Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-04-20 · Civilinė byla Nr. 2A-1542-661/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-04-20
Bylos Nr.
2A-1542-661/2015
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Andrutė Kalinauskienė, Alvydas Barkauskas
Atsakovas
V. D.
Ieškovas
V. M.
Kategorijos
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2A-1542-661/2015Teisminio proceso Nr.: 2-02-3-10717-2012-8Procesinio sprendimo kategorijos: 121.14; 121.18; 121.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLietuvos Respublikos vardu2015 m. balandžio 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Andrutės Kalinauskienės ir Ritos Kisielienės apeliacinio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės V. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. M. ieškinį atsakovei V. D. dėl pastogės patalpų atidalijimo, teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I Ginčo esmė

Ieškovė patikslintais reikalavimais (b. l. 2-3, 97) prašė atidalinti ieškovei ir atsakovei priklausančias bendrosios dalinės nuosavybės dalis pastogės patalpoje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkė teismo 2011 m. balandžio 7 d. sprendimu nustatyta, kad ieškovei priklauso 736/911 dalys patalpos, o atsakovei – 175/911 dalys patalpų. Ieškovė prašo atidalinti jai priklausančią dalį pagal bet kurį iš jos pateiktų planų, arba priteisti visą patalpą ieškovei, atsakovei priteisiant 24 396, 27 Lt kompensaciją.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepimu (b. l. 22-24) su ieškiniu nesutiko bei prašė atidalinti pastogės patalpas pagal jos pateiktą planą (b. l. 23). Anot atsakovės, ieškovės teikiami planai pažeidžia saugumo bei architektūrinius reikalavimus. Papildomuose paaiškinimuose (b. l. 53, 93-94) atsakovė prašė laikytis 2004 metų plano, atsižvelgti į tai, kad ieškovės siūlomais planais sumažinamas jai tenkantis plotas, brėžiniai neatitinka tikrovės. Grįsdama savo poziciją atsakovė teikė ir savo skaičiavimus (b. l. 100), teikė savo planus (b. l. 105).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. spalio 7 d. sprendimu ieškinį patenkino bei atidalino ieškovei ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias 91,10 kv.m. ploto, neįrengtos pastogės patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (buvęs unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nustatant, kad V. M. atitenka 73,495 kv.m., o V. D. atitenka 17,605 kv.m., pagal M. P. projektavimo firmos projektinį pasiūlymą Nr. 4. Teismas, įvertinęs ieškovės pateiktus duomenis, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė pageidavo, jog visas jai tenkantis plotas būtų priskirtas virš jos buto, sprendė, kad šalių interesų pusiausvyrą labiausiai atitinka ieškovės pateiktas atidalinimo variantas Nr. 4 (b. l. 98), parengtas architektės M. P., pagal kurį atsakovei atitenka 17,605 kv.m. virš jos buto, įsirengiant įėjimą į pastogės patalpas iš atsakovės buto. Teismas pažymėjo, kad taip atidalinus patalpas atsakovei tenka šiek tiek didesnė ploto dalis nei nustatyta teismo sprendimu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atsakovė V. D. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį atmesti. Atsakovė nurodė, jog ieškovės V. M. palėpės dalijimo variantas pažeidžia apeliantės teises – atimama iš jos galimybė patekti į apeliantės disponuojamą palėpės ruožą, sumažina jo dydį – vietoje 17,5 m² jai skyrė 16,12 m². Taip pat apeliantė netenka galimybės iš savo buto į apeliantės palėpės dalį įrengti komunikacijas, šaltas bei karštas vanduo, dujotiekis, kanalizacija, nes visi šie vamzdžiai yra apeliantės virtuvėje, esančioje pagal Vilniaus m. apylinkės 2-ojo teismo nutarimą po palėpės ruožu, priklausančiu V. M.. Remiantis ieškovės variantu, apeliantė turėtų įrengti įėjimą iš savo buto, bet šis savo ruožtu techniškai nepagrindžia galimybės to padaryti. Net atsiradus tokiai techninei galimybei, išardyti lubas galima tik įrengus bei apšiltinus palėpę virš šios angos, t.y. esanti laiptinėje landa reikalinga tam, kad būtų sudarytas palėpės ruožo įrengimo techninis projektas bei tam, kad būtų gautas leidimas jam įrengti.

Atsiliepimas

Ieškovė pateikė atsiliepimą į pareikštą atsakovės apeliacinį skundą, su juo nesutiko ir prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad apeliantės pateikti nauji įrodymai turi būti nepriimami, nes ji teikiamus apeliacinei instancijai įrodymus galėjo pateikti bylą nagrinėjant pirmąja instancija. Apeliantė, teigdama, jog jai vietoje 17,5 kv. m yra priteista 16,12 kv. m., vadovauja skaičiavimais, pateiktais Skundo priede Nr. 8, kuriame nurodyta, kad Apeliantei priskirtas dalies plotas 16,13 kv.m., su kuris buvo pateiktas kartu su 2014-09-18 prašymas teismui. Apeliantė neturi specialiųjų žinių kadastrinių matavimų srityje, todėl jos atliktus skaičiavimus reikėtų vertinti kritiškai. Iš jos pateikto skaičiavimo matyti, kad apeliantė, apskaičiuodama jai tenkantį plotą pagal padalijimo projektą Nr. 4, į skaičiavimus įtraukė ne visą apeliantei priskirtą plotą.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde apeliantė nurodo, kad teismo patvirtintu atidalijimo projektu jai buvo panaikinta galimybė patekti į jai priskirtą neįrengtos pastogės dalį. Šie apeliantės teiginiai yra nepagrįsti. Priešingai nei teigia apeliantė, galimybė jai patekti į jai priskirtą pastogės patalpų dalį Sprendimu panaikinta nebuvo. Kaip teisingai yra pažymėta Sprendime, Atsakovei atiteko 17,605 kv. m. plotas virš jos buto, įsirengiant įėjimą į pastogės patalpas iš Atsakovės buto. apeliantės V. D. tenkančios pastogės dalies plotas (realioji dalis) buvo 17,5 kv.m. (179,10 kv.m. x 175/1791), o V. M. tenkančios pastogės dalies plotas (realioji dalis) buvo 76,10 kv.m. (179,10 kv.m. x 761/1791).

Kitiems neįrengtos pastogės bendrasavininkiams atsidalijus ir įsirengus jiems tenkančias neįrengtos pastogės dalis ir atidalintas pastogės dalis Nekilnojamojo turto registre įregistravus savo nuosavybėn kaip atskirus nekilnojamojo turto objektus, V. D. ir V. M. likusios neįrengtos pastogės dalies plotas sumažėjo. Atlikus likusios neįrengtos pastogės dalies kadastrinius matavimus, buvo nustatyta, kad likęs neįrengtos pastogės dalies plotas yra 91,10 kv.m. Taip pat pasikeitė neįrengtos pastogės unikalus numeris (naujas Nr. (duomenys neskelbtini)). Įvykus neįrengtos pastogės dalių atidalijimui, V. M. atstovas I. M. kreipėsi į VĮ Registrų centro Vilniaus filialą su prašymu įregistruoti neatidalintos neįrengtos pastogės dalį į Nekilnojamojo turto kadastrą. Prašymas nebuvo patenkintas dėl to, nes nebuvo pateiktas bendraturčių susitarimas dėl neįrengtos pastogės valdymo, disponavimo ir naudojimosi. Kadangi su atsakove susitarti dėl likusios pastogės nuosavybės dalių, priklausančiu ieškovei ir atsakovei, dydžio nepavyko, tai dėl dalių nustatymo ieškovė kreipėsi į teismą. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. balandžio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-174-833/2011 nustatė, kad atsakovei V. D. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 175/911 dalys, o ieškovei V. M. 736/911 dalys 91,10 kv.m. ploto neįrengtos pastogės, unikalus numeris ?.(duomenys neskelbtini) (Žr. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 7 d. sprendimas). Apeliantės realioji dalis likusioje neįrengtos pastogės dalyje liko nepakitusi, t.y. jai priklauso 17,50 kv.m. ploto pastogės dalis (91,10 kv.m. x 175/911), o V. M. relaioji dalis sumažėjo iki 73,60 kv.m. (91,10 kv.m. x 739/911). Dalį jai tenkančio pastogės ploto ieškovė skyrė tam, kad būtų įrengti laiptai į pastogę, kad būtų užtikrintas normalus įėjimas į savo patalpas.

Šalies argumentai

Apeliantė visada teigė, kad į patekimui į jai priklausančias pastogės patalpas naudosis laiptinėje esančia anga. Atsižvelgiant į tai kartu pradiniu ieškiniu teismui ir buvo pateikti du pastogės patalpų atidalijimo projektai (variantai Nr. 6 ir Nr. 7), kuriuose buvo numatyta, kad apeliantė į jai priskiriamą pastogės dalį galėtų patekti pro angą, kuri abiejuose projektuose buvo numatyta naujoje laiptinės vietoje. Šiuo metu laiptinėje esanti anga negali išlikti, nes tik per šią pastogės vietą įmanoma suprojektuoti įėjimą į V. M. priskirtą pagrindinę pastogės patalpų dalį, kuri pagal visus pateiktus atidalijimo variantus yra apatinėje plano dalyje.

Civilinės bylos nagrinėjimo metu apeliantė išreiškė pageidavimą, kad visas jai priskirtinas pastogės patalpų plotas būtų virš jai trečiajame aukšte esančio buto. Todėl ieškovė pateikė dar vieną patalpų atidalijimo projektą (variantas Nr.4), kurį teismas ir patvirtino. Pagal jį apeliantė patekimą į pastogės patalpas galėtų įsirengti iš savo buto. Apeliantės teiginiai apie tai, kad įrengti naują angą patekimui į pastogės patalpas yra techniškai sudėtinga yra atmestini. Apeliantė nepateikė jokių įrodymų.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra nustatyta. Todėl analizuotini apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai. Ginčas tarp šalių yra kilęs dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

CK 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės yra bendraturčio nuosavybės teisės į dalį bendrojoje nuosavybėje įgyvendinimo būdas, taip pat vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų, nes, šiuo būdu bendraturčiui įgyvendinus subjektinę nuosavybės teisę, bendrosios nuosavybės teisė pasibaigia. Atsižvelgdamas į bendrosios dalinės nuosavybės valdymo, naudojimo ir disponavimo apribojimus, susijusius su kitų bendraturčių teisėmis, bei į iš to galinčias kilti problemas ir bendraturčių nesutarimus, kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad, sprendžiant bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimo klausimus, prioritetas turi būti suteikiamas visiškam daikto atidalijimui, kaip geriausiai užtikrinančiam maksimalų įstatymų nustatytą bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. J. v. A. J., bylos Nr. 3K-3-459/2007; 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. V. R., bylos Nr. 3K-7-466/2008; 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. S. ir kt. v. R. E. B., bylos Nr. 3K-3-482/2009). Taip pat teismų praktikoje ne kartą pabrėžta bendraturčių pareiga išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, bendradarbiauti, kooperuotis ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo bei optimaliausio atidalijimo varianto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. ir kt. v. S. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-780/2003; 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. A. U. ir kt., bylos Nr. 3K-3-638/2005; kt.). Šią pareigą derindamas su visiško bendraturčių atidalijimo prioritetu kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kito bendraturčio nenoras, jog būtų įvykdytas atidalijimas, nereiškia, kad toks nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. V. R., bylos Nr. 3K-7-466/2008).

Atidalyti prašantis bendraturtis turi aiškiai įvardyti, kokį atskirą nekilnojamąjį daiktą prašo suformuoti ir priklausomai nuo tokio pasirinkimo – pagrįsti jo suformavimo būdą. Atidalijus iš bendrosios dalinės nuosavybės, pasikeičia buvusio bendro daikto teisinis režimas, t. y. suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai, todėl turi atitikti jiems teisės aktų keliamus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. U. v. E. C., bylos Nr. 3K-3-260/2009), o teikiami atidalijimo variantai turi būti įmanomi įgyvendinti techniškai, po atidalijimo turi būti užtikrintas tolesnis tokio turto naudojimo racionalumas. Dar vienas reikalavimas įgyvendinant teisę atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės – prašomas suformuoti atskiras daiktas turi atitikti bendraturčio dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, jeigu tai objektyviai ir techniškai įmanoma.

Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, jog šalys teikė savo siūlymus dėl pastogės patalpos atidalijimo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad apeliantės pateiktais planais vadovautis negalima, nes jie buvo sudaryti dar 2004, 2005 metais, tuo tarpu 2008 metais buvo atlikti nauji kadastriniai matavimai, kurie yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, jie nėra ginčijami, todėl teismas jais vadovaujasi kaip oficialiais rašytiniais įrodymais. Teismas pagrįstai negalėjo laikyti tinkamu ir paskutiniojo apeliantės pateikto plano, siūlomo pagal 2008 metų kadastro duomenis, nes juose yra numatomas bendras plotas, kai tuo tarpu pagal oficialus duomenis bendrų patalpų pastogėje nėra. Taigi, pirmosios instancijos teismas įvertinęs ieškovės pateiktus duomenis, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė pageidavo, jog visas jai tenkantis plotas būtų priskirtas virš jos buto, teismas pagrįstai sprendė, kad šalių interesų pusiausvyrą labiausiai atitinka ieškovės pateiktas atidalinimo variantas Nr. 4 (b. l. 98), parengtas architektės M. P., pagal kurį atsakovei atitenka 17,605 kv.m. virš jos buto, įsirengiant įėjimą į pastogės patalpas iš atsakovės buto. Be to, taip atidalinus patalpas atsakovei teko šiek tiek didesnė ploto dalis nei nustatyta teismo sprendimu.

Kolegija nesutinka su apeliantės argumentais, kad palėpės skaičiavimai atlikti netiksliai, nes teismas rėmėsi atidalijimo planu parengtu vadovaujantis registruotais kadastro duomenimis, bei teismo sprendimu nustatytomis bendraturčiams tenkančiomis dalimis. Apeliantė nepateikė jokių svarių įrodymų, leidžiančių abejoti dėl galbūt galimo inžinierinių tinklų keitimo ar negalimumo prieiti prie jų, o, be to, kaip pagrįstai pažymėjo teismas namo bendrųjų inžinierinių tinklų keitimas vykdomas vadovaujantis nustatytu teisiniu reglamentavimu, o ne butų savininkų nuožiūra.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

CPK 314 str. nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė ir naujus įrodymus, kurių neprašo priimti. Kolegija atsisako priimti apeliacinio skundo priedus, nes apeliantė teikiamus įrodymus galėjo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Be to, dalis prie apeliacinio skundo pridedamų dokumentų jau yra šioje civilinėje byloje.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, dėl ko skundžiamas teismo sprendimas yra paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Alvydas BarkauskasTeisėjos Andrutė KalinauskienėRita Kisielienė