Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. G., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis A. G. teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad prieš Naujuosius Metus pas jį atvažiavo draugas, jie kartu nuvažiavo pas giminaičius į kaimą, ten vartojo alkoholį – degtinę. Išgėrė maždaug 0,5 l butelį degtinės. Į Vilnių grįžo apie 23 val., draugas išvažiavo, o jis prisiminė, kad automobilyje turi dar alkoholio – viskio „Jack Daniel‘s“. Tada atrakino automobilį, rado viskio butelį ir užvedė automobilio variklį, nes lauke buvo šalta – norėjo sušilti, važiuoti nesiruošė, nes buvo neblaivus. Neprisimena, kad automobiliu būtų pajudėjęs iš vietos, tačiau pripažįsta, kad galėjo taip būti. Išlipdamas iš automobilio užkliuvo už kažko automobilio salone, todėl griuvo iš automobilio ant žemės. Prisimena, kad prie automobilio atėjo žmona, atėmė automobilio raktelius ir užgesino variklį, bet tuo metu atvažiavo policijos pareigūnai ir surašė protokolą. Sutinka su nustatytu 2,52 promilių neblaivumu. Kaltinamojo teigimu, jis nedažnai vartoja alkoholį, paskutinių 5 metų laikotarpiu praktiškai nevartojo, gal tik kartą per mėnesį pavartodavo alkoholio. Iki šio įvykio dirbo vairuotoju, dažnai važinėjo. Kaltinamasis priklauso balandininkų klubui, turi dvi balandines, todėl du kartus per dieną (ryte ir vakare) važiuodavo prižiūrėti balandžius, juos maitinti. Taip pat dažnai važiuodavo pas podukrą, nes jis su šeima gyvena netoliese, apie 15 min. kelio nuo jo namų. Dažnai važiuodavo pas podukrą padėti, t. y. pasirūpinti anūke, nes ji dažnai serga. Teisę vairuoti transporto priemones turi (duomenys neskelbtini) metų, anksčiau yra baustas administracine tvarka už nustatyto greičio viršijimą, paskirtos baudos sumokėtos. Anksčiau neteistas, 2015 m. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiąja – teta, nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė pirmą kartą. Savo elgesį vertina neigiamai ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką.

Šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

2024 m. sausio 1 d. apžiūros protokole ir foto lentelėje užfiksuota, kad apžiūros objektas yra automobilis Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), namo kieme. Automobilis pilkos spalvos, neapgadintas, salonas tvarkingas. Automobilio variklis neužvestas, raktelių užvedimo spynelėje nėra. Apžiūrint transporto priemonės vidų iš galo, matoma alkoholinio gėrimo „Jack Daniel‘s“ dėžė, vairuotojo sėdynės kišenėje įdėtas putojančio vyno butelis (1 t., b. l. 10–15).

2023 m. gruodžio 31 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuoti A. G. neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, negali eiti tiesia linija – pėda po pėdos, negali stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs). Kaltinamajam pirmu pūtimu 2023 m. gruodžio 31 d. 23.30 val. buvo nustatytas 2,54 promilių neblaivumas, o antru pūtimu 2023 m. gruodžio 31 d. 23.50 val. – 2,52 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 27). Analogiški A. G. neblaivumo rezultatai užfiksuoti alkoholio kiekio matuoklio rodmenyse: pirmu pūtimu 2023 m. gruodžio 31 d. 23.31 val. nustatytas 2,54 promilių neblaivumas, antru pūtimu 2023 m. gruodžio 31 d. 23.50 val. – 2,52 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 30–31). Alkoholio kiekio matuoklio, kuriuo buvo nustatytas kaltinamajam neblaivumas, patikra galioja iki 2024 m. birželio 9 d. (1 t., b. l. 29).

VĮ „Regitra“ duomenimis, keleivinio automobilio Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas–savininkas yra A. G. (1 t., b. l. 33).

VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad lengvojo automobilio Mercedes Benz C 200 CDI DPF Elegance, 2009 m., vidutinė kaina Lietuvoje su PVM – 5 090 Eur (1 t., b. l. 34).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

KET 14 punkte įtvirtintas draudimas, be kita ko, vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A. G. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį Mercedes Benz, kai jo iškvėptame ore buvo 2,52 promilių etilo alkoholio koncentracija.

Byloje esantys įrodymai visiškai patvirtina A. G. pareikštą kaltinimą. Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu A. G. pripažino savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, nurodė jos padarymo aplinkybes ir patvirtino, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus. Tai, kad A. G. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, be kaltinamojo prisipažinimo patvirtina betarpiškai nagrinėjamą įvykį mačiusių liudytojų R. R. ir I. G. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Teismas nenustatė priežasčių abejoti minėtų liudytojų objektyvumu. Be to, tokias aplinkybes patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai – policijos įvykių registro išraše ir 2024 m. sausio 1 d. apžiūros protokole ir foto lentelėje užfiksuoti duomenys.

A. G. neblaivumo faktą įrodo 2023 m. gruodžio 31 d. neblaivumo nustatymo aktas, kuriame nurodyta, kad nustatyti A. G. neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, negali eiti tiesia linija – pėda po pėdos, negali stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs). Patikrinus blaivumą alkoholio kiekio matuokliu, A. G. 2023 m. gruodžio 31 d. 23.50 val. buvo nustatytas 2,52 promilių neblaivumas. Analogiški duomenys dėl kaltinamojo neblaivumo užfiksuoti ir alkoholio kiekio matuoklio rodmenyse. Teismas neturi pagrindo netikėti pateiktais duomenimis (alkoholio kiekio matuoklio patikra galioja iki 2024 m. birželio 9 d.).

Taigi darytina išvada, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Kadangi A. G. nustatytas neblaivumas viršijo 1,51 promiles, jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

IV. Dėl A. G. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teisiamojo posėdžio metu A. G. pateikė prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant jį I. G. atsakomybei (2 t., b. l. 37–40). Galima laiduotoja I. G. pateikė prašymą atleisti A. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant jos (I. G.) atsakomybėn (1 t., b. l. 62–63).

A. G. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jis pasirinko I. G. kaip laiduotoją, nes ji yra jo žmona ir tikrai jį palaikys sunkioje situacijoje. Jie susituokę (duomenys neskelbtini) metus, tačiau pažįstami nuo mokyklos, bendrą ūkį veda (duomenys neskelbtini) metų, bendrų vaikų neturi. Žmona yra labai gera, nevartoja alkoholio ir nerūko, jie nesipyksta. Žmona jam yra autoritetas, tariasi su ja įvairiais klausimais. Nors šeimoje jis buvo atsakingas už finansinį aprūpinimą, tačiau žmona irgi prisidėdavo mokėjimais. Nagrinėjamo įvykio vakarą žmona nevartojo alkoholio, ji žinojo, kad kaltinamasis išvažiavo su draugu, ir laukė jo grįžtant. Ji pro langą pamatė jį automobilyje, atėjo ir atėmė raktelius. Į tokį jo elgesį žmona reagavo neigiamai, sakė, kad „niekas taip nedaro“. Savo poelgį ir pats vertina neigiamai.

Galima laiduotoja I. G. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad pasitiki savo vyru A. G., jis labai geras žmogus, klauso jos nuomonės. Ji vyrui autoritetas, šeimoje tariasi visais klausimais. Ji 4 metus dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlio darbuotoja. Jos požiūris į alkoholį neigiamas, alkoholį vartoja saikingai – per šventes. Paskutinį kartą alkoholį vartojo nagrinėjamo įvykio dieną – per pietus atsigėrė truputį šampano. Įvykio dieną buvo namuose, žinojo, kad vyras išvažiavo su draugu, vėliau išgirdo garsą ir pamatė, kad jis tiesiog sėdi automobilyje. Automobilio variklis buvo užvestas, todėl atėmė raktus, netrukus atvažiavo policijos pareigūnai. Vyras sakė, kad automobilyje buvo palikęs alkoholio, o variklį užvedė, nes norėjo pasišildyti, jis nesiruošė niekur važiuoti. Jos reakcija į tai buvo neigiama – pyko ir verkė. Kai vyras išsiblaivė, daug su juo apie tai kalbėjo, jis labai gailisi, nes prarado gerą darbą. Su vyru kalbėsis apie tai ir ateityje, palaikys jį ir darys jam įtaką. Šis įvykis stipriai pablogino šeimos finansinę padėtį. Anksčiau vyras gaudavo 750–800 Eur atlyginimą, šiuo metu jis nedirba, jai vienai reikia mokėti 250 Eur nuomą už butą ir dvi paskolas. Vyras po nagrinėjamo įvykio nevartojo alkoholio.

Vadovaujantis BK 40 straipsnio 1–2 dalies nuostatomis, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą su užstatu arba be jo, jeigu asmuo: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose nurodytų sąlygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-86-895/2015).

Teismų praktikoje taip pat nurodyta, kad teismas, priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi įvertinti byloje esančius įrodymus ir pagal savo vidinį įsitikinimą padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat kad pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-445-489/2016). Teismas pažymi, kad BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės, net ir esant visoms formalioms sąlygoms, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šių sąlygų buvimą teismas nustato vertindamas bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis A. G. yra neteistas, 2015 m. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiąja – teta (1 t., b. l. 62–63; 2 t., b. l. 41). Jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, už kurią įtvirtintas laisvės atėmimas iki 1 metų, t. y. nesunkų nusikaltimą, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Be to, A. G. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailėjosi dėl savo veiksmų. Dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos šioje byloje nėra nukentėjusiaisiais ar civiliniais ieškovais pripažintų asmenų, nėra pareikštų civilinių ieškinių. Sprendžiant klausimą dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, būtina įvertinti A. G. apibūdinančių duomenų visumą. Jis iki nagrinėjamo įvykio dirbo vairuotoju, darbo neteko dėl specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymo, kadangi ši teisė jam buvo reikalinga tiesioginėms darbo funkcijoms atlikti, tačiau buvusio darbdavio charakteristikoje A. G. apibūdinamas išskirtinai teigiamai (2 t., b. l. 43). Nuo 2024 m. vasario 1 d. kaltinamasis registruotas Užimtumo tarnyboje, ieško darbo (1 t., b. l. 44). Nors kaltinamasis paskutinių 3 metų laikotarpiu 4 kartus baustas administracine tvarka, tačiau padaryti administraciniai nusižengimai yra nešiurkštūs, pavieniai – padaryti esant pakankamai dideliems laiko tarpams, paskirtos baudos sumokėtos (1 t., b. l. 64–65). Taip pat pažymėtina, kad kaltinamasis nebaustas administracine tvarka už panašaus pobūdžio kaip šioje byloje nagrinėjama nusikalstama veika administracinių nusižengimų padarymą. Taigi A. G. nėra piktybinis ir sistemingas KET pažeidėjas, iš esmės laikosi visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių. Duomenų apie jo blogus įpročius ar priklausomybes byloje nėra. Byloje taip pat nėra duomenų apie tai, kad kaltinamais buvo gydytas psichiatrinėse ligoninėse ar įrašytas į priklausomybės ligų įskaitą. Teismas atsižvelgia ir į A. G. duotus paaiškinimus, jo kritišką požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Remiantis tuo, kas nustatyta, yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos sąlygos.

Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Šioje byloje laiduotoja prašoma paskirti kaltinamojo žmoną I. G.. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad A. G. su I. G. sieja ilgalaikiai artimi ryšiai, jie susituokę apie (duomenys neskelbtini) metus (2 t., b. l. 66), tačiau bendrą ūkį kartu veda apie (duomenys neskelbtini) metų, pažįstami nuo mokyklos, I. G. kaltinamajam yra autoritetas. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad I. G. dirba, darbovietės charakterizuojama teigiamai (2 t., b. l. 67). Ji anksčiau neteista (2 t., b. l. 69), nebausta administracine tvarka (2 t., b. l. 70). Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad I. G. yra verta teismo pasitikėjimo, yra artima A. G., ji kritiška kaltinamojo elgesiui, taigi savo pavyzdžiu, asmeninėmis savybėmis ir nuolatiniu bendravimu gali daryti teigiamą įtaką A. G., kad šis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Valstybės kaltintoja baigiamojoje kalboje prašė atleisti A. G. nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos I. G. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant 2 metų laidavimo terminą. A. G. gynėja advokato padėjėja prašė atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos I. G. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant 1 metų laidavimo terminą be užstato, kadangi A. G. praradus darbą, sumažėjo šeimos pajamos. A. G. ir I. G. taip pat prašė neskirti užstato. Teismas pažymi, kad byloje yra pakankamai duomenų – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos raštas dėl prognozuojamų mokėti nedarbo išmokų sumų kaltinamajam (2 t., b. l. 46–50), duomenys apie kaltinamojo turimus kreditorinius įsiskolinimus (2 t., b. l. 52–59), pažyma apie I. G. priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas (2 t., b. l. 68), duomenys apie I. G. turimus kreditorinius įsiskolinimus (2 t., b. l. 71–78), Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai (2 t., b. l. 79–81, 82–88) – kurie patvirtina gana nelengvą A. G. ir I. G. finansinę padėtį.

Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytus argumentus ir įvertinus reikšmingų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad A. G., padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos I. G. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant 1 metų ir 6 mėnesių laidavimo terminą be užstato, ir baudžiamoji byla nutrauktina.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

Prokurorė teisiamojo posėdžio metu prašė paskirti A. G. dvi baudžiamojo poveikio priemones: 1) uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 metams (BK 68 straipsnis); 2) automobilio Mercedes Benz konfiskavimą valstybės naudai (BK 72 straipsnis).

A. G. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, t. y. vairavo transporto priemonę, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,52 promilių etilo alkoholio koncentracija. Kaltinamajam buvo nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis (sunkus neblaivumas laikomas tuo metu, kai alkoholio koncentracija viršija 2,5 promilių), kuris nežymiai viršijo sunkaus neblaivumo laipsnį – viršijo vos 0,02 promilėmis, tačiau gerokai viršijo ribą, nuo kurios atsiranda baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Pažymėtina, kad pats A. G. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad nagrinėjamo įvykio dieną jis vartojo stipriuosius alkoholinius gėrimus su draugu kaime, o grįžęs į Vilnių toliau vartojo alkoholį savo automobilyje, kuris stovėjo namo kieme. Užvedė automobilio variklį, nes lauke buvo šalta ir norėjo sušilti. Nors teigė, kad neketino niekur važiuoti, neneigė, kad, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sėdėjo užvestame automobilyje ir galėjo pajudėti iš vietos. A. G. buvo sustabdytas policijos pareigūnų namo kieme, vadinasi, kaltinamasis vairavo automobilį būdamas neblaivus itin mažą atstumą – nebuvo išvažiavęs iš namo kiemo. Be to, remiantis byloje surinktais įrodymais (liudytojų R. R. ir I. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, policijos įvykių registro išrašu ir kt.), nustatyta, kad buvo gauta informacija, jog kaltinamojo vairuojamas automobilis pavojingai manevravo namo kieme, iš kiemo neišvažiavo, kitų transporto priemonių ar svetimo turto nesugadino, eismo įvykio nesukėlė. Nėra abejonių, kad A. G. kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui, tačiau veikos pavojingumą mažina ta aplinkybė, kad kaltinamasis nedalyvavo intensyviame eisme, pavyzdžiui, pagrindinėse miesto gatvėse. Pažymėtina, kad, skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius.

Nustatydamas draudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminą, teismas atsižvelgia ne tik į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes, bet ir į A. G. nustatyto neblaivumo laipsnį, į tai, kad kaltinamasis anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka už nešiurkščių pavienių administracinių nusižengimų padarymą, nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o sunkinančių aplinkybių nėra.

Taigi įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, A. G. skirtinas uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 metams ir 8 mėnesiams (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis), šį terminą skaičiuojant nuo specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2024 m. sausio 8 d.

Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad kaltininko asmenybę apibūdinančios aplinkybės yra pagrindas atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau jos savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą, nesudaro galimybės neskirti automobilio konfiskavimo (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, 2K-14-511/2018, 2K-114-1073/2018).

Nagrinėjamu atveju A. G. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis automobiliu Mercedes Benz, kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Ši transporto priemonė nusikalstamos veikos padarymo metu registruota kaip priklausanti nuosavybės teise kaltinamajam (1 t., b. l. 33). Kadangi nustatytos visos turto konfiskavimo sąlygos, A. G. priklausantis automobilis Mercedes Benz konfiskuotinas valstybės naudai. Pažymėtina, kad automobilio nekonfiskavus, susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį – galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik formuotų asmens nebaudžiamumo nuostatas, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, taip neužtikrinant prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, iš jų ir turto konfiskavimo, pobūdžio. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės, kurios vidutinė vertė 5 090 Eur (su PVM), konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė kaltinamojo padarytam nesunkiam nusikaltimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo A. G. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Be to, pats kaltinamasis teismo posėdžio metu neprieštaravo automobilio konfiskavimui valstybės naudai.

Įvertinęs aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad šiuo atveju taikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemonės – A. G. priklausančio automobilio Mercedes Benz – konfiskavimas valstybės naudai (BK 72 straipsnio 1–3 dalys).

VI. Kardomųjų priemonių taikymas ir kiti klausimai

A. G. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (1 t, b. l. 44–50). Jos paliktinos galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

A. G. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu perduotas saugojimui VĮ „Regitra“ (1 t, b. l. 51), paliktinas saugoti VĮ „Regitra“.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro 2024 m. sausio 3 d. nutarimu siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas A. G. priklausančiam automobiliui Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), nustatant visišką apribojimo mastą – uždraudžiant valdyti, naudotis, disponuoti turtu nuo 2024 m. sausio 3 d. iki 2024 m. liepos 3 d. (1 t., b. l. 36–38). Paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytinas iki šio nuosprendžio dalies, susijusios su turto konfiskavimu, įvykdymo dienos.

A. G. teismo posėdžio metu prašė leisti jam pasiimti asmeninius daiktus iš automobilio Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugomo (duomenys neskelbtini). Teismas tenkina A. G. prašymą ir leidžia jam pasiimti asmeninius daiktus iš automobilio Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis buvo pateikęs analogišką prašymą ir jam buvo leista pasiimti savo asmeninius daiktus iš automobilio (1 t., b. l. 70–72), todėl pakartotinai tenkinti tokį kaltinamojo prašymą nėra pagrindo, juolab pačioje byloje nebuvo perduota saugoti jokių kaltinamojo daiktų, kartu ir su byla neperduota daiktų teismui, kad teismui reikėtų išspręsti daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai tirti ir nagrinėti, klausimą.

Byloje kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo, civilinis ieškinys nepareikštas, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai tirti ir nagrinėti, ir priteistinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40, 67–68, 72 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1, 4 dalimis, 304, 305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

A. G., padariusį nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos I. G. atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Paskirti A. G. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 (vieneriems) metams ir 8 (aštuoniems) mėnesiams. Šį terminą skaičiuoti nuo specialios teisės sustabdymo dienos – 2024 m. sausio 8 d. Apie priimtą sprendimą informuoti VĮ „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1–3 dalimis, konfiskuoti A. G. priklausantį automobilį Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos priemonę valstybės naudai.

A. G. paskirtas kardomąsias priemones – specialios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

A. G. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduotą saugojimui VĮ „Regitra“, palikti saugoti VĮ „Regitra“. Nuosprendžio nuorašą išsiųsti VĮ „Regitra“.

Paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), taikyti iki šio nuosprendžio dalies, susijusios su turto konfiskavimu, įvykdymo dienos. Apie priimtą sprendimą informuoti Turto arešto registrą.

Išaiškinti A. G. ir I. G., kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Išaiškinti A. G., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.