Telšių apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis A. B. kaltu dėl pareikštų kaltinimų neprisipažino, sutiko duoti parodymus po įrodymų ištyrimo.

Kaltinamasis K. S. dėl jam pareikšto kaltinimo neprisipažino, pasiliko teisę tylėti, kol bus ištirti visi įrodymai.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas Ramūnas Dobrovolskis nurodė, kad paaiškinimus duos ne tik po liudytojų apklausos ir įrodymų ištyrimo, bet ir po kitų kaltinamųjų apklausos, nes yra esminiai susiję su pareikštais įtarimais.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas Vidmantas Skaburskas nurodė, kad pasisakys po visų pasisakymų ir įrodymų ištyrimo.

Liudytoja B. J. apklausta teisme parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)?“ darbus atliko jų įmonėje. Sąskaitas jai atnešdavo arba direktorius V. M., arba atsakingas už viešuosius pirkimus – B. Ji sąskaitas apmokėdavo, ir nieko daugiau nežino. Viešųjų pirkimų procedūrose ji nedalyvaudavo, ir nieko apie tai negali pasakyti. Ruošėsi imti paskolą, tai buvo atlikti paskaičiavimai ir atiduoti direktoriui. Paskaičiavimus atlikti buvo prašęs direktorius.

Liudytoja D. A. apklausta teisme paaiškino, kad ji yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteris yra kitas darbuotojas, vyriškis. Buvo taip, kad 2017-08-10 „(duomenys neskelbtini)“ direktorius nuo sąskaitos paėmė 2000 eurų. Jis išsiima pinigus, o mėnesio gale atiduoda visus dokumentus. Už tuos 2000 eurų buvo įsigytos prekės ir kuras. Specialiųjų tyrimo tarnyba buvo pasiėmę kasos dokumentus, kaip apskaityti pinigai. Nepamena, ar dokumentus grąžino. Jiems kopijas paliko. Buvo atvažiavę apklausti jos. Jos klausė apie kasą, apie kasos dokumentus – apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, klausė, kaip direktorius išsiima pinigus. Direktorius išsiima pinigus iš banko, ir juos panaudoja – išleidžia įmonės reikmėms. Įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko kortelė yra viena. Ji yra pas direktorių A. B. Be direktoriaus ta kortele niekas nesinaudoja. Pasinaudojus kortele, išėmus pinigus iš banko, parneša čekiuką, aš užpajamuoju kasą. Paskui atneša dokumentus, kur tuos pinigus išleido. Jei pinigus išima kiekvieną mėnesį, tai toks dokumentų tvarkymas būna kiekvieną mėnesį, o jei pinigai neišimami, tai pinigai neapskaitomi. Būna, kad ir nepatvirtinamos išlaidos čekiais. Tada pagal avansinę apyskaitą surašomas likutis. Kai išlaidos čekiais nepatvirtinamos, tada apskaitoma kaip likutis. Neapskaitytų pinigų nebūna. Mintinai nepasakys, kur buvo išleisti A. B. 2017-12-19 išimti 2500 eurų. O pinigai apskaityti tai visi. Buhalterinėje apskaitoje tie duomenys yra. Įmonės vardu, kad būtų buvę duoti kyšiai – to nežino. Kad pinigai, konkrečiai tos dvi sumos – 2000 eurų ir 2500 eurų, būtų panaudoti kyšių davimui – to nežino. Nėra A. B. prašęs kitaip apskaityti pinigus, kuriuos jis nusiėmė. Pinigus nuėmęs, A. B. visą laiką pateikdavo oficialius dokumentus ir jie egzistuoja buhalterinėje apskaitoje – avansinės apyskaitos. Po to, kai pareigūnai apžiūrėjo kasos knygas, paskui tikrinimas buvo, bet tikrinimo išvadų dar nebuvo. Dabar pirmą kartą išgirdo, kad dabar čia yra baudžiamoji byla. Pareigūnai po darbo valandų į įmonę buvo atvažiavę, buvo toks faktas. Neišleido net iš kabineto, neleido važiuoti namo, nepamena kada. Pareigūnai ją po darbo valandų laikė prieš jos apklausą. Ten juos visus laikė, ne ją vieną. Nežino kodėl, nesakė, kokiu pagrindu. Direktorius ne visada sunaudodavo išimtus bendrovės pinigus. Nepanaudotus pinigus jis juos grąžindavo į kasą. Pinigų grąžinimai turbūt yra pastoviai. Išsiima pinigus, išleidžia, o jei lieka – grąžina.

Liudytojas B. J. apklaustas teisme parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). UAB „(duomenys neskelbtini)“ sieja darbiniai santykiai su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Praeitą savaitę su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašė sutartį dėl nuotekų siurblinių rekonstrukcijos. Įvyko viešasis konkursas ir birželio 21 d. pasirašyta sutartis. Atrodo, kad mūsų svetainėje yra pranešimas, kad ši įmonė vykdys darbus. Visą laiką jie pas mus dirbo. Daug metų mes darbuojamės. Buvo ikiteisminis tyrimas. Jo klausė, kaip tos įmonės laimėdavo, kaip jos pas mus vykdydavo darbus, kaip vyko jų atėjimas pas mus. Visą laiką būdavo pirkimai, apsiklausdavo, rašydavo sutartis. Pas juos būdavo ir avarinių darbų. Mažeikiuose neturi, kas atliktų tuos darbus. Kreipiasi ieškodami, kas iš arčiau esančių atliktų darbus, ir buvo Telšių įmonė. Nežino, kas čia įvyko, kad baudžiamoji byla yra. Tuo metu jis buvo projektų vadybininkas. Nuo 2016 m. spalio mėnesio buvo direktoriaus pavaduotojas plėtrai. Įmonei vadovavo V. M.. Jis laikinai tas pareigas pradėjo eiti nuo 2016 m. balandžio mėnesio, o direktoriumi tapo 2016 metų pabaigoje, po įvykusio konkurso. Į prokuroro klausimą kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ patekdavo į viešuosius pirkimus atsakė, kad tai senos įmonės, jos labai seniai pas juos dirba. Pagal jų darbo specifiką, turėdavo ir avarinių situacijų, kur neįmanoma atlikti viešųjų pirkimų, pvz. trūkus vamzdžiui užsukama visa gyvenvietė, jiems reikia užtikrinti nepertraukiamą vandens tiekimą. Tai natūralu, kad pirkimo nepadarysi. Žiūrėdavo, kaip reikėtų padaryti, kad darbai būtų padaryti. Tada kviesdavo tas įmones, su kuriomis seniai dirba. Už viešuosius pirkimus atsakingas įmonės vadovas – tai jo kompetencija. Pas nebuvo to vadinamo planavimo. Aišku, planuodavo, visa vadovybė susėsdavo, būdavo metiniai planai – visi skyriai, visos tarnybos pateikdavo ką planuoja pirkti metams, kokius atlikti darbus. Turėdavo pasidaryti metinį pirkimų planą, kurį iki kovo 15 d. reikėdavo išviešinti – viešųjų pirkimų tarnybai. Visi skyriai jį pateikdavo, aš jis prižiūrėdavo. Tai buvo jo pareigybės, jis už tai buvo atsakingas. Pirkdavo ir tuos avarinius darbus, ir viskas būdavo įtraukta į metinį planą. Įsakymu iki kovo 15 d. būdavo patvirtintas tas bendras planas, o išlindus papildomiems darbams – dar papildomu įsakymu jį papildydavo. Pagal darbų specifiką, pvz. jei reikėdavo išgręžti gręžinį, siųsdavo kvietimus senoms įmonėms, su kuriomis seniai, daug metų dirbo – turint omenyje čia paminėtas įmones. Jie kokybiškai, tvarkingai darbus padarydavo. Į prokuroro klausymą, ar būdavo pokalbiai „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, pas direktorių M. su įmonėmis iki viešųjų pirkimų paskelbimo, atsakė, kad būdavo pokalbiai, konsultacijos. Įmonės, įsivaizduoja, stebėdavo, matydavo ką planuoja pirkti. Atvažiuodavo, vykdavo pokalbiai: „ką planuojat, ką darysit“. Susitikimai ir pokalbiai nežino kieno iniciatyva vyko. Jis nėra kvietęs nei vienos įmonės. Susitikimai būdavo arba pas direktorių, arba įmonės salėje. Jį pakviesdavo vadovas M.. Būdavo taip, kad iš M. suprasdavo, kokias įmones kviesti. Prieš pirkimą pirkimo organizatoriai turi pateikti pirkimui paraišką ir nurodyti kviestinų dalyvių sąrašą. Iki 2016 m. jie kaip ir neturėjo tvarkos dėl pirkimų. Paprasčiausiai pasikviesdavo ir apsitardavo: „ką manai, jei tą įmonę pakviestume, ar kitą“. Į prokuroro klausimą kokius nurodymus dėl viešųjų pirkimų darė M., atsako, kad neduodavo nurodymų. 2017 metais buvo didelė gausa darbų, vos sukosi. Būdavo pokalbiai ir su gamybininkais – ko jie norėtų, gal žino, kas darbuotųsi. Į prokuroro klausimą dėl viešųjų pirkimo skaidrumo: įmonės, kurioms siunčiamas kvietimas teikti pasiūlymus, kaip atsirasdavo tas sąrašas, atsakė, kad būdavo, kad prie kavos susėsdavo, svarstydavo, kas galėtų atlikti darbus – gal tie, gal kiti. Ir pakviesdavo. Gal dėl to, kad tos įmonės seniai dirba, ir būdavo noras, kad jos pas juos ir dirbtų. Į prokuroro klausimą kokius nurodymus dėl viešųjų pirkimų darė M., atsako, kad neduodavo nurodymų. 2017 metais buvo didelė gausa darbų, vos sukosi. Būdavo pokalbiai ir su gamybininkais – ko jie norėtų, gal žino, kas darbuotųsi. Į prokuroro klausimą dėl viešųjų pirkimo skaidrumo: įmonės, kurioms siunčiamas kvietimas teikti pasiūlymus, kaip atsirasdavo tas sąrašas, atsakė, kad būdavo, kad prie kavos susėsdavo, svarstydavo, kas galėtų atlikti darbus – gal tie, gal kiti. Ir pakviesdavo. Gal dėl to, kad tos įmonės seniai dirba, ir būdavo noras, kad jos pas juos ir dirbtų. Su įmonėmis „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ buvo dirbama ir anksčiau, ir prie ankstesnio direktoriaus. Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ gal 2017 metais buvo įsipareigojimas, bet jie paskui sutvarkė. Neliko jokių nesutvarkytų problemų, viskas buvo išspręsta. Žinojo, kad yra tokia įmonė, kad jie dirba. Žino specifiką, ir jie pas juos darbuodavosi. Bendrauja ir toliau su „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“. Tas, kas čia įvyko, negali sustabdyti įmonės veiklos. Tos įmonės ir toliau dalyvauja, ir laimi. Su „(duomenys neskelbtini)“ jau trečią sutartį pasirašė. Jis viešuosius pirkimus kuravo metus. Visą laiką buvo viešųjų pirkimų komisijos narys. Direktorius gal nematė, kas gali dirbti. Bandė kiek galima viską viešinti. Gal daug kas nepavyko. Su viešaisiais pirkimais paprastai niekas nenori dirbti. Dabar turi naują specialistę. Dirba dabar ir su „(duomenys neskelbtini)“, kviečia. Gali pasakyti, kad bent jau iš praktikos turėjo du avarinius įvykius. Buvo sėsta prie telefono, apskambinta 8 įmonėms, ir nei viena nesutiko dirbti. Ir užsiėmę, ir vasaros laikas. Nėra taip paprasta. Reikėjo kuo greičiau sutvarkyti. Jie patys nepajėgūs padaryti tų darbų. Iš Vilniaus, Kauno nedalyvauja. Pas juos sąmatos nėra didelės. Jungia dabar pirkimus, nes įmonės nedalyvauja, nes turi tų darbų ir į mažus nežiūri. Su „(duomenys neskelbtini)“ pirkimai vyksta. Žiūri pagal vertę: jei darbai iki 58000 €, skelbia apklausas. Viskas eina per portalą, viskas paskelbta. Kitų įmonių neatsirado. Šiame regione dalyvauja jau dalyvaujančios įmonės. Šiauliai netoli, bet jų kainos viršija biudžetus. Įmonės užpildo žiniaraštį, kad tik sudalyvautų, bet matai, kad kainos netinka. Biudžetas jei viršijamas, sutarties rašytis negalima. „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ tebelaimi, nes kitokio būdo pirkimo nėra, kaip mažiausia kaina. Jie pasiūlo mažiausią kainą. Specialiųjų tyrimo tarnybos buvo apklaustas du kartus. 2018 m. vasario 28 d. apklaustas pirmą kartą ir 2019 m. sausio pradžioje apklaustas kaip specialusis liudytojas. Taip, jam yra pranešta, kad panaikintas specialaus liudytojo statusas. Įsakymas, kad yra skiriamas viešųjų pirkimų vadovu, priimtas 2016 m. gal spalio-lapkričio mėnesį. Jį paskyrus viešųjų pirkimų vadovu, iš direktoriaus kas liečia viešuosius pirkimus jam konkretūs nurodymai nebuvo duoti. Buvo įsakymas, kad už mažos vertės pirkimų vykdymą paskirtas jis. Mažos vertės iki 58000 eurų. Į tą sumą įeina planuojami ir neplanuojami pirkimai. Bendras biudžetas. Reikėjo pirkimo pažymą suforminti, direktorius ją patvirtinta. Pagal tuo metu galiojusį viešųjų pirkimų reglamentavimą reikėjo nurodyti punktus, kuom vadovaujantis pirkimas atliktas – avarinis ar koks kitas, kodėl apklaustas vienas tiekėjas ir pan. Jį paskyrus viešųjų pirkimų vadovu į viešųjų pirkimo seminarą siunčiamas nebuvo. Viešųjų pirkimų išvados jam nežinomos dėl atliktų pirkimų šioje byloje. Nežino, kokie pažeidimai nustatyti. Drausminės nuobaudos jam nebuvo. Buvo užklausą pateikę, atsakymo negavo, kad padaryti kokie pažeidimai. Buvo dokumentų poėmis, visi dokumentai buvo paimti. Viešųjų pirkimų tarnyba užprašė, norėjo gauti pirkimų dokumentus. Jie parašė, kad originalų neturi, nes jie yra specialiųjų tyrimų tarnyboje. Po viešųjų pirkimų užklausimo buvo atvejis, kai Valstybės kontrolė tikrino vieną projektą. Eina jau į pabaigą. Tikrino pirkimus, bet ne tuos. Į advokato Ramūno Dobrovolskio klausimą dėl 2017 m. vasarą organizuoto pirkimo „(duomenys neskelbtini)“ su „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ atsakė, kad žino, kad jie sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ atliko darbus. Žino, kad šis pirkimas buvo įtrauktas į metinį planą. Įtraukė jis. Buvo sodų bendrijoje numatyti pinigai, jiems buvo pavesta pirkimą organizuoti. Lėšos buvo savivaldybės. Ten buvo pačių gyventojų prašymai. Reikėjo tvarkyti buitines nuotekas ir vandentiekį. Buvo apklaustos įmonės. Turbūt tos įmonės, kurios čia minimos. Nelabai pamenu kokios, nes turėjo daug pirkimų. Ką apklausti, nurodymų jam niekas nedavė. Į advokato Ramūno Dobrovolskio klausimą kaip pasirinko apklausti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, atsakė, kad visą laiką darbus planuodavo, paprasčiausiai pasišnekėjo. Turi omenyje su vadovu. Tos įmonės buvo pakviestos pateikti pasiūlymus. Nebuvo nurodymo kviesti tas įmones, buvo paprasčiausiai jų vadovo pasiūlymas atkreipti dėmesį į tas įmones. Atkreipė ir jis, jas pakvietė. Iki pakvietimo žinojo, kad tos įmonės užsiima tais darbais. Dar kažkas buvo kviesta, bet negali atsakyti kas konkrečiai. Buvo pažyma užpildyta, kas buvo kviesta. Jį apklausiant Specialiųjų tyrimo tarnyba jam nerodė pažymos. Kaip buvo kviečiamos – elektroniniu paštu ar kaip kitaip, negali atsakyti. Negali atsakyti, ar tai aiškinosi. Šiems darbams atlikti buvo numatyta suma, bet nepamena kokia. Ji matosi jų pirkimų plane. Jei gerai pamena, buvo darbų daugiau atlikta, nei nupirko už sumą. Bet sumos nepamena. Įmonės pačios viską mato viešai, mato biudžetą, mato viešųjų pirkimų planus. Jei biudžetas viršijamas, negalima sutarties rašytis. Būna, kad 10, 15, 20 procentų susitaupo, bet būna, kad 10-20 procentų biudžetą viršija. Jei sutartis buvo pasirašyta, reiškia suma nebuvo viršyta. Negali dabar pasakyti, kokia buvo pirkimo vertė pagal šią bylą. Neprisimena tų aplinkybių, ką su M. kalbėjo apie „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų pateikimą. Negali atsakyti, ar M. jam kada nors nurodė, kad reikia paskatinti „(duomenys neskelbtini)“ ar „(duomenys neskelbtini)“ pateikti dokumentus, turbūt ne. Į advokato Ramūno Dobrovolskio klausimą, ar kada nors iki sutarties pasirašymo buvo susitikę su „(duomenys neskelbtini)“ vadovu A. B., atsakė, dažnai jie pas juos dirba, susitikimai neišvengiami. Negali pasakyti, kada konkrečiai susitiko. Kad būtų neobjektyviai ir nepagrįstai laimėtas pirkimas – to nežino. Darbai buvo atlikti, ir darbų buvo atlikta daugiau nei pagal sutartį. Buvo sumokėta tiek, kiek numatyta pagal sutartį. Čia finansiniai dalykai, nelabai žino. Kad būtų buvęs duotas kyšis – to nežino. Į advokato Vidmanto Skabursko klausimą atsakė, kad įmonės sudaro metinį pirkimo planą. Jis skelbiamas viešai, bet dabar išimtas, nes būna už einamus metus. Yra skiltis „viešieji pirkimai“, ir tie planai viešinami. Tuo metu visus pirkimus reikėjo viešinti. Dabar vadovaujasi kitu viešųjų pirkimų įstatymu, ir dabar mažos vertės pirkimų nebereikia viešinti, o tuo metu reikėjo viešinti visus. Bet kokia įmonė gali stebėti paviešintą metinį pirkimų planą ir paskui kreiptis į mus dėl dalyvavimo. Įmonės turi galimybę rašyti perkančiai organizacijai raštą, kad prašo juos pakviesti. Tokių raštų negavo iš kitų įmonių. Jei kas būtų parašę, būtų pakvietę. Į kaltinamosios UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato Vidmanto Skabursko klausimą paskelbus pasiūlymą, kad gali dalyvauti viešajame pirkime, kaip tai vyksta, atsakė, kad jie atvažiuoja apžiūrėti objekto. Jis nei vienoje objekto apžiūroje nėra dalyvavęs, nežino, kas dalyvavo. Aišku, jie konsultuojasi, jiems gal kas neaišku būna. Gal žiniaraščiams turės pastabų, gal kokių darbų per daug ar per mažai. Bet nieko nebuvo pateikta. Kas pasiūlo mažiausia kainą, kas įtelpa į biudžetą, su tuo pasirašo sutartis. Į advokato Arno Paliukėno klausimą atsakė, kad neturėjo nurodymo kviesti būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“. Vadovas, kaip vadovas, vis tiek planuoja, organizuoja įmonės darbą. Paprasčiausiai būdavo taip, kad seniai įmonė dirba, jų patikimi partneriai, todėl ir kvietė. Į prokuroro klausimą atsakė, kad nebuvo vadovo tiesioginio nurodymo pasirinkti būtent tas įmones. Buvo pasakymas atkreipti dėmesį į tas įmones, kurios dirba daug metų. Būdavo pasakymas atkreipti dėmesį ir į konkrečią įmonę. Jis paveldėjo visą dokumentaciją, kurią tvarkė prieš jį, tai matė, kokios įmonės apklausiamos. Iš pokalbio, kad ir kalbant su vadovu, jis pasiūlydavo atkreipti dėmesį į tas įmones. Ir atkreipdavo. Nejuto vadovo V. M. palankumo. Ikiteisminio tyrimo metu apklausų metu spaudimo nebuvo. Kalbėjo ir viskas. 2018-02-26 ką šnekėjo gal daug ko nepamena, nes buvo šokas, ne kiekvieną dieną pasitaikantis dalykas. Buvo liudytojas, kaltinimai jam nebuvo pateikti. Po apklausos protokolą skaitė. Buvo kartu ir advokatė. Buvo daromi dokumentų poėmiai, klausė ar jam reikalingas advokatas, ir jį surado. Turbūt neįrašė pastabų. Taip išeina, kad parodymai teisingi. Dabar ką šneka posėdyje, tai prisimena. Sunkiai pamena, ką šnekėjo tada vasario 26 d. Tik aplinkybes pamena.

Liudytojas R. M. apklaustas teisme parodė, kad jo darbo vieta yra Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimo tarnybos Šiaulių valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyresnysis specialistas. Jo tiesioginė pareiga yra kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimas, betarpiškai bendraujant su asmenimis. Jei A. B. sakė, kad jie buvo susitikę, tai tą gali patvirtinti, kad buvo susitikę. Tai buvo po kratos. Tiksliai negali pasakyti kada. Kai buvo vykdoma krata pas A. B., turbūt įtarimai jau jam buvo pareikšti. Tiksliai nežino, nes jis nevadovavo kratai, jis tik padėjo, joje dalyvavo. Apsilankymas pas A. B. buvo ne prieš kratos darymą, o po kratos atlikimo. Nepamena po kiek laiko. Gal po kelių dienų. Jo apsilankymo tikslas buvo – kriminalinės žvalgybos informacijos gavimas. Apie šią nagrinėjamą bylą kalbama nebuvo, buvo kalbama apie kitą rajoną, nes atlikinėjo kriminalinės žvalgybos tyrimą. Apie „(duomenys neskelbtini)“ bylą visai nekalbėjo. Jį kitas rajonas domino. Kratos metu kalbama buvo tik apie kratą. Mažai kalbėjo tada su A. B.. Per kratą kitų kriminalinės žvalgybos veiksmų nedarė. Pagrinde kalbėjo ikiteisminio tyrimo skyriaus specialistas. Ne kratos metu pas A. B. buvo gal porą kartų. Apie šios bylos perspektyvas nekalbėjo visai. Susitikimo su A. B. ne kratos metu eigai fiksuoti tam tikri dokumentai yra surašyti. Jie yra riboto naudojimo ir negali jų atskleisti. To dokumento pavadinimas „Pranešimas“. Apie šią bylą nekalbėjo. Nepamena, kad būtų atlikęs šioje byloje kokius nors kriminalinės žvalgybos veiksmus, nes ne jis tyrimą atlikinėjo. Nepamena, kad būtų rašęs protokolą. Apie juridinio asmens atsakomybę šioje byloje nežino. Jie nekalbėjo su A. B. apie šią bylą. Reikia paties A. B. klausti, ar jis turi kokį pyktį ant jo ir siekį jį apkalbėti, kai sako, kad pokalbių metu kalbėjo apie šią bylą. Mano, kad jis neturėtų turėti siekio jį apkalbėti. Neturėjo tikslo kalbėti apie šią bylą, kuri jau pradėta. Jis nei tikslo, nei įgaliojimų veikti šioje byloje neturėjau. Ikiteisminį tyrimą atlikinėjo kito skyriaus pareigūnai, pagal kitą tyrimą ikiteisminis tyrimas pradėtas. Kita byla yra baigta, nes pradėtas ikiteisminis tyrimas. Kiek žino, Telšių apylinkės teisme byla yra, ten dalyvauja kolega advokatas R. Dobrovolskis, jis gali daugiau pasakyti. Jis mažiau žino apie ją. Taip, A. B. atžvilgiu buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas „(duomenys neskelbtini)“ byloje, ir buvo atliekama pas jį krata. Jis dalyvavo atliekant kratą darbovietėje. Dėl kratos namuose nežino. Nežino, kada A. B. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą. Kratos metu buvo ieškoma dokumentų, kurie susiję su tam tikru pirkimu. Nelabai pamena, kokie buvo nustatyti duomenys apie A. B. kriminalinės žvalgybos metu. Nėra A. B. davęs pasiūlymo, susijusio su Telšiais.

Kaltinamosios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas Ramūnas Dobrovolskis teisme paaiškino, kad atstovauja juridinį asmenį „(duomenys neskelbtini)“, kuriam buvo įteiktas pranešimas dėl įtarimo pagal baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalį. Pasak įtarimo, įmonės vadovas A. B., veikdamas juridinio asmens naudai, davė kyšį V. M., kuris buvo įmonės vadovas. Nori pastebėti, kad juridinio asmens atsakomybė tiesiogiai siejasi su pačio kaltinamojo padarytais nusikalstamais veiksmais. Aukščiausias Teismas yra suformavęs tokią poziciją, kad turi būti pateikti įrodymai ir argumentuotai šiuo atveju teiktini kaltinamajame akte dokumentai, kuriais yra siekiama įrodyti, kad juridinis asmuo yra tiesiogiai susijęs, nes bet kurioje nusikalstamoje veikoje panašaus pobūdžio, kur susiję su viešaisiais pirkimais, natūralu, kad lig ir veikiama juridinio asmens naudai. Iš kaltinimo galima atskleisti, kad A. B., darė nusikalstamą veiką juridinio asmens naudai. Tačiau yra kitos faktinės aplinkybės, kurios yra gana svarbios, inkriminuojant ir vertinant padarytą nusikalstamą veiką. Susipažinus su kaltinamuoju aktu ir jame išdėstytais duomenimis, kuriais grindžiama juridinio asmens atsakomybė, nerado nei vieno duomens, dėl kurio galėtų, kaip juridinio asmens atstovas, plačiau pasisakyti. Kaltinamajame akte yra realiai perkelti ir perrašyti kriminalinės žvalgybos protokolai, kurių metu buvo fiksuoti susitikimai ar garso pokalbiai. Juridinis asmuo „(duomenys neskelbtini)“ niekaip tiesiogiai nebuvo susijęs su daromomis nusikalstamomis veikomis, o būtent: viešuose pirkimuose dalyvavo ne tik „(duomenys neskelbtini)“, ne tik „(duomenys neskelbtini)“, bet ir kiti juridiniai asmenys, dėl to pats juridinio asmens dalyvavimas nesąlygoja, kad nusikalstama veika buvo daroma juridinio asmens naudai. Šis pirkimas – 63 mm skersmens plastikinio vamzdžio įtraukimas į esantį vamzdyną, kuris buvo laimėtas ir sutartis pasirašyta 2017 m. spalio 13 d. sutartimi Nr. 33, darbai pradėti daryti spalio mėnesį, buvo laimėtas 21780 eurų sumoje. Reikia analizuoti lokalinę sąmatą, kad už atliktų darbų atlikimą, juridiniam asmeniui sumokėjus mokesčius valstybei, sumokėjus darbuotojams atlyginimą, sumokėjus už medžiagas, pelnas nuo 21000 € įmonei būtų mažiau nei 2000 eurų. Tai yra pagal lokalinę sąmatą ir esančius paskaičiavimus. Iš baudžiamosios bylos duomenų, o būtent kriminalinės žvalgybos garso įrašų protokolų, kuriais bandoma įrodinėti juridinio asmens atsakomybę, o tuo pačiu ir fizinio asmens atsakomybę, vienas pagrindinis duomuo su šiuo epizodu yra sietinas ir kildinama prielaida, kad galimai A. B. davė, susitarė duoti kyšį. Būtent tas kriminalinės žvalgybos duomuo yra kabinete 2017-10-13 esantis įrašytas pokalbis „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus V. M. kabinete esantis vaizdo - garso įrašas, kurio metu, V. M. paklausus „kiek“, A. B. pasako „dvidešimt du“. Jam pasakius „dvidešimt du“, asmenys tariasi dėl lyg ir dėl kažkokios sumos, tačiau negalima pasakyti, kuriam viešajam pirkimui buvo tariamasi. Po to V. M. pasiūloma išeiti į lauką parūkyti. Iš šių kriminalinės žvalgybos protokolo duomenų akivaizdu, kad teigiama, kad šiuo atveju vyksta susitarimas dėl pareikšto kaltinimo dėl pirkimo. Tačiau kaltinime yra selektyviai nurodoma, kad lig ir tuo metu lauke buvo perduotas kyšis. Dėl ko sako, kad selektyviai tai nurodo. Pasižiūrėkime į A. B. ikiteisminio tyrimo metu darytas apklausas ir jam užduotus klausimus. A. B. davus peržiūrėti ir perklausyti šį vaizdą, ir paklausus jo, ar išėjus su V. M. jam į lauką, ar jis kokius nors perdavė daiktus V. M.. Į patį kaltinimą nėra įtraukti V. M. parodymai, nors jie yra ikiteisminio tyrimo medžiagoje. Iš klausimų, kuriuos matė, kad užduoti V. M. – tuo metu dar įtariamajam, matyti, kad klausimai buvo tokie pat – ar A. B. jam ką nors perdavė. Aiškinamos aplinkybės galimo papirkimo, šiuo atveju dėl kyšininkavimo. Tačiau nenustačius šių aplinkybių, ir manant V. M., kad jis gavo kyšį gruodžio mėnesį, tuomet yra suformuojamas kaltinimas juridiniam asmeniui, kad A. B. juridinio asmens naudai gruodžio 19 d. perdavė kyšį. Tai yra visiškai nelogiška. Kur mato vaizdo įraše dviejų pirštų parodymą, ką ta kombinacija reiškia? Lyg ir V. M. pasako, kad buvo susitarta penki procentai kyšio davimas už laimėtą konkursą. Tai matyti iš apklausų. Reikia paskaičiuoti, kiek yra penki procentai nuo laimėto konkurso: nuo 21780 eurų penki procentai būtų 1087 eurai. Jis, kaip advokatas, norėtų V. M. užduoti klausimą: jei susitarė dėl 5 procentų kyšio nuo laimėto konkurso, tai pagal 21780 € kaip išeitų penki procentai? Už ką tada likusieji pinigai, kieno likusieji pinigai, jei buvo duotas 2000 eurų kyšis. V. M. parodymuose yra, kad buvo duoti 2000 eurų. Tai yra esminis skirtumas, dėl to ir norėjo, kad būtų apklaustas V. M.. Norėjo aiškintis, kokį kyšį gavo, jeigu gavo, už ką gavo ir kieno naudai gavo. Į šiuos klausimus šiai dienai nėra atsakyta. Dar svarbus momentas – jei kalbam apie 5 procentus, tai, matyt, kalbam apie 1000 eurų, o ne pagal kaltinimą kaip nurodyta 2000 €. Dar svarbus momentas: praeito posėdžio metu pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinius dokumentus. Suprastų, jei buhalteriniai dokumentai būtų buvę netvarkingi ir nebūtų pagrįstos išlaidos. Matyti, kad gruodžio 19 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įneša į sąskaitą 5000 eurų sumą, tai patvirtina pateikti dokumentai. Tą pačią dieną 2500 € nuimti iš tos pačios sąskaitos grynais pinigais. Atsiranda keturios sumos: V. M. nurodyti penki procentai, kuriuos turėjo gauti už laimėjimą; 2000 €, kuriuos, kaip jis sako, kad gavo; 5000 € A. B. įneša į sąskaitą, nors, atseit žino, kad tą dieną reikės duoti kyšį; ir tą pačią dieną A. B. nuima 2500 €. Tos visos sumos nesuveda į pareikštą kaltinimą – kodėl kaltinime nurodyti 2000 €, ir kodėl tikime, kad 2000 €, nes to paties V. M. parodymuose yra dvi sumos: 1000 €, tai yra penki procentai nuo sumos, ir 2000 €, kur pasakė savo parodymuose, kad galimai 2000 € davė, bet nepasakyta konkrečiai.

Vien asmens, kuris nuteistas teismo baudžiamuoju įsakymu, parodymai niekaip nesuponuoja, kad buvo duotas kyšis apskritai, ir kad buvo duotas kyšis tai sumai. Trečias momentas, kuris yra pagrindinis – ar apklausose, vykusiose ikiteisminio tyrimo metu, ar yra nors vienas sakinys, kad V. M. būtų pasakęs, kad „aš supratau, kad man kyšį duoda ne A. B., o juridinis asmuo“. Nebuvo užduotas nei toks klausimas, nes tai yra labai svarbi subjektyvinė pusė, iš ko jis suprato, kad ima kyšį – iš fizinio asmens ar iš juridinio asmens, kad būtų galima įrodinėti mano atstovaujamojo juridinio asmens padarytą nusikalstamą veiką. To nėra padaryta. Nesant duomenų ikiteisminio tyrimo metu, kuriais būtų galimybė remtis, kad buvo duotas šios sumos kyšis, susipažinus su paties A. B. parodymais, gavus juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, iš kurios matyti, kad pinigų pagrindimas yra akivaizdus ir buhalteriškai patvirtintas, matant iš ikiteisminio tyrimo metu padarytos buhalterinės apskaitos dėl šių pinigų, kurios metu nenustatyta pažeidimų, kad kokie nors pinigai būtų neapskaityti. Būtent iš šių duomenų visumos nėra pagrindo kaltinti juridinio asmens, o ne tik įrodinėti, kad tai buvo padaryta juridinio asmens naudai ši nusikalstama veika. Akivaizdi išsakyta pozicija tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, kad juridinis asmuo neprisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką.

Atsakydamas į klausimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas patikslino. Juridiniam asmeniui ne tik kad nėra žinoma apie kyšio davimą. Šis kaltinimas bandomas grįsti iš to, kad tą pačią dieną A. B. iš įmonės sąskaitos nuėmė 2500 €. Bandoma grįsti, kad tai pinigai, skirti kyšio davimui. Jis tai paneigia. Tie pinigai nebuvo kyšiui. Jie pagrįsti kitomis buhalterinėmis operacijomis, o būtent buvo medžiagų pirkimas, kuro pirkimas. Be to, nelogiškai atrodo, kad 19 dieną A. B. įneša 5000 eurų į sąskaitą, jei mano, kad reikia duoti kyšį, ir už kelių valandų iš tos sąskaitos nuima 2500 €, ir neaišku kokią sumą duoda V. M.. Tai nelogiška ir prieštarauja kildinamai versijai, kad buvo duotas kyšis. Iš buhalterinių dokumentų matyti, kad tą pačią dieną buvo pirktos medžiagos. Tokia ir yra logika įnešti pinigus ir po to išimti. Iš bylos duomenų matau, kad A. B., kaip vadovas, gruodžio 19 d. atvyko į Mažeikius, į objektą. Yra telefoniniai pokalbiai, ir aš neneigiu, kad tą pačią dieną vyko A. B. ir V. M. susitikimas. A. B. į Mažeikius atvyko iš ryto, apie 10 val., galimai susitiko apie 13 val. Iš buhalterinių dokumentų mato, kad tą dieną buvo pirktos medžiagos. Daro prielaidą, kad 19-tą dieną A. B. atvykus į objektą, ir sužinojus iš objekte dirbančių asmenų, kad reikalingos papildomos medžiagos, pinigai buvo nuimti ir buvo nupirktos medžiagos. Daro tokią prielaidą. Pinigų įnešimo į sąskaitą momentu A. B. nežinojo, kad reikės medžiagų. Pinigai įdėti Telšiuose. Nėra duomenų, kad jo klientas davė kyšį. Jei teigiama, kad 19-tą dieną buvo duotas kyšis, iš telefoninių pokalbio matyti A. B. siekis ir noras susitikti su V. M.. Galėtų būti manoma, kokiam tikslui reikia susitikti. Tai paaiškins A. B.. Tačiau po 19-tos dienos susitikimo daugiau susitikimų nebuvo fiksuota.

Juridiniam asmeniui „(duomenys neskelbtini)“ šiuo sandoriu atitektų mažesnė nei 2000 € pelno suma. Dar įdomu, ar ta suma apmokestinta. Gal dar mažesnė suma grynaisiais pinigais pateko. Tai koks tuomet tikslas juridiniam asmeniui duoti kyšį 2000 € sumos fiziniam asmeniui, jei pelnas yra mažesnis, nei kyšio davimo suma. Kyšio duoti nebuvo pelninga. Objektą laimėti – taip, nes žiemą mažiau darbų, žiemą kasinėti prie minusinės temperatūros, keisti vamzdynus yra sudėtinga. Įmonei, matyt, apsimokėjo spalio mėnesį pasirašyti tokią sutartį dėl 1700 € pelno, bet nelogiška duoti didesnį kyšį, nei galima gauti pajamų. Iš tų skaičių atsiranda akivaizdus nesietinumas juridinio asmens. Juridinis asmuo, duodamas kyšį, turi turėti tikslą gauti naudą. Jei duoda kyšį didesnį, nei gauna pelną, tai reiškia kas duoda kyšį, jei toks kyšis buvo? Tai reiškia kyšį duoda ne juridinis asmuo, o fizinis asmuo, jei taip buvo. O jei taip nebuvo, tai abu asmenys turi būti išteisinti. Kiek kalbėjo su klientu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ su „(duomenys neskelbtini)“ darbinius santykius turėjo nuo 2014 metų. Visokie įvairūs darbai buvo dirbami. Teisme buvo apklaustas B. J., kuris smulkiai papasakojo. Jis pasakė, kad nuo 2014 m. pradėti darbai su „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“. Pasakė, kad paskambindavo, primindavo, kad bus skelbiamas konkursas, kad nepraleistų paduoti paraišką. Nevertinu, ar tai buvo korupcinis momentas. Bet jei laikomės įstatymo raidės, tai kur šioje byloje yra B. J., kuris skambino „(duomenys neskelbtini)“ vadovui, kuris susitiko su „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, aptarė pirkimus, sumas. Tai kur tada šioje byloje B. J.. Jei laikomės įstatymo raidės vienoje vietoje, tai ir kitoje turime laikytis. Jei matome A. B. padarytus kažkokius veiksmus, tai B. J. irgi pažeidė eilę procedūrų. Kitas dalykas: laimėjimai nėra nuginčyti viešųjų pirkimų komisijos, nenuginčyti kaltinime minimi pirkimai. Nenustatyta pažeidimų, kalbu apie „(duomenys neskelbtini)“. Juridinis asmuo gal kaltas būtų, jei būtų viešųjų pirkimų komisijos išvada, kad padaryti pažeidimai. Tie pažeidimai jau turėtų būti fiksuojami nuo B. J., kriminalinės žvalgybos pateiktų duomenų visumos. Pagal pateiktus protokolus B. J. gegužės 27 d. ar 17 – tą dieną susitiko su A. B. dėl kito pirkimo, dėl kurio pasisakys kolega, praneša, kad bus toks pirkimas, kad bus atliekami tokie darbai, net pasako sumą, kiek galėtų mokėti. Viešųjų pirkimo tarnybos išvada yra tikimybinė – jei buvo duotas kyšis, o šiai dienai nėra žinoma, kad jis buvo duotas. Viešųjų pirkimų komisija užbėga teismui už akių. Kaip jie gali duoti išvadą, kad pažeidimai padaryti duodant kyšį, jei juridinis asmuo šiai dienai nėra pripažintas kaltu. Jei tokie duomenys būtų – tada taip. Išvada yra tikimybinė, sąlyginė. Kitų pagrindų nėra. Kaip suprantu, duomenys apie pirkimus komisijai buvo pateikti iš suformuotų įtarimų, kad galimai buvo duotas kyšis. Tai natūralu, kad jei kyšis buvo duotas, tai buvo padarytas pažeidimas. Čia kaip ir su FNTT išvadomis – jei buvo padaryti darbai ir buvo padarytas apmokėjimas – tada viskas gerai, bet jei darbai nepadaryti, bet buvo padarytas apmokėjimas – natūralu, kad apskaita vesta netvarkingai. Tai čia irgi – jei buvo duotas kyšis juridinio asmens, o ne fizinio, nes jei fizinis asmuo davė kyšį – viešasis pirkimas tada pagrįstas, viskas tvarkoje. O jei šiuo atveju juridinis asmuo – sąlyginė išvada. Nesuprantama kaltinimo pozicija, keistai atrodo, kad vienas asmuo – kaltinamasis eina kaip fizinis asmuo kartu su savo įmone ir juridiniu asmeniu, o kitas kaltinamasis eina tik kaip fizinis asmuo.

Kaltinamosios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovas Vidmantas Skaburskas teisme paaiškino, su prokuroro pateiktu kaltinimu bendrovei nesutinka. Kaltinime nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurio naudai ir interesais veikdamas A. B., pagal ankstesnį susitarimą su V. M., 2017-08-11 „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje V. M. davė ne mažesnį kaip 2000 € kyšį. Byloje nėra realių įrodymų, kad toks veiksmas buvo. Susipažinus su V. M. apklausos protokolais, matyti, kad buvo apklaustas ne vieną kartą, ir davė skirtingus parodymus. Kodėl keitė parodymus? Gal žmogus, būdamas psichologiškai paveikiamas, buvo paveiktas ir neatlaikė psichologinės įtampos, ir parodymus pakeitė. Dėl ko nesutinka, kad buvo duotas 2000 € kyšis: iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis A. B. V. M. buvo pakviestas parūkyti. Tačiau byloje pasigedo įrodymų, kiek asmenų rūkė? Ir ar tai yra A. B. duotas kyšis, ar kito asmens? Byloje nėra tai pagrįsta. Yra tik prielaidos, kuriomis grįsti kaltinimo negalima. Pagal sudarytą sąmatą buvo nurodyta B. J. suma, kokią jis gali mokėti už atliekamus darbus. Pasižiūrėjus lokalinę sąmatą, joje matyti, kad atliekant darbus sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ uždaro perėjimo daugiau kaip 50 metrų ilgio įrengimas kryptinio gręžimo įrenginiu, įtraukiant plastikinį vamzdį, kai vamzdžių skersmuo yra nuo 125 iki 200 milimetrų, vieneto kaina, tai yra už vieno metro įtraukimą yra nurodyta 80,12 €. Jei pasižiūrėti pagal paskaičiavimus, pagal „Sistel“ sistemą, kurioje rekomenduojami darbo įkainiai, tai matome, kad uždaro perėjimo daugiau kaip 50 metrų ilgio įrengimo kryptinio gręžimo vamzdžio skersmuo iki 200 mm už vieną metrą kaina yra 103,59 €. Ką tai reiškia? Kai buvo pasiūlymas ir turint laiko buvo sutikta dalyvauti šiame viešajame pirkime, be didelės naudos įmonei. Pagal įmonės lokalinę sąmatą matyti už kokią sumą atlikta darbų, tai yra už 41499,18 € Iš tos sumos medžiagos kainuoja 26734 €; atlyginimas darbininkams išmokėtas už atliktą darbą – 5953 €; mokesčiai sumokėti nuo atliktų darbų – 2408 €; mechanizmo nuoma – 3356 €; kuras sunaudotas atliekant darbus – už 1427 €; subrangovo išlaidos sudaro 95 eurus. Gaunasi, kad įmonei nuo šios atliktų darbų sąmatos lieka pelno, kuris neapmokestintas – 5026,18 €. Tikrinant „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, nenustatyta, kad pinigai sumoje 2000 € buvo išimti iš sąskaitos ir kažkur panaudoti. Byloje kaltinimai pareikšti, kad „(duomenys neskelbtini)“ vardu veikė jo vienintelis akcininkas. Tačiau kyla klausimas, ar akcininkas, dirbdamas darbus, nori, kad įmonė dirbtų nepelningai. Tai būtų ne verslas, o bankrotas. Iš šitų aplinkybių matyti, kad pateikti kaltinimai juridiniam asmeniui pagal baudžiamojo kodekso 227 straipsnį yra nepagrįsti ir neprotingi, nes įmonei vadovauja direktorius, ir jis priima sprendimus. Direktorius byloje yra pasisakęs, kad tuo laikotarpiu buvo laisvas laiko tarpas, ir kad išnaudoti žmones, kad įmonė neturėtų didesnių išlaidų, sutiko su pasiūlymu dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Ši suma ir įrodo, kad nebuvo tikslo nei A. B. duoti kyšį ir papirkinėti V. M.. Bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ buvo gautas pasiūlymas iš B. J. iš „(duomenys neskelbtini)“. Girdėjo, dėl ko renkamos šios įmonės – kadangi įmonės iš Šiaulių atsisakė vykti. Esant avarinėms situacijoms tos įmonės pasikviečiamos. Buvo realūs verslo klausimai, verslo santykiai. Jei būtų viršyti „Sistelos“ įkainiai, tai yra paimta daugiau nei 103 eurai už metrą, gal tokiu atveju ir būtų papirkimas. Dabartiniu metu kelia abejonės direktoriaus V. M. apklausos. Jo apklausti teisme negalėjo, jis atsisakė duoti parodymus prieš save. Kaip dabar įmonei apsiginti nuo pareikšto kaltinimo, jei nėra jo suinteresuotumo. Kaltinimas įmonei nepagrįstas ir byla prieš juridinį asmenį „(duomenys neskelbtini)“ turi būti nutraukta.

Atsakydamas į klausimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas patikslino. Jo paskaičiavimai remiasi 2016 metų spalio mėnesio kainomis. Rekomendaciniai darbų įkainiai, kurie įmonei sukelia normalų, 10-15 procentų pelną. B. J. nurodė, kokią sumą „(duomenys neskelbtini)“ gali mokėti. Iš verslo santykių ir atsiranda šis susitarimas, paskaičiavimai, kiek gali mokėti, kokiomis kainomis įmonė gali dirbti, nepatirdama nuostolių. Dalyvaujant apklausoje nurodė, kad bendrovės direktorius priima eilinius sprendimus, sudarant sutartis, dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose pagal gautus pasiūlymus, o akcininkas priima planus įmonės vystymosi, technikos įsigijimą, atnaujinimą, tai yra tose ribose, kurios priklauso spręsti kaip akcininkui, o direktorius – savo kompetencijos ribose, tai yra sprendžia eilinius sutarčių sudarymo klausimus, darbų vykdymo kontrolę ir taip toliau. Savininkas sprendžia įmonės strateginius klausimus. Į prokuroro klausimą, kodėl užfiksuota tiek daug kartų savininko bendravimo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi sutarčių pasirašymo, vykdymo klausimais, kaltinamosios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovas Vidmantas Skaburskas atsakė, kad į šį klausimą gali atsakyti kaltinamasis A. B.. Direktoriaus klausė, jam tie dalykai nėra žinomi. Direktorius, kaip įmonės vadovas, tais klausimais su akcininku nebendravo. Direktorius apie tai nebuvo informuotas. Reikia klausti A. B.. Koks pelnas gaunasi, jei, kaip kaltinime nurodoma, kad davė 2000 € kyšį, o pelnas atlikus darbus buvo 1500 € neatskaičius mokesčių? Tai įmonei lieka dar mažesnis pelnas.

Kaltinamasis A. B. apklaustas teisme parodė, kad kyšio nedavė, ir nebuvo pagrindo duoti kyšio. Su „(duomenys neskelbtini)“ dirba nuo 2014 metų. Pakviesdavo „(duomenys neskelbtini)“ į viešuosius pirkimus, į mažos vertės viešuosius pirkimus, įvykus avarijai reikėdavo darbus atlikti, kuriuos atlikdavo. Reikėdavo susitikti ne vieną kartą su „(duomenys neskelbtini)“ atstovais: ar su inžinieriumi, ar direktoriumi, ar su B. J., kad išsiaiškinti, ką konkrečiai reikės atlikti. Ne kartą buvo važiuojama į objektą, ir vietoje paklausinėjama, ką konkrečiai reikės atlikti. Būdavo klausiama, koks objekto biudžetas. Bet dažniausiai būdavo paskelbta jų pačių tinklapyje. Vis tiek reikėdavo paklausti, kiek turi pinigų tam objektui. Pirkimas buvo už 22000 €. Apie 30 procentų aukštesnė suma būtų. Jį įkalbinėjo dalyvauti konkurse, nes reikia padirbti darbus. Pasiskaičiavo, ar gali už tą sumą padaryti darbus. Buvo priimtas sprendimas daryti. Bet pelno buvo tik minimaliai. Po to kaltinimo daug kartų jį kvietė dar apklausos būdu teikti pasiūlymus. Praeitais metais Mažeikiuose padarė (duomenys neskelbtini). Užklausė jo už kiek padarysi. Pasakė didelius įkainius, ir vis tiek jį kvietė į konkursą, nes niekas kitas neatėjo, niekas nepasiūlė žemesnių kainų. Ir vis tiek pasirašė sutartį su juo, nors jau buvo kitas direktorius. Nebuvo tikslo duoti kyšio. Jie jo prašė, kad jis dirbtų. Apie 90 žmonių dirba jo įmonėje. Nedirbo įmonė nuostolingai nei vienais metais.

Atsakydamas į klausimus A. B. patikslino, kad jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininkas, 100 procentų akcijų turi, yra vienintelis akcininkas. Buvo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius buvo K. Su viešaisiais pirkimais „(duomenys neskelbtini)“ atsakingas direktorius. Būna, kad pasikalba, kaip sekasi, kokie objektai vykdomi. Bet paties objekto vykdymą ar veiklą negali įtakoti. Į prokuroro klausimą: byloje yra nustatyta visa eilė Jūsų tiesioginių kontaktų vykstant pas V. M. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpas, vyksta pokalbiai apie pirkimus, apie sutartis, apie darbo atšilimą, sumas, kainas. Kaip galit iškinti šią situaciją, jei šiuos klausimus pagal Jus turi spręsti direktorius, atsakė, kad savaitėje vieną kartą važiuodavo į (duomenys neskelbtini), nes buvo vykdomi objektai (duomenys neskelbtini) įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, kituose objektuose. Aišku, užvažiuodavo ir į „(duomenys neskelbtini)“, jei būdavo reikalinga. Buvo pasiūlyta sudalyvauti „Šaltinėlyje“. Kaip „(duomenys neskelbtini)“ sakė, kad jis šiuo momentu užsiėmęs ir negalės dalyvauti. Buvo kviestas dar kartą. Pateikė pasiūlymą didesne kaina, nes jam tas objektas nebuvo įdomus, turėjo kitokių objektų. Į prokuroro klausimą: 2017-04-18 skambinote V. M. tartis dėl susitikimo, balandžio 24 d. taip pat skambinote, ir nurodėte, kad norite susitikti, skambinote ir B. J., gegužės 3 d. skambinote V. M., vėliau atvykote pas V. M. į kabinetą, kalbėjote, matyti, kad susitikimai vykdavo Jūsų iniciatyva, atsakė A. B., kad tai yra natūralu. Įmone dirba iki 100 km nuo Telšių, 7-8 rajonai, kuriuose įmonė vykdė darbus. Jei važiuoji į Mažeikius, tai pas galimus užsakovus, važiuodamas pasiskambini paklausti, ar reikalinga susitikti, ar yra numatytų darbų, kas planuojama. Važiuoji į kitą rajoną, pasiskambini į kitą rajoną užsakovams, pasiklausti, kas yra planuojama, nes neužteka visą laiką sekti tinklalapyje skelbiamus numatomus pirkimus, ir pats turi domėtis. Jei važiuoji į Mažeikius, tai stengiesi aplankyti visus būsimus potencialius užsakovus. Tai natūralu. Jis nerūko. Ne jis tada siūlė parūkyti, jei to norėtumėt paklausti. Būna retkarčiais, kad užrūko, bet labai retai. 10 metų nerūko. Jis klausė tiesiai V. M., kodėl jis teigia, kad gavo iš jo kyšius, jei tokių dalykų nebuvo. Jis akis nuleido ir pasakė: „gavau“. Net nežiūrėjo į tą pusę. Jis buvo pabendravęs su STT pareigūnais, dėl to taip ir įvyko. STT apklausos metu akistata vyko. Dėl sumų išgryninimo iš bankomato: pinigai tą mėnesį buvo nuimami ne vieną kartą, o ne vieną dieną. Praktiškai pinigai nuimami arba įnešami buvo kiekvieną savaitę. Pagal įmonės poreikius. Jei reikėjo pinigų medžiagoms, tai ir nuėmė ir nupirko. Tikrai sutapimas, kad tą dieną nuimti pinigai, inkriminuojamo davimo kyšio dieną. Ne vieną kartą buvo ir nuimami, ir įnešami pinigai. Jei buvo reikalinga. Jei reikėdavo padaryti mokėjimą, o darbai stovi, įnešami ir asmeniniai pinigai, kad nesustotų darbai. Jei buvo reikalinga nupirkti medžiagas, tai nuėmė pinigus ir nupirko medžiagas. Į prokuroro klausimą vaizdo įraše matosi, kad bendraujant su V. M., kalbant apie darbų kainą, Jūs parodote du pirštus ir nukreipiate pirštą į V. M., kaltinamasis A. B. atsako, kad klausė, koks yra biudžetas. Sąmatą buvo paskaičiavęs ženkliai didesnę. Jis pasakė, kad 20 000 €. Atsakė, kad už tiek nepadarys, kad mažai. Bet nebuvo taip, kad kažką siūlė. Ten buvo rankų gestai, nebuvo jokio konkretaus gesto, kad „jum tiek ir tiek“. Buvo tik rankų gestikuliacija.

Į advokato Arno Paliukėno klausimą: ar teisingai suprato, kad Jūs dirbot mažesniais, nei „Sistela“ įkainiais? Kaltinamasis A. B. atsakė, kad taip, ten buvo 25 ar daugiau procentų žemesni įkainiai, nei „Sistelinė“. Kituose objektuose jis tokiomis kainomis nedirbo. Kitur būna didesni įkainiai nei „(duomenys neskelbtini)“. Čia buvo ženkliai mažesnė. Vykdamas į Mažeikius skambindavo į „(duomenys neskelbtini)“, vykdamas į kitus rajonus skambindavo į kitas įmones, pvz., į savivaldybę, ar yra kas numatoma, ar yra kas planuojama, ar reikalinga atvažiuoti pasikalbėti. Mažeikiuose objektas nebuvo išskirtinis. Juk, jei būtų koks pirkimas, reikėtų užvažiuoti pakalbėti, ką konkrečiai reikės padaryti. Reikia nuvažiuoti pasižiūrėti ir į objektą, ar yra galimybė darbus padaryti, nes darbai specifiniai – kad neardyti dangų, vidury gatvės yra šulinys, kad į šulinį galėtų įvesti vamzdį, pajungti. Pvz. buvo avarija per Ventą, ten buvo išskirtinis objektas, kurio kiti negalėjo padaryti. Jie apsiėmė tą darbą padaryti, ir padarė. Čia buvo darbas ne tiek, kad uždirbti, o kad padaryti darbą ir užsirekomenduoti.

Suprato, kodėl V. M. prisipažino būtus ir nebūtus dalykus, nes pas jį taip pat ne kartą buvo atvažiavę STT pareigūnai, siūlė bendradarbiauti, su grasinimais. Buvo atvažiavęs pareigūnas, kuris vadovavo atliekant kratą. Tai pareigūnas Ričardas. Po to jis ne kartą buvo atvažiavęs į UAB „(duomenys neskelbtini)“, prašė susitikti ir po darbo. Taip pat buvo Klaipėdoje, ten turėjo gamybinį pasitarimą, o pasitarimui dar nepasibaigus jis paskambino ir pasakė, kad manęs laukia. Skambino kokius tris kartus, kol jis grįžo iš Klaipėdos, kad galėtų su manimi susitikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose. Įvarė po to mašiną į UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją, į kiemą, ir su juo pasiliko kalbėti. Jam buvo toks pasiūlymas, kad reikia duoti kyšį (duomenys neskelbtini) ir direktoriui (duomenys neskelbtini). Jis tą daryti atsisakė. Pirmą kartą kyšį duoti dar nesiūlė, siūlė tik bendradarbiauti, nieko konkretaus nesiūlė. O antrą, trečią kartą susitukus jau buvo sukonkretinta, kad reikalinga duoti kyšį, kitaip bus sudėtinga gyventi man pačiam. Jam atsisakius, atsirado kaltinimai juridiniams asmenims UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pareigūnas pas jį į įmonę atvažiavo tarnybiniu automobiliu „(duomenys neskelbtini)“. Jų pokalbis protokoluojamas nebuvo, buvo labai griežtai kalbama. Iš pradžių buvo siūloma susitikti švelniai, gal pirtelėje ir taip toliau, o jam atsisakius, vis didesnis spaudimas buvo daromas. Kai baigėsi krata, visi kai išėjo, jis liko atskirai su juo pakalbėti. Jis sakė, kad galima viską švelniai sutvarkyti. Sakė, kad jam nėra ko slėpti, kad viską pateikė, ką turėjo. Sakė, kad galima užvesti bylą, kad yra įtariamasis kyšio davimu. Įtarimas dar jam nebuvo įteiktas, bet buvo orderis atlikti kratą „(duomenys neskelbtini)“ patalpose. Kad yra įtariamasis, dar nebuvo duomenų. Kai atsisakė bendradarbiauti, tada tapo įtariamuoju. Dėl siūlymo duoti kyšius (duomenys neskelbtini), jam siūlė bendradarbiauti. Tada paklausė jo tiesiai: „tai ką Jūs man siūlot – duoti kyšį ir priduoti?“ Jis atsakė, kad taip. Pasakė, kad tokiais dalykais jis neužsiims.

Kaltinamasis K. S. apklaustas teisme parodė, kad „(duomenys neskelbtini)“ jau daug metų dirba rinkoje, su „(duomenys neskelbtini)“ dirba kelerius metus. Pastebėjo, kad jie yra maži, stengiasi būti konkurencingi, todėl dalyvauja viešuose pirkimuose ir stengiasi pateikti mažiausią kainą. Šiuose byloje minimuose pirkimuose jų pasiūlymų kainos, kas liečia vandens gręžinio išgręžimą, vandens atnaujinimo darbų atlikimą arba vandens sistemų gerinimą, nugeležinimo filtrų montavimą, kainos rinkoje pagal vyraujančius viešuosius pirkimus, sudarytas sutartis – jos vienos iš mažiausių. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. M. jam visą laiką duodavo kaip ir namų darbus – paskaičiuoti, kokius darbus reikia padaryti, kad būtų išvengiama florido vandens gręžinio, kiek tai kainuotų, kad pvz. vandenyje yra per dideli geležies parametrai, kad reikia pastatyti nugeležinimo filtrus, kad irgi paskaičiuoti, kiek tai kainuos. Jam yra net atsiuntęs 17-os vandenviečių sąrašą, kur reikėtų padaryti nugeležinimo filtrus. Jam davė užduotį, šnekamojoje kalboje – namų darbus – paskaičiuoti, kiek kainuotų pastatyti nugeležinimo filtrus 17-ikai vandenviečių. Jis yra atspausdinęs jo laišką, kurį vėliau pridės prie bylos. Darbai nėra paprasti, kad nupirkai iš parduotuvės filtrą, padėjai ir jis veikia. Reikia skaičiuoti, yra techniniai parametrai, kuriuos derindavo kartu su jų gamybininku V. S. – pensijinio amžiaus žmogumi. Kur jis klausimų neturėjo, tai tokius strateginius momentus spręsdavo su direktoriumi. Teikdavo jam tokius dokumentus. Pastebėjo, kad kai jis teikdavo jam pasiūlymus su savo skaičiavimais, jis stengdavosi jo prašyti, kad viską jam pateikti konfidencialiai. Atstumas yra ne mažas, nuo Panevėžio iki Mažeikių yra 200 km su viršum. Jis yra užimtas žmogus, todėl stengdavosi viską daryti nuotoliniu būdu, pvz., el. paštu. Bet kas liečia nugeležinimą, jis sakydavo jam atvažiuoti ir atvežti jam tuos paskaičiavimus, ir paduoti jam. Tą dalyką turėdavo padaryti neformalioje aplinkoje arba atnešti į kabinetą paslapčia. Tuo metu jis nesuvokė, kas tai yra, kodėl tai paslaptis. Jis su technologais suskaičiuodavo, kad filtrai būtų kuo pigesni. Jis rekomenduodavo darbus, kuriuos gali padaryti patys „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, kad taupytų pinigus, nes V. M. visada akcentuodavo, kad jie neturi pinigų, kad pinigų trūksta, ir reikia, kad pasiūlymas būtų kuo pigesnis. Jis paskaičiuodavo kiek įmanoma mažesnes kainas. Tikėdavosi, kad jis paskui juos pakvies dalyvauti, nes taip priimta: įmonės specializuojasi tam tikrose srityse, jos turi didelę kompetenciją. Jų įmonei jau 30 metų. Jie teikia pasiūlymus, techninius sprendimus, kaip galima sutaupyti, kaip išspręsti problemas ir tikisi, kad paskui juos pakvies atlikti darbus. Tai yra normalus bendradarbiavimas ne tik su „(duomenys neskelbtini)“, bet ir su visomis, tiek valstybinėmis institucijomis, tiek ir su privataus kapitalo įmonėmis. Visą laiką teikia sprendimus, ir tikslas yra laimėti darbus ir juos įvykdyti.

Jų komerciniai pasiūlymai, biudžetas paskaičiuotas vandens gerinimo filtrams, kitaip kalbant – nugeležinimo, jų kainos labai mažos. Jie tų nugeležinimo filtrų statymo darbų nei buvo pakviesti, nei buvo laimėję konkurso. Laimėjo kita įmonė. Tą informaciją rado viešųjų pirkimų portalo skiltyje. Pastebėjo, kad laimėjo įmonė „(duomenys neskelbtini)“, sutarties vertė apytikriai dėl nugeležinimo filtrų 14 000 €, o kita 106000 €. Padarė analizę ir paskui pateiks atsakymą. Nustebino tai, kad, pvz., paanalizavus vieną sutartį Krakių kaime UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlymas buvo už 14160 € be PVM, o „(duomenys neskelbtini)“ sudarė sutartį už 21540 €, tai 7380 € brangiau. Kita vandenvietė (duomenys neskelbtini): „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlymas buvo už 18000 €, o „(duomenys neskelbtini)“ už 19500 €, pusantro tūkstančio brangiau. Paanalizavo aštuonias vandenvietes: (duomenys neskelbtini). Bendra skirtumo suma yra 47152 €. Jam pasidarė aišku, kad jei UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbtų su vandens gerinimo paslauga su „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ būtų sutaupę 47000 € iš 8 vandenviečių, o yra 17 vandenviečių. Proporcingai perskaičiavus suma siektų virš 100 000 eurų. Tačiau „(duomenys neskelbtini)“ nepasirinko UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri yra pigesnė, o pasirinko UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir sudarė sutartis.

Kurioziškas faktas, kad V. M. kviečia UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovą, liepia jam paskaičiuoti, kokių darbų jam reikia, kad jis jam pateiktų pasiūlymus, techninius sprendimus, kaip galima padaryti, kad paskaičiuoti kiek kainuoja. Po to iš jo prašo informaciją gauti ne elektroniniu paštu, kas, aišku, būtų užfiksuota, bet jis tuos dokumentus prašo atvežti konfidencialiai, kad niekas nepastebėtų, sulankstytus lapus. Natūralu, kad jei „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlymas tiems patiems darbams yra pigiau 50 000 ar 100 000 € be PVM, tai galima daryti prielaidas, kodėl „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ nereikalinga, o „(duomenys neskelbtini)“ reikalinga. „(duomenys neskelbtini)“ sudarė keletą sutarčių. Iš viešųjų pirkimų portalo yra atspausdinęs informaciją, kad „(duomenys neskelbtini)“ laimėjo filtrų statymui už 150 000 €, paskui už 106 000 €. Visose tose 17-oje vandenviečių sudarytos sutartys su rangovu, kuris ženkliai brangesnis. Kyla klausimas, kodėl jis, pateikęs tiek informacijos, negali dalyvauti, kodėl nėra kviečiamas teikti pasiūlymus pirkimuose. Pasirodo, kad jis yra nereikalingas. Tai jau politika. Kelia klausimą, kodėl viešajam tiekėjui nereikia rangovo, kuris leistų sutaupyti valstybės pinigus. Čia yra maišomasi tarp „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, nes „(duomenys neskelbtini)“ darė savo darbus, įrengė gręžinius, įrengė vieną nugeležinimą. Jų nugeležinimo filtrų sutartis, kurią yra sudarę, yra ženkliai pigesnė – apie 15000 eurų, o „(duomenys neskelbtini)“ nugeležinimo filtras pastatytas už 24 000 eurų. Kodėl „(duomenys neskelbtini)“ direktorius nenori sutaupyti 10 000 eurų ir pasirašo sutartį su „(duomenys neskelbtini)“, pvz., dėl (duomenys neskelbtini). Jie gali padaryti ženkliai pigiau. Tikėtina, kad V. M. jis buvo kaip informacijos šaltinis susirinkti techninius dalykus, kuriuos jis vėliau naudojo su įmone „(duomenys neskelbtini)“ dėl asmeninių tikslų. Yra kaltinamas papirkinėjimu. Kam „(duomenys neskelbtini)i“ papirkinėti, jei ir taip daro pigiau. Jie tikisi dirbti su vandenvietėmis, su vandens tiekėjais, ir jie kainą numažina, kad galėtų dirbti. Tuo labiau, kad ir dirbo 4-5 metus. Taip pat „(duomenys neskelbtini)“ sudarė sutartį 2018 metais. Turi jų sąmatą iš viešųjų pirkimų portalo. Sąmatoje yra naujas gręžinys, 2.3.1 punktas. Gręžinio įrengimo kaina 26200 €. Žiūrint iš praeities, „(duomenys neskelbtini)“ vandens gręžinių „(duomenys neskelbtini)“ yra įrengusi apie 5-6. Paskutinės sutartys bylos tyrimo laikotarpiu gręžinių kainos vyrauja tarp 10 000-13000-14000 eurų. „(duomenys neskelbtini) teikia pasiūlymus direktoriui, kad gali išspręsti floridų problemą, nes „(duomenys neskelbtini)“ turėjo problemų su floridais senuose gręžiniuose. Jie siūlė ir rekomendavo daryti naujus gręžinius į kitus sluoksnius, ir išvengti floridų, o tuo tarpu „(duomenys neskelbtini)“ laimi konkursą 12000 eurų brangiau. Nesueina logika, koks „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus požiūris į UAB „(duomenys neskelbtini)“, arba konkrečiai į jį, kaip į komercijos direktorių – kad jis padarytų namų darbus, atneštų informaciją, bet pačių darbų nedarys, nors ir yra pigesnis. Atspausdino jų įmonės komercinius pasiūlymus, kur vandens gręžinių kainos yra apie 13-14000 eurų. Jie yra ženkliai pigesni, bet nereikalingi. V. M. juo pasinaudojo, mane „išmetė už borto“ ir darė darbus, kurių nežino. Taip pat nori akcentuoti, kad jų įmonė dirba 30 metų. Stengiasi rinkoje pateikti mažiausią kainą, kad turėtų darbų. Byloje nagrinėjama sutartis dėl vandens gręžinių praplovimo paslaugos, suma apie 11000 eurų. Sutartis sudaryta 2016 metais. Vandens gręžinių atnaujinimo darbai (duomenys neskelbtini). Sutarties suma 13479,40 €. Sutarties sudarymo data 2017-06-16. Gręžiniai nebeduoda reikiamo vandens kiekio, yra dumblo, geležies nuosėdų, dėl to reikėjo padaryti gręžinio regeneraciją. Iš esmės tai yra keli būdai, kaip tai galima padaryti, kad regeneruoti gręžinį arba padaryti aukšto spaudimo kompresoriumi. Lietuvoje tik jie vieninteliai turi tokį kompresorių, esant poreikiui tą kompresorių nuomoja kitiems gręžėjams. 2018 m. buvo iš „(duomenys neskelbtini)“, kai tuo metu jau buvo naujas vadovas, užsakoma, suformuluota ta pati užduotis dėl gręžinių atnaujinimo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė pasiūlymą, kainos analogiškos. Viešajame pirkime buvo užklaustas daugiau nei vienas tiekėjas, nes pagal procedūras reikia užklausti daugiau. Bet pasiūlymas buvo tik vienas. Jei jie yra vieninteliai, kurie gali padaryti tą darbą, tai koks jiems tikslas būtų papildomai daryti kokius veiksmus tam, kad laimėti konkursą. Kiti grežėjai eina paprastesniu keliu, jie pasiūlo išgręžti naują gręžinį. Jie skaičiuoja užsakovų kaštus, ir jei galima padaryti regeneraciją gręžiniams už 3000 € su viršum be PVM, kam daryti naują gręžinį už 10000 €. 2017 metais mes laimėjo tą konkursą, 2018 metais jie taip pat laimėjo konkursą. 2018 metais buvo tik vienas tiekėjas. Tai parodo, kad jie dirba skaidriai. Arba jie, arba niekas tokių darbų nepadarys, arba kažkas padarys ženkliai brangiau. Jam nėra tikslo daryti kokias veiklas, siekiant paskatinti V. M. dirbti su jų įmone, nes ar taip, ar taip – arba jie, arba niekas.

Taip pat kriminalinės žvalgybos pateiktose vaizdinėse medžiagose pastebėjo, kad pats V. M. buvo tiek susipainiojęs tarp įmonių, su kuo ir ką daro. Iš esmės UAB „(duomenys neskelbtini)“ nevykdė jokių darbų (duomenys neskelbtini). Tai matosi viešųjų pirkimų portale viešinamose sutartyse. Tuos darbus atliko „(duomenys neskelbtini)“. Jis jam susitikimo metu, kas užfiksuota ir video įrašuose, sako: „(duomenys neskelbtini)“ vykdo darbus (duomenys neskelbtini), dar kituose objektuose, kur mes turime sutartis“. Pastebėjo, kad jis pats (M.) maišydavosi kas ką daro. Savo parodymuose vėliau, nežinodamas tikrųjų faktinių aplinkybių, maišydavosi. Pastebėjo, kad vos ne iš lubų ištraukti argumentai ir užrašyti jo parodymuose. Klausimas, ar jis (M.) pats taip galvojo, ar, kaip girdėjo iš kitų kaltinamųjų, kad STT vykdo neformalias procedūras, kad paveiktų kaltinamuosius, ar kad gautų kitus tikslus. V. M. pats susimaišęs. Iš vaizdo medžiagos matyti, kad kabinete kalba su buhaltere J. tokiais terminais: nugeležinimai, gręžiniai. Rodo rankose kažkokius gestus. Kriminalinės žvalgybos specialistai pažymi: „galimai „(duomenys neskelbtini)“. Galima daug dalykų spėlioti, kad galimai vienas ar kitas tą ar kitką padarė. Pagal kaltinimą mato, kad „galimai „(duomenys neskelbtini)“ davė kyšį“, tai tada apkaltinkim S. V. medžiagoje J. su V. M. kabinete kalbėjo apie darbus, kurių „(duomenys neskelbtini)“ nevykdė. Kriminalinėje žvalgyboje pastebėjo, jog specialistai pažymėjo, kad „(duomenys neskelbtini)“ ar 2 procentus, ar 5 procentus nuo 20000. Iš konteksto ištraukta informacija. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nevykdė jokių darbų, kad suma būtų susijusi su 20000 € be PVM arba 24000 € su PVM. (duomenys neskelbtini) padaryti nugeležinimai, ir ten UAB „(duomenys neskelbtini)“ laimėjo konkursą. Ten yra 20000 € su trupučiu ir plius PVM, arba 24000 € su trupučiu su PVM. V. M. su J. kalba savo kabinete, dalinasi procentus. Jam nežinoma, apie kokius ten procentus kalbama, bet Kriminalinės žvalgybos duomenyse prie „(duomenys neskelbtini)“ punkto prirašyti tie dalykai apie 5 procentus, apie 2 procentus. Jam yra nežinoma, apie kokius procentus kalbama. Kalba apie vilniečius, nors „(duomenys neskelbtini)“ yra (duomenys neskelbtini). Kalbama apie procentus ir vilniečius, o kaltinamas yra „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas K. S.. Faktai sumaišyti, jam bandoma prigretinti. Vaizdo medžiagoje, kai buvo susitikę spalio 25 d. su V. M., jis jam ir toliau duodavo užduotis. Jau žinojo, kad kai kurių konkursų jie negali daryti, ką jis buvo pasakęs, nes, atseit, politiniai sumetimai. Jis, norėdamas išlaikyti bendradarbiavimą, darydavo V. M. tas pavestas užduotis, tariamus namų darbus. Buvo užfiksuoti skambučiai, ko jis neneigia, kad kelias dienas prieš susitikimą su V. M., jis su juo susiderino susitikti įmonės viduje. Jis jam turėjo atvežti skaičiavimus kiek kokių darbų reikia atlikti, ir kiek tai kainuoja. Jis jo tuos dokumentus prašė atvežti, o ne atsiųsti. Kaip suprato, jis nenorėjo, kad siųsti, nes jei siųstų, tai bus kaip ir vieša. Jei jų kainos mažesnės, nei kitų jų konkurentų, tai kodėl nekviesti pigesnių rangovų, o kviesti brangesnius – 10 000 € brangesnius. Tada pas jį atvažiavo. Jis jam skambino, mes turėjo susitikti įmonėje nurodytu laiku. Atvažiavo pas jį į namus. Jis buvo su kvapu. Suprato, kad nevažiavo į darbą, nes buvo galbūt išvakarėse pabaliavojęs. Jis bandė nukelti pokalbį. Jis buvo susiplanavęs savo laiką, savo maršrutą. Jis dėl vieno dalyko paprastai nevažiuoja. Buvo susiplanavęs maršrutą (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) buvo jo užsakovas, turėjo sudaryti naują sutartį. Dar turėjo važiuoti į (duomenys neskelbtini). Jei susidėliojo tokį maršrutą, jo nebenorėjo nukelti. Jis V. M. užspaudė ir pasakė, kad atvažiuos. Atvažiavo pas jį į namus. Parodymuose jis sakė, kad jis pas jį atvažiavo, kalbėjo apie kažkokius pinigus ir taip toliau. Taip, jie kalbėjo apie kainas, kiek kas kainuoja. Jis visą laiką jį spausdavo padaryti pigiau. Keista, kad jis taip taupydavo įmonės pinigus, bet pas mus niekada nepirkdavo, o pirkdavo ten, kur buvo brangiau. Gal jis jo paskaičiuotą biudžetą naudodavo su kitais rangovais: „tu prašai tiek – ženkliai brangiau, man padaro pigiau“. Tai gal ir prašydavo kokių atsidalinimų, nes jei mes padarome už 10000 €, o „(duomenys neskelbtini)“ padaro už 20000 €, tai 10000 € yra viršpelnis. Jei yra toks didelis pelnas, tai yra tada ką dalintis. Logika taip paišo. Tada susitikime jis jam atvežė komercinius paskaičiavimus, kuriuos pridės prie bylos, kiek kas kainuoja. Vieną kartą atliko vienokius paskaičiavimus. Dejavo, kad brangu. Atpigino, perskaičiavo. Sakė atvežti. Paskui iš jo skaičiavimų gavosi vis tiek šnipštas, dalyvavo jo konkurentai, o jie nedalyvavo. Su tais konkurentais yra ne vieną kartą susikirtęs. Yra susikirtęs (duomenys neskelbtini): jų pasiūlymas buvo 140000€, o kitų buvo 220 000 €, gavosi 80 000 € skirtumas. Tada atvažiavo pas jį ir sako: „nepasirašinėk sutarties, o mes paskui pasidalinsime“. Tokie dalykai vyksta rinkoje. Ta įmonė plačiai jam žinoma. V. M. turbūt žaidė dvigubą žaidimą, tampė kaip marionetę, jie teikdavo informaciją, o tas paskui pasikaustęs derėdavosi su kitais konkurentais dėl didesnio skirtumo pasidalinimo. V. M., kaip „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus kompetencija valdant vandens gręžinius buvo menka. Dėl to jis jam davė nurodymus sumontuoti įrangas, paskaičiuoti, taip pat paskaičiuoti, kiek kainuotų nugeležinimo filtrai, kaip išspręsti problemą dėl vandens stygiaus. Jis jam pasiūlė, kad geriau nepergręžti gręžinių, o geriau daryti praplovimo atnaujinimą. Taip pat klausdavo, kaip išvengti floridų. Duodavo visą laiką jam užduotis ir jis darydavo, tikėdamasis, kad bus sudarytos naujos sutartys ir jų įmonė vykdys darbus.

Vaizdinėje medžiagoje buvo užfiksuota kaip spalio 25 d. jis kabinete jam pateikė sulankstytą dokumentą. Tai buvo vienas iš atvejų, kai reikėjo paskaičiuoti vandenvietės atnaujinimo projektą (duomenys neskelbtini). Jis buvo pasiskaičiavęs tuos duomenis. Jis jam eilinį kartą buvo pasakęs jam atnešti ir jis pasižiūrės, o paskui jie susibiudžetuos. Kai dabar pasižiūri viešųjų pirkimų portale, kur viešinamos sutartys, „(duomenys neskelbtini)“ yra sudariusi sutartį su „(duomenys neskelbtini)“ dėl nugeležinimo, dėl gręžinio įrengimo. Toje sutartyje gręžinio įrengimo kaina 26200 € be PVM, o „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ gręžinius įrenginėjo už 10-15000 € be PVM. Buvo gal penki gręžiniai. Jų kaina pigesnė, jų biudžetai buvo atvežti ir jam pateikti, konkurencingi, bet „(duomenys neskelbtini)“ sudarė sutartį su „(duomenys neskelbtini)“, kurių kainos ženkliai brangesnės. Tuo metu jis atvažiavęs į kabinetą aptarė daug dalykų. Jei jis jo paprašė duoti konfidencialiai, tai jis tuos dokumentus jam ir davė. Ten buvo ranka surašyti duomenys. Jis turėjo susibiudžetuoti, nes jau buvo metų pabaiga. Reikėjo įsitraukti kitiems metams kiek reikės pinigų. Bet kitais metais jie nebuvo pakviesti dėl to pirkimo, nors jis suskaičiavo. Laimėjo įmonė, kurių kainos, kaip mato iš eilės sutarčių – trijų ar keturių – ženkliai didesnės. Lygiai taip pat pokalbiuose su J. eina kalba apie nugeležinimą, gręžinius, vilniečius, penkis procentus, du procentus. Jie patys maišydavosi. Net yra užfiksuota, kaip J. iš stalčiaus išsitraukė kažkokį dokumentą ir rašomi kažkokie skaičiai. Kaip suprato, ten buvo papildomi susitarimai. Ir visa tai bandoma prilipdyti prie „(duomenys neskelbtini)“, prie K. S.. Bet prie ko čia jis? Nepastebėjo niekur konkretaus fakto, kad jie ar telefonu su direktoriumi, ar susitikimo metu kalbėtų: „tu man leisk laimėti konkursą, ir aš duosiu kyšį“. Tokių pokalbių nėra, o bandoma jam prigretinti, kad jis, neva, ėmė kyšį, teikdamas pačius mažiausius pasiūlymus, ir, galų gale, net nelaimėdamas konkurso. Kriminalinėje žvalgyboje parašyta, kad „galimai „(duomenys neskelbtini)“. Galima daug ką spėlioti. Bet galima matyti, kad J. kalba apie procentus su direktoriumi, taip pat pastebėjo, kad kalba apie paskolos paėmimą ir paskolos pinigų paskyrimą. Kaip suprato, darbams buvo imama paskola. Ar tie procentai gali būti prigretinti prie „(duomenys neskelbtini)“, prie K. S.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dvi sutartys buvo sudarytos 2017 m. birželio mėnesį. Suma apie 29000 € su V. P. vyko liepos 19 d. Kriminalinė žvalgyba pažymi, kad galimai apie „(duomenys neskelbtini)“ vyksta tie penki ar du procentai. Tuo tarpu „(duomenys neskelbtini)“ su „(duomenys neskelbtini)“ sudarė sutartis 2017 m. liepos 17 d. ir 2017 m. liepos 14 d., o susitikimas vyko 2017 m. liepos 18 d. Jei sutartys buvo sudarytos prieš kelias dienas, suma bendrai iš tų dviejų sutarčių 26 600 € su trupučiu, o „(duomenys neskelbtini)“ sutartys buvo sudarytos prieš mėnesį, suma panašiai 28000 €. Vyksta diskusija apie procentų dalybas, apie paskolos paėmimą. O Kriminalinė žvalgyba skliausteliuose rašo, kad lig tai čia minima „(duomenys neskelbtini)“. Kriminalinės žvalgybos duomenyse nurodomas rugsėjo 26 d. susitikimas. „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudariusi sutartį dėl vandens gręžinio įrengimo, dėl nugeležinimo filtrų ir dėl gręžinio atnaujinimo darbų. Taip pat „(duomenys neskelbtini)“ paprašė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumontuotų įrangą trijuose vandens gręžiniuose. Procesas labai užsitęsė. Kriminalinės žvalgybos duomenyse tai atsispindi, kad skambina direktorius arba Bernardas į UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir klausia, kodėl vėluoja darbai. Kalbama, kodėl sutarčių nepasirašo, kad jų paštas nebeveikia, tai jie mums siunčia laiškus, o mes negauname – nei pasirašytų sutarčių. Jie paskui lig ir išsiuntė registruotu paštu sutartis, bet mes tų sutarčių negavome. Ta diskusija vyko rugsėjo 26 d. Galų gale tos sutartys buvo pasirašytos. Pridės prie bylos dėl trijų vandens tiekimo sistemų, kas buvo padaryta spalio mėnesį, ir nugeležinimo filtrų sutartį. Buvo diskusija apie 4 dalis, nes iš esmės buvo trys vandens tiekimo sistemos – siurbliai ir pan,, ir viena vandens gerinimo sistema – nugeležinimai. Gaunasi keturi. Kriminalinėje žvalgyboje gali būti kažkoks įtarimas, kad čia galbūt eina kalba apie 4000. Bet tokių žodžių nebuvo. Tada kalbėjo, kad yra skoloje paruošti pasiūlymus, paruošti sutartis. Sutartis ruošdavo jie, atsiųsdavo, jie perskaitydavo ir pasirašydavo, jei viskas buvo tarkoje. Taip jie bendradarbiavo. Jie patys savo sutarčių neturėdavo. Jei pvz. jis kažko nepadaro, tai sako, kad yra skoloje, kad nepamiršti, padarys, pasistengs greičiau ir panašiai. Kriminalinėje žvalgyboje užfiksuotame susitikime rugsėjo 26 d. apie tai ir kalbėjo, kas ir buvo įgyvendinta spalio mėnesį – sumontuotos trys įrangos, išrašytos trys sąskaitos. Vėliau jos buvo apmokėtos. Pridės paskui prie bylos pavedimų kopijas. Taip pat buvo pasirašyta sutartis, kurią irgi pridės prie bylos, dėl nugeležinimo filtrų (duomenys neskelbtini). Ten biudžetas mažas. Keista, kodėl „(duomenys neskelbtini)“ pasirinko žymiai brangesnį tiekėją, nei „(duomenys neskelbtini)“, nors viena sutartis vykdoma lygiagrečiai. Paanalizavus V. M. apklausos protokolą, kur susiję su „(duomenys neskelbtini)“, jo parodymuose pažymėta: „pas mane į darbą ateidavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas K., kurio pavardės dabar nepamenu, su juo kalbėdavome apie viešuosius pirkimus. Už viešųjų pirkimą atsakingas B. J.. Aš jam pasakydavau, kad patikimi yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, jie gerai atlieka darbus. Manau, kad J. pagal tokias mano užuominas suprasdavo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėtų laimėti organizuojamus pirkimus. Po to, kai darbai būdavo atlikti, priduoti, K. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sakydavo, kad „darom taip, kaip visada“, tai yra, kad nuo viešojo pirkimo vertės man perduos 5 procentus sumos“. Dėl to „kaip visada“: visų pirma, tų penkių procentų niekada nebuvo, nes nebuvo tikslo, kai jie dirbo mažiausiomis kainomis. Gali paaiškinti kas tai yra „kaip visada“. Jie šioje srityje dirba 30 metų. Stengiasi įsigilinti į užsakovo problemą ir pasiūlyti sprendimus, nes jie geriausiai žino, ir duoda garantiją, kad viskas bus gerai. Kai klientas pasako, kad turi problemą, kad trūksta vandens, arba turi problemų, nes floridai neatitinka parametrų, jie jam sako: „aš tau padarysiu sprendimą kaip visada“. Nes visiems klientams – tieks fiziniams, tiek juridiniams, tiek ūkininkams visada sako, kad „mes išspręsime Jūsų problemą“. Taip yra parašyta ir internetiniame puslapyje. „Kaip visada“, tai čia kalba eina ne apie 5 procentus, o čia yra pasakoma, kad „mes padarysime visus darbus, Jūs niekuo nesirūpinate, mes viskuo pasirūpinsime, o jūs tik mums sumokate, jeigu tinka mūsų pateiktas sprendimas ir sąlygos“. V. M. kai davė parodymus, gal buvo poveikis, arba jis pats gal susimaišė su tomis įmonėmis, su rangovais, su kuriais jis darydavo kažkokius susitarimus, o su kuriais nedarydavo. Taip pat įtariamojo V. M. papildomos apklausos protokolo tęsinys 2018-03-01, yra sakinys: „apklausos metu duodamas peržiūrėti, išklausyti vaizdo/garso įrašą 2017-07-18 dienos 113620-114853“. „Vaizdo įraše atpažįstu save, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. finansininkę B. J.. Vaizdo įraše matosi mano darbo kabinetas, esantis antrame aukšte „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini). Su B. J. kalbėjome apie procentus nuo pirkimų, kurie susiję su gręžiniais, galimai atliko darbus UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kur čia faktas? Pagal visus chronologinius veiksmus susitikimas yra liepos 18 d. Jis kalba su J. apie gręžinius ir nugeležinimus. Vieną dieną prieš su „(duomenys neskelbtini)“ sudarė sutartį su „(duomenys neskelbtini)“, ir trys dienos prieš – vėl yra sudarę sutartį. Prie ko čia „(duomenys neskelbtini)“, jei su „(duomenys neskelbtini)“ tuo laiku jokių sutarčių nesudarinėjo. Jis bando jam prilipdyti, nes pagal chronologiją liepos 18 d. šnekasi su J. apie kažkokius susitarimus, o liepos 17 d. ir liepos 14 d. yra pasirašyta sutartis. Naudojami bendri žodžiai „nugelęžinimai, gręžiniai“. Prie ko čia „(duomenys neskelbtini)“, jei ji tą mėnesį neturėjo jokių kontaktų, sutarčių. 2018-08-10 įtariamojo V. M. papildomos apklausos tęsinys, jo atsakymas, paklausius vaizdo įrašą ar telefoninį pokalbį: „aš su K. S. tarėmės, kad jis atvažiuos pas mane į namus, bet to susitikimo neprisimenu. Ar jis iš viso įvyko – neprisimenu“. Tai turbūt ir pademonstruoja, kad jis tuo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, ką ir minėjo pradžioje. Nes jie turėjo susitikti įmonėje, o pagal pokalbius matosi, kad jis bandė atkalbėti susitikimą, susitikimą nukelti, bet jis jį prispaudė ir pasakė, kad atvažiuos, atiduos visus dokumentus, komercinius pasiūlymus, paskaičiavimus, kuriuos jis jam buvo liepęs padaryti, nes jis jam visą laiką sakydavo nesiųsti, nors galėjo atsiųsti, nes tai buvo įmonės tikslais. Dabar deklaruoja, kad neprisimena. Jo parodymai ir elgsena kelia abejonių. Kitas įtariamojo V. M. 2018-09-07 papildomos apklausos protokolas. Čia jis patvirtina, kad jis buvo pas jį lankęsis namuose. Jo klausiama: „ar nuo pasirašytų sutarčių vertės procentinę atlygio dalį jūs su K. S. sutarėte tokią pat, kaip nurodyta pranešime apie įtarimą?“. V. M. atsakymas: „dėl susitarimo ir gauto atlygio iš K. S. esu davęs parodymus ankstesnių mano apklausų metu, todėl norėčiau likti prie savo duotų parodymų. Šiuo metu patikslinti ar papildyti parodymus nenoriu. Kaip ir nurodyta man įteiktame įtarime, 2017-10-25 man K. S. perdavė dalį kyšio, dėl kurio buvo kalbėta, tai yra 1000 eurų“. Tekstas kaip prilipdytas, nes skamba teisiškai. Man tas komentaras ir jo parodymai kelia abejonių, nes iš tikrųjų tokio fakto nebuvo. Jis jam atvežė dokumentus – skaičiavimus dėl (duomenys neskelbtini) vandenvietės gerinimo sistemos įrengimo, kiek tai kainuotų dirbant su „(duomenys neskelbtini)“. Nemato pagrindo, dėl ko „(duomenys neskelbtini)“ nedirbti su „(duomenys neskelbtini)“. Galėjo su jais dirbti, bet dirbo su kitu rangovu, kuris yra ženkliai brangesnis – dešimtimis tūkstančių, šimtais tūkstančių eurų. O dabar jį kaltina, kad jis kažką daro nelegalaus.

Į prokuroro klausimą: 2017-09-26 byloje užfiksuotas Jūsų apsilankymas pas V. M. į kabinetą į „(duomenys neskelbtini)“, vyko pokalbis. Pokalbio pabaigoje pradėjote šnekėti apie (duomenys neskelbtini) gręžinį, dėl techninių sprendimų. Jūs nurodėte, kad dar buvote skoloje. Taip pat nurodėte, kad „ir dar magaryčių“. Apie ką tai pokalbis? Kaltinamasis K. S. atsako, kad kaip minėjo anksčiau, jis buvo skoloje parengti tris komercinius pasiūlymus dėl vandens sistemos tiekimo įrangos sumontavimo. Dar buvo ir toliau diskusija ne tik su direktoriumi, bet ir su M. ar G. – technologu. Jie išimtinai reikalavo, kad jie naudotų tokią įrangą, kokią naudoja „(duomenys neskelbtini)“ – dažnio keitiklį. Jie iš esmės naudoja kitokius. Tik vienai vandenvietei reikėjo tokio dažnio keitiklio. Jis minėjo, kad patikslins pasiūlymą dėl dažnio keitiklio. Jei jis nepadaro namų darbo ar užduočių, visada sako, kad jis lieka skoloje. Jo yra toks žargonas. Kaip jau pasakojo anksčiau, buvo trys vandens tiekimo sistemos sąskaitos, atliktų darbų aktai, paskui apmokėjimo įrodymas – bankiniai išrašai, kuriuos yra pridėjęs prie bylos. Ir ketvirtas – nugeležinimai (duomenys neskelbtini). Pradžioje viskas buvo aišku dėl dviejų įrangų montavimo, o dėl kitų dviejų klausimų tas klausimas labai tempėsi, nes jis buvo pateikęs pasiūlymus, paskui lig ir jų negavo, paskui vėl siuntė. Buvo kažkoks diskomunikacijos klausimas, kodėl jis vardino, kad aš yra skoloje. Dėl magaryčių: jis jam duodavo atlikti visokius paskaičiavimus. Dėl vandens tiekimo sistemos skaičiavimus taip pat jam teikė pirmiausiai. Jis tuos skaičiavimus susibiudžetuodavo. Vienus dalykus jis jam leisdavo jam atsiųsti elektroniniu paštu, o kitus dalykus sakydavo, kad atvežti gyvai. Tos „magaryčios“ kaip ir žargonas, nes jis mėgdavo pajuokauti, kad čia yra kaip ir slaptas paskaičiavimas, kurių jis nenorėdavo viešinti, kad jį pasiektų elektroniniu paštu. Dokumentus jis jam turėdavo atvežti ir paduoti gyvai į rankas, o ne, pvz., B., kad turbūt B. nežinotų rinkos kainos. „Magaryčios“ – tai užduotys, kurios neįeina į viešinimą, nes jis visus pasiūlymus galėjo siųsti elektroniniu paštu. Bet jei sakė atvažiuoti – tai ir turi taip daryti. Į prokuroro klausimą: 2017-10-25 įvykis V. M. kabinete. Jūs su juo kalbatės ir šio pokalbio metu užfiksuota, kad pagal anksčiau pasirašytas sutartis dėl (duomenys neskelbtini) vyksta pokalbis. Klausimas: vykstant pirkimams darbų kaina, darbų apimtys pasirašant sutartis, ar būna aiškios ir sutartyje apibrėžtos? Ar sutartyje yra sąlygos, darbų apimtys, kaina, terminai? Kaltinamasis K. S. atsako, kad taip, būna. Čia privalomas dalykas. Į prokuroras klausimą: esant tokiai sutarčiai, kodėl vyksta pokalbis tarp Jūsų ir M. apie tai, kokius darbus daryti, kur sutaupyti, kokių darbų atsisakyti, kodėl kalbama pašnibždomis, jei kaina jau yra numatyta sutartyje, pirkimas laimėtas? Apie kokį vėlesnį kainų koregavimą eina kalba? Kam Jums to reikia? Kaltinamasis K. S. atsako, kad jie dirba skaidriai. Sutartyje numatyta suma gali kisti į mažąją pusę. Stambios privataus kapitalo įmonės niekada nepadidins sutarties objekto vertės, nes turi viską įsivertinti. Lygiai taip pat viešuosiuose pirkimuose: jei sutartis yra 15000 €, jei darai kažką papildomai, vis tiek turi likti 15000 €. Tačiau jų įmonės pozicija yra tokia. Yra Kriminalinės žvalgybos duomenyse kad: „K. S. nurodė, kad galima į mažąją pusę mažėti sąmata“. Nes pvz. jei nurodyta trasa 25 metrai, o bus 20 metrų, tai kaina mažės. Jis pats siūlė taupyti įmonės sąskaita, tai yra „(duomenys neskelbtini)“ pinigus. Jų įmonės politinis sprendimas – skaičiuoti viską objektyviai, ir jei sutartyje buvo tiek darbų, o padarė mažiau, tai jie ims mažiau pinigų, o ne stengsis kuo daugiau ištraukti iš užsakovo pinigų. Jie yra kitokie, negu kitos įmonės. Jei gali sutaupyti – jie sutaupys. Jų tikslas – ne išplėšti kuo daugiau pinigų, kaip pavyzdžiui „(duomenys neskelbtini)“. Ten tai tikrai yra valstybės lėšų švaistymas, o pas juos yra valstybės lėšų taupymas. Atlikus darbus pagal faktą, tokią ir išrašo sąskaitą. Galima pasižiūrėti, kiek yra jų sutarčių vertė, ir kiek išrašyta sąskaitų. Kelios yra netgi mažesnės. Jie nėra plėšikai, jiems nereikia svetimų pinigų. Į prokuroro klausimą, kodėl pokalbio metu skaičiai buvo užrašomi ant lapuko, konfidencialiai, kaltinamasis K. S. atsako: ne konfidencialiai. „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, kaip matyti ir iš tyrimo, nėra ūkiškas direktorius. Jis parodymuose sako: „aš nežinau, kokia sutarties suma. Aš nežinau kiek kainuoja“. Jam neįdomu. O jam jis visą laiką akcentuodavo: „užlaužei“. Kažkada sakė: „čia yra per didelė pinigų suma“. Jis atsakydavo, kad galima sutaupyti, kad galima kai kur pamažinti. Jis jam teikia sprendimus, o jis nesugeba galvoti. Jis ant lapuko rašėsi biudžetus, kiek reikia pinigų. Kaip suprato, pas juos buvo lėšų stygius. Jis tada sakė, kad turi nueiti pasitarti. Kaip suprato, kad nuėjo pas buhalterę pasiklausti, ar turi tokių pinigų. Į prokuroro klausimą, ką reiškia jo žodžiai to pokalbio metu: „kad jei M. nori, kad čia pakiltų per du, tai čia turi pakilti per keturis“, kai po tų žodžių jis parodo M. lapelį su užrašytais skaičiais, kaltinamasis K. S. atsako: nelabai pamenu. Reikėtų pasižiūrėti tą lapuką, gal tada pasakyčiau. Į prokuroro klausimą: vaizdo įraše to pačio pokalbio metu, jūs, nieko nepaaiškindamas, iš savo užrašų knygutės paimat baltą voką ir pastumiat jį tarp dokumentų M. link. M. jį paima. Vėliau žiūrint vaizdo įrašą matosi, kad iš to voko išimami pinigai ir M. juos skaičiuoja. Kaip galėtumėt tai paaiškinti? Kaltinamasis K. S. atsako: kodėl sakote, kad paima iš to voko? Tuo metu jis atvežė skaičiavimus dėl Tirkšlių vandenvietės. Jis jam juos padavė. Jis (M.) buvo pasakęs, kad čia turi būti tyliai – padaryti skaičiai. Jis jam juos padėjo. Tai buvo jų kaip ir slaptas susitarimas, kad jis jam pateiks sąmatas. Jis dabar supranta, kodėl jis nenorėjo tų sąmatų gauti elektroniniu paštu. Jis jam jas pateikė. O toliau, kad iš kažkur kažkas iš traukiama – nieko negali pasakyti. Kodėl sakoma, kad ten buvo tas pats vokas? Pas jį buvo ne vokas, o komercinis pasiūlymas su paskaičiavimais. Jis juos naudojo biudžetavimui. Į prokuroro klausimą: kodėl tą dokumentą reikėjo įdėti į voką, sulenkti, paslėpti? Kaltinamasis K. S. atsako: buvo jo toks prašymas, nes kartais nei iš šio, nei iš to, ateidavo į kabinetą B. pasišnekėti apie darbus, apie pirkimo procedūras. O kadangi tai turėjo būti nevieša, o ypatingai neturėjo matyti B. akys, nes jo skaičiavimai skiriasi keliasdešimt tūkstančių eurų. Kaip supranta, jis nenorėjo, kad kažkas pamatytų. Jei prašė manęs kažką padaryti konfidencialiai, tai ir pateikė konfidencialiai. Taip, neigia, kad buvo pinigai tame voke, kurį perdavė Mažeikiui prie stalo. Jo parodymai ir V. M. parodymai prieštaringi, nes jis buvo pasimetęs. Jam buvo įtampa. Pradžioje jo buvo vienokie parodymai, paskui kitokie. Tada, kai jis buvo neutralioje, komforto zonoje – darbe, kai institucijos nebuvo uždėjusios arešto ir panašiai, jis šnekėjo su buhaltere, ir jis maišydavosi tarp faktų, kas ką daro. Jis faktines aplinkybes žino, o jis (M.) nežino, jis pats makalavosi. Jis pasimetė tarp savo argumentų ir savo parodymų.

Į kitus klausimus K. S. atsakė, kad su „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi siejo dalykiniai santykiai. V. M. „liepdavo“ daryti darbus. Čia gal toks terminas. Mėgsta padaryti užduotis, kurių jo paprašo, pasako. Sakydavo: „tu man padaryk“. Kaip ir liepiamoji nuosaka, todėl ir sakė, kad jam „liepė“. Asmeniniais santykiais su juo (M.) niekaip nėra susaistyti. V. M. atlyginimo nemokėjo. Čia buvo investicija į klientą, tam, kad vėliau būtų kviečiamas į viešųjų pirkimų procedūras, ir galėtų teikti pasiūlymus. Jam, kaip komercijos direktoriui, yra svarbu laimėti konkursus, jis turi užtikrinti įmonei pardavimo skaičių. Tai jei jo paprašydavo padaryti dalykus, jis padarydavo su intencija, kad pakvies ir jie sudalyvaus pasiūlymuose. Su kuo nedirba, tam neteikia konsultacijų, jie arba pamiršta, arba išsirenka kokius tris patikimiausius, seniausius tiekėjus, gręžėjus. Jie yra jaunesni, turi įdirbį padaryti, ir daro paslaugas neatlygintinai. „(duomenys neskelbtini)“ tiek nemokamų paslaugų darė tam, kad jie kviestų į pirkimus.

Teisiamojo posėdžio metu pagarsinti V. M. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, nes liudytojas V. M. BPK 80 str. 1 d. 1 p pagrindu atsisakė teisme duoti parodymus.

Kaltinamasis V. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018-02-27 pranešus apie įtarimą padarius BK 225 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi yra nuo 2016 m., iš pradžių direktoriumi buvo paskirtas laikinai. Pamena, kad 2017 m. vasarą, galimai pranešime apie įtarime nurodytu laiku UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė D. L. buvo pas jį atvykusi į darbą, ji kalbėjo apie tai, kad įmonei trūksta darbų, tada ji jam perdavė voką, kuriame buvo pinigai. Šiuo metu nepamena kokia tai buvo suma. Tų pinigų su niekuo nesidalino, kitiems darbuotojams neperdavė. Apie konkrečius viešuosius pirkimus su D. L. nekalbėjo. Jis konkrečiai negalėjo garantuoti, kad ateityje organizuojamuose viešuosiuose konkursuose būtinai laimės UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes reikia atsižvelgti ir į įmonės pajėgumus, ar galės ta įmonė atlikti darbus, tačiau pasakė, kad turės omenyje, jog jeigu pagal galimybes jų įmonė galėtų atlikti kokius papildomus ar mažesnius darbus, jog būtų galima jiems pasiūlyti. Pas jį į darbą ateidavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas K., kurio pavardės dabar nepamena, su juo kalbėdavo apie viešuosius pirkimus. Už viešųjų pirkimų organizavimą atsakingas B. J.. Jis jam pasakydavo, kad patikimi yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, jie gerai atlieka darbus. Mano, kad B. J. pagal tokias užuominas suprasdavo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėtų laimėti organizuojamus pirkimus. Po to, kai darbai būdavo atlikti ir priduoti, K. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sakydavo, kad darom taip kaip visada, t. y. kad nuo viešojo pirkimo vertės V. M.perduos 5 proc. sumos, tačiau galutinės sumos, kiek jis perduodavo V. M.netikrindavo. Pinigų iš įmonių jis nereikalaudavo, pinigus jam siūlydavo įmonių atstovai. Pamena, kad 2017 m. spalio mėn. darbo kabinete K. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ perdavė pinigų, sumos šiuo metu nepamena, taip pat negali pasakyti už kurį tiksliai viešąjį pirkimą tie pinigai buvo, nes vienu metu ta įmonė vykdė daug ir įvairių darbų. Kai atėjo dirbti į UAB „(duomenys neskelbtini)“, ten vyravo tokia atmosfera, kad tokiu būdu, t. y. neteisėtai, gautus pinigus reikia dalintis su kitais, seniai dirbančiais darbuotojais. Pinigus gautus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalinosi per pusę su vyr. finansininke B. J.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ organizavo konkursą dėl (duomenys neskelbtini) gyvenvietės vandens tinklo sužiedinimo darbams su (duomenys neskelbtini). 2017 m. pavasarį, dar nesant net projektų, kalbėjo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu R. G., tada jis užsiminė, kad jeigu jie laimėtų minėtą konkursą, tai tada jis galėtų V. M. kažkiek duoti nuo pirkimo sumos, tačiau konkretaus procento apie kurį būtų kalbėję šiuo metu nepamena. Jo nuostata buvo tokia, kad pirmiausia turi būti atlikti darbai, jie priduoti kaip tvarkingai atlikti darbai. Dėl to, kad šį konkursą galėtų laimėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ kalbėjo ir su B. J., nes žinojo, kad ta įmonė tokius darbus galėtų atlikti, turi technines galimybes. Jis nedalyvaudavau pokalbiuose tarp įmonės atstovų ir B. J., kuris buvo atsakingas už pirkimų organizavimą, todėl nežino, ar įmonių atstovai, su kuriais jis bendraudavo, šiuo atveju R. G., siūlydavo R. J. kitas įmones, kurios taip pat galėtų dalyvauti konkurse. Minėtą konkursą laimėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“. R. G. pasiūlė, kad darbų užbaigimą reikėtų „užaktuoti“ per tris kartus. Pirmo etapo darbų užbaigimas buvo 2017 m. rudenį, galimai rugsėjo mėn. UAB „(duomenys neskelbtini)“ apmokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktas sąskaitas. Po ko, R. G. norėjo su juo susitikti, skambino jam. Kadangi tuo metu jo darbe nebuvo, pasakė, kad atvažiuos pas jį į namus. Atvykęs R. G. jam grynaisiais, eurais, perdavė pinigus. Šiuo metu nepamena, kokia suma tai buvo, bet galėjo būti tokia kaip nurodyta pranešime apie įtarimą. Pusę gautos sumos, kaip ir visada, perdavė B. J. Tiksliai nepamena, bet visada stengdavosi B. J. skirtą pinigų dalį perduoti jai sekančią dieną. Perduodavo jos darbo kabinete. Toliau R. G. tęsė darbus, po atrojo darbų etapo užbaigimo, jis jam pinigų neperdavė. Galutinai užbaigus darbus, t. y. po trečiojo darbų etapo užbaigimo, tai galėjo būti 2017 m. pabaiga, UAB „(duomenys neskelbtini)“ apmokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktas sąskaitas. Po ko, R. G. buvo atvykęs į UAB „(duomenys neskelbtini)“, su juo susitiko įmonės teritorijoje, tačiau tikrai ne savo kabinete, ir to susitikimo metu perdavė V. M.pinigų, tačiau nepamena konkrečios sumos. Tačiau pusę šios gautos sumos, tiksliai nepamenu, ar tą pačią ar sekančią dieną, perdavė Birutei J. Kadangi sąskaitų apmokėjimo pavedimus pasirašo ir B. J., tai ji suprasdavo iš ko ir už ką tie pinigai jai buvo perduodami. Įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas A. B. sužinojęs, kad bus skelbiamas konkursas, atvykdavo pas jį ir sakydavo, kad jie galėtų atlikti darbus, turi reikiamą techniką. Nežinojo, kad A. B. yra susijęs ir su UAB „(duomenys neskelbtini)“, nėra girdėjęs apie tokią įmonę. Su A. B. apie nuotekų tinklų statybos darbų atlikimą sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ galėjo kalbėti 2017 m. pavasarį ar vasaros pradžioje. Jau pirmų susitikimų metų A. B. sakydavo, kad jeigu jis laimėtų, galėtų atsiskaityti. Sekančių susitikimų metu A. B. užsiminė, kad perduotų apie 5 proc. nuo visos pirkimo vertės po visų darbų atlikimo. Pats niekada nėra reikalavęs atlygio ar bent leidęs suprasti, kad toks atsilyginimas reikalingas jau atlikus darbus. Su B. J. kalbėjo, kad pasižiūrėtų kokios UAB „(duomenys neskelbtini)“ galimybės dalyvauti konkurse. B. J. jau iš ankstesnių organizuotų pirkimų pažinojo A. B.. Konkrečiai, kas laimėjo minėtą konkursą nepamena, bendravo tik su A. B. dėl minėtų darbų atlikimo. Darbai buvo baigti 2017 m. rugpjūtį ar rugsėjį. Po sąskaitų apmokėjimo, A. B. skambino, kad nori susitikti. Kiek pamena, jis buvo atvykęs į UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau susitikę buvo ne jo darbo kabinete. Tuomet A. B. jam perdavė pinigus, galimai 2000 eurų. Pusę šios sumos perdavė B. J. 2017 m. rudenį reikėjo atlikti darbus, susijusius su vandentiekio vamzdžio d63 mm klojimu uždaru būdu (duomenys neskelbtini). Nepamena, ar tai buvo numatyta plane ir skelbiamas konkursas ar tai buvo kaip avarinė situacija ir reikėjo atlikti darbus. Sužinojęs, kad reikalinga tokius darbus atlikti, pas jį atvyko A. B., sakė, kad gali atlikti tokius darbus. Taip pat jis minėjo, kad atsilygins, galėjo užsiminti, kad bus kaip visados. Tai reiškia, kad kaip visada po atliktų darbų duos jam pinigų, tačiau nepamena, kad būtų kalbėję apie kažkokį procentą nuo darbų kainos. Darbus UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. pabaigoje, t. y. lapkričio ar gruodžio mėn., apmokėjo jų pateiktas sąskaitas. Po sąskaitų apmokėjimo, A. B. jam skambino, klausė kur V. M. yra, pasakius kur, jis atvažiavo prie SEB banko, (duomenys neskelbtini), galimai (duomenys neskelbtini), nes tuo metu ten turėjo reikalų. Ten A. B.jam padavė pinigus, sumos tiksliai nepamena, tačiau ji negalėjo būti didesnė nei 2000 eurų, nes darbų vertė neturėjo būti didelė. Šiuo konkrečiu atveju tiksliai negali pasakyti, bet turėjo pusę šios sumos perduoti B. J., nes taip būdavo visada (4 t., b. l. 7-10).

2018-03-01 papildomos įtariamojo apklausos metu V. M. parodė, kad 2017 m. pavasarį UAB „(duomenys neskelbtini)“ organizavo konkursą dėl (duomenys neskelbtini) gyvenvietės vandentiekio tinklų sužiedinimo darbų su (duomenys neskelbtini). UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip galinčią atlikti darbus, jam siūlė V. K., t. y. jis supažindino su įmonės direktoriumi R. G.. Vėliau ta įmonė buvo pakviesta į minėtą konkursą, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalyvavo viešajame pirkime ir ji pasiūlė geriausią variantą, todėl laimėjo. Kiek šiuo metu prisimena, su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu R. G. kalbėjo, kad galėtų kažkiek duoti pinigų, tačiau galėjo kalbėti ne apie procentus, bet apie konkrečią sumą. Apklausos metu duodamas peržiūrėti, išklausyti vaizdo-garso įrašas „20170718_113620_114853“, esantis kompaktiniame diske CD-5-007-18. Vaizdo įraše atpažįsta save ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. finansininkę B. J.. Vaizdo įraše matosi jo darbo kabinetas, esantis antrame aukšte UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini). Su B. J. kalbėjo apie procentus nuo pirkimų, kurie susiję su gręžiniais, galimai darbus atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“, pamini ir (duomenys neskelbtini)vandentiekio sužiedinimo darbų pirkimus, tačiau negaliu įvardinti, ką pasako B. J. tik pakalba, kad suma ten didesnė. Apklausos metu duodamas peržiūrėti, išklausyti vaizdo-garso įrašas „20170908_103210_103725“, esantis kompaktiniame diske CD-5-007-18. Vaizdo įraše atpažįsta save ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių R. G.. Kalba apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliekamus darbus. Mato, kaip pokalbio metu R. G. ranka parodo į save ir jį ir paklausia, kaip buvo susitarę. V. M.pasakė, kad 10. Kiek dabar prisimena, kad galėjo būti, kad šiuo atveju su R. G. buvo sutarę, kad jis jam perduos iki 10 000 eurų, bet tai čia būtų buvę tuo atveju, jeigu visi darbai būtų vykę sklandžiai. Mano, kad šiame pokalbyje 10 reiškia ne procentus, o konkrečią sumą, kaip ir minėjo 10 000 eurų. Kiek faktiškai jis jam perdavė, dabar nepamena. Apklausos metu duodamas peržiūrėti, išklausyti vaizdo-garso įrašas „20171002_132540_133710“, esantis kompaktiniame diske CD-5-007-18. Vaizdo įraše atpažįsta save ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių R. G.. Prieš jiems išeinant iš kabineto, mano, kad su R. G. kalba apie sąskaitų apmokėjimą, t. y., kad iš viso pirkimų kaina 70 tūkstančių, dvi sąskaitos buvo po 20 tūkstančių, tai dar liko 30 tūkstančių sąskaita, kurią reikės apmokėti. Apklausos metu duodamas peržiūrėti, išklausyti vaizdo-garso įrašas „20171004_073700_075510“, esantis kompaktiniame diske CD-5-007-18. Vaizdo įraše atpažįsta save ir B. J.. Šio pokalbio metu B. jam parodė lapą, kuriame ji prie suplanuotų pirkimų buvo pasižymėjusi procentus, kurie buvo sutarti su įmonių atstovais. Galėjo būti, kad B. J. pasižymėjo prie (duomenys neskelbtini) sužiedinimo darbų pirkimo 10. Gal ji suprato, kad 10 proc., tačiau apie tokį procentą su niekuo nėra kalbėjęs (4 t., b. l. 11-13).

2018-03-28 įtariamojo V. M. papildomos apklausos nurodė, kad tvirtina 2018-02-27 apklausos metu duotus parodymus dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo R. G. jam perduotų pinigų, tačiau nori patikslinti paskutinį sakinį dėl šio epizodo, t. y. užfiksuota, kad „sąskaitų apmokėjimo pavedimus pasirašo ir B. J., tai ji suprasdavo iš ko ir už ką tie pinigai jai buvo perduodami“. Kategoriškai negali teigti, kad B. J. pagal sąskaitų apmokėjimų pavedimus suprasdavo iš ko gautus pinigus jis jai perduodavo, tačiau taip mano, kad ji pagal tai galėjo nujausti, nes plačiau apie perduodamus pinigus nekalbėdavo, ji neklausdavo iš ko tie pinigai ir konkrečiai už ką jie duodami, o jis neaiškindavo. Taip pat nori patikslinti 2018-03-01 duotus parodymus, susijusius su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Apklausos metu, peržiūrėjus vaizdo-garso įrašą, jis paaiškino, kad pokalbio su R. G. metu įvardintas skaičius 10 reiškia kyšio dydį, t. y. iki 10 000 eurų, tačiau tuomet neteisingai paaiškino, nes tai reiškia, kad jie kalbėjosi apie 10 proc. dydžio atlygį nuo pirkimo vertės. Tokį procentą, t. y. 10, įvardino R. G. P. apklausos metu vis dar buvo stresinėje būsenoje, todėl gerai neprisimindamas, pasakė, kad galėjo su R. G. kalbėti apie konkrečią pinigų sumą, o ne procentus, bet dabar gerai viską pergalvojęs, prisiminė, kad su R. G. kalbėjo apie procentus, t. y. 10 proc. dydžio pinigų sumą nuo pirkimo vertės, kuri būtų perduota jam. Tai, kad su R. G. kalbėjo apie procentus patvirtina ir vėlesnis pokalbis su B. J., kuri lape, kuriame buvo surašyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ numatomi viešieji pirkimai, ji buvo pasižymėjusi procentus. Tas įrašas buvo peržiūrėtas praeitos apklausos metu. Apie tai, kuri įmonė turėtų laimėti konkursą jis B. J. nenurodydavo, tačiau jam pasakydavo kelias įmones, kurios turi technines galimybes atlikti darbus, t. y. jis pasiūlydavo pakviesti kai kurias įmones dalyvauti viešajame pirkime. Taip pat ir B. J. ieškodavo, žiūrėdavo, kokios įmonės galėtų vykdyti tuos darbus. Galutinį sprendimą, kokias įmones kviesti, priimdavo B. J.. V. M. žinodavo vykdomo viešojo pirkimo sąlygas, visoms įmonėms tiekėjoms tos sąlygos būdavo vienodos. Jis nedarydavo jokios įtakos viešojo pirkimo sąlygoms. Konkrečių sumų, kurias jam perdavė R. G., nepamena, galėjo būti, kad perdavė tokią sumą, kuri nurodyta įtarime, t. y. iš viso 9000 eurų. Pamena tai, kad R. G. vieną kartą buvo atvažiavęs pas jį į namus ir tada perdavė pinigų, tačiau konkrečios datos, kada tai vyko ir kokią konkrečią sumą tada jam perdavė R. G., jis nepamena, tų pinigų iš karto neperskaičiavo, tačiau vėliau, žinodamas pirkimo vertę ir sutartą procentą su įmonės atstovu, pusę paskaičiuotos sumos turėjo perduoti B. J.i. R. G. pas jį į darbą atvykdavo ir darbų eigoje, aptarti iškilusių problemų dėl darbų vykdymo. 2017 m. pabaigoje, galimai jau užbaigus darbus, R. G. buvo atvykęs į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir perdavė likusią pažadėtą pinigų sumą, tačiau kiek tą kartą jis jam perdavė nepamena. Pirkimo vertė be PVM buvo apie 70 000 eurų ir, kaip minėjo, anksčiau su R. G. kalbėjo apie 10 proc. atlygį nuo pirkimo sumos, bet, jeigu jis jam iš viso per tuos du kartus perdavė 9000 eurų, tai galėjo būti, kad R. G. dalį pinigų, kuri viršija šį susitarimą, t. y. 2000 eurų galėjo duoti už tai, kad V. M.gal jam buvo nurodęs, kur galima pigiau įsigyti medžiagų, reikalingų darbams atlikti, ir padavė didesnę sumą taip atsidėkodamas, tačiau konkrečių aplinkybių kaip buvo šiuo atveju, nepamena. Kalbėdamas su R. G. apie 10 proc. nuo pirkimo vertės jis suprato, kad tie procentai turėtų būti paskaičiuojami nuo pirkimo vertės be PVM, tačiau kaip tai suprato R. G. jis nežino, gal jis suprato, kad siūloma pinigų suma turėtų būti paskaičiuojama nuo pirkimo vertės su PVM. Arba, kaip minėjo, didesnę pinigų sumą R. G. galėjo jam perduoti todėl, kad buvau jam pataręs, kur galima pigiau įsigyti medžiagų. Tvirtina 2018-02-27 apklausos metu duotus parodymus dėl gautų pinigų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovės D. L. Apklausos metu duodamas peržiūrėti, išklausyti vaizdo-garso įrašas „20170713_130740_132840“, esantis kompaktiniame diske CD-5-007-18. Vaizdo įraše atpažįsta save ir D. L., kuriai išėjus iš jo darbo kabineto, esančio UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo galimai darbuotojas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybinio skyriaus, tačiau dabar tiksliai negaliu prisiminti ir įvardinti šio asmens. Su juo kalbėjo apie darbinius reikalus. D. L. įėjusi į jo darbo kabinetą paklausė, ar galėtų UAB „(duomenys neskelbtini)“ pamėtyti darbų. Vaizdo įraše matyti kaip D. L. iš savo rankinės išsiima voką, padėjo jį ant V. M.darbo stalo, o jis jį įsidėjo į stalčių. D. L. sakė, kad perspektyvoje turės omenyje šią įmonę kaip galinčią atlikti darbus, tačiau nieko konkrečiai nepažadėjo. Suprato, kad D. L. jam pinigus, kurie buvo voke, padavė už tai, kad ateityje organizuojant konkursus nepamirštų jos atstovaujamos įmonės, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir ši įmonė būtų pakviesta dalyvauti viešuosiuose pirkimuose kartu su kitomis įmonėmis, nes mažos vertės viešuosiuose pirkimuose, organizuojanti įmonė gali į apklausą kviesti tiek įmonių, kiek ji mano esant reikalinga. D. L. jokių pažadų dėl to, kad pakvietus dalyvauti viešajame pirkime, minėta įmonė juos laimėtų, jis nedavė. Iš vaizdo įrašo mato, kad iš jo darbo kabineto išėjus D. L. ir anksčiau minėtam darbuotojui, jis iš stalčiaus pasiėmė D. L. duotą voką su pinigais ir juos perskaičiavo. Pagal vaizdo įrašą mato, kad suskaičiavo galimai 18 kupiūrų, todėl tvirtina, kad įtarime nurodyta suma, t. y. 900 eurų, yra teisinga (4 t., b. l. 14-16).

2018-08-10 papildomos įtariamojo V. M. apklausos metu V. M. pateikus išklausyti 2017-05-22 16.20 val. pokalbį telefonu Nr. 1877, esantį kompaktiniame diske CD-5-004-18 (kopija Nr. CD-5-088-18), pastarasis parodė, kad kalba jis su K. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip girdi įraše, tai ne K. S., bet koks K. iš „(duomenys neskelbtini)“ jis neatsimena, kalbėjo dėl „(duomenys neskelbtini)“ gręžinio praplovimo, kiek girdėti iš pokalbio, bet kokio gręžinio neprisimena, nes tais metais daug gręžinių buvo daryta, tikrai nežino kas jam perdavė, kad reikia gręžinių plovimo, daug kas domisi tais darbais. Taip pat, apklausos metu V. M. pateikus išklausyti 2017-05-30 17.48 val. pokalbį telefonu Nr. 2263, esantį kompaktiniame diske CD-5-004-18 (kopija Nr. CD-5-088-18), pastarasis parodė, kad kalba jis ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadas K. S., jį iš balso atpažįsta, kalbėjo dėl susitikimo, bet dėl ko neprisimena (4 t., b. l. 19-23).

2018-09-07 įtariamojo papildomos apklausos metu V. M. parodė, kad tikslaus laiko neprisimena, bet apie „(duomenys neskelbtini)“ planuojamus viešuosius pirkimus gręžinių gręžimui ir atnaujinimui su K. S. kalbėjosi iki pirkimų paskelbimo, yra kalbėję tiek jo darbo kabinete, tiek tą kartą kai 2017 metais jis lankėsi pas V. M. namuose. Pasak V. M., K. S. jam sakydavo, kad jei laimės pirkimą, tai galės atsiskaityti duodamas jam pinigų, pinigai turėjo būti perduoti po darbų atlikimo. Kaip parodė V. M., su K. S. kalbėdavo apie objektus ir atlygį padarius darbus, o kokia K. S. įmonė tuos darbus atlikdavo, jis nesigilino. V. M. taip pat parodė, kad dėl susitarimų ir gauto atlygio iš K. S. yra davęs parodymus ankstesnių jo apklausų metu, todėl nori likti prie savo duotų parodymų, šiuo metu patikslinti ar papildyti parodymų nenori bei, kaip ir nurodyta jam įteiktame įtarime, 2017 metų spalio 25 dieną jam K. S. perdavė dalį kyšio, dėl kurio buvo kalbėta, tai yra vieną tūkstantį eurų (4 t., 24-27 b. l.).

Kadangi kaltinamųjų K. S., A. B., UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytos veikos jiems inkriminuotuose epizoduose kvalifikuojamos pagal Lietuvos Respublikos BK 227 straipsnio 2 dalį, todėl siekiant išvengti besikartojančių išvadų nurodymo analizuojant byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus dėl kiekvieno nusikalstamų veikų epizodo, todėl teismas laiko tikslinga atskiroje nuosprendžio dalyje pateikti bendro pobūdžio išvadas dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo pagal baudžiamąjį įstatymą.

Sprendžiant kaltinamųjų K. S., A. B., UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikštų kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos BK 227 str. 2 d. (dėl papirkimo) pagrįstumą teismas vadovaujasi bendraisiais teisės principais, suformuota teismų praktika ir atsižvelgia į žemiau nurodytas baudžiamosios teisės nuostatas. Įrodymų, patvirtinančių kaltinamųjų kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo, analizė bus pateikta atskirai prie kiekvieno nusikalstamų veikų epizodo.

Analizuojant nusikalstamų veikų kvalifikavimą pagal Lietuvos Respublikos BK 227 str. (dėl papirkimo) pasisakytina, jog BK 227 str. numatyta veika (papirkimas) – tai pasiūlymas, pažadas duoti kyšį ar kyšio davimas valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui už pageidaujamą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, arba tarpininkui siekiant tų pačių rezultatų. Baudžiamoji atsakomybė už papirkimą diferencijuojama pagal kyšio vertę bei pagal tai, už kokį – teisėtą ar neteisėtą veikimą kyšis paperkamam asmeniui yra siūlomas, pažadamas arba duodamas. BK 227 str. aprašytos veikos yra formalios, t.y. jos laikomos baigtomis nuo neteisėtų veiksmų atlikimo ir padarinių įrodinėjimo bei nustatymo nereikalauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-274/2007). Papirkimas laikomas baigtu pasiūlius duoti kyšį, pažadėjus jį duoti ar jį davus. Paperkamam asmeniui kyšis gali būti duodamas tiek iki tam tikro pageidaujamo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėto ar neteisėto veikimo ar neveikimo, tiek ir po to.

Taip pat atskirai aptartinas operatyviniais veiksmais surinktų duomenų teisėtumo klausimas. Iš BPK 20 str. 1 d., 4 d. turinio matyti, jog įrodymais baudžiamajame procese yra pripažįstami ne tik BPK, bet ir kitų įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys. Vienas iš įstatymų, pagal kurių nuostatas gali būti gauta reikšmingų bylai teisingai išspręsti duomenų, yra Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymas (nuo 2013-01-01 Kriminalinės žvalgybos įstatymas, toliau – OVĮ).

Pagal formuojamą teismų praktiką, teismas nagrinėjantis bylą, kurioje kaltinimas grindžiamas duomenimis, gautais atliekant operatyvinį tyrimą, privalo patikrinti tris pagrindinius aspektus: 1) ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas operatyvinio tyrimo veiksmams atlikti; 2) ar tyrimo veiksmai atlikti nepažeidžiant Operatyvinės veiklos įstatyme nustatytos tvarkos; 3) ar duomenis, gautus atliekant operatyvinį tyrimą, patvirtina duomenys, gauti BPK numatytais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-413/2011, 2K-313/2010 ir kt.).

Faktinis operatyvinių veiksmų atlikimo pagrindas šioje byloje nustatytas operatyvinių veiksmų atlikimo metu galiojusios redakcijos OVĮ 9 straipsnio 1 punkte, kuriame nurodyta, kad operatyvinis tyrimas atliekamas, kai nusikalstamos veikos požymiai nėra nustatyti, bet turima informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą arba apie apysunkius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 131 straipsnyje, 145 straipsnio 2 dalyje, 146 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 150 straipsnio 1 dalyje, 151 straipsnio 2 dalyje, 162 straipsnyje, 178 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje, 189 straipsnio 2 dalyje, 198 straipsnio 2 dalyje, 213 straipsnio 1 dalyje, 214 ir 215 straipsniuose, 225 straipsnio 2 dalyje, 227 straipsnio 2 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje, 240 straipsnyje, 253 straipsnio 1 dalyje, 256 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 2 dalyje, 301 straipsnio 2 dalyje, 302 straipsnio 2 dalyje, 307 straipsnio 1 ir 2 dalyse, arba apie nusikaltimą rengiantį, darantį ar padariusį asmenį.

Teisinis operatyvinių veiksmų atlikimo pagrindas šiuo atveju nustatytas operatyvinių veiksmų atlikimo metu galiojusios redakcijos OVĮ 10 ir 11 straipsnių 1 dalyse, kuriose nurodyta, kad techninių priemonių naudojimą specialia tvarka, slaptą patekimą į gyvenamąsias ir negyvenamąsias patalpas, jų apžiūrą motyvuota nutartimi sankcionuoja apygardų teismų pirmininkai ar šių teismų Baudžiamųjų bylų skyrių pirmininkai pagal generalinio prokuroro ar jo įgalioto generalinio prokuroro pavaduotojo arba apygardų prokuratūrų vyriausiųjų prokurorų ar jų įgaliotų vyriausiųjų prokurorų pavaduotojų motyvuotus teikimus, parengtus pagal operatyvinės veiklos subjektų vadovų ar jų įgaliotų vadovų pavaduotojų pateiktus duomenis.