenkta I. L., nematė. I. L. paskutinį kartą matė prasilenkdama su ja. Pažymi, kad eismo įvykio metu kieme daugiau jokių žmonių nebuvo. Eismo įvykio metu kelio danga buvo drėgna bei padengta medžio lapais, dėl to buvo slidu. Buvo apsiniaukę, be kritulių (1 t., b.l. 91, 92).

Papildomai apklausta parodymų patikrinimo vietoje S. Š. nurodė, kad eismo įvykio vietoje su savo pagyvenusia (duomenys neskelbtini) metų mama už parankės ėjo važiuojamąja dalimi ties (duomenys neskelbtini) namu link (duomenys neskelbtini) namo (žiūrėti nuotrauką). Einant, praėjus (duomenys neskelbtini) namo laiptinės (duomenys neskelbtini) butų įėjimą 5,3 metro atstumu link (duomenys neskelbtini) namo, prasilenkė su priešpriešais ateinančia I. L. Ji ėjo apie 20 cm atstumu nuo dešinio kelio važiuojamosios dalies krašto, žiūrint kryptimi, jeigu automobiliai važiuoja nuo (duomenys neskelbtini) namo link (duomenys neskelbtini) namo. Prasilenkimo metu matė priekyje, apie 38 metrų atstumu, atbuline eiga su įjungtais įspėjamaisiais garsiniais signalais atvažiuojantį šiukšliavežį, todėl su mama pasitraukė kairiau už kelio ribų (žiūrėti nuotrauką). I. L. partrenkimo momento nematė. Po partrenkimo, nei I. L., nei šiukšliavežio padėtis keičiama nebuvo iki policijos pareigūnų atvykimo. Prasilenkimo metu I. L. ėjo nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) namo (1 t., b. l. 93-97).

Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta eismo įvykio vieta (duomenys neskelbtini) g, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini)laiptinės (butai nuo (duomenys neskelbtini)), automobilio „Scania“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), važiavimo kryptis: atbuline eiga, nuo įvažiavimo iš (duomenys neskelbtini) g. Leistinas važiavimo greitis 20 km/h. Vaizdo stebėjimo kamerų ties eismo įvykio vieta nėra. Panaudotas bazinės linijos matavimo metodas, bazinė linija nutiesta važiuojamojoje dalyje, dešinėje pusėje, kryptimi link išvažiavimo į (duomenys neskelbtini) g. Bazinės linijos X0 taškas buvo pažymėtas 5.0 m. atstumu iki laiptinės (butai nuo (duomenys neskelbtini)) įėjimo durų ir 6.0 m. iki (duomenys neskelbtini) pastato. Bazinės linijos Xp taškas pažymėtas važiuojamojoje dalyje, 6.0 m. iki (duomenys neskelbtini) pastato. Bazinės linijos ilgis yra 13.00 m. Automobilis „Scania“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), (eismo įvykio vietos plane pažymėta Nr. 1), po eismo įvykio stovi (duomenys neskelbtini), priekine dalimi nukreiptas į išvažiavimą į (duomenys neskelbtini) g. pusę. Automobilio priekinė dešinės pusės ašis eismo įvykio plane pažymėta Nr. 1.1., vidurinė dešinės pusės ašis eismo įvykio plane pažymėta Nr. 1.2., galinė dešinės pusės ašis eismo įvykio plane pažymėta Nr. 1.3. Ant automobilio „Scania“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vidurinės dešinės pusės ašies ratų yra raudonos spalvos, panašios į kraują dėmės. Ant automobilio galinio bamperio matosi nubrauktas purvas. Po automobiliu „Scania“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), dešinėje pusėje ant pilvo guli I. L., gim. (duomenys neskelbtini) m. rugpjūčio 15 d., lavonas, kurio kūnas deformuotas, su daugybiniais pažeidimais (1 t., b. l. 9-25).

Transporto priemonės apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimas automobilis „Scania“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), stovintis (duomenys neskelbtini) ties pastatu, vizualių apgadinimų nesimato, ant automobilio galinio bamperio matosi nubrauktas purvas, ant vidurinės dešinės pusės ašies ratų matosi raudonos spalvos, galimai kraujo dėmės. Automobilyje yra įrengta galinio vaizdo kamera, vaizdas iš kameros matosi salone įrengtame monitoriuje. Sukant vairo ratą judesiai tolygūs, persiduoda į prekinius ratus. Spaudžiant kojinio stabdžio pedalą, jaučiamas pasipriešinimas. Visi automobilyje esantys šviesos šaltiniai ir valytuvai veikiantys (1 t., b. l. 26-35).

2023 m. lapkričio 27 d. Kitų objektų apžiūros protokole nurodoma, kad buvo apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro garso įrašas. Iš įrašo matyti, kad pranešėjas informuoja BPC darbuotoją, kad adresu (duomenys neskelbtini) šiukšliavežės darbuotojai pervažiavo žmogų. Operatorei klausiant, ar žmogus gyvas, pranešėjas atsako, kad žmogus po ratais, pervažiuotas sunkiasvore mašina. Operatorė klausia, ar nėra reikalinga ir gaisrinė jį ištraukti. Pranešėjas sutinka, kad turbūt reikalinga. Operatorė tikslinasi nukentėjusiojo lytį, pranešėjas atsako, kad tai pagyvenusi, sena moteris. Operatorė klausia, ar moteris be sąmonės, pranešėjas atsako, kad ji suvažinėta. Ji po ratais, bet ištraukti ją galima. Pranešėjas prisistato V. N., nurodo, kad vairuotojas yra kitas asmuo, bet jis dabar strese (1 t., b. l. 38-40).

2024 m. sausio 5 d. Kitų objektų apžiūros protokole nurodoma, kad buvo apžiūrėti Body kamerų vaizdo įrašai. Vaizdo įraše „PSS-20231102-145631UTC+0200“, matoma, kaip policijos pareigūnai atvyksta į įvykio vietą, kurioje jau yra priešgaisrinės ir gelbėjimo tarnybos darbuotojai su tarnybiniais automobiliais. Priešais daugiabučio laiptinę esančiame kelyje stovi užvesta „(duomenys neskelbtini)“ šiukšliavežė, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), po kuria, ties keleivio pusės priekiniu ratu guli moteriškos lyties lavonas. Lavono kojos nukreiptos į šiukšliavežės keleivio pusės priekinį ratą, galva nukreipta į keleivio pusės galinį ratą. Moteris apsirengusi juodos spalvos kelnėmis, baltos spalvos striuke, avi juodos spalvos batus. Moters galva yra sutraiškyta, galvos dalys išsibarsčiusios ant kelio link šiukšliavežės keleivio pusės galinio rato. Įvykio vietoje esantys ugniagesiai gelbėtojai patvirtino, kad moteris negyva. Į vietą atvyko greitosios pagalbos automobilis GMP0851, medikai nuėjo prie moters kūno. Įvykio vietoje vyksta pokalbis tarp policijos pareigūno ir „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojo. Darbuotojas klausinėjamas pareigūno patvirtino, kad važiavo kartu su vairuotoju, sėdėjo jo šone, moteris tikriausiai ėjo viduriu gatvės ir jie tiesiog jos nepastebėjo. Jie tik pajuto, kad kažką pervažiavo. Važiavo atbulomis prie šiukšlių konteinerio, važiuodami priekiu būtų tikrai ją pamatę. Pareigūnas užsirašo darbuotojo telefono numerį, priešgaisrinės ir gelbėjimo tarnybos darbuotojai išvyksta iš įvykio vietos. Pareigūnui paskambina kolegė ir praneša, kad vairuotojas pasijuto blogai, pareigūnas medikų prašo privažiuoti prie vairuotojo ir pats nubėga link jo. Parvažiavus GMP automobiliui, vairuotojas į jį įlipa, o pareigūnas tęsia pokalbį su darbuotoju. Šis pasakoja, kad kolega palyginus neseniai dar dirba, tris mėnesius, dabar dideliame strese. Kaip sunku važinėtis po kiemus su tokia mašina, mašina 30 tonų, tenka važiuoti milimetrais. Kai ką nors užkabini, net nepajunti, nebent išgirsti garsą kokį. Važiuodamas pajuto kažkokią kliūtį, pažiūrėjęs į veidrodėlį tik pamatė jau išlindusias kojas. Klausia, ar gali išjungti variklį. Prieina kita pareigūnė ir medikas, kuris paaiškina, kad vairuotojui davė raminamųjų.

Vaizdo įraše „PSS-20231102-152632UTC+0200“ matoma įvykio vieta ir tolesnis pokalbis tarp pareigūno ir darbuotojo. Šis pareigūnui patvirtina, kad vairuotojas alkoholio nėra vartojęs, juos darbo pradžioje visada tikrina. Pareigūnas domisi, ar jis (vairuotojas) sugebės papūsti į alkotesterį. Klausia, ar vaizdo registratorius yra. Darbuotojas nurodo, kad yra, bet jis rodys tik priekį, ne galą. Galinės kameros stovi, bet jos išjungtos. Pareigūnas klausia, ar moterį jie pastebėjo, kai ji ėjo priekyje ar iš šono. Darbuotojas sako, kad ji tikriausiai ėjo mašinai iš galo, nes važiuodami priekiu tikrai ją būtų pamatę. Jie važiavo galu, nes kitaip ten neįmanoma pasisukti. Moterį pervažiavo tikriausiai galiniais ratais. Automobilio jie nebejudino. Kaip pervažiavo, taip ir liko. Prie pareigūno priėjusi moteris aiškina, kad žuvusi moteris yra jos kaimynė I. V. Ji Lietuvos pilietė, žino jos pavardę ir gimimo metus, bet negali pasakyti dėl jaudulio. Ji gyvena viena toje laiptinėje, prie kurios žuvo, jai (duomenys neskelbtini) metai. Žuvusios dukra yra (duomenys neskelbtini) pilietė, gyvena (duomenys neskelbtini), pažadėjo rasti būdą su ja susisiekti ir pranešti žinią. Nueina į butą ieškoti duomenų. Į vietą atvyksta kitas pareigūnų ekipažas, pareigūnas atvykusiems kolegoms aiškina įvykio aplinkybes.

Vaizdo įraše „PSS-20231102-145630UTC+0200“ matoma, kaip į įvykio vietą atvykstantys policijos pareigūnai prasilenkia su asmeniu, apsirengusiu „(duomenys neskelbtini)“ darbiniais drabužiais. Vietoje esantys priešgaisrinės ir gelbėjimo tarnybos darbuotojai nurodo, kad pareigūnai prasilenkė su vairuotoju. Pareigūnė grįžta prie vairuotojo. Į vietą atvyksta GMP automobilis. Tarp policijos pareigūnės ir besiblaškančio šiukšliavežės vairuotojo vyksta pokalbis. Vairuotojas verkia, šaukiasi Dievo, kartoja, kad nori numirti. Pareigūnė klausia, ar jam reikia medikų pagalbos, prašo jo nusiraminti. Vairuotojas pergyvena, kad nieko nematė, nesupranta, kaip tai įvyko, nes jie žiūrėjo tiesiai į veidrodžius. Patvirtina pareigūnei, kad važiavo atbulomis. Prašo vandens ir jį iš čia išvežti. Pareigūnė telefonu praneša kolegai, kad vairuotojui reikalingi medikai. Prieina pareigūnės kolega ir privažiuoja GMP, vairuotojas įsėda vidun. Išvažiuoja priešgaisrinės ir gelbėjimo tarnybos automobiliai. Iki įvykio vietos privažiuoja policijos pareigūnų automobilis. Prie pareigūnės prieina kitas „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas, klausia, kur yra jo kolega. Pareigūnė atsako, kad jam pasidarė bloga, jis pas medikus. Darbuotojas sako, kad jam reikia pranešti valdžiai, kad paimtų mašiną. Pareigūnė aiškina, kad dar atvažiuos tyrėjai forminti eismo įvykį, nes jie tik patruliai ir tokių neformina. Darbuotojas vėl aiškina pareigūnei, kad jie važiavo atbulomis ir moters nematė. Jis tik per veidrodėlį pamatė išlindusias kojas. Pareigūnei medikai aiškina, kad vairuotojui duos raminamųjų vaistų. Pareigūnė nurodo, kad vairuotojas dar nepūtė, nes negalėjo dėl savo būklės to padaryti. Vairuotojo ir medikų prašymu pareigūnė su mediku grįžta į įvykio vietą paimti šiukšliavežės vairuotojo kuprinę su jo asmens dokumentu. Kitas „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas medikui paduoda kuprinę iš šiukšliavežės. Pareigūnė paima alkotesterį ir su mediku grįžta prie GMP automobilio (1 t., b. l. 42-44).

2024 m. vasario 15 d. Kitų objektų apžiūros protokole nurodoma, kad buvo apžiūrėti Body kamerų vaizdo įrašai. Vaizdo įraše „PSS-20231102-1526311UTC+0200“, matoma, kaip policijos pareigūnė su mediku prieina prie GMP automobilio, medikas automobilyje sėdinčiam vairuotojui atiduoda kuprinę, vairuotojas iš piniginės išsitraukia asmens dokumentą ir teikia jį medikams. Pareigūnė įlipusi į GMP automobilį alkotesteriu tikrina vairuotojo blaivumą. Jo rodmenis – 0.00 promilių – parodo vairuotojui. Nustačius blaivumą pareigūnė su vairuotoju išlipa iš GMP automobilio. Medikai išvažiuoja iš įvykio vietos. Pokalbio su pareigūne metu vairuotojas kartoja, kad jis nieko nematė, vaikščiodamas rodo, ten gatvė, tie krūmai, nieko nesimato. Sako, kad jau yra parašęs pareiškimą išeiti, čia buvo jo paskutinės darbo dienos. Į įvykio vietą atvažiuoja kitas policijos pareigūnų ekipažas. Pareigūnė su vairuotoju lieka nuošalyje, nes šis negali dėl savo psichologinės būklės grįžti į įvykio vietą. Priėję tyrėjai aiškina, kad vairuotojas turės parašyti paaiškinimą. Pareigūnė su vairuotoju prieina prie policijos tarnybinio automobilio, įsodina vairuotoją į vidų. Duoda pasirašyti ant lapų su blaivumo patikrinimu. Pareigūnė nueina prie savo automobilio, vairuotojas lieka tyrėjų automobilyje.

Vaizdo įraše „PSS-20231102-153510UTC+0200“ matoma, kaip policijos pareigūnai – tyrėjai atvyksta į įvykio vietą. Tyrėjas apžiūri įvykio vietą, fotografuoja. Prašo šalia esančių pareigūnų aptverti įvykio vietą stop juosta. Klausia įvykio vietoje esančio šiukšliavežės darbuotojo, kodėl važiuojant atbulomis, niekas neišlipo stebėti šonų, ar nepriklauso to daryti pagal reglamentą. Darbuotojas nurodo, kad išlipti jiems nepriklauso. Tyrėjas bendrauja su kaimynais, nustato žuvusios tapatybę, užsirašo artimųjų kontaktus. Grįžęs į tarnybinį automobilį kalbasi su vairuotoju, klausia, kaip tai nutiko. Vairuotojas kartoja, kad nežino, tikrai nieko nematė, nors jie dviese žiūrėjo į veidrodėlius. Patvirtina, kad jie stūmėsi link konteinerių. Leidosi saulė ir švietė į kamerą, ji buvo balta nuo saulės. Tyrėjas klausia, ar kamera filmuoja galą. Vairuotojas atsako teigiamai. Tyrėjas klausia, kaip dėl šonų. Vairuotojas aiškina, kad kameros filmuoja dėl darbo, ar jie paima visus taškus. Čia buvo paskutinis dienos taškas. Mano, kad jiems stumiantis, krūmai užstojo veidrodį, gal todėl jie nieko nematė, nieko nebuvo. Aiškina, kad čia kitaip neįvažiuojama, tik galu. O čia visada trukdo mašinos ir krūmai. Tyrėjai pradeda forminti eismo įvykį, atvyksta kriminalistinių tyrimų specialistai. Tyrėjas eina prie specialisto, aptaria įvykio vietoje atliktinus veiksmus.

Vaizdo įraše „PSS-20231102-160511UTC+0200“, matoma, kaip tyrėjas tarnybiniame automobilyje formina eismo įvykį. Priėjęs jo porininkas nurodo, kad šiukšliavežės keleivis surašė paaiškinimą. Fone girdisi, kaip paaiškinimą rašo šiukšliavežės vairuotojas. Tyrėjas išlipęs iš automobilio prieina prie specialisto, kuris dronu fiksuoja įvykio vietą. Tuomet grįžta į automobilį.

Vaizdo įraše „PSS-20231102-153512UTC+0200“ užfiksuotos tos pačios aplinkybės, kaip ir vaizdo įraše „PSS-20231102-153510UTC+0200“. Tyrėjai atvyksta į įvykio vietą, ją apžiūri, praplečia įvykio vietą „Stop“ juosta, tada tarnybiniame automobilyje formina eismo įvykį.

Vaizdo įraše „PSS-20231102-160513UTC+0200“ užfiksuotos tos pačios aplinkybės, kaip ir vaizdo įraše „PSS-20231102-153512UTC+0200“. Tyrėjai tarnybiniame automobilyje formina eismo įvykį, fone girdima, kaip automobilyje esantis vairuotojas rašo paaiškinimą, garsiai dėstydamas mintis (1 t., b. l. 45-46).

2023 m. lapkričio 2 d. (duomenys neskelbtini) vyriausiosios patrulės G. B. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2023 m. lapkričio 2 d. apie 14.52 val. patruliuojant kartu su vyr. patruliu K. P. gavo pranešimą iš VPK OVS budėtojo, kad (duomenys neskelbtini), sunkiasvorė šiukšliavežė pervažiavo pagyvenusią moterį ((duomenys neskelbtini) m.), moteris po ratais be sąmonės. Vairuotojui šokas. Atvykus nurodytu adresu, vietoje jau buvo PGT6 komanda ir GMP0851, kurie konstatavo moters mirtį. Automobilio SCANIA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojas M. B. paaiškino, kad važiuodamas atbulomis nepastebėjo vyresnio amžiaus moters, ją partrenkė ir pervažiavo sunkiasvoriu automobiliu. Alkotesteriu patikrinus M. B. blaivumą, paaiškėjo, kad šis blaivus. Automobilio SCANIA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), keleivio sėdynėje sėdėjo V. N., kuris paaiškino, kad taip pat nematė senyvo amžiaus moters, tik pajuto, jog kažką pervažiavo. Filmuota Body. Įvykis perduotas ekipažams V1752 ir V1027 (1 t., b. l. 56).

Vilniaus teritorinė ligonių kasa informavo, kad privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui dėl nukentėjusiosios I. L. gydymo žalos nepadaryta. Vilniaus teritorinė ligonių kasa ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-42196-23 civilinio ieškinio ar pretenzijos draudimo bendrovei nereikš (1 t., b. l. 114).

Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas

Pagal BK 281 straipsnio 5 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus.

BK 281 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, tai reiškia, kad baudžiamosios atsakomybės kilimas yra siejamas su padarinių atsiradimu. Tam, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė, reikia nustatyti, kad kaltininko veiksmai yra susieti priežastiniu ryšiu su įstatyme nurodytais padariniais.

Teismų praktikoje, nagrinėjant eismo įvykių bylas, išaiškinta, kad išvada apie priežastinio ryšio buvimą daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė KET reikalavimus ir ar šie eismo dalyvio padaryti KET pažeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos KET, eismo įvykio priežastis yra tada, kai, analogiškoje situacijoje šiam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, eismo įvykis nebūtų įvykęs. Be to, būtina nustatyti, ar kilę padariniai yra dėsningi ar atsitiktiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2008, 2K-158/2009, 2K-52/2010, 2K-127/2010, 2K-110-699/2017, 2K-276-458/2019 ir kt.). Būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklė įpareigoja išsiaiškinti, ar eismo dalyvio padarytas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, o priežastinio ryšio pobūdis parodo, ar priežastinis ryšys yra dėsningas (būtinasis), ar atsitiktinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2008, 2K-26-648/2019).

Nagrinėjamu atveju aktualūs KET 9, 27, 101, 175, 178 punktų reikalavimai, kurių pažeidimai tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su įvykusiu eismo įvykiu, nulėmusiu nukentėjusiosios I. L. žūtį.

KET 9 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

KET 27 punktas numato, kad vairuotojas visais atvejais privalo duoti kelią pėsčiajam važiuodamas atbulas.

KET 101 punktas numato, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams,

KET 175 punktas numato, kad gyvenamojoje zonoje pėstieji turi pirmumo teisę prieš transporto priemones.

Galiausiai KET 178 punktas numato, kad skyriaus „Eismas gyvenamojoje zonoje“ reikalavimai taip pat taikomi daugiabučių gyvenamųjų namų kiemuose.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog M. B. pažeidė minėtas KET nuostatas ir padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje.

Nagrinėjamu atveju eismo įvykio laikas, vieta, eismo įvykio mechanizmas: kaltinamojo vairuotos transporto priemonės važiavimo kryptis, nukentėjusiosios I. L. judėjimo kryptis bei buvimo vieta eismo įvykio metu, eismo įvykio metu sukeltos pasekmės jokių abejonių nekelia. Faktą, jog eismo įvykis įvyko 2023 m. lapkričio 2 d. apie 14.53 val. (duomenys neskelbtini), šiukšliavežei Scania L280, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), judant atbulai, partrenkiant ir pervažiuojant daugiabučių namų kiemo važiuojamąja dalimi ėjusią pėsčiąją I. L., patvirtina minėtoje transporto priemonėje buvusių asmenų kaltinamojo M. B. ir liudytojo V. N. parodymai, eismo įvykio vietoje buvusios ir jo pasekmes mačiusios liudytojos S. Š. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, policijos registruojami duomenys apie įvykį, policijos pareigūnės tarnybiniame pranešime, kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole, eismo įvykio vietos schemose, transporto priemonės apžiūros protokole, Bendrojo pagalbos centro įrašų apžiūros protokole, Body kamerų įrašų apžiūros protokoluose užfiksuoti duomenys. Kaltinamasis M. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje neginčijo kaltinime nurodytų eismo įvykio faktinių aplinkybių, paaiškindamas, jog jo vairuojamai transporto priemonei „Scania“ važiuojant atbulomis daugiabučių namų kiemo važiuojamąja dalimi, jo porininkas sušuko, kad jie kažką pervažiavo, nedelsdamas sustabdė transporto priemonę ir išlipęs šiukšliavežės dešinėje pusėje pamatė po transporto priemone gulintį žmogų. Prieš tai važiuodamas atbulomis stebėjo tiek abiejų pusių galinio vaizdo veidrodėlius, tiek galinio vaizdo monitorių, tačiau jokių kliūčių judėjimui nematė. Galimai pėsčiosios nepastebėjo dėl ryškios saulės atspindžių galinio vaizdo monitoriuje ir veidrodėliuose arba pakelėje augančių krūmų. Iš esmės analogiškas aplinkybes patvirtino liudytojas V. N., paaiškindamas, kad jiems šiukšliaveže atbuline eiga važiuojant nuo (duomenys neskelbtini) namo iki (duomenys neskelbtini)-ojo namo, kur stovi šiukšlių konteineriai, sėdėdamas keleivio vietoje taip pat stebėjo dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlį (kairės pusės veidrodėlio ir galinio vaizdo monitoriaus nestebėjo, tam galimybę turi tik vairuotojas), tačiau jokių pėsčiųjų šalia transporto priemonės nematė. Galimai todėl, kad matomumą užstojo prie važiuojamosios dalies krašto augantys krūmai. Tik fiziškai pajuto, kad mašina kažką pervažiavo ir pro veidrodėlį pamatė automobilio dešinėje kyšančias žmogaus kojas, po ko sušuko vairuotojui, kad jie pervažiavo žmogų, po ko šis nedelsdamas stabdė transporto priemonę. Iššokęs iš šiukšliavežės ir nubėgęs pažiūrėti, pamatė ties transporto priemonės viduriu gulinčią vyresnio amžiaus moterį sutraiškyta galva. Iš esmės analogiškas aplinkybes abu asmenys nurodė į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams, kas yra užfiksuota tiek jų rašytiniuose paaiškinimuose, rašytuose įvykio vietoje (1 t., b. l. 87, 135), tiek pareigūnų, bendravusių su „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojais įvykio vietoje, Body kamerų įrašuose. Šiuos kaltinamojo ir liudytojo paaiškinimus patvirtina bei nuosekliai papildo kiti byloje surinkti duomenys. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja S. Š. nurodė, kad įvykio dieną kartu su mama vaikščiodama prie (duomenys neskelbtini) namo, susitiko kaimynę I. L., kuri nuo (duomenys neskelbtini) namo ėjo link (duomenys neskelbtini) namo. Tuo metu jos ėjo priešinga kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) namo link (duomenys neskelbtini)-ojo namo. Nutolusios nuo I. L. apie 6 metrus, pamatė atbuline eiga atvažiuojančią šiukšliavežę, kuri judėjo nuo (duomenys neskelbtini) namo link (duomenys neskelbtini)-ojo namo, todėl abi su mama pasitraukė nuo kelio važiuojamosios dalies ant žolės. Šiukšliavežė pravažiavo pro jas ir staigiai sustojo. Atsisukusi pažiūrėti į šiukšliavežės pusę, pamatė, kad iš mašinos iššoko jos vairuotojas ir keleivis, vairuotojas buvo susijaudinęs, laikėsi už galvos, keleivis kalbėjo telefonu. Priėjusi arčiau pamatė iš po šiukšliavežės kyšančias I. L. kojas. Kitų žmonių įvykio vietoje nebuvo. Eismo įvykio dalyvių ir liudininkų parodymus patvirtina ir eismo įvykio vietos apžiūros protokolas bei eismo įvykio vietos planas, kuriuose užfiksuota transporto priemonės „Scania L280“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), padėtis, liudijanti buvusią iki susidūrimo su pėsčiąja mašinos judėjimo kryptį, žuvusios pėsčiosios kūno padėtis po susidūrimo su transporto priemone; transporto priemonės apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad jos galinio bamperio purvas nubrauktas, o ant vidurinės dešinės pusės ašies ratų matosi raudonos spalvos, galimai kraujo dėmės. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada apie žuvusiosios I. L. sužalojimų pobūdį. Šių įrodymų visuma patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes, kad kaltinamasis vairuodamas transporto priemonę neįsitikino, kad važiuoti atbulai yra saugu, nepastebėjo bei nedavė kelio daugiabučių gyvenamųjų namų kieme kelio važiuojamąja dalimi ėjusiai pėsčiajai I. L., automobilio galine dalimi ją partrenkė, nukritus pėsčiajai, galiniu dešinės pusės ratu užvažiavo ant jos bei ją pervažiavo. I. L. nuo patirtų kūno sužalojimų mirė įvykio vietoje.

Pažymėtina, kad M. B. ir jo porininkas V. N. negalėjo paaiškinti, kodėl stebėdami galinio vaizdo veidrodėlius ir galinio vaizdo kamerų monitorių, nepastebėjo ta pačia kelio važiuojamąja dalimi einančios pėsčiosios, spėjo, kad taip įvyko dėl besileidžiančios saulės atspindžių veidrodėliuose ir monitoriuje bei šalia važiuojamosios dalies augančių krūmų, kurie jiems užstojo matomumą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, įvertinęs aptartų aplinkybių visumą konstatuoja, kad M. B. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis pažeidė KET 9, 27, 101, 175 punktų reikalavimus, kurių visuma įpareigojo jį duoti kelią pėsčiajam eismo dalyviui, gyvenamojoje zonoje turinčiam absoliučią judėjimo pirmumo teisę prieš transporto priemonę, juolab judančią atbulai. Aptartų aplinkybių visuma rodo, kad nepakankamas atidumas ir pernelyg didelis pasitikėjimas garsiniu šiukšliavežės įspėjimo signalu aplinkiniams lėmė, kad M. B. laiku nepastebėjo kliūties ir nesustabdė savo vairuojamos transporto priemonės, pervažiuodamas nukentėjusiąją I. L.

Įvertinant byloje surinktus įrodymus darytina išvada, jog būtent kaltinamojo kalti (neatsargūs) veiksmai yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su eismo įvykiu ir jo pasekmėmis – pėsčiosios I. L. žūtimi.

Žemesnės instancijos teismas

BK 281 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal šio straipsnio 1-6 dalis tik tais atvejais, kai jose numatytos veikos yra padarytos dėl neatsargumo. Nusikaltimas yra neatsargus, jeigu jis padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 straipsnio 1 dalis). Esant nusikalstamam pasitikėjimui asmuo supranta, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikisi jų išvengti (BK 16 straipsnio 2 dalis). Tokio pobūdžio bylose nusikalstamam pasitikėjimui konstatuoti būtina nustatyti, kad transporto priemonę vairuojantis asmuo suvokė rizikingą savo veikos pobūdį, numatė, kad jo padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalą kito asmens sveikatai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi šių padarinių išvengti. Nusikaltimas yra padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (BK 16 straipsnio 3 dalis). Nusikalstamam nerūpestingumui konstatuoti būtina nustatyti, kad transporto priemonę vairuojantis asmuo nesuprato daromos veikos rizikingumo ar pavojingumo, nenumatė, kad jo padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalą kito asmens sveikatai, tačiau pagal veikos aplinkybes bei savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti. Teismų praktikoje galėjimas numatyti padarinius reiškia vairuotojo realią galimybę konkrečioje situacijoje suprasti daromos veikos rizikingumą, numatyti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti nusikalstami padariniai (kasacinės nutartys Nr. 2K-472/2014, 2K-160/2014). Kaltinamasis ne sykį vairavęs transporto priemonę įvykio vietoje ir žinodamas, kad manevravimas joje yra itin apsunkintas prasto matomumo, atsižvelgdamas, kad saulės atspindžiai papildomai apsunkina matomumą (pagal jo paties paaiškinimus byloje mirgėjo ekranas ir veidrodėliai), turėjo numatyti, jog būtina imtis papildomų atsargumo priemonių ir judėti atbulam tik esant visiškai įsitikinus, kad tam nėra jokios kliūties.

Nustatytos ir aukščiau aptartos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad M. B. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje, padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 straipsnio 3 dalis).

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 straipsnį priklauso nuo kilusių pasekmių sunkumo. Atsižvelgiant į tai, kad eismo įvykio metu M. B. sukėlė eismo įvykį, ko pasėkoje žuvo pėsčioji I. L., M. B. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 5 dalį.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

M. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismas nenustatė jokių M. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų BK 60 straipsnio 1 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

BK 38 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, esant šioms būtinoms sąlygoms: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindo manyti, jog jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

M. B. baudžiamojon atsakomybėn traukiamas pirmą kartą (1 t., b. l. 173). Kaip minėta, pripažįsta savo kaltę dėl eismo įvykio ir jo pasekmių, išties nuoširdžiai gailisi. Nukentėjusiomis ir civilinėmis ieškovėmis pripažintos žuvusiosios I. L. dukra A. O. ir anūkė A. L. (buvusi O.) 2024 m. gegužės 15 d. su kaltinamuoju M. B. pasirašytomis taikos sutartimis (2 t., b. l. 61-63, 76-77) patvirtino, kad jos su kaltinamuoju M. B. susitaikė, jos kaltinamajam atleido, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo jos kreipsis į M. B. vairuotos transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę apdraudusią draudimo bendrovę, o jų patirtos procesinės išlaidos joms yra visiškai atlygintos kaltinamojo. Teisiamojo posėdžio metu A. O. patvirtino, kad kaltinamajam atleido, tiek ji, tiek jos dukra pasirašė taikos sutartį, prašo šias taikos sutartis patvirtinti ir kaltinamojo atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti.

Civilinis atsakovas draudimo bendrovė AAS „BTA Baltic Insurance Company“ teismui pateikė 2024 m. rugpjūčio 12 d. taikos sutartį tarp minėtos draudimo bendrovės ir A. O. bei A. L., kuria jos susitarė, kad civilinis atsakovas atlygins civilinei ieškovei A. O. 15 000 Eur neturtinės žalos ir 1588 Eur turtinės žalos, o A. L. (buvusi O.) 5000 neturtinės žalos (2 t. b. l. 87-88). Taigi, atsižvelgus į aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad žalos atlyginimo klausimas galutinai išspręstas ir nagrinėjamu atveju egzistuoja BK 38 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose numatytos sąlygos.

Žemesnės instancijos teismas

M. B. padaryta nusikalstama veika priskiriama prie neatsargių nusikaltimų. Teismas pažymi ir tai, kad M. B. eismo įvykio metu turėjo tik kelių mėnesių šiukšliavežės vairavimo patirtį. Duomenų, kad jis būtų gydytas VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ir Vilniaus priklausomybės ligų centre, kad turėtų priklausomybių, nėra. M. B. anksčiau nėra teistas (1 t., b. l. 173), per penkerius metus iki eismo įvykio administracinėn atsakomybėn už KET pažeidimus trauktas penkis kartus (1 t., b. l. 173-176). Didžioji dalis baudų sumokėta. Teismas pažymi, jog šie keli intensyviai vairuojančio asmens nusižengimai nelaikytini sistemingu ir piktybišku eismo dalyvio elgesiu. Aptartos aplinkybės rodo, jog M. B. pakankamai atsakingai žiūri į Kelių eismo taisyklėse įtvirtintus reikalavimus, suvokia šių taisyklių laikymosi svarbą.

Įvertinus aptartų aplinkybių visumą kartu su tuo, kaip M. B. teisminio bylos nagrinėjimo kaltę padarius nusikalstamą veiką pripažino, dėl nusikalstamos veikos padarymo labai nuoširdžiai gailisi ir išgyvena, nukentėjusiųjų atsiprašė, su jomis susitaikė, į išimtinai neatsargų padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, teismas konstatuoja, kad egzistuoja ir BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga, t. y. šiuo atveju yra pagrindo manyti, kad M. B. nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl daro išvadą, kad yra sąlygos taikyti jam BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės

BK 68 straipsnyje yra nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, iš jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-421/2014).

M. B. nusikalstamą veiką padarė naudodamasi specialia teise – teise vairuoti transporto priemonę. Šią nusikalstamą veiką jis padarė pažeisdamas Kelių eismo taisykles: važiuodamas atbulas neįsitikino tokio judėjimo saugumu ir nedavė kelio kitam eismo dalyviui – pėsčiajam, turinčiam judėjimo pirmumo teisę tiek pagal KET 27 punkte, tiek pagal KET 175 punkte įtvirtintus reikalavimus, dėl ko kilo tragiškas ir negrįžtamas pasekmes sukėlęs eismo įvykis. Dėl minėtų neatsakingų kaltinamojo veiksmų žuvo žmogus, todėl padaryta veika laikoma pavojinga.

Prokuroras prašė skirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę, uždrausti asmeniui naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones vieneriems metams.

Uždraudimas vairuoti transporto priemonę paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė labai šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, yra itin piktybiškas eismo saugumo reikalavimų pažeidėjas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-431/2013, 2K-20/2011).

Spręsdamas klausimą dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo, teismas vertina M. B. padarytos veikos pobūdį: eismo įvykio metu žuvo žmogus, tačiau padaryta nusikalstama veika priskiriama neatsargių nusikaltimų kategorijai, kaltinamojo padaryta veika nesusijusi su cinišku, piktybišku KET nuostatų ignoravimu, eismo įvykis kilo dėl kaltinamojo dėmesio stokos ir nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, kilusių pasekmių kaltinamasis nesiekė ir labai dėl jų išgyvena. Nukentėjusiosios A. O. ir A. L. taip pat prašė netaikyti kaltinamojo atžvilgiu baudžiamojo poveikio priemonės, atsižvelgiant, kad šis vairavo transporto priemonę sudėtingomis sąlygomis, eismo įvykis padarytas dėl neatsargumo, jis labai nuoširdžiai gailisi, augina nepilnametį vaiką, o transporto priemonių vairavimas yra vienintelis jo pajamų šaltinis (2 t., b. l. 61-62). Atsižvelgtina, jog M. B. nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Nuo eismo įvykio praėjo beveik metai, per juos naujų šiurkščių KET pažeidimų nepadaryta, kas liudija nedidelį kaltinamojo asmenybės pavojingumą. Teismo vertinimu, eismo įvykis kaltinamojo gyvenime buvo atsitiktinis reiškinys ir nerodo jo atsainaus požiūrio į eismo saugumo reikalavimus ir abejingumo visuotinai priimtoms elgesio normoms. M. B. dėl savo nusikalstamos veikos tikrai nuoširdžiai išgyvena ir gailisi. Jis dirba sunkiasvorių transportų priemonių vairuotoju, tai vienintelis jo pragyvenimo šaltinis. Atsižvelgiant į visų šių aplinkybių visumą, nukentėjusiųjų poziciją, darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti netaikant kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ar kitos baudžiamojo poveikio priemonės.

Dėl civilinio ieškinio

Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusiosios A. O. (I. L. dukra) ir A. L. (I. L. anūkė) pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, nurodydamos, jog dėl mamos ir močiutės žūties jos patyrė 1588 Eur turtinę žalą, kurią sudaro 1390 Eur laidojimo paslaugų išlaidos, 85 Eur išlaidos už dokumentų, reikalingų gabenant I. L. pelenus į (duomenys neskelbtini) laidojimo tikslais, vertimus, 113 Eur išlaidos už laidojimo paslaugas (duomenys neskelbtini). Pateikė šias išlaidas patvirtinančius dokumentus. Dėl artimo šeimos nario netekties patirtus išgyvenimus A. O. įvertino 30 000 Eur neturtine žala, A. L. – 10 000 Eur neturtine žala, prašydamos priteisti šias sumas bei 5 % dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumų, skaičiuojant jas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo (2 t., b. l. 29-34).

Civiliniu atsakovu pripažinta draudimo bendrovė AAS „BTA Baltic Insurance Company“ bylai pateiktame civiliniame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad nesutinka dėl neturtinės žalos atlyginimo ieškovių prašoma apimtimi, nes jų prašomi neturtinės žalos dydžiai yra nepagrįstai dideli, prieštaraujantys bendriesiems protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams bei teismų formuojamai praktikai panašaus pobūdžio bylose, viršijantys įprastai priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžio didžiausią sumą analogiškos kategorijos bylose. Gyvybės atėmimo bylose pagrindinis neturtinės žalos dydžio kriterijus yra žuvusiojo ir nukentėjusiojo asmens tarpusavio ryšys. Civilinis atsakovas akcentavo, kad abi ieškovės gyvena užsienyje, turi savo šeimas, nėra duomenų, kad jų šeimose dėl nelaimės būtų pablogėję santykiai, taip pat nepateikta jokių duomenų, kad nukentėjusiosios būtų pasikreipusios į gydytojus psichologinės ar kitos pagalbos. Draudimo bendrovė nurodė, kad A. O. patirtą neturtinę žalą vertina 10 000 Eur suma. Taip pat pabrėžia, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi CK 6.284 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys (tėvai, vaikai, sutuoktinis), o kitiems BK 248 straipsnyje nurodytiems šeimos nariams ar artimiesiems giminaičiams (broliams, seserims, seneliams, vaikaičiams) kompensacija už dvasines kančias, kurias sukėlė nukentėjusiojo mirtis, priteisiama tik išimtiniais atvejais, kadangi žala atlyginama tik tiems asmenims, kuriuos su mirusiuoju siejo šeimos, itin artimi giminystės ryšiai bei pastovaus pobūdžio emocinis, dvasinis artumas. Atsakovo manymu, ieškovės A. L. su ir žuvusiąją I. L. nesiejo artimesnis nei įprastas senelės ir vaikaitės santykiams būdingas ryšys, todėl A. L., kaip žuvusios vaikaitė, neturi teisės į neturtinės žalos atlyginimą tokia apimtimi, kaip yra reikalaujama ieškinyje, ir jos reikalavimas neturėtų būti tenkinamas. Nukentėjusiosios ieškinyje nepateikė ir nenurodė jokių objektyvių duomenų ar aplinkybių, kas leistų pagrįstai ženkliai nutolti nuo formuojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos ir didinti priteistinos neturtinės žalos dydį. Dėl reikalavimo atlyginti turtinę žalą nurodė, kad laidojimo išlaidomis pripažįstamos – karsto, įsigijimo, gėlių, drabužių, transporto, kitokių ritualinių paslaugų, gedulingų pietų, kapo tvarkymo išlaidos, o atlygintinų išlaidų dydis nustatomas vadovaujantis protingumo kriterijumi. Tai reiškia, kad atlyginamos tik įprastos, vidutinės išlaidos, t. y. atlyginamos tik būtinos ir vidutinio dydžio laidojimui bei kapo sutvarkymui skirtos išlaidos. Šiuo atveju yra reikalaujama atlyginti išlaidas dėl mirusiosios laidojimą (duomenys neskelbtini), kas sudaro 85 € už dokumentų vertimą ir 113 € už laidojimą. Iš pateiktų ieškinio priedų nėra aišku, kokie dokumentai, iš kokios kalbos ir į kokią buvo versti, taip pat neaišku, kodėl buvo sprendžiama I. L. laidoti kitoje valstybėje. Remdamiesi išdėstytu, prašė ženkliai mažinti civiliniame ieškinyje reiškiamus reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 68-69).

Teisminio bylos nagrinėjimo metu civilinės ieškovės A. O. ir A. L. bei civilinis atsakovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“ teismui pateikė ir paprašė patvirtinti 2024 m. rugpjūčio 12 d. sudarytą taikos sutartį, kuria šalys susitarė, kad:

1) Civilinis atsakovas atlygins civilinei ieškovei A. O. kompensuojant 15000,00 (penkiolika tūkstančių) eurų neturtinės žalos ir 1588,00 (vieną tūkstantį penkis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis) eurus turtinės žalos, taip pat A. L. 5000,00 (penkis tūkstančius) eurų neturtinės žalos;

2) Civilinės ieškovės, įsiteisėjus teismo nutarčiai (nuosprendžiui), kuria bus patvirtinta šį Taikos sutartis, įsipareigoja nereikšti Civilinio atsakovo atžvilgiu reikalavimų dėl neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo, t. y. atsisako savo civilinio ieškinio reikalavimo dalies dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo;

3) Civilinis atsakovas šios Taikos sutarties 1 p. nurodytą žalos atlyginimo sumą per 3 (tris) darbo dienas po teismo nutarties (nuosprendžio), kuria ši Taikos sutartis patvirtinama teismo, įsiteisėjimo dienos perves į Civilinės ieškovės A. O. atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB Swedbank, visas sumas, nurodytas šios sutarties 1 punkte, ir tai bus laikoma tinkamu ir visapusišku įsipareigojimų pagal šią Taikos sutartį įvykdymu;

4) Civilinis atsakovas neprivalo atlyginti jokių kitų šioje Taikos sutartyje neaptartų Civilinių ieškovių nuostolių ir/ar reikalavimų, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusių su jos baudžiamojoje byloje Nr. 1- 1887-961/2024 pareikštu civiliniu ieškiniu;

5) Šalys pareiškia, kad joms yra žinoma, jog teismo patvirtinta Taikos sutartis Šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią. Šalims yra žinoma ir tai, kad teismo patvirtinta Taikos sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985, CPK 584 str. 1 d. 4 p.);

6) Šalys patvirtina, kad joms yra žinomos bei suprantamos Taikos sutarties sudarymo ir patvirtinimo procesinės teisinės pasekmės – bylą pabaigus taikos sutartimi, Bylos dalys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo Civilinėms ieškovėms yra nutraukiama, o šioje dalyje bylą nutraukus vėl kreiptis dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 137 str. 2 d. 4 p., 293 str. 1 d. 5 p., 294 str.);

7) Šalys pareiškia, kad Taikos sutarties patvirtinimas neprieštarauja viešajam interesui ar imperatyvioms įstatymo normoms, nepažeidžia bylos šalių teisių ar įstatymo saugomų teisėtų interesų;

8) Šalys patvirtina ir pripažįsta, jog šia Taikos sutartimi yra išsprendžiamas tarpusavio ginčas, susijęs su Civilinių ieškovių pareikštu civiliniu ieškiniu bei jo reikalavimu dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje Nr. 1-1887-961/2024. Civilinis atsakovas ir Civilinės ieškovės susitaria nereikšti apeliacinių skundų dėl šioje byloje pareikštų reikalavimų dėl turtinės ir/ar neturtinės žalos atlyginimo;

9) Šalys patvirtina, kad šią Taikos sutartį perskaitė, suprato jos turinį. Taikos sutartį pasirašo Civilinis atsakovas ir Civilinės ieškovės, kaip dokumentą, atitinkantį jų tikrąją valią ir ketinimus;

10) Ši Taikos sutartis sudaryta trims identiškais egzemplioriais, po vieną kiekvienai Taikos sutarties šaliai ir vieną Teismui. Šalys sutinka ir neprieštarauja, kad Taikos sutartis gali būti pasirašyta ir elektroniniu parašu.

Teismui pateikta taikos sutartis yra pasirašyta civilinio atsakovo atstovo advokato A. S. ir civilinių ieškovių įgaliotojo atstovo advokato Vaido Miliaus elektroniniais parašais (2 t., b. l. 87-88).

Teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes ir atsižvelgdamas į tai, kad dėl sutarties teisminio patvirtinimo yra išreikšta visų sutarties šalių valia, sutartis didžiąja dalimi neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, tvirtina taikos sutartį. Tačiau teismas iš tvirtinamos sutarties šalina šalių sutartą sąlygą, kad civilinis atsakovas ir civilinės ieškovės susitaria nereikšti apeliacinių skundų dėl šioje byloje pareikštų reikalavimų dėl turtinės ir/ar neturtinės žalos atlyginimo. Teismo vertinimu, apeliacijos teisė, kaip sudedamoji konstitucinės teisės į teisminę gynybą dalis, negali būti ribojama šalių susitarimu.

Šalys patvirtino, kad joms yra žinomos ir suprantamos teismo patvirtintos taikos sutarties galia ir pasekmės (CK 1.80, 1.81, 6.983–6.986 straipsniai, CPK 42 straipsnio 2 dalis, CPK 293 straipsnio 5 punktas, 294 straipsnio 2 dalis, 296 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Remiantis išdėstytu, šalių 2024 m. rugpjūčio 12 d. sudaryta taikos sutartis tvirtintina joje nustatytomis sąlygomis (išskyrus atskirai aptartąją 8 punkto sąlygą) ir procesas dėl civilinių ieškovių A. O. ir A. L. civilinio ieškinio nutrauktinas.

Dėl kitų procesinių klausimų

Kardomoji priemonė ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam M. B. nebuvo paskirta ir šioje proceso stadijoje ją skirti netikslinga, kadangi jis atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės ir poreikio užtikrinti dalyvavimą procese ar bausmės vykdymą nėra.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – dvi kompiuterinės laikmenos su pareigūnų Body kamerų vaizdo ir garso įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinos saugoti prie bylos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu,

nusprendžia:

M. B., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje, jam susitaikius su nukentėjusiomis A. O. ir A. L., ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Patvirtinti 2024 m. rugpjūčio 12 d. sudarytą taikos sutartį tarp civilinių ieškovių A. O. ir A. L. bei civilinio atsakovo draudimo bendrovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ tokiomis sąlygomis:

1) Civilinis atsakovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“ atlygina civilinei ieškovei A. O. kompensuojant 15000,00 (penkiolika tūkstančių) eurų neturtinės žalos ir 1588,00 (vieną tūkstantį penkis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis) eurus turtinės žalos, taip pat A. L. 5000,00 (penkis tūkstančius) eurų neturtinės žalos;

2) Civilinis atsakovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“ visas sumas, nurodytas Taikos sutarties 1 punkte, per 3 (tris) darbo dienas po teismo nuosprendžio, kuria ši Taikos sutartis patvirtinama teismo, įsiteisėjimo dienos, perveda į civilinės ieškovės A. O. atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB Swedbank, ir tai bus laikoma tinkamu ir visapusišku įsipareigojimų pagal šią Taikos sutartį įvykdymu;

3) Civilinės ieškovės, įsiteisėjus teismo nutarčiai (nuosprendžiui), kuria bus patvirtinta šį Taikos sutartis, įsipareigoja nereikšti Civilinio atsakovo atžvilgiu reikalavimų dėl neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo, t. y. atsisako savo civilinio ieškinio reikalavimo dalies dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo;

4) Civilinis atsakovas neprivalo atlyginti jokių kitų šioje Taikos sutartyje neaptartų Civilinių ieškovių nuostolių ir/ar reikalavimų, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusių su jos baudžiamojoje byloje Nr. 1-1887-961/2024 pareikštu civiliniu ieškiniu.

Baudžiamąją bylą dalyje dėl civilinių ieškovų A. O. ir A. L. civilinio ieškinio nutraukti.

Išaiškinti šalims, kad pagal CK 6.985 straipsnio nuostatas teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir tokia taikos sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas.

Išaiškinti M. B., kad jeigu jis per vienerius metus nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o jeigu jis per tą patį laikotarpį padarys naują tyčinį nusikaltimą, šis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – dvi kompiuterines laikmenas su pareigūnų Body kamerų vaizdo ir garso įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ilona Mateikienė