Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-06-18 · Civilinė byla Nr. 2S-895-803/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-06-18
Bylos Nr.
2S-895-803/2020
Teisminio proceso Nr.
2-48-3-00457-2020-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Petkuvienė
Skolininkas
Ž. Š.
Suinteresuotas asmuo
Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, B. Š.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-895-803/2019Teisminio proceso Nr. 2-48-3-00457-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.5.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininko Ž. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. kovo 30 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal skolininko Ž. Š. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys: Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, B. Š..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolės Marijos Gaivenės veiksmų, prašydamas paskirti pakartotinę turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę. Nurodė kad antstolė vykdo išieškojimą Luminor Bank AS naudai iš skolininkui ir B. Š. priklausančio turto – žemės sklypo, gyvenamojo namo ir ūkio pastatų, esančių (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad antstolė, paskelbusi turto varžytines neatliko veiksmų, kad išvaržomas turtas būtų įvertintas tinkamai. Antstolė parduodamo turto iš pirmųjų varžytinių kainą nustatė 6400 Eur. Įvertinus tai, kad pirmosiose varžytinėse turtas parduodamas už 80 proc. turto vertės, antstolės nustatyta turto kaina yra 8000 Eur, tačiau tokia kaina neatitinka realios turto rinkos vertės. Pagal Nekilnojamojo turto registrą vien tik žemės sklypo vertė yra 12800 Eur, gyvenamojo namo vertė – 2810 Eur. Vien šių objektų vertė yra beveik dvigubai didesnė nei antstolės nustatyta viso parduodamo turto vertė. Pareiškėjo teigimu antstolė privalo paskirti naują turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę ir išsiaiškinti kokia yra tikroji turto rinkos vertė ir sudaryti skolininkui galimybę kuo maksimaliau padengti įsiskolinimą kreditoriui.

2. Antstolis Darius Bliznikas, pavaduojantis išieškojimą vykdančią antstolę Mariją Gaivinę, 2020 m. vasario 28 d. patvarkymu Nr. S-20-7-2124 atsisakė tenkinti skundą. Nurodė, kad turto, iš kurio vykdomas išieškojimas, vertei nustatyti antstolė 2019 m. lapkričio 12 d. patvarkymu paskyrė ekspertizę. Ekspertizę atliko UAB „Ober Haus“, kuri visą turtą įvertino 8000 Eur. Turto vertintojas ekspertizės akte pažymėjo, kad nurodyta turto vertė gali skirtis nuo VĮ Registrų centras nustatytos vidurinės rinkos vertės, nes atliekant turto vertimą masiniu būdu neįmanoma atsižvelgti į eilę kriterijų, lemiančių konkretaus nekilnojamojo turto vertę. Atliekant skolininko turto vertinimą ekspertas įvertino visus faktorius, turinčius reikšmės konkretaus turto vertei. 2019 m. gruodžio 12 d. antstolė priėmė patvarkymą Nr. S-19-7-10025 dėl turto ekspertizės išvadų. Skolininkas su patvarkymu ir ekspertizės išvada susipažino 2020 m. sausio 9 d., ir per 3 darbo dienas galėjo pareikšti prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, tačiau to nepadarė. Skundas antstolės kontoroje gautas 2020 m. vasario 27 d., t. y. praleidus CPK 512 str. numatytą 20 dienų terminą. Skolininkas nenurodė termino praleidimo priežasties ir neprašė šio termino atnaujinti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. kovo 30 d. nutartimi atmetė pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų.

4. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad antstolė Marija Gaivenė vykdo 29248,78 Eur išieškojimą iš skolininko Ž. Š. išieškotojo Luminor Bank AS naudai pagal 2019 m. rugpjūčio 27 d. Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro notarės R. B. išduotą vykdomąjį įrašą. 2018 m. rugsėjo 11 d. skolininkui išsiųstas raginimas per 30 dienų sumokėti skolą. 2019 m. spalio 9 d. patvarkymu Nr. TA2-19-126668 antstolė areštavo skolininkui ir suinteresuotam asmeniu B. Š. priklausantį turtą: 7,6 ha ir 3,62 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypus, gyvenamąjį namą, aštuonis pagalbinius statinius bei inžinerinius įrenginius, esančius (duomenys neskelbtini). 2019 m. lapkričio 12 d. patvarkymu Nr. S-19-7-8783 antstolė skolininko turto – 7,6 ha ploto žemės sklypo, gyvenamojo namo ir ūkio pastatų vertei nustatyti paskyrė ekspertizę, pavesdama ją atlikti UAB „Ober Haus“ ekspertams. 2019 m. gruodžio 12 d. antstolės kontoroje gautas ekspertizės aktas su išvada, kurioje visas turtas įvertintas 8000 Eur. Tos pačios dienos patvarkymu Nr. S-19-7-10025 antstolė, vadovaudamasi CPK 681 straipsnio 4 dalimi nustatė, kad turto vertė yra 8000 Eur. Patvarkymo dėl turto ekspertizės išvadų gavimą Ž. Š. patvirtino 2020 m. sausio 8 d. elektroniniu laišku. Per nustatytą 3 dienų terminą prieštaravimų dėl ekspertizės išvadų nepareiškė.

5. Teismo vertinimu aplinkybė, kad skolininkas pageidauja, jog jo turtas būtų įvertintas didesne suma ir nesutinka su nustatyta verte, nėra pagrindas abejoti ekspertizės išvada. Skolininko turtui yra atliktas individualus vertinimas, kuriuo nustatyta turto vertė labiausiai atitinka kainą, už kurią jis gali būti nupirktas. Teismas nurodė, kad VĮ Registrų centras atlieka turto vertinimą masiniu būdu, t.y. nevertinant konkretaus turto vertę nulemiančių faktorių, todėl skolininko teiginys kad turto vertė yra beveik dvigubai didesnė, ir dėl to turi būti skiriama pakartotinė turto vertinimo ekspertizė, yra nepagrįstas.

6. Teismas pažymėjo, kad skundas paduotas besibaigiant antstolės 2020 m. vasario 4 d. patvarkymu Nr. S-20-7-1078 paskelbtoms skolininko turto varžytinėms (varžytinių terminas nustatytas nuo 2020-02-04 iki 2020-03-05), kas rodo, kad skolininkas šiuo skundu ne gina savo teises, bet siekia vilkinti vykdymo procesą.

III. Atskirojo skundo argumentai ir atsiliepimo į jį argumentai

7. Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. kovo 30 d. nutartį ir pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo tokius esminius atskirojo skundo argumentus:

7.1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamojoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytinių turto proceso stadija. Šio proceso metu antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai objektyviai įkainoti areštuotą turtą. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007, 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2008);

7.2. antstolė neatliko veiksmų, kurių pasėkoje turtas būtų tinkamai, šios dienos rinkos kainomis įvertintas. Antstolė visą pareiškėjo turtą įvertino tik 8000 Eur. Tačiau tokia viso turto vertė neatitinka realių rinkos kainų. Vien tik žemes ūkio paskirties žemes sklypo, 7,6000 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė pagal VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registrą yra 12 800 Eur. O gyvenamojo namo, 79,86 kv m. bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 2810 Eur. Taigi vien tik žemės sklypo ir gyvenamo namo rinkos vertė yra beveik dvigubai didesnė nei antstolės nustatyta turto rinkos vertė. Lietuvos Aukščiausio Teismo formuojamoje praktikoje aiškiai yra nurodoma, kad jei antstolės nustatyta turto vertė yra daugiau nei 30 procentų mažesnė nei reali turto rinkos vertė, tai yra rimtas pagrindas panaikinti antstolės turto pardavimo iš varžytinių aktą. Lietuvos Aukščiausias Teismas taip pat formuoja praktika, kad skirtingų vertintojų nustatytoms turto rinkos vertėms skiriantis 30 procentų, privalo būti skiriama papildoma turto rinkos vertės nustatymo ekspertizė;

7.3. antstolė privalo paskirti naują turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę ir išsiaiškinti kokia yra tikroji turto rinkos vertė, tik tokiu būdu antstolė užtikrintų, kad turtas būtų realizuotas už tinkamą kainą ir taip būtų sudarytos sąlygas skolininkui kuo maksimaliau padengti savo kreditorinius reikalavimus kreditoriui, o kreditorius gautų maksimaliai kuo didesnį savo kreditorinio reikalavimo padengimą;

7.4. nei antstolė, nei pirmosios instancijos teismas pareiškėjo argumentų bei pateiktų įrodymų dėl turto rinkos vertės nevertino. Vien jau byloje esantiems įrodymams, kad antstolės nustatyta turto rinkos vertė ir VĮ Registrų centras pateikiama turto rinkos vertė skiriasi daugiau nei 30 procentų, yra pakankamas pagrindas tenkinti pareiškėjo skundą ir skirti turtui naują rinkos vertės nustatymo ekspertizę. VĮ Registrų centras yra duomenis apie nekilnojamojo turto rinkos vertes kaupianti bei skelbianti valstybės įstaiga. Taigi VĮ Registrų centras pažymos dėl turto rinkos vertės turi būti teismo vertintinos kaip rašytis įrodymas apie turto rinkos vertę.

Atsiliepimas

8. Antstolė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 kovo 30 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos esminius argumentus:

8.1. pareiškėjas nustatytu terminu nepateikė motyvuotų prieštaravimų dėl ekspertizės išvados. Skundžiamas antstolės patvarkymas dėl turto ekspertizės išvadų buvo priimtas 2019 m. gruodžio 12 d., o skundas antstolės kontoroje gautas 2020 m. vasario 27 d., t.y. praleidus CPK 612 straipsnyje numatytą 20 dienų skundo padavimo terminą. Skolininkas nenurodo priežasties, kodėl buvo praleistas antstolio veiksmų skundimo terminas, bei neprašo jo atnaujinti;

8.2. turto vertinimą atliko UAB „Ober-Haus“ nekilnojamojo turto kvalifikuotas ekspertas – turto vertintojas. Ekspertizės objekto vertės skaičiavimas yra nustatytas lyginamuoju būdu. Žemės sklypas yra nesutvarkytas, apaugęs mišku, nors yra žemės ūkio paskirties žemės sklypas. Gyvenamojo namo būklė patenkinama, 1945 m. statybos ūkiniai pastatai be apdailos, blogos būklės;

8.3. pakartotinės ekspertizės skyrimas tik padidintų vykdymo išlaidas.

9. Suinteresuoti asmenys Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, B. Š. atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas ginčija antstolės veiksmus nustatant parduodamo iš varžytynių nekilnojamojo turto vertę, įrodinėdamas, jog antstolė netinkamai įvertino turtą.

11. Iš vykdomosios bylos Nr. 0007/19/01083 duomenų nustatyta, kad antstolė Marija Gaivenė vykdo Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro 2019 m. rugpjūčio 27 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 14-3920 dėl 29248,78 Eur skolos išieškojimo iš skolininkų Ž. Š. ir B. Š. išieškotojo hipotekos kreditoriaus Luminor Bank AS naudai, išieškojimą nukreipiant į įkeistą turtą – žemės sklypą, 7,6000 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); gyvenamąjį namą, 79,86 kv. m. bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinį pastatą, užstatytas plotas 16 kv., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinį pastatą, užstatytas plotas 16 kv., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinį pastatą, užstatytas plotas 8 kv., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinį pastatą, užstatytas plotas 50 kv., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinį pastatą, užstatytas plotas 35 kv., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinį pastatą, užstatytas plotas 47 kv., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinį pastatą, užstatytas plotas 38 kv., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinį pastatą, užstatytas plotas 17 kv., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Antstolė 2019 m. gruodžio 12 d. patvarkymu dėl turto ekspertizės išvadų Nr. S-19-7-10025, atsižvelgdama į 2012 m. gruodžio 12 d. gautas UAB „Ober-Haus“, Nekilnojamasis turtas turto vertinimo ekspertizės aktą Nr. 3197 EKZ_2019asp kaun, nustatė, kad turto vertė lygi 8 000 Eur (vykd. b. 34 l.)

12. 2020 m. vasario 4 patvarkymu dėl turto realizavimo iš pirmųjų varžytynių Nr. S-20-7-1078 antstolė paskelbė pareiškėjui ir B. Š. nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini). pirmąsias varžytynes (varžytynių pradžia – 2020 m. vasario 4 d. 9.40 val., pabaiga – 2020 m. kovo 5 d., 9.40 val.), pradinė turto pardavimo iš varžytynių kaina 6 400 Eur (vykd. b. 41 l.)

13. 2020 m. vasario 26 d. pareiškėjas pateikė antstolei skundą dėl pakartotinės turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės paskyrimo (vykd. b. 49 l.). Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. kovo 2 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2YT-3129-239/2020, tenkino pareiškėjo Ž. Š. prašymą ir taikė laikinąsias apsaugos priemones – iki bus išnagrinėtas pareiškėjo skundas dėl antstolės Marijos Gaivenės veiksmų sustabdė antstolės Marijos Gaivenės atliekamus išieškojimo veiksmus iš pareiškėjui ir suinteresuotam asmeniui B. Š. priklausančio turto.

14. Pareiškėjo teigimu, antstolės nustatyta turto vertė neatitinka realių rinkos kainų, vien žemės sklypo ir gyvenamojo namo rinkos vertė VĮ Registrų centras duomenimis yra dvigubai didesnė nei antstolės nustatyta turto rinkos vertė, todėl būtina skirti pakartotinę ekspertizę ir išsiaiškinti kokia yra tikroji turto rinkos vertė.

15. Nagrinėjamu atveju vertinami antstolės veiksmai, ar buvo pagrindas antstolei skirti pakartotinę ekspertizę.

16. CPK 681 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė. Antstolis eksperto nustatyta turto verte privalo vadovautis, kadangi turto vertinimo ekspertizes atlieka turto vertinimo kvalifikaciją turintys turto vertintojai, tačiau vienas iš papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo pagrindų – vykdymo proceso šalių motyvuoti prieštaravimai dėl ekspertizės (CPK 682 straipsnio 2 dalis), kitas pagrindas – paties antstolio abejonės dėl turto vertės (CPK 681 straipsnio 1 dalis, CPK 682 straipsnio 3 dalis).

17. Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš vykdomojoje byloje esančios medžiagos, skolininkas jokių prieštaravimų dėl ekspertizės išvadų CPK 682 straipsnio nustatyta tvarka nereiškė. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įstatymas nedetalizuoja, kada antstoliui turėtų ar galėtų kilti abejonių dėl atlikto turto vertinimo, kas sudarytų pagrindą jam skirti pakartotinę turto vertinimo ekspertizę, tačiau teismas pažymi, kad antstolis, vykdydamas išieškojimą, turi laikytis bendrųjų civilinio proceso principų ir siekti teisingo, operatyvaus, efektyvaus ir visoms šalims naudingo teismo sprendimo įvykdymo. Išieškotojo ir skolininko interesų derinimo ir interesų pusiausvyros paieška vykdymo procese imperatyvai suponuoja, kad priverstinis turto realizavimo procesas būtų organizuojamas taip, kad kreditorius gautų savo reikalavimų patenkinimą, kartu užtikrinant skolininko interesus tuo aspektu, jog turtas nebūtų parduotas už per mažą kainą. Išieškojimo ir išieškotojo tikslas nėra ekonomiškai sužlugdyti skolininką, tačiau skolininko teisių apsauga nėra absoliuti ir ji neturi pažeisti išieškotojo interesų. Vykdymo procese turi būti siekiama kuo ekonomiškiau įvykdyti teismo sprendimą, kad būtų išvengta ekonominės vertės praradimo ir būtų užkirstas kelias nebūtiniems skolininko nuostoliams, o išieškotojui gautas kuo didesnis ieškinio patenkinimas.

18. Lietuvos Aukščiausiasis teismas, formuodamas teismų praktiką, laikosi nuomonės, kad antstolis privalo imtis papildomų priemonių tinkamam skolininko turto vertės įkainojimui nustatyti tuo atveju, kai turimi skolininko turto vertės įrodymai kelia jam abejonių. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, jog antstolė tinkamai vykdė savo įstatymines pareigas dėl parduodamo iš varžytynių turto kainos nustatymo, t. y. paskyrė skolininko turto ekspertizę, kurią atliko UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamas turtas ekspertas – turto vertintojas A. S., kuris buvo įspėtas apie baudžiamąją atsakomybę už melagingos išvados pateikimą. Ekspertizės objektą sudarė vienuolika turtinių vienetų. Vieno aukšto gyvenamasis namas 1945 m. statybos patenkinamos būklės, ūkiniai pastatai be apdailos, blogos būklės, 7,6000 ha žemės sklypas nesutvarkytas, apaugęs mišku, iki sklypo privažiuojama miško keliu. Eksperto nuomone, ekspertizės objekto rinkos vertė yra 8 000 Eur. Teismo vertinimu nėra pagrindo abejoti eksperto – turto vertintojo A. S. 2019 m. lapkričio 22 d. apžiūros akte padaryta išvada dėl turto rinkos vertės. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog 2019 m. lapkričio 22 d. apžiūros aktas Nr. 3197 EKZ_2019 ASP KAUN yra išsamus, jame nurodyti vertinimo kriterijai ir metodas, jo taikymo pagrindimas, pateiktas ekspertizės objekto – turto aprašymas, individualūs požymiai, pateiktos turto fotografijos. Vertinant turtą, jis buvo betarpiškai apžiūrėtas, turto vertės nustatymas pagrįstas lyginamuoju vertės metodu, lyginant analogiško vertinamajam turtui sandorių kainas, vertinamojo ir lyginamųjų objektų buvimo vietą, būklę, inžinerinę infrastruktūrą ir kitus veiksnius, lemiančius skirtingą kainą už skirtingomis savybėmis pasižyminčius objektus. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad antstolė, remdamasi 2019 m. lapkričio 22 d. ekspertizės akte Nr. 3197 EKZ_2019asp kaun nustatytu nekilnojamojo turto įkainojimu, tinkamai nustatė parduodamo iš varžytynių turto kainą.

19. Įrodinėdamas vykdomojoje byloje netinkamai eksperto nustatytą turto vertę, pareiškėjas pateikė antstolei VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenis apie žemės sklypo ir gyvenamo namo, esančių (duomenys neskelbtini)., vertę, kuriose nurodyta, kad žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 12 000 Eur (vykd. b. 46 l.), statinio – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 2 810 Eur (vykd. b. 45 l.). Taigi pareiškėjas prašymą skirti pakartotinę turto vertinimo ekspertizę grindžia tuo, kad VĮ Registrų centras duomenimis vien tik žemės sklypo ir gyvenamo namo rinkos vertė sudaro 15 610 Eur ir tai yra beveik dvigubai didesnė vertė nei antstolės nustatyta turto rinkos vertė. Pažymėtina, kad VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registre nurodyta vidutinė turto rinkos vertė nustatyta masinio vertinimo būdu, t. y. apskaičiuojant ne konkretaus turto vertę, o vidutinę panašių pagal ūkinę paskirtį objektų vertę, neatsižvelgiant į individualias savybes. Individualaus vertinimo išvados, kuriose matyti specifinės konkretaus turto savybės, rinkos kainų pokyčiai ir panašios turto vertei turinčios įtakos aplinkybės, yra laikomos tikslesniais turto vertės įrodymais už Nekilnojamojo turto registro duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2009; 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2012). Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į faktinį gyvenamojo namo įrengimą, žemės sklypo lokaciją, būklę, nėra pagrindo išvadai, jog Nekilnojamojo turto registre nurodyta vidutinė žemės sklypo ir gyvenamojo namo rinkos vertė atitinka realią šio individualaus turto vertę. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu pareiškėjo atskirajame skunde nurodyti argumentai dėl didesnės turto kainos nesudaro pagrindo abejoti atliktu vertinimu ir antstolės nustatyta kaina, todėl atmetami kaip nepagrįsti.

20. Nors teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – visų pirma antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisydamas to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis, vykdymo procese tiek ieškotojas, tiek skolininkas turi būti aktyvūs ir patys domėtis vykdymo eiga, sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas ar jo atstovas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą (CPK 640, 644 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018).

21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 704 straipsnio 1 dalį iki varžytynių pradžios skolininkas gali pats arba pavesti kitiems asmenims surasti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją. Ta aplinkybė, kad pareiškėjas iki šiol nėra pasiūlęs savo pirkėjo, pageidaujančio pirkti turtą už jo nurodytą didesnę kainą, patvirtina, kad pagal 2019 m. lapkričio 22 d. ekspertizės aktą Nr. 3197 EKZ_2019asp kaun nurodyta turto vertė yra reali ir atitinka rinkos vertę. Situacija, kai pats skolininkas neieško ir nepaveda kitiems asmenims surasti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją, patvirtina, kad skolininkas nėra suinteresuotas operatyviais vykdymo veiksmais, nes formaliais pagrindais skundžia iš esmės teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį.

22. Teismas nevertina kitų atskirojo skundo argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų, sprendžiant skundą dėl antstolio veiksmų.

23. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar pakeisti skundžiamą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. kovo 30 d. nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. kovo 30 d. nutarties negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 ir 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo Ž. Š. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. kovo 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėja Rūta Petkuvienė