Regionų apygardos administracinio teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal K. B. skundą dėl Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus nutarimo panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. B. 2010 m. rugpjūčio 9 d. Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus nutarimu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124 str. 4 d. buvo nubaustas administracine nuobauda - 400 Lt bauda už tai, kad 2010 m. liepos 21 d. 15 val. 20 min. vairuodamas automobilį „Citroen C4“ viršijo leistiną greitį, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 133 punkto reikalavimus.

2010 m. rugpjūčio 17 d. Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus nutarimu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124 str. 4 d. K. B. buvo nubaustas administracine nuobauda - 500 Lt bauda už tai, kad 2010 m. liepos 21 d. 15 val. 13 min. vairuodamas automobilį „Citroen C4“ viršijo leistiną greitį, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 133 punkto reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Teismas, patikrinęs priimtų nutarimų teisėtumą bei pagrįstumą (ATPK 297 str.), konstatuoja, kad ginčijamu Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2010 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu pagal ATPK 124 str. 4 d. K. B. administracine nuobauda – 500 Lt bauda nubaustas nepagrįstai.

Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena vykdoma griežtai laikantis teisėtumo (ATPK 7 str. 2 d.). Administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti patikimai nustatyta bei įrodyta traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltė dėl jam inkriminuojamo pažeidimo padarymo. Tokią taisyklę suponuoja nekaltumo prezumpcijos principas, pagal kurį paskirstyta įrodinėjimo našta administracinių teisės pažeidimų nagrinėjimo procese. Nustatant kaltus veiksmus negalima vadovautis prielaidomis, spėliojimais, o pakankamai nesurinkus objektyvių įrodymų išvadoms dėl asmens kaltės padaryti, asmens administracinė atsakomybė negalima.

Iš bylos medžiagos matyti, kad K. B. už padarytus teisės pažeidimus buvo surašyti du administracinio teisės pažeidimo protokolai ir jų pagrindu priimti du atskiri nutarimai, kuriais jis pareigūno, nagrinėjusio bylas, pagal ATPK 124 str. 4 d. buvo nubaustas dviem administracinėmis nuobaudomis.

Pareiškėjas, pripažindamas greičio viršijimo faktą, nurodo, kad jo tyčia apėmė vieną veiką ir jis padarė vieną tęstinį teisės pažeidimą, todėl du kartus už tą pačią veiką yra nubaustas neteisėtai ir nepagrįstai, pažeidžiant non bis in idem principą.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas padarė veiką, kuri tęsėsi tam tikrą laiką. Šiuo požiūriu teisės doktrinoje yra skiriami tęstiniai ir trunkamieji teisės pažeidimai. Tęstiniu pažeidimu teismų praktikoje suprantama veika, susidedanti iš kelių tapačių arba vienarūšių laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolusių veiksmų, kurių kiekvienas paimtas atskirai gali būti laikomas kaip teisės pažeidimas, esant vieningai kaltei, siekiant vieningo tikslo (rezultato), nukreipto į tą pačią įstatymo saugomą vertybę. Paprastai tęstinis nusižengimas laikomas baigtu padarius pirmą neteisėtą veiksmą ir trunka tol, kol pats pažeidėjas nutraukia šiuos veiksmus arba kompetentingos valstybės institucijos pareigūnas nustato teisės pažeidimo faktą. Taigi tęstinio teisės pažeidimo požymiai yra: eilė tapačių ar vienarūšių veiksmų, tie veiksmai turi būti pažeidimas; vieninga tyčia (vieninga kaltė); vieningas sumanymas, vieningas motyvas ir tikslas; vienas objektas; vienas dalykas; tas pats kėsinimosi šaltinis, veiksmų tęstinumas; neilgas laiko tarp atskirų veiksmų tarpas.

Trunkamaisiais administraciniais teisės pažeidimai laikomi pažeidimai, pasireiškiantys atitinkama būsena, nepertraukiamu teisinės pareigos nevykdymu arba teisinio draudimo pažeidimu, trunkančiu tam tikrą laiką. Trunkamas pažeidimas, prasidėjęs kokiu nors teisei priešingu veiksmu ar neveikimu, pasibaigia nutraukus pažeidimą arba pažeidėjo valia, arba dėl kitų aplinkybių. Vienas pagrindinių tęstinių ir trunkamųjų pažeidimų atribojimo požymių yra laiko faktorius - trunkamieji pažeidimai daromi nepertraukiamai, o tarp tęstinio pažeidimo epizodų paprastai yra tam tikros pertraukos. Trunkamojo pažeidimo padarymo laikas yra visas laikas, kai asmuo darė ATPK numatytą veikimą.

Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, kokį pažeidimą padarė pareiškėjas. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2010 m. liepos 21 d. K. B., vairuodamas automobilį „Citroen C4“, valst. Nr. (Duomenys neskelbtini), važiuodamas 128 km./val. greičiu, kelyje Vilnius-Panevėžys, 127 km., viršijo leistiną maksimalų 90 km./val. greitį, kuris 15 val. 13 min. buvo fiksuotas greičio matavimo prietaisu „MultaRadar C“ ir, nesuprasdamas, jog padarė teisės pažeidimą tokiu pačiu greičiu važiavo toliau bei tame pačiame kelyje, maždaug 1 km. atstumu buvo sustabdytas policijos pareigūnų, kurie greičio matavimo prietaiso „Trafi Patrol“ pagalba dar kartą konstatavo pažeidimą – taip pat leistino greičio viršijimą – 127 km./val.

Vertinant šiuos pareiškėjo veiksmus teismas konstatuoja, kad K. B. padarytas priešingas teisei veikimas buvo trunkamojo pobūdžio.

Nagrinėjamos bylos kontekste, nustatant tokį K. B. veiksmų pobūdį itin reikšminga yra aplinkybė, susijusi su šio pažeidimo pabaigos momento nustatymu, t. y. kada jo daromas pažeidimas nutrūko ir buvo baigtas. Byloje nustatytos reikšmingos aplinkybės leidžia teigti, kad pareiškėjui važiuojant automagistrale, jo neteisėtas veikimas, pasireiškęs leistino greičio viršijimu, prasidėjo kelio atkarpoje, kurioje greitis buvo apribotas iki 90 km./val. Šis pažeidimas kelio Vilnius - Panevėžys 127 km. buvo fiksuotas nustačius leistino greičio viršijimo faktą tarnybiniame automobilyje be skiriamųjų ženklų įrengtu greičio matavimo prietaisu „MultaRadar C“, tačiau, kaip teigia pareiškėjas, jis nesuprato, kad padarė pažeidimą, nes nebuvo sustabdytas. Tokie jo teiginiai bylos medžiaga objektyviai nepaneigti. Analizuojant šią situaciją ir nustatant, ar policijos pareigūnai pagrįstai nubaudė pareiškėją du kartus, šiuo aspektu iš esmės reikėtų laikytis pozicijos, kad tik Kelių policijos pareigūnams nutraukus trunkamą veiksmą, tolesnis atitinkamos pareigos nevykdymas suponuotų tyčios atsinaujinimą ir leistų konstatuoti, kad asmuo nauju laikotarpiu

daro naują pažeidimą, kurį sudarytų nors ir analogiškas, bet iš esmės kitas priešingas teisei elgesys. Tinkamas konkrečios trunkamos priešingos teisei veikos laikotarpio nustatymas turi esminę reikšmę, siekiant išvengti principo non bis in idem pažeidimo administracinio teisės pažeidimo bylose, nes du kartus už tą patį laikotarpį asmuo negali būti baudžiamas.

Šioje situacijoje leistino greičio viršijimo faktą užfiksavus greičio matavimo prietaisu „MultaRadar C“ pareiškėjo tyčios turinys nekito, faktiškai jo daromas pažeidimas nebuvo nutrauktas, bet truko toliau iki jo baigimo, t. y. momento, kai policijos pareigūnai, su greičio matavimo prietaisu „Trafi Patrol“ konstatavę leistino greičio viršijimo faktą, K. B. sustabdė. Taigi teismui yra pagrindo pripažinti, kad tokiu būdu šio trunkamojo pažeidimo pabaiga yra momentas, kai policijos pareigūnai, nustatę pažeidimo faktą, sustabdė pareiškėją.

Teismas, vertindamas nepertraukiamus (be pertraukų) priešingus teisei (viršytas leistinas greitis) pareiškėjo veiksmus, laiko tarpą tarp abiem greičio matavimo prietaisais užfiksuotų faktų bei pažeidimo pabaigos momentą konstatuoja, kad K. B. nagrinėjamu atveju iš subjektyvinės pusės veikė esant vieningai tyčiai, vieningam motyvui ir tikslui. Nagrinėjamu atveju vieninga tyčia reiškia, kad pažeidėjas turėjo vieną sumanymą ir subjektyviai savo atliekamus valinius veiksmus suvokė ne kaip atskiras veikas, o kaip vieną neteisėtą vientisą veiką. Konstatuotina, kad tokiais atvejais, kai tyčia susiformuoja iš naujo po kiekvieno veiksmo atlikimo, neteisėta veika negalėtų būti pripažįstama trunkama ir sudarytų realią pažeidimų sutaptį. Nagrinėjamu atveju pažeidėjo tyčia susiformavo dar iki pirmo veiksmo darymo ir, kaip jau minėta, truko jos nenutraukiant iki pat policijos pareigūnų sustabdymo, nekisdama bei neperaugdama į naują veiką. Pareiškėjo priešingus teisei veiksmus, veikiant vieninga tyčia patvirtina byloje nustatytos reikšmingos aplinkybės – tapatus K. B. vairavimo greitis, fiksuotas abiem greičio matavimo prietaisais, laiko tarpo tarp šių veiksmų trukmė (labai trumpa), be to, visiškai analogiškos pažeidimo padarymo aplinkybės ir pažeidimo objektas, kuris taip pat tas pats.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2010 m. rugpjūčio 2 d. Alytaus apskrities Vyriausiasis policijos komisariatas iš Panevėžio apskrities vyriausio policijos komisariato Kelių policijos biuro gavo administracinio teisės pažeidimo bylą, todėl nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą bei priimant nutarimą 2010 m. rugpjūčio 9 d. ši institucija turėjo duomenis apie tariamai dar vieną pareiškėjo padarytą administracinį teisės pažeidimą ir turėjo objektyvią galimybę tinkamai įvardinti bei įvertinti pareiškėjo veiksmus, kvalifikuojant juos kaip vieną administracinį teisės pažeidimą bei priimant vieną nutarimą.

Pareiškėjas pagrįstai nurodo, kad nubaudžiant jį už tokį pažeidimą dviem administracinėmis nuobaudomis buvo pažeistas dvigubo baudimo principas. Teisės principas non bis in idem reiškia, kad asmuo negali būti baudžiamas už tą pačią veiką antrą kartą. Šis principas įtvirtintas tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu. Lietuvos Respublikos teisėje principas non bis in idem įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje bei BK 2 straipsnio 6 dalyje. Tarptautiniu lygmeniu principas non bis in idem įtvirtintas kelių tarptautinių sutarčių normose, tarp kurių nagrinėjamos bylos kontekste svarbiausia yra Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) protokolo Nr. 7 4 straipsnis, kuris aiškinamas Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje. Tiek nurodytos teisės normos, tiek Lietuvos Respublikos teismų bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika rodo, jog principo non bis in idem pažeidimas iš esmės nustatomas tada, kai asmuo antrą kartą nubaudžiamas už identiškus arba iš esmės tuos pačius teisiškai reikšmingus faktus (tą patį poelgį).

Įvertinus K. B. pareikštus kaltinimus ir bylai reikšmingas aplinkybes yra pagrindo manyti, kad du pareiškėjo elgesio epizodai, kvalifikuoti kaip pažeidimai, laiko ir erdvės požiūriu yra vieningi (sudaro nepertraukiamą vientisą veiką) ir nėra skirtingi tokio paties elgesio pasireiškimo atvejai, vertinant juos kaip du atskirus teisės pažeidimus. Taigi pareiškėjui inkriminuoti pažeidimai negalėjo būti kvalifikuojami skaidant juos į atskirus teisės pažeidimus, bet turėjo būti konstatuota, jog tai yra vientisas vienas teisei priešingai trunkamasis veikimas. Darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeistas jau minėtas non bis in idem principas, pareiškėjas turėjo būti baudžiamas už vieną pažeidimą, kuris buvo fiksuotas greičio matavimo prietaisu „Trafi Patrol“.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, nesant K. B. veiksmuose dviejų administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 124 str. 4 d. sudėties, 2010 m. rugpjūčio 17 d. Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus nutarimas

naikintinas, administracinio teisės pažeidimo byla dėl pažeidimo, už kurį jam paskirta 500 Lt bauda, nutrauktina. (ATPK 250 str. 1 d.)

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 2 p. teisėjas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Skundą tenkinti.

Panaikinti 2010 m. rugpjūčio 17 d. Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus nutarimą, kuriuo K. B. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124 str. 4 d. paskirta administracinė nuobauda - 500 Lt bauda ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Nutarimas per 10 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjas Gintaras Čekanauskas