Vilniaus apygardos teismo nutartis

Teisėjas Pavel Borkovski Teisminio proceso Nr. 1-13-1-02033-2012-9

2013 m. kovo 22 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Pocienės,

teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo V. C. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 16 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 7 mėnesiams, pagal BK 259 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 metams, bausmę atliekant pataisos namuose, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. C. nuteistas už tai, kad 2012-07-20 apie 14.55 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, iš neužrakinto automobilio „Honda Civic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) stovėjusio Savanorių pr. ir Riovonių gt. sankryžoje, Vilniuje, atidaręs duris, pagrobė nukentėjusiojo T. J. 50 Lt vertės kompiuterinį krepšį, kuriame buvo 1 000 Lt vertės nešiojamas kompiuteris „HP“, 20 Lt vertės kompiuterio laidas, 50 Lt vertės telefono „Nokia“ kroviklis, 30 Lt vertės laidas su USB jungtimi, 120 Lt vertės du „Omni Connect“ modemai, 13 070 Lt grynųjų pinigų, tokiu būdu slaptai pagrobė nukentėjusiojo 14 340 Lt vertės turtą.

Taip pat V. C. nuteistas už tai, kad 2012-07-23 apie 15 val. iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, romų bendrijoje, adresu S. D. ir S. G. gt. 185, Vilniuje, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar platinti kitais būdais, įsigijo (nupirko už 140 Lt) septynis folijos lankstinukus, kuriuose buvo narkotinė medžiaga - heroinas, kurios bendroji masė - 0,024 g, ir už 3 Lt įsigijo (nupirko) vieną tabletę, kurios sudėtyje buvo psichotropinė medžiaga - klonazepamas, kurio masė 0,002 g ir laikė juos su savimi iki 2012-07-23 16.00 val., kol buvo sulaikytas policijos pareigūnų prie A. J. g. 22, Vilniuje.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. C. skundas nepagrįstas, todėl atmestinas.

Kaip matyti iš apeliacinio skundo, nuteistasis V. C. neginčija savo kaltės ir padarytų nusikalstamų veikų juridinės kvalifikacijos, tačiau skundu prašo kiek įmanoma sušvelninti jam skirtą bausmę. Kolegijai nuteistojo kaltės ir padarytų veikų kvalifikavimo klausimai abejonių taip pat nekelia, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, pasisako tik dėl apelianto skundžiamos, apylinkės teismo nuosprendžiu, paskirtos bausmės.

Skirdamas bausmę nuteistajam V. C. apylinkės teismas tinkamai vadovavosi Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje įtvirtintais bausmės tikslais, BK 54 straipsnyje nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nuteistojo asmenybę, padarytos turtinės žalos dydį ir kitas teisiškai reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes. Nuteistasis padarė du nesunkius nusikaltimus, veikdamas tiesiogine tyčia. Jis nusikalto ne pirmą kartą, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, administracine tvarka baustas, nedirba, vartoja narkotines medžiagas. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių apylinkės teismas nenustatė. Įvertinęs šias bausmės skyrimui reikšmės turinčias aplinkybes, apylinkės teismas V. C. paskyrė griežčiausią Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalies ir 259 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Nustatydamas skiriamos laisvės atėmimo bausmės trukmę ir skirdamas ją artimą baudžiamojo įstatymo sankcijose numatytiems šios bausmės vidurkiams, apylinkės teismas įvertino nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, atsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Dar kartą vertinti šias aplinkybes kolegija neturi teisinio pagrindo, tuo labiau atsižvelgiant į tai, kad nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės savo dydžiu yra mažesnės už BK 178 straipsnio 1 dalies ir 259 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytus šios bausmės vidurkius.

Nuteistojo argumentai, kad skirdamas jam bausmę teismas neatsižvelgė į tai, jog jis pats grąžino nukentėjusiajam asmeniui pagrobtus pinigus ir dokumentus, nepagrįsti. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nuteistasis V. C. grąžino nukentėjusiajam T. J. dalį pagrobtų pinigų ir dokumentų tik tuomet, kai buvo sulaikytas policijos pareigūnų ir minėti daiktai bei pinigai buvo rasti jo bute. Taigi laikyti, kad minėtus pagrobtus daiktus ir dokumentus nuteistasis grąžino nukentėjusiajam savanoriškai, norėdamas padėti tyrimui, nėra pagrindo. Be to nustatydamas skiriamos laisvės atėmimo bausmės trukmę apylinkės teismas atsižvelgė ir į nusikaltimu padarytos turtinės žalos dydį. Dar kartą vertinti šią aplinkybę kolegija neturi teisinio pagrindo.

Apelianto skundo teiginys, kad nusikalstamas veikas jis padarė dėl susidariusios sunkios materialinės padėties, taip pat nepagrįstas. Pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog nusikalstama veika padaryta dėl labai sunkios turtinės arba beviltiškos kaltininko padėties, kai kaltininkui susiklostė tokios objektyvios išorinio gyvenimo aplinkybės, kurios padarė tiesioginį poveikį jo elgesio pasirinkimui. Nagrinėjamu atveju, vien nuteistojo nurodytos aplinkybės (negalėjimas susirasti darbo, sergančios motinos turėjimas, namo išlaikymas) nesudaro pagrindo manyti, kad jos tiesiogiai įtakojo apelianto neteisėtus veiksmus, juolab, kad byloje nėra duomenų apie V. C. turimą turtą bei pastarojo realias pastangas susirasti darbą, atsikratyti priklausomybės narkotinėms medžiagoms, bei turėti legalų pragyvenimo šaltinį.

V. C. argumentai, kad skirdamas jam bausmę teismas neatsižvelgė į tai, jog jis padėjo ikiteisminiam tyrimui, visada šaukiamas atvykdavo pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus, prokurorą ir teismą, taip pat nepagrįsti. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio motyvų, nuteistojo prisipažinimą apylinkės teismas pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe bei atsižvelgė į šią aplinkybę nustatydamas jam laisvės atėmimo bausmės trukmę. Bylos nagrinėjimo teisme metu nuteistasis V. C., būdamas tinkamai informuotas apie posėdžio vietą ir laiką, neatvyko į 2013-01-02 teismo posėdį, dėl ko bylos nagrinėjimas buvo atidėtas, o į sekantį teismo posėdį nuteistasis buvo atvesdintas. Šios aplinkybės paneigia nuteistojo argumentus, jog viso tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu jis visada šaukiamas atvykdavo.

Apeliacinio skundo motyvas, jog nuteistojo motina ir jos sugyventinis yra neįgalūs ir jiems reikalinga nuolatinė priežiūra, nesudaro teisinio pagrindo sušvelninti V. C. paskirtą bausmę. Be to pažymėtina tai, kad šių asmenų neįgalumas netrukdė jam vykdyti teisės pažeidimus bei neatgrasė nuo jų darymo.

Nors nuteistasis teigia, kad įkalinimo įstaigoje yra blogos gyvenimo sąlygos, tačiau pažymėtina, jog šiuo metu nuteistasis yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą – jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas ir būtinas, norint pasiekti bausmės tikslus.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuojama, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtos baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančios, individualizuotos, padarytoms nusikalstamos veikoms adekvačios bausmės, kurios tikrai nėra pergriežtos. Už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos taikant nuteistajam palankesnį - dalinį bausmių sudėjimo būdą. Taigi, kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas teisingai taikė bausmių paskyrimo, subendrinimo pagrindus reglamentuojančias BK nuostatas. V. C. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės, tiek ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė, kolegijos nuomone, atitinka nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, jo asmenybę, yra teisingos ir tinkamos realizuoti bausmės tikslus, todėl keisti apilinkės teismo nuosprendį dėl skunde nurodytų argumentų nėra įstatyminio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

nuteistojo V. C. apeliacinį skundą atmesti.