- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-09-17
- Bylos Nr.
- eI2-4082-1047/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02137-2020-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Beata Martišienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- D. Z.
- Atsakovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius
- Advokatai
- Jūratė Tamulevičiūtė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. Z. skundą atsakovui Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas D. Z. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2020 m. gegužės 15 d. sprendimą Nr. 21R-354(AG-263/06-2020) (toliau – ir Sprendimas) ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti, įpareigoti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrių (toliau – ir Skyrius) atsakyti į pareiškėjo 2020 m. sausio 28 d. prašyme nurodytus klausimus, įvertinti teisės aktus pažeidusius asmenis. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti jam bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad 2019 m. rugsėjo 18 d. Skyrius surašė Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktą Nr. 1TSD-2499 (toliau – ir Aktas). Pareiškėjas 2020 m. sausio 28 d. kreipėsi į atsakovą, prašydamas atsakyti į užduotus klausimus, į kuriuos pareiškėjui nebuvo atsakyta. Pareiškėjas 2020 m. balandžio 15 d. kreipėsi į Komisiją su skundu, prašydamas įpareigoti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrių (toliau – ir Skyrius) atsakyti į pareiškėjo 2020 m. sausio 28 d. prašyme nurodytus klausimus. Komisija 2020 m. gegužės 15 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjas su tokiu Komisijos sprendimu nesutinka. Mano, kad sunku suprasti, ką vertino Komisija ginčijamu Sprendimu. Teigia, kad atsakovas neišsamiai atsakė į pareiškėjo klausimus. Pabrėžia, kad Skyrius Aktą surašė remdamasis ne tik šalių paaiškinimais, bet ir ištyręs bei įvertinęs šeimos aplinkos sąlygas. Būtent apie šį „tyrimą“ pareiškėjas uždavė klausimų 2020 m. sausio 28 d. kreipimesi į Skyrių.
Pareiškėjas savo teisę gauti atsakymus grindžia ir Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 31 straipsnio 5 dalies 5 punktu, nustatančiu, kad vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą turi teisę ir pareigą atstovauti savo vaikui be atskiro įgaliojimo ir gauti informaciją, susijusią su jų vaiku, dalyvauti ir būti išklausyti dėl sprendimų, susijusių su jų vaiku, išskyrus atvejus, kai tai apribota įstatymu. Kai vaiko teisių apsaugos institucijos renka bet kokius su vaiku ar jo šeima susijusius duomenis, vaiko tėvai ar kiti atstovai pagal įstatymą informuojami apie asmens duomenų rinkimą, išskyrus atvejus, kai toks informacijos pateikimas prieštarauja vaiko interesams arba nėra įmanomas dėl kitų objektyvių priežasčių. Atsakovui pareiškėjas pateikė konkrečių klausimų sąrašą dėl jo sūnaus.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad Aktą Skyrius surašė įpareigotas Kauno apylinkės teismo, nagrinėjusio civilinę bylą Nr. 2-7612-920/2019 pagal ieškovo D. Z. ieškinį atsakovei T. K..
Šalies argumentai
Pareiškėjas ne kartą su prašymais kreipėsi į Skyrių (tarp jų yra ir 2020 m. sausio 28 d. prašymas), Skyrius pareiškėjui pateikė išsamius atsakymus į kreipimuose keliamus klausimus, t. y. paaiškino, kad šeimos aplinkos sąlygų tyrimas pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą yra atliekamas Skyriaus darbuotojui apsilankius šeimoje, užfiksavus apsilankymo metu esančias vaiko priežiūros ir gyvenimo sąlygas. Pareiškėjui taip pat buvo išaiškinta, kad vadovaujantis Tarnybos direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 9 d. įsakymu Nr. BV-245 „Dėl šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akto formos patvirtinimo“, Aktas, kaip Tarnybos oficialus dokumentas, yra pildomas būtent iš šalių (atitinkamai ieškovo/atsakovo) paaiškinimų (nepateikiant konkrečių įrodymų) bei pačiam Skyriaus darbuotojui ištyrus ir įvertinus šeimos aplinkos sąlygas lankymosi metu, todėl Skyriaus darbuotojas fiksuoja gyvenamosios vietos aplankymo metu pastebimas aplinkybes ir ten esančių asmenų pateiktą informaciją. Pareiškėjui ne kartą buvo išaiškinta, kad informacija apie asmenų gyvenamąją patalpą ir kiti Akte užfiksuoti duomenys buvo surašyti būtent iš vaiko motinos ir jos sugyventinio paaiškinimų, neprašant konkrečių įrodymų bei, kad patys Skyriaus darbuotojai netikrina teikiamų duomenų tikrumo, nes Skyriaus darbuotojai neturi jokio teisinio pagrindo reikalauti iš asmenų, kad šie Skyriaus atstovui pateiktų rašytinius įrodymus, kurie patvirtintųjų išsakytus teiginius ar žodžius. Pareiškėjui buvo paaiškinta, kad, kadangi teisme nagrinėjama
civilinė byla dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, jis, kaip viena iš bylos šalių,
gali teikti savo paaiškinimus dėl Akte užfiksuotų pasisakymų, užduoti vaiko motinai klausimus dėl
pateiktos informacijos, prašyti teismo įpareigoti vaiko motiną pateikti įrodymus dėl nuosavybės teisės
ir kt., taip pat pateikti teismui kitą, reikšmingą informaciją, reikalingą teisingam bylos išnagrinėjimui.
Taip pat, kad jis turite teisę Akte surašytus duomenis ginčyti / tikslinti teismo procesu metu.
Skyriaus vertinimu, visus Skyriaus / Tarnybos kompetencijai priskirtus veiksmus Skyrius / Tarnyba atliko tinkamai, D. Z. Skyriaus ir Tarnybos teikti atsakymai buvo išsamūs, motyvuoti, pateikti teisės aktų nustatyta tvarka, todėl Komisija Sprendimu pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė jį tenkinti. Į teismo klausimą patikslino, kad ginčas vyksta dėl 2020 m. sausio 28 d. rašte užduotų klausimų. Paaiškino, kad ne teismas, o Tarnyba turi tinkamai dirbti. Jis turi teisę klausti. Be to, kyla pavojus jo sūnui, kad bus išvežtas į Rusiją.
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė palaikė skunde prašė skundą tenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje atsakovų atstovas nedalyvavo, gautas prašymas nagrinėti bylą nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2019 m. rugsėjo 18 d. Skyrius surašė Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktą Nr. 1TSD-2499 (Komisijos byla, b. l. 60–61).
2020 m. sausio 28 d. pareiškėjas kreipėsi į Skyrių el. laišku (Komisijos byla, b. l. 56–57) ir klausė: 1) kokiais dokumentais remiantis atsakovo Akte lentelėje „Šeimos aplinkos sąlygos lankymosi metu“ įrašyta grafoje „Sąlygų apibūdinimas“: „Nuosavybės teisė priklauso sugyventiniui“?; 2) kokiais dokumentais remiantis atsakovas įrašė dokumente „Šeimos Aplinkos Sąlygų Tyrimo Aktas“?; 3) kokiais dokumentais remiantis atsakovas įrašė teiginį, kad vyriausioji specialistė apsilankė atsakovės T. K. gyvenamojoje vietoje?; 4) kokie buvo pateikti dokumentai, kad tai yra T. K. gyvenamoji vieta?; 5) kokiais dokumentais remiantis yra įrašyta „Sudarytos visos galimybės vaikui likti su nakvyne“?; 6) kokie dokumentai patvirtino tų įrašytų galimybių sąsajas su T. K.?; 7) kokiais dokumentais remiantis yra įrašas, kad tai „Šeimos Aplinkos Sąlygos Lankymosi Metu“?; 8) koks dokumentas pateiktas nurodant, kad tai yra šeima, ir jeigu taip, tada koks dokumentas parodo, kad tai tos šeimos valdoma aplinka?; 9) kadangi rašoma, kad yra „sugyventinis“ ir nurodoma, kad „Sudarytos visos galimybės vaikui likti su nakvyne“ – koks nurodomo sugyventinio statusas tame aprodytame būste (dokumentaliai)? Nes tokiu atveju, įrašant tvirtinimą (Visos Sąlygos) turi būti duomenys apie tose sąlygose gyvenančius asmenis, jų asmenybes (teistumai, ligos, kt.) ir įsitikinimas, kad tokie asmenys gali būti šalia vaikų; 10) jeigu tai ne Tyrimas, o tik fizinio asmens pasakojimas ir dokumentais neparemto vaizdo rodymas, kodėl atsakovas rašo tokius aukščiau išvardintus teiginius, kurie, nepaaiškinant, kad tai tik niekuo neparemti pasakojimai, įrašo kad tai yra „tyrimas“, ir kad tai yra „duomenys“?
2020 m. vasario 20 d. Skyrius raštu „Dėl Jūsų prašymų“ Nr. 1SD-1358-(8.1.8) atsakė į pareiškėjo 2020 m. sausio 28 d. el. laišką.
Pareiškėjas nesutikdamas, kad jam atsakyta tinkamai 2020 m. balandžio 15 d. kreipėsi į Komisiją su skundu, kurį vėliau tikslino.
2020 m. gegužės 15 d. Komisija sprendimu Nr. 21R-354(AG-263/06-2020) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Šį Komisijos Sprendimą pareiškėjas apskundė teismui.
Teismas atmeta pareiškėjo teiginius, kad į jo 2020 m. sausio 28 d. prašymą suteikti informaciją nebuvo atsakyta. Tą paneigia atsakovo raštai: 2020 m. vasario 20 d. raštas, kuriame konkrečiai nurodyta, kad atsakoma į pareiškėjo 2020 m. sausio 28 d. raštą. Taip pat kiti į bylą pateikti atsakovo raštai įrodo, kad į pareiškėjo klausimus buvo atsakyta: 2020 m. vasario 27 d. raštas (Komisijos byla, b. l. 86), 2020 m. kovo 26 d. raštas (Komisijos byla, b. l. 96–98), 2020 m. balandžio 1 d. raštas (Komisijos byla, b. l. 24–25) ir kt. Teismas pabrėžia, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjas daug kartų kreipėsi į Skyrių: 2020 m. sausio 28 d., 2020 m. vasario 21 d., 2020 m. vasario 26 d., 2020 m. vasario 27 d., 2020 m. kovo 27 d., 2020 m. kovo 30 d. ir kt. Taip pat pareiškėjas savo klausimus tikslino. Tai lemia, kad buvo daug atsakymų pareiškėjui ir juose Skyrius dėstė, aiškino savo poziciją. Teismas vertina atsakovo poziciją išdėstytą 2020 m. vasario 20 d. rašte ir atsižvelgia į išaiškinimus, pateiktus kituose raštuose.
Vertindamas, kaip buvo atsakyta, ar buvo laikytasi teisės aktų reikalavimų dėl atsakymų išsamumo, teismas daro išvadą, kad atsakymai yra pakankamai išsamūs.
Pirmasis pareiškėjo klausimas 2020 m. sausio 28 d. rašte buvo: kokiais dokumentais remiantis atsakovo Akte lentelėje „Šeimos aplinkos sąlygos lankymosi metu“ įrašyta grafoje „Sąlygų apibūdinimas“: „Nuosavybės teisė priklauso sugyventiniui“. Į šį klausimą Skyrius atsakė 2020 m. vasario 20 d. rašte nurodydamas, kad Aktas yra pildomas iš šalių (atitinkamai ieškovo / atsakovo) paaiškinimų bei pačiam specialistui ištyrus ir įvertinus šeimos aplinkos sąlygas lankymosi metu. Tas pats atsakymas (su papildomais detaliais paaiškinimais) pakartotas 2020 m. vasario 27 d. rašte, 2020 m. kovo 26 d. rašte, 2020 m. balandžio 1 d. rašte.
Antrasis pareiškėjo klausimas 2020 m. sausio 28 d. rašte buvo: kokiais dokumentais remiantis atsakovas įrašė dokumente „Šeimos Aplinkos Sąlygų Tyrimo Aktas“. Į šį klausimą Skyrius atsakė 2020 m. vasario 20 d. rašte, nurodydamas, kad Akto forma patvirtinta 2019 m. rugpjūčio 9 d. Tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. BV-245.
Trečiasis pareiškėjo klausimas 2020 m. sausio 28 d. rašte buvo: kokiais dokumentais remiantis atsakovas įrašė teiginį, kad vyriausioji specialistė apsilankė atsakovės T. K. gyvenamojoje vietoje. Į šį klausimą atsakovas 2020 m. vasario 20 d. rašte atsakė, kad specialistas lankėsi šeimoje. Pareiškėjui ir vėlesniuose raštuose (2020 m. kovo 26 d. ir kt.) paaiškinama, kad jokių dokumentų specialistas nereikalavo, atskirai apie apsilankymą dokumentų nepildė.
Ketvirtasis pareiškėjo klausimas 2020 m. sausio 28 d. rašte buvo: kokie buvo pateikti dokumentai, kad tai yra T. K. gyvenamoji vieta. Į šį klausimą Skyrius atsakė 2020 m. vasario 20 d. rašte nurodydamas, kad Aktas yra pildomas iš šalių (atitinkamai ieškovo / atsakovo) paaiškinimų bei pačiam specialistui ištyrus ir įvertinus šeimos aplinkos sąlygas lankymosi metu. Tas pats atsakymas (su papildomais detaliais paaiškinimais) pakartotas 2020 m. vasario 27 d. rašte, 2020 m. kovo 26 d. rašte, 2020 m. balandžio 1 d. rašte. 2020 m. kovo 26 d. rašte detaliai aiškinama, kad vaiko motinos nuomonė surašyta iš jos paaiškinimų, nepateikiant konkrečių įrodymų.
Penktasis pareiškėjo klausimas 2020 m. sausio 28 d. rašte buvo: kokiais dokumentais remiantis yra įrašyta „Sudarytos visos galimybės vaikui likti su nakvyne“. Šeštasis pareiškėjo klausimas 2020 m. sausio 28 d. rašte buvo: kokie dokumentai patvirtino tų įrašytų galimybių sąsajas su T. K.. Į šiuos klausimus Skyrius atsakė 2020 m. vasario 20 d. rašte nurodydamas, kad Aktas yra pildomas iš šalių (atitinkamai ieškovo / atsakovo) paaiškinimų bei pačiam specialistui ištyrus ir įvertinus šeimos aplinkos sąlygas lankymosi metu. Tas pats atsakymas (su papildomais detaliais paaiškinimais) pakartotas 2020 m. vasario 27 d. rašte, 2020 m. kovo 26 d. rašte, 2020 m. balandžio 1 d. rašte.
Septintasis pareiškėjo klausimas 2020 m. sausio 28 d. rašte buvo: kokiais dokumentais remiantis yra įrašas, kad tai „Šeimos Aplinkos Sąlygos Lankymosi Metu“. Šis klausimas dubliuojasi su ankstesniais klausimais (antru ir trečiu). Teismas jau nustatė, kad į antrąjį ir trečiąjį klausimą atsakyta išsamiai.
Aštuntasis pareiškėjo klausimas 2020 m. sausio 28 d. rašte buvo: koks dokumentas pateiktas nurodant, kad tai yra šeima, ir jeigu taip, tada koks dokumentas parodo, kad tai tos šeimos valdoma aplinka. Į šį klausimą Skyrius atsakė 2020 m. vasario 20 d. rašte nurodydamas, kad Aktas yra pildomas iš šalių (atitinkamai ieškovo / atsakovo) paaiškinimų bei pačiam specialistui ištyrus ir įvertinus šeimos aplinkos sąlygas lankymosi metu. Tas pats atsakymas (su papildomais detaliais paaiškinimais) pakartotas 2020 m. vasario 27 d. rašte, 2020 m. kovo 26 d. rašte, 2020 m. balandžio 1 d. rašte. 2020 m. kovo 26 d. rašte detaliai aiškinama, kad vaiko motinos nuomonė surašyta iš jos paaiškinimų, nepateikiant konkrečių įrodymų.
Devintasis pareiškėjo klausimas 2020 m. sausio 28 d. rašte buvo: kadangi rašoma, kad yra „sugyventinis“ ir nurodoma, kad „Sudarytos visos galimybės vaikui likti su nakvyne“ – koks nurodomo sugyventinio statusas tame aprodytame būste (dokumentaliai)? Nes tokiu atveju, įrašant tvirtinimą (Visos Sąlygos) turi būti duomenys apie tose sąlygose gyvenančius asmenis, jų asmenybes (teistumai, ligos, kt.) ir įsitikinimas, kad tokie asmenys gali būti šalia vaikų. Į šį klausimą Skyrius atsakė 2020 m. vasario 20 d. rašte nurodydamas, kad Aktas yra pildomas iš šalių (atitinkamai ieškovo / atsakovo) paaiškinimų bei pačiam specialistui ištyrus ir įvertinus šeimos aplinkos sąlygas lankymosi metu. Tas pats atsakymas (su papildomais detaliais paaiškinimais) pakartotas 2020 m. vasario 27 d. rašte, 2020 m. kovo 26 d. rašte, 2020 m. balandžio 1 d. rašte. 2020 m. kovo 26 d. rašte detaliai aiškinama, kad vaiko motinos nuomonė surašyta iš jos paaiškinimų, nepateikiant konkrečių įrodymų. Papildomai pareiškėjui 2020 m. kovo 26 d. rašte paaiškinama, kad jis turi teisę teikti priešingus įrodymus, ginčyti Aktą teisme.
Dešimtasis pareiškėjo klausimas 2020 m. sausio 28 d. rašte buvo: jeigu tai ne Tyrimas, o tik fizinio asmens pasakojimas ir dokumentais neparemto vaizdo rodymas, kodėl atsakovas rašo tokius aukščiau išvardintus teiginius, kurie, nepaaiškinant, kad tai tik niekuo neparemti pasakojimai, įrašo kad tai yra „tyrimas“, ir kad tai yra „duomenys“. Į šį klausimą Skyrius atsakė 2020 m. vasario 20 d. rašte, nurodydamas, kad Akto forma patvirtinta 2019 m. rugpjūčio 9 d. Tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. BV-245. Papildomai 2020 m. kovo 26 d. rašte nurodytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymų aktualios nuostatos.
Apibendrinant teismas vertina, kad atsakovas atsakė ir pakankamai detaliai, išsamiai ir motyvuotai į visus pareiškėjo klausimus. Atsakovas detalizavo situaciją, gilinosi ir nuolat bendravo su pareiškėju. Tą išsamiai ištyrė ir teisingai įvertino Komisija priimdama skundžiamą Sprendimą, kurį naikinti nėra teisinio pagrindo. Tai, kad pareiškėjas nesutinka su atsakymais, subjektyviai juos kitaip vertina, nori kitokių Skyriaus atsakymų, nedaro Skyriaus veiksmų neteisėtais.
Pareiškėjas prašė teismo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, teisę iš kitos šalies gauti savo išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Pareiškėjo skundo reikalavimai atmesti, todėl prašymas priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas netenkintinas.
Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nėra pagrindo panaikinti skundžiamą Komisijos 2020 m. gegužės 15 d. sprendimą Nr. 21R-354(AG-263/06-2020), todėl pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo D. Z. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.