Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui pareiškėjui G. L. ir jo įgaliotam atstovui advokatui Vytautui Valašinui,

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus atstovui Tadeušui (Tadeuš) Buiko ir Kšištofui Subatovičiui (Kšištof Subatovič),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. II-1-269/2016 (toliau-teismo b.l.) pagal pareiškėjo G. L. 2015-04-30 skundą (toliau-skundas) dėl Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus 2015 m. balandžio 10 d. nutarimo (toliau-nutarimas) administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATPN-9 (14.13), (toliau-b.l.) panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vyr. specialistas T. D. (T. D.) 2015 m. sausio 30 d. surašė G. L. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. ATP-11(14.8), (toliau-protokolas) dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 161 straipsnyje, padarymo, t.y. kad G. L. įrengė kūdrą jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype nesilaikydamas 2013-04-01 projekto Nr. 410 suderinto su Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriumi, kūdros dalis įrengta kelio apsaugos zonoje (pažeistas LR Vyriausybės 1992-05-12 nutarimo Nr. 343 ,,Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ 6.5. p. reikalavimus), atliekant žemės darbus kelio zonoje įrengė pylimą, kuris sulaiko paviršinį vandenį ir daro žalą vietinės reikšmės kelio konstrukcijai, neišlaikytas 5 m atstumas nuo gretimo sklypo ribos ir tuo pažeidė LR žemės ūkio ministro 2012-07-12 įsakymo Nr. D1-590/3D-583 ,,Dėl dirbtinių nepratekamų paviršinių vandens telkinių įrengimo ir priežiūros aplinkosaugos reikalavimų aprašo patvirtinimo“ 11 p. (b.l. 35-37).

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Tadeušas (Tadeuš) Buiko nutarimu pripažino, kad G. L. savo veiksmais pažeidė 2010-05-07 Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T3-113 dėl Vilniaus rajono teritorijos tvarkymo ir švaros taisyklių 27.15 p. (toliau-Taisyklės) reikalavimus ir tuo padarė (duomenys neskelbtini) straipsnyje numatytą pažeidimą; G. L. paskirta administracinė nuobauda – 150 eurų bauda (b.l. 45-46).

Protokole nurodyta, kad G. L. pažeidė Taisyklių 27.1 p. kur pasisakoma, jog bendrojo naudojimo ir priskirtuose teritorijose draudžiama įrengti išorinę reklamą, įskaitant iškabas ir trumpalaikę reklamą be Vilniaus rajono savivaldybės administracijos gauto leidimo, todėl padarė pažeidimą numatytą LR (duomenys neskelbtini) str. Tai reiškia, kad yra pažeista fundamentali G. L. teisė į gynybą - visą bylos nagrinėjimo laiką G. L. gynėsi dėl Taisyklių 27.1 p. pažeidimo, o tik jau išnagrinėjus bylą ir nesant galimybės G. L. pasisakyti dėl Taisyklių 27.15 p. taikymo jo atžvilgiu, G. L. yra nubaustas pagal LR (duomenys neskelbtini) str. už tai, kad pažeidė Taisyklių 27.15 p.

Pažeidžiant LR (duomenys neskelbtini) str. 1 d. reikalavimus G. L. surašytame nei protokole nei nutarime nenurodyta kada G. L. padarė pažeidimą. Ši aplinkybė turi esminę reikšmę spendžiant klausimą, ar iš vis G. L. gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn. Pažeidimų padarymo datos nustatymas turi esminę reikšmę kvalifikuojant pažeidimą kaip trunkantį, ar pasibaigusį. Dėl to yra sprendžiama apie LR ATPK 35 str. taikymo galimumo.

Dėl projekto pažeidimo iškasant didesnę kūdrą, nurodė, kad kūdros techninis projektas parengtas ir galutinai suderintas 2013-04-04. Kūdra buvo iškasta per dvi dienas. Projekte numatyta, kad kūdros viršutiniai šlaitai įrengiami nuo 160,9 m. iki 162,0 m. žemės paviršiaus altitudėje. Vandens lygis projektuotas 160,5 m. altitudėje. Kūdros gylis 3 m., bendras kūdros plotas 9.5, aro. Tai nustatyta techninio rojekto brėžiniuose: „Išilginiai ir skersiniai profiliai" ir kūdros pagrindiniame plane. Atkreiptinas dėmesys, kad Vilniaus rajono savivaldybės atstovas suderino projektą, nenurodant pačios kūdros krantų tikslių koordinačių, tik numatant, kad nuo kaimyninio sklypo kūdros šlaitas turi būti nutolęs 5 m. Vėliau buvo atlikta kūdros išpildomoji nuotrauka, kurioje fiksuota kūdros padėtis, tikslūs jos išmatavimai, kurie pilnai patvirtina, kad kūdra iškasta pagal techninį projektą : vandens lygis neviršija suplanuoto ir yra 160,28 m. žemės paviršiaus altitudėje, kūdros plotas 9,09 aro, kūdros krantas nutolęs nuo kaimyninio sklypo virš 5 m., nuo kelio virš 8 m. Į bylą yra pateiktas kūdros planas su Vilniaus rajono savivaldybės darbuotojų padarytomis pastabomis, kurių pagrindu teigiama, kad kūdros plotas yra 21 aras. Šie teiginiai yra nepagrįsti, nes neatsižvelgta į tai, kad kūdros kranto linija faktiškai yra 160,28 m. altitudėje, o kūdros vandens plotas yra būtent 9,09 aro (neviršija projektinio sprendinio).

Dėl kūdros įrengimo kelio apsaugos juostoje nurodė, kad nutarime pasisakoma, kad kūdros dalis įrengta kelio apsaugos zonoje ir tuo yra pažeistas LR Vyriausybės 1992-05-12 nutarimo Nr. 343 ,,Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo" 6.5. p. reikalavimas. Šio nutarimo 6.5. p. numatyta, kad kelio apsaugos zonoje draudžiama vykdyti kitus darbus be kelio ir žemės valdytojo ar jų savininko leidimo. Jo manymu būtina tiksliai įvertinti, kokia yra šalia G. L. sklypo esančio kelio apsaugos zona, nes nutarime apie šią zoną (jo dydį) nieko nepasisakyta. Lietuvos Respublikos Kelių įstatymo 11 str. 2 d. 4 p. numatyta, kad jei vietinės reikšmės kelio juosta yra 8 metrai, tai toks kelias yra IV kategorijos vietinės reikšmės kelias. Šalia G. L. sklypo einantis kelias yra ne platesnis kaip 8 metrai, todėl jis yra vietinės reikšmės IV kategorijos kelias. LR Kelių įstatymo 12 str. 1 d. 5 p. numatyta, kad vietinės reikšmės IV kategorijos kelių apsaugos zona yra 3 metrai. Akivaizdu, kad kūdra yra įrengta ne mažiau kaip 8 m. nuotolyje nuo kelio (įrodoma kūdros išpildomąja nuotrauka), todėl teiginys, kad kūdra įrengta kelio apsaugos zonoje, neatitinka tikrovės.

Dėl pylimo įrengimo kelio zonoje nurodė, kad nutarime nurodoma, kad G. L. įrengė pylimą kelio apsaugos zonoje ir dėl to yra padaryta žala vietinės reikšmės keliui. Toks teiginys nėra pagrįstas jokiais faktiniais duomenimis. Nėra jokių duomenų kokio aukščio tas „pylimas" ir kaip jis gadina kelią, kada jis įrengtas ir pan. Nesant tokių duomenų, negalima analizuoti nepagrįstų duomenų, todėl toks pažeidimas paprasčiausiai nėra įrodytas.

Dėl kūdros mažesnio nei 5 m. atstumo nuo gretimo sklypo nurodė, kad nutarime nurodoma, kad kūdra iškasta arčiau kaip 5 m. nuo gretimo sklypo (kadastrinis Nr. 4184/0400:123) ribos, todėl yra pažeistas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir LR žemės ūkio ministro 2012-07-12 įsakymo Nr. D1-590/3D-583 „Dėl dirbtinių nepratekamų paviršinių vandens telkinių įrengimo ir priežiūros aplinkosaugos aprašo patvirtinimo" 11 p.. įsakymo 11 p. numatyta, kad „..Nuo potencialiai taršių objektų (tvartų, mėšlidžių, mechanizacijos dirbtuvių ir kitų taršos objektų) iki dirbtinio vandens telkinio kranto linijos atstumas turi būti ne mažesnis kaip 10 metrų. Ūkininko sodybos teritorijoje atstumas nuo įrengiamo dirbtinio vandens telkinio .... gali būti mažinamas, tačiau visais atvejais atstumas turi būti ne mažesnis kaip 5 metrai ...". Jokių taršių objektų nei G. L., nei kaimyniniame sklype 10 m. atstume nuo kūdros kranto linijos nėra, todėl nutarime nurodytas pažeidimas nepadarytas. Atsižvelgiant į tai, kad LR aplinkos ministro 2007-02-14 įsakymo Nr. Dl-98 „Dėl aplinkos ministro 2001 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 540 „Dėl paviršinio vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos justų nustatymo taisyklių patvirtinimo" 3 p. numato, jog dirbtiniams nepratekamų paviršinių vandens telkiniams, kurių plotas iki 0.1 ha, paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrančių apsaugos juostos nenustatomos, todėl G. L. iškastai kūdrai nei apsaugos zonos, nei apsaugos juostos nenustatytinos. Jau minėtame savivaldybės pateiktame plane nurodyta, kad 5 m. atstumas nuo kūdros iki kaimyninio sklypo neišlaikytas ir tai yra pažeidimas. Tačiau šioje dalyje vėl suklysta, nes kūdros išpildomoje nuotraukoje aiškiai nurodyta, kad toks atstumas išlaikytas, o savivaldybės pateiktame plane neteisingai nurodyti duomenys, nuo kurių skaičiuotinas šis 5 m. atstumas. Tuo įrodoma, kad iškasant kūdra netoli kaimyninio sklypo netik nepažeistos teisės normos, bet nepažeisti ir techninio rojekto reikalavimai. Mano, kad nutarime nurodyti faktai yra nepagrįsti, todėl prašo jo skundą tenkinti ir panaikinti nutarimą (teismo b.l. 1-6).

Suinteresuotas asmuo G. K. parodė, kad buvo duotas sutikimas kaimynui kasti kūdrą, numatyti atstumai penki metrai, matuojant nuo kūdros briaunos. Šiuo metu kūdra iškasta ir briaunos atstumas net nesiekia dviejų metrų. Ateityje gali būti ribojamos jo teisės aplinkosauginiais aspektais. Bet kada gali būti pareikšta, pavyzdžiui, jei norėtų tręšti ir panašiai. Šiuo momentu nuo kūdros iškasimo, jo teisės neribojamos, bet turi mažus vaikus, kurie gali įkristi ten. Jis yra ūkininkas, jei norėtų gauti iš savivaldybės leidimą statyti didesnį šiltnamį gali negauti leidimo dėl pamatų kasimo. Pareiškėjui reikia atstatyti situaciją taip kaip buvo suderinta pagal projektą, kur yra jo mamos parašas. Su patikrinimo medžiaga išsamiai nesusipažino, bet akivaizdžiai matosi pažeidimas. Ten penkių metrų nėra, gal tik vienas žingsnis (teismo b.l. 48-49).

L. M. (M.) Š. parodė, kad pažįsta G. K. ir G. L.. Matė, kai buvo kasama kūdra, prieš kokius du ar tris metus, pavasarį. Kūdra buvo iškasta per kelias dienas. Kasama kūdra buvo ekskavatoriumi. Dažnai važiuoja pas draugą iš Galinės kaimo iš savo namo link J. Š. namo. Reikia važiuoti pagrindiniu keliu, kur gyvena J. Š. ir ribojasi su tvenkiniu. Ten nelaiko vandens, ten padarytas drenažas. Nuo pylimo ribos link kelio šono koks atstumas negali pasakyti. Ten vanduo nesikaupia, balų nėra. 2014-2015 metais nebuvo atliekami kūdros tvarkymo darbai, viskas buvo padaryta per 2013 metus. Bet vėliau teritorija buvo tvarkoma šalia namo, ne prie kūdros. Jis nėra specialistas ir negali pasakyti ar kasama kūdra atitiko projektą (teismo b.l. 62-64).

Liudytojas J. Š. (J. Š.) parodė, kad G. L. pažįsta kaip kaimyną. Jo namas yra šalia jo tvenkinio. G. K. yra tolesnis kaimynas. 2013 metais, balandžio pradžioje buvo kasama kūdra. Per dvi dienas buvo iškasta. Daugiau kūdra nebuvo vėliau kasama, o teritorija aplink kūdrą buvo tvarkoma-sėjama žolė. Keliuko šlaitai geri, viskas ten gerai. Ten yra padaryta kur nubėgti vandeniui. Nuo 2013 metų keliuko padėtis net pagerėjo, nes atvežė žvyro (teismo b.l. 62, 64-65).

L. S. V. parodė, kad jis projektavo kūdrą prieš du ar tris metus. Pagal projektą kūdros kraštai suprojektuoti altitudės aukštyje 161,5. Kraštų aukščiai yra 161,5 iki 160,5. Vandens paviršius suprojektuotas aukštyje 160,5. Kūdros gylis 3 metrai. Jis po kūdros iškasimo buvo atvažiavęs, jokių pažeidimų nematė, iškasta pagal projektą. Tikrinant, kad kūdra iškasta pagal projektą, buvo naudojama juosta ir nivelyras. Apsaugos juosta turi būti 5 metrai, tai išimtinė dalis, nes iš kaimyno ateina drenažas. Ta apsaugos juosta reikalinga, nes iš kaimyno ateina drenažas, nes galimai ateityje gali kaimynas ką nors daryti, turi būti priėjimas. Iki G. K. sklypo 5 metrai apsaugos juosta išlaikyta buvo. Projektas buvo derinamas su seniūne, su rajono žemės ūkio skyriumi, su kaimynu V. K.. V. K. sutiko su tokia apsaugos juosta ir pasirašė. Atstumas nuo kūdros iki kelio briaunos buvo numatytas 10 metrų, dabar tas atstumas gali būti gal kokie 7-6 metrai ir neišlaikytas atstumas. Jei keliui nekenktų, tai nėra esminis pažeidimas. Keliui gali kenkti, išmirksta kelias. Jis projektavo kūdrą, kelio - ne. Projektavo atstumą iki kelio. Šiai dienai kūdra išdidėjo iki 18 arų, atsiranda atstumai. Šiai dienai neišlaikyti atstumai (teismo b.l. 62, 65-67).

L. R. N. (R. N.) parodė, kad iš pradžių buvo atėjęs G. L. dėl galimybės įrengti kūdrą. Tada atėjo S. V.. 2013-04-04 projektas suderintas. Kontrolinės nuotraukos variantas pateiktas, pateiktas atsakymas dėl trūkumų, tai yra neatitiko tikrovės. Projekto rengimo metu buvo nustatytas 9,5 aro plotas, o šiuo metu 2014 metais spalio mėnesį matuojant neatitiko, kūdros plotas 21 aras. Tai įtvirtinta matavimų metu. Viskas pridėta byloje. Matavimuose dalyvavo sklypo savininkas. Atstumas buvo numatytas iki G. K. priklausančio sklypo 5 metrai, o nuo krašto briaunos iki grunto iškasos, tvenkinio sankasos viršaus, atsitraukta 10 metrų. Būnant ten vietoje, kasimo metu, buvo suformuotas pylimas ir vanduo pradėjo rinktis žemiausioje vietoje. Buvo matyti, kad įrengtas vamzdis, bet vanduo nenutekėdavo ir gadino kelią, tai buvo nustatyta 2014 metų spalio mėnesį. G. K. reiškė pretenzijas dėl neišlaikyto atstumo, atstumas buvo iki 1,5 metro, o numatyta buvo 5 metrai. Nustatoma 5 metrų zona dėl taršos, jei ateityje užsiims žemės ūkio darbais. Šis atstumas numatytas Aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro pasirašytas įsakymo 2012-07-12, Nr. D1-590-3-583 punkte 11. Kūdros įrengimas su teritorijos planavimu yra kompleksiniai darbai. Pylimas padarytas kelio apsaugos zonoje. Pylimo darbai padaryti savavališkai ir projekte nenumatyti. Pylimas įrengtas dėl nekokybiškai atliktų darbų. Dėl pylimo įrengimo pažeistas Kelių įstatymas ir kelių taisyklės 343 ,,Dėl specialių žemės ir miško naudojimo“ (teismo b.l. 62, 67-70, 73-74).

Specialistas A. Č. parodė, kad negali pasakyti, ar iškasta kūdra atitinka projektą. Nėra jo kompetencija, kad galėtų skaityti žemėlapius. Jis gali tik pasakyti kur šitie klausimai teisiškai reglamentuoti. Nėra numatyta tvenkinio apsaugos juosta, jei kūdra yra mažiau nei 10 arų. Toks reikalavimas yra nustatytas uždariems vandens tvenkiniams, kurių plotas daugiau nei 10 arų. Nėra nustatyto reikalavimo, koks turi būti atstumas nuo dirbtinio vandens telkinio iki kaimyninio žemės sklypo. Potencialai taršus objektas tai ferma ar kažkas panašaus. Nemano, kad sklypas yra potencialus taršos objektas. Teisės aktuose nurodyta, kad jei yra iškastas tvenkinys, tai briauna yra kranto linija. Jei yra dar ir pylimas, tai tada yra vandens linija. Jei yra pylimas, tai tikėtina, kad vandens lygis gali kisti. Jei yra iškasa, tai kūdros įrengimo atstumai matuojami nuo briaunos. Jei yra pylimas, tai nuo vandens linijos. Tai reglamentuoja Aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro įsakymas 2012-07-12 NR. D1-590/3D-583. Jame nurodomas, kas yra kranto linija, tvenkinio plotas ir panašiai. Jei yra iškasa, tai vandens lygis matuojamas nuo briaunos. Jei iškasta virš nustatytos briaunos, tai vanduo išsilieja. Jei yra tik iškasa, tai sankasos kraštas ir yra vandens lygio matavimo taškas. Rudeninio ir pavasarinio potvynio metu vanduo gali išsilieti (teismo b.l. 79-81).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

LR (duomenys neskelbtini) straipsnyje numatyta atsakomybė už savivaldybių tarybų patvirtintų miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimą, taip pat miestų ir gyvenamųjų vietovių statinių tinkamos priežiūros taisyklių nesilaikymą. Toks pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų.

Taisyklės nustato bendruosius ir specialiuosius tvarkymo ir švaros reikalavimus, taikomus fiziniams ir juridiniams asmenims jiems įstatymų nustatyta tvarka priskirtose teritorijose bei bendrojo naudojimo teritorijose Vilniaus rajone. (Taisyklių 1 ir 2 p.). Pagal LR (duomenys neskelbtini) 259 ¹ str., savivaldybių vykdomosios institucijos ir jų tam įgalioti pareigūnai turi teisę surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus pagal (duomenys neskelbtini) str. ir nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas. Remdamiesi Vilniaus rajono savivaldybės direktoriaus 2011-05-03 įsakymu Nr. A27-962, S. V. tvarkos skyriaus darbuotojai yra įgalioti surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus pagal LR (duomenys neskelbtini) str.

Taipogi minėtų taisyklių bendrosiose nuostatose apibrėžta, kad šių taisyklių pagrindu asmenys tvarko ir užtikrina švarą jiems nuosavybės teise priklausančiose ar Lietuvos Respublikos įstatymų, administracinių aktų, sutarčių, susitarimų ir teismo sprendimų pagrindu priskirtose ar valdomose teritorijose, o faktiškai naudojamose teritorijose veikdami per bendrojo naudojimo objektų valdytojus, o taisyklėse vartojama sąvoka tvarkoma teritorija yra asmeniui nuosavybės teise priklausanti ar Lietuvos Respublikos įstatymų, administracinių aktų, sutarčių, susitarimų ar teismo sprendimų pagrindu valdoma ar priskirta teritorija, ar faktiškai naudojama, jei teritorijų planavimo dokumentuose nėra apibrėžta. Taigi, minėtose taisyklėse nustatytų reikalavimų ir draudimų asmenys privalo laikytis Vilniaus r. savivaldybėje nepriklausomai nuo to, ar asmuo teritoriją valdo nuosavybės teise ar naudojasi kitu pagrindu.

Kaip matyti iš bylos medžiagos 2014-10-03 atlikto patikrinimo metu žemės sklype (kad. Nr. 4184/0400:680) buvo nustatyta, kad dirbtinio nepratekamo vandens telkinio (toliau - kūdra) įrengimas neatitinka projektinių sprendinių (projektas suderintas Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriuje 2013-04-04 Nr. 410) (b. l. 1):

1. pagal projektą kūdros plotas numatomas 9,5 aro, o įrengta 21 aro;

kūdros dalis įrengta kelio apsaugos zonoje (pažeistas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo" 6,5 p.);atliekant žemės darbus kelio zonoje įrengtas pylimas, kuris sulaiko paviršinį vandenį ir daro žalą vietinės reikšmės kelio konstrukcijai;

neišlaikytas 5 m atstumas nuo gretimo sklypo (kad. Nr. 4184/0400:123) ribos;neįvykdytas Sudervės seniūnės reikalavimas - neužaklintas drenažas;neįvykdytas Žemės ūkio skyriaus reikalavimas - nepateikta kontrolinė geodezinė nuotrauka (b. l. 1-18).

Kadangi įrengta kūdra viršija 10 arų, pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007-02-14 įsakymo Nr. Dl-98 „D. A. ministro 2001 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 540 „Dėl paviršinio vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo taisyklių patvirtinimo" pakeitimo" 5.1 p. ir 5.2 p., įrengtam vandens telkiniui įsigaliojo pakrantės apsaugos juosta, kurios kontūras pateko į kaimyninį sklypą, taip pat pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. liepos 12 d. įsakymo Nr. Dl-590/3D-583 „Dėl dirbtinių nepratekamų paviršinių vandens telkinių įrengimo ir priežiūros aplinkosaugos reikalavimų aprašo patvirtinimo" (toliau - Aprašas) 11 p., nuo potencialiai taršių objektų (tvartų, mėšlidžių, mechanizacijos dirbtuvių ir kitų taršos objektų) iki dirbtinio vandens telkinio kranto linijos atstumas turi būti ne mažesnis kaip 10 metrų. Ūkininko sodybos teritorijoje atstumas nuo įrengiamo dirbtinio vandens telkinio iki tvartų, mėšlo ir srutų kaupimo įrenginių ar kitų su ūkininko ūkio veikla susijusių objektų gali būti mažinamas, tačiau visais atvejais atstumas turi būti ne mažesnis kaip 5 metrai. Faktiškai šiuo metu kūdra yra įrengta 1,5 m atstumu nuo kaimyninio sklypo ribos (b. l. 2), todėl šiuo konkrečiu atveju yra padaryta žala trečiųjų asmenų interesams. Taip pat nėra pateikta bei suderinta atliktų darbų kontrolinė geodezinė (išpildomoji) nuotrauka. Pareiškėjo skunde 3 priede pridėtas dokumentas (kontrolinė geodezinė (išpildomoji) nuotrauka) neatitinka tikrovės ir yra nesuderintas su Vilniaus r. savivaldybės administracija (teismo b.l. 16). Kadangi G. L., įrengiant dirbtinį nepratekamą vandens telkinį, nesilaikė projektinių sprendinių ir pažeidė trečiųjų asmenų interesus, turi atlikti kūdros projekto korektūrą (patikslinimą) bei pašalinti trūkumus, todėl pareiškėjo teiginiai, kad yra parengtas ir suderintas kūdros techninis projektas ir įvykdyti darbai pagal jį, neatitinka tikrovės. Pažymėtina, kad kūdros kranto linija - tai vandens ir sausumos sąlyčio linija (Aprašo 5.4 p.), o ne vandens horizontas, kuris nuolat kinta. Kūdros plotas negali keistis nuo oro sąlygų, jis fiksuotinas kaip naudmena, pagal šlaito viršutinę briauną. Vandens ir sausumos sąlyčio linija tai kūdros vieta, kurioje vanduo pasiekia maksimalų aukštį. Pagal G. L. pateiktą geodezinę nuotrauką (2014-10-17) (teismo b. l. 16, b.l.. 30) vandens horizontas užfiksuotas 160.28 m (aukštis virš Baltijos jūros). Pagal 2015-05-05 pateiktą G. K. fotonuotrauką, vandens horizontas 1 m viršija buvusį horizontą (teismo b.l. 33). Iš turimos nuotraukos galima konstatuoti, kad 2015-05-05 vandens horizontas kūdroje siekia 161 m virš Baltijos jūros. Tai reiškia, kad vandens horizontas dabar pasikeitė (padidėjo), todėl G. L. teiginiai, kad kūdros plotas lygus vandens plotui (909 kv. m), yra nepagrįsti bei neatitinka tikrovės.

Pareiškėjo skundo 5 puslapyje nurodyti teiginiai dėl kelio juostų yra nepriimtini ir atmestini, kadangi pažeista yra kelio apsaugos zona (b. l. 1, 2, 35, 45), o ne juosta. Šiuo atveju reiškia vadovautis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo" 6.4 p., kuriame įtvirtinta, kad kelių apsaugos zonose draudžiama statyti paminklinius akcentus-simbolius, įrengti karjerus, vandens telkinius, sandėliuoti medžiagas be kelio ir žemės valdytojo ar jų savininko leidimo. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo" 6.5 p. įtvirtinta, kalių apsaugos zonose draudžiama vykdyti kitus darbus (iš jų antžeminių ar požeminių inžinerinių tinklų tiesimo ar rekonstrukcijos) be kelio ir žemės valdytojo ar jų savininko leidimo. Taigi pareiškėjo pylimo įrengimo darbai, kurių atlikimo faktą pagrindžia byloje surinkti duomenys (b. l. 1, 2, 35), nesuderinti su kelio savininku, dėl to pylimas pažeidžia hidrologinį režimą ir besikaupiantis kelyje lietaus vanduo daro žalą kelio konstrukcijai.

Be to G. L. iškasė kūdrą neišlaikydamas 5 m atstumo nuo gretimo sklypo (kad. Nr. 4184/0400:123) ribos, kaip buvo suderinta su kaimynu techniniame projekte, todėl yra pažeistas Aprašo 11 p., apie tai patvirtina byloje surinkti faktiniai duomenys (b. l. 1, 2, 34, 35, 41). Kūdros plotas (kontūras) yra 21 aras, o kylančio ar mažėjančio vandens horizonto linija nėra matuojama kaip kūdros plotas, dėl to G. L. šiuo pažeidimu padarė nepatogumų trečiųjų asmenų interesams - dėl per arti kaimyninio sklypo iškastos kūdros sklype kyla aukštėjančio gruntinio vandens horizonto grėsmė bei padidėjęs kūdros depresijos kreivės režimas didina užmirkimo ir pelkėtumo procesą.

Atsižvelgiant į išdėstytą darytina išvada, jog institucija pagrįstai skundžiamu nutarimu konstatavo, kad G. L. pažeidė Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T3-113 dėl Vilniaus rajono teritorijos tvarkymo ir švaros taisyklių 27.15 p. reikalavimus, ir paskyrė pagrįstą nuobaudą (teismo b.l. 26-30 ).

Taip pat nėra teisinio pagrindo sutikti su skundo argumentu, kad Institucija netyrė visų skunde nurodytų objektyvių aplinkybių, jų nevertino ir dėl jų nepasisakė, nerinko įrodymų, pagrindžiančių pareiškėjo kaltę. Reikalavimai nutarimo turiniui yra nustatyti (duomenys neskelbtini) straipsnyje, t.y. nutarime turi būti: nutarimą priėmusio organo (pareigūno) pavadinimas; bylos nagrinėjimo data; žinios apie asmenį, kurio byla nagrinėjama; žinios apie kitus, byloje dalyvaujančius asmenis; bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas; šio kodekso straipsnio, straipsnio dalies ar kito teisės akto, numatančio atsakomybę už šį pažeidimą, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, nurodymas; byloje priimtas sprendimas; jeigu kartu sprendžiamas klausimas dėl pažeidėjo padaryto turtinio nuostolio atlyginimo, nutarime dėl bylos nurodomas išieškotino nuostolio dydis, jo atlyginimo terminas ir tvarka; taip pat nutarime dėl bylos turi būti išspręstas klausimas apie paimtus daiktus ir dokumentus, nurodyta nutarimo apskundimo tvarka ir terminas. Skundžiamas nutarimas šiuos reikalavimus atitinka, kadangi institucija priimdama nutarimą neprivalo atsikirsti į asmens duotus paaiškinimus ir rinkti dar papildomus įrodymus, nes įrodymų, pagrindžiančių G. L. kaltę dėl pažeidimo, byloje yra surinkta pakankamai. Institucija aiškinosi, kam priklauso žemės sklypas, darė nuotraukas, išklausė ir administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksavo G. L., G. K. paaiškinimus. Pažymėtina, kad įrodymų rinkimas negali būti begalinis, o ta aplinkybė, kad pareiškėjas nesutinka su skundžiamu nutarimu, neįrodo šio nutarimo nepagrįstumo.

Taip pat skundo argumentas, kad priimant nutarimą yra pažeistos LR ATPK 35 str. 1 ir 3 dalių nuostatos, todėl nutarimas turi būti panaikintas ir LR ATPK 35 str. pagrindu - suėjus administracinės nuobaudos skyrimo senaties terminui, yra nepagrįstas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas padarė veiką, kuris trunka iki šiol. Trunkamaisiais administraciniais teisės pažeidimai laikomi pažeidimai, pasireiškiantys atitinkama būsena, nepertraukiamu teisinės pareigos nevykdymu arba teisinio draudimo pažeidimu, trunkančiu tam tikrą laiką. Trunkamas pažeidimas, prasidėjęs kokiu nors teisei priešingu veiksmu ar neveikimu, pasibaigia nutraukus pažeidimą arba pažeidėjo valia, arba dėl kitų aplinkybių. Vienas pagrindinių tęstinių ir trunkamųjų pažeidimų atribojimo požymių yra laiko faktorius - trunkamieji pažeidimai daromi nepertraukiamai, o tarp tęstinio pažeidimo epizodų paprastai yra tam tikros pertraukos. Trunkamojo pažeidimo padarymo laikas yra visas laikas, kai asmuo darė ATPK numatytą veikimą. (Kauno apygardos administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-855-406/2010).

Šiuo atveju galima teigti, kad G. L. padarytas priešingas teisei veikimas yra trunkamojo pobūdžio. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas rekomenduoja teismams laikytis praktikos, kad trunkamojo teisės pažeidimo padarymo atveju šešių mėnesių terminas turi būti skaičiuojamas atkreipiant dėmesį į tai, kada trunkamasis teisės pažeidimas buvo baigtas. Jei paaiškėja trunkamasis teisės pažeidimas, kuris dar daromas paaiškėjimo metu, tai šešių mėnesių terminas turi būti skaičiuojamas nuo paaiškėjimo dienos. Tačiau jei gaunama informacija apie daromą trunkamąjį teisės pažeidimą - šešių mėnesių termino eiga prasideda nuo paskutinės trunkamojo teisės pažeidimo darymo dienos.

Nagrinėjamu atveju pažeidimas yra daromas iki šiol, kadangi kūdros įrengimo darbai nėra priduoti, neatlikta kūdros projekto korektūrą (patikslinimas) bei nepašalinti trūkumai, todėl šešių mėnesių terminas turi būti skaičiuojamas nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos. Protokole po asmens, surašiusio protokolą, duomenimis yra nurodyta pažeidimo nustatymo data (2014-10-03). Be to, pažeidimo paaiškėjimo 2014-10-03 diena yra šios savivaldybės žemės ūkio skyriaus darbuotojų G. K. prašymo patikrinimo diena, todėl galima teigti, kad ATPK 35 str. 1 d. įtvirtintas administracinė nuobaudos skirimo terminas nebuvo pasibaigęs, kadangi, remiantis ATPK 35 str. 3 d., 2015-02-05 yra priimtas nutarimas dėl administracinės nuobaudos skyrimo termino pratęsimo iki 2015-09-03 (teismo b.l. 31, b.l. 1). Taip pat protokolo grafoje, kur nurodama administracinio teisės pažeidimo vieta ir esmė, yra aiškiai nurodyta, kad pažeidimas yra padarytas Vilniaus r., Sudervės sen., Putiniškių k. žemės sklype, kad. Nr. 4184/0400:680, todėl G. L. argumentai dėl protokolo trukumų ir administracinės nuobaudos skirimo terminų nepagrįsti ir atmestini.

Nutarčiai įsiteisėjus, dokumentas turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti-Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATPN-9 (14.13) grąžintina šiam skyriui (teismo b.l. 23).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Pareiškėjo G. L. 2015-04-30 skundo netenkinti. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus 2015 m. balandžio 10 d. nutarimą šio skyriaus administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATPN-9(14.13) palikti nepakeistą.

Nutarčiai įsiteisėjus, dokumentą turintį reikšmės bylai tirti ir nagrinėti-Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. ATPN-9 (14.13) grąžinti šiam skyriui.

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiama apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.