- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-12-05
- Bylos Nr.
- AN2-301-593/2023
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Daiva Jankauskienė
- Pareiškėjas
- A. P.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Jankauskienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjo A. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. rugsėjo 27 d. nutarties, kuria netenkintas jo skundas ir paliktas galioti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus (toliau – Institucija) tyrėjos R. M. 2023 m. liepos 14 d. nutarimas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. 2023 m. balandžio 19 d. Institucijoje buvo gautas pareiškėjo A. P. prašymas pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną A. P. atžvilgiu, nes ji, 2023 m. balandžio 15 d. kartu su policijos pareigūnais atvykusi į jo sodybą, tyčia sukėlė konfliktą, melagingai kaltino jį nebūtais dalykais, tampė dukrą A. P., dėl ko ši stipriai išgyveno, verkė, tokiu būdu buvo pažeistos vaiko teisės.
2. Atlikus pareiškėjo prašyme nurodytų aplinkybių tyrimą, Institucijos 2023 m. liepos 14 d. nutarimu administracinio nusižengimo bylos teisena nutraukta, nustačius, kad nebuvo padarytas administracinis nusižengimas, numatytas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 73 straipsnio 1 dalyje, taip pat nenustatyta jokių kitų nusižengimų požymių. Tyrėja nutarime pažymėjo, kad A. P. veiksmuose nebuvo tyčios, abu tėvai bandė apsaugoti dukrą, t. y. A. P. reagavo į dukros prašymą atvažiuoti ir ją pasiimti, nes nebenori būti su tėvu, o pastarasis neleido paimti dukros, nes pagal nustatytą tvarką buvo savaitgalis, kai jis gali bendrauti su vaiku. Kadangi vyksta skyrybų procesas, tėvus užvaldė emocijos, kilo žodinis konfliktas, A. P. siekė įnešti mergaitę į namo vidų, o A. P. norėjo tam sutrukdyti, todėl tempė mergaitę link savęs.
Šalies argumentai
3. Nesutikdamas su šiuo nutarimu, A. P. pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, prašydamas Institucijos nutarimą panaikinti. Apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartimi skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas nurodė, kad tarp pareiškėjo ir jo sutuoktinės yra susiklostę konfliktiški santykiai, apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo. Šalys nuolat ir sistemingai skundžia viena kitos veiksmus teismui, galimai siekdamos sau palankaus sprendimo civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo. Į tėvų tarpusavio konfliktus įtraukiamos ir mažametės dukros. Vis dėlto, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių kaltę. Šiuo atveju teismas neturi pagrindo daryti išvadą, jog A. P. būtų veikusi neteisėtai ir kitais aktyviais veiksmais būtų naudojusi valdžią priešingai savo mažametės dukros interesams. Vaiko teisių pažeidimas turi pasižymėti tam tikro pavojingumo lygiu, be to, turi būti aiškiai nustatytas subjektyvusis kaltės požymis asmens veiksmuose, analizuojamu atveju minėti kriterijai nėra nustatyti.
4. Skunde aukštesnės instancijos teismui A. P. prašo Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį, kuria panaikinti Institucijos 2023 m. liepos 14 d. nutarimą ir skirti A. P. nuobaudą (įspėjimą) dėl vaiko teisių pažeidimo (ANK 72 straipsnis).
4.1. Skunde apeliantas nurodo, kad apylinkės teismas neįvertino nė vieno jo skundo argumento, t. y. visus juos formaliai atmetė. Toks teismo veikimas prieštarauja teisingumo, protingumo ir kitiems proceso principams. Teismas turėjo pareigą į teisės pažeidimą žiūrėti per vaiko pažeistų interesų prizmę, o ne formaliai eliminuoti pažeidimą, nurodant, kad asmens veiksmuose nėra tyčios ar pavojingumo. Šiuo atveju pažeidimo esmė liko neatskleista. Skundo autorius atkreipia dėmesį, jog prašė nubausti A. P. pagal ANK 72 straipsnį, tačiau teismas pasisakė tik dėl ANK 73 straipsnio nuostatų taikymo. Analogiškai sprendė ir Institucija, t. y. ANK 72 straipsnio sudėties neanalizavo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-27-697/2021 atmetė kasatoriaus argumentus, kad vertinant vaiko teisių pažeidimą reikia nustatyti tyčios ir veikos pavojingumo aplinkybę.
4.2. Apeliantas skunde pažymi, kad Vaiko teisių tarnybos vaiko situacijos vertinimo anketoje aiškiai nurodyta, jog dėl minimo įvykio buvo galimai pažeistos vaiko teisės, tačiau nei Institucija, nei apylinkės teismas nematė reikalo tirti šio įvykio. A. P., pareiškėjo nuomone, veikė tyčia, nes sąmoningai nevykdė teismo nutarties, kuria nustatyta vaikų ir tėvo bendravimo tvarka, t. y. ji tyčia bandė atimti vaiką iš jo glėbio, be jokio teisėto pagrindo atvykusi į jo namus. Būtent A. P. sukėlė konfliktą, į kurį buvo įtrauktas vaikas. Skundo autoriaus teigimu, jeigu jis būtų pasielgęs analogiškai, t. y. atvykęs į buvusios sutuoktinės namus ir bandęs atimti vaiką, tai būtų įvertinta kaip administracinis nusižengimas, taigi, šiuo atveju skundžiamam sprendimui turėjo įtakos lyties aspektas.
4.3. Apeliantas atkreipia dėmesį, jog A. P. į jo namus atvyko kartu su policijos pareigūnais, todėl, užuot pati savavaldžiavusi, turėjo leisti pareigūnams patikrinti, ar vaikai yra saugūs, ar jis yra (ne)blaivus ir pan. Nors teismas nurodo, kad motinos traukimas (tempimas) vaiko į savo pusę buvo nulemtas emocingumo, tačiau tai nepaneigia jos kaltės ir vaiko teisių pažeidimo fakto. Apylinkės teismas pernelyg sureikšmino aplinkybę, kad tarp šalių vyksta skyrybų procesas, ši aplinkybė taip pat negali pateisinti vaiko teisių pažeidimo. Pareiškėjas nurodo ir tai, kad A. P. anksčiau yra bausta už vaiko teisių pažeidimus, todėl skundžiamos nutarties teiginys, kad tokie jos veiksmai nėra sistemingi, nėra pagrįstas.
4.4. Skundo autorius pažymi, kad 2023 m. spalio 13 d. civilinėje byloje vykusio teismo posėdžio metu A. P. davė paaiškinimus apie analizuojamo įvykio aplinkybes, t. y. nurodė, jog šis įvykis itin traumavo vaiką, tačiau vaiko teisių pažeidimu kaltina jį, o ne save. Taigi, abu tėvai sutinka, jog vaikas buvo traumuotas, nesutariama tik kas padarė šį pažeidimą. Jo nuomone, būtent vaiko motinos elgesys yra netinkamas ir baustinas, siekiant, jog pažeidimai vaikų atžvilgiu nesikartotų.
Atsiliepimas
5. Atsiliepime į pareiškėjo skundą Institucija prašo šį skundą atmesti kaip nepagrįstą, paliekant galioti apylinkės teismo nutartį nepakeistą.
5.1. Atsiliepime Institucija nurodo, kad kiekvienu atveju situacijos, kuriose dalyvauja vaikas, turi būti vertinamos individualiai. Negalima bet kokius konfliktus ir neigiamų emocijų reiškimą vaiko akivaizdoje vertinti kaip administracinį nusižengimą. Institucija pažymi, kad tyrimą atliko ir A. P. veiksmus patikrino dėl visų galimų vaiko teisių pažeidimų, tačiau jų nenustatė. Byloje esantys vaizdo įrašai patvirtina, jog mergaitė norėjo vykti su mama, eiti į namo vidų ji atsisakė. Taigi, susiklosčiusioje situacijoje A. P. gynė teisėtus vaiko interesus. Konstatuoti nusižengimo faktą vadovaujantis vien pareiškėjo pretenzijomis (reikalavimais) pagrindo nėra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
A. P. skundas netenkinamas.
6. Apeliaciniame skunde yra nesutinkama su Institucijos priimtu nutarimu nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, kurį apylinkės teismas paliko galioti be pakeitimų, todėl apygardos teismas, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų, patikrina apylinkės teismo priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).
7. Kaip numatyta ANK 5 straipsnio 1 dalyje, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Pagal ANK 569 straipsnį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.
8. ANK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už neteisėtą trukdymą vaikui naudotis savo teisėmis ir laisvėmis ar kitokią vaiko teises pažeidžiančią veiką. Kaip matyti iš šio straipsnio dispozicijos, nurodyta teisės norma yra blanketinė, t. y. nukreipianti į kitus teisės aktus, reglamentuojančius su vaiko teisių apsauga susijusius teisinius santykius.
9. ANK 73 straipsnio 1 dalis įtvirtina administracinę atsakomybę už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Tėvų valdžios turinį apibrėžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnio 2 dalis, kurioje nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis tam, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. CK 3.163 straipsnio 3 dalis numato, jog tėvų valdžia negali būti naudojamasi priešingai vaiko interesams.
10. Lietuvos Respublikos Konstitucija, Vaiko teisių konvencija, Vaiko teisių apsaugos įstatymas, Civilinis kodeksas įtvirtina prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynybos principą. 1989 m. lapkričio 20 d. Vaiko teisių konvencijos 18 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tėvams arba teisėtiems globėjams tenka pagrindinė atsakomybė už vaiko auklėjimą ir vystymąsi. Pagrindinis jų rūpestis turi būti vaiko interesai. Tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingos vaiko apsaugos principas – visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Tinkamas valdžios panaudojimas vaiko atžvilgiu siejamas su tuo, kad vaikui būtų užtikrinta teisė į visapusišką ir harmoningą vystymąsi fiziškai ir protiškai, siekiama vaiką apsaugoti nuo jo vystymuisi žalingo socialinės aplinkos poveikio. Draudžiamas bet koks valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams, tarp jų ir fizinio ar psichologinio smurto naudojimas.
11. Vis dėlto, kaip teisingai atsiliepime pažymi Institucija, kiekviena susidariusi situacija yra unikali ir turi būti vertinama ne šabloniškai, o individualiai. Bet kokio konflikto vaiko akivaizdoje vertinimas kaip administracinio nusižengimo padarymas iškreiptų administracinės atsakomybės prasmę bei šiuo procesu siekiamų tikslų įgyvendinimą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. P. ir A. P. yra inicijavę skyrybų procesą, civilinės bylos nagrinėjimas tęsiasi jau daugiau nei pusantrų metų, tačiau galutinio procesinio sprendimo priėmimas dar nenumatytas. Kadangi sutuoktinių tarpusavio santykiai yra itin įtempti bei konfliktiniai, todėl teismo nutartimi yra nustatyta bendravimo su mažamečiais vaikais tvarka. Laikydamasi šios nutarties nuostatų, A. P. 2023 m. balandžio 15 d. tris dukras atvežė savaitgaliui pabūti ir pabendrauti su tėvu A. P.. Po kurio laiko motinai paskambino dukra A. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir paprašė ją pasiimti, nes nebenori būti su tėčiu. Būtent dėl šios priežasties A. P. tą pačią dieną sugrįžo į sutuoktinio namus, t. y. siekdama išsiaiškinti, kas atsitiko.
12. Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotoja šį įvykį aptarė su A. P., pokalbyje nedalyvaujant abiem tėvams, kad vaikui nebūtų daroma kokia nors įtaka. Mergaitė pripažino skambinusi mamai ir sakiusi, kad nelabai nori būti su tėčiu, prašė ją pasiimti. A. P. nurodė ir tai, kad jai nepatinka, kai tėtis jos klausinėja, ką veikia ir su kuo būna mama. Tėtis yra sakęs, kad mama turėjo vyrų nesusituokusi, jai nepatiko to klausytis, į tėčio užduodamus klausimus apie mamą ji dažniausiai atsako „nežinau“. Pas tėtį jai patinka, viskas gerai, tik nepatinka klausimai apie mamą. Šie A. P. paaiškinimai patvirtina A. P. teiginį, kad į sutuoktinio namus ji važiavo ne sąmoningai trukdyti mergaitėms pabūti su tėvu, o nerimaudama dėl dukros A. P. telefonu išsakyto noro kuo greičiau ją pasiimti.
13. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, jog A. P. atvažiavo ne viena, o su gyvenimo draugu A. M., be to, buvo iškviesti policijos pareigūnai, neabejotinai suerzino A. P. ir prisidėjo prie konflikto kilimo. Vis dėlto, šios nutarties nagrinėjimo dalykas yra ne policijos iškvietimo į pareiškėjo gyvenamąją vietą aplinkybės, o mažamečio vaiko teisių galimo pažeidimo teisinis įvertinimas. Bylos medžiagoje yra du vaizdo įrašai, kurie objektyviai patvirtina tiek A. P., tiek A. P. atliktus veiksmus. Iš pirmojo įrašo matyti, kaip A. P. muistosi, reiškia nepasitenkinimą tėvo poelgiu, kai šis pakelia ją, norėdamas iš kiemo įnešti į namo vidų. Matydama neigiamas vaiko emocijas, A. P. paėmė mergaitės ranką ir patempė link savęs, tokiu būdu parodydama, jog nenori, kad vaikas būtų išneštas ir liktų su tėvu. Mergaitė, ištrūkusi iš tėvo glėbio, akivaizdžiai stumiasi link motinos pusės. Kitame vaizdo įraše užfiksuota, kaip mergaitė verkia ir glaudžiasi prie mamos, ši ją ramina. A. P. elgesys – stiprus mamos apsikabinimas bei įsikibimas į ją – aiškiai parodo, kad ji nori išvykti su mama, o ne pasilikti su tėvu.
14. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad įvykio metu A. P. elgėsi ramiai ir santūriai, tuo tarpu A. P. buvo piktas ir neramus, reiškė nepasitenkinimą, priėjęs prie automobilyje sėdinčio A. P. atlydėjusio A. M., kuris į konfliktą visiškai nesikišo, tik filmavo jo eigą, liepė šiam „p**ti iš kiemo“, reikalavo, jog policijos pareigūnai šį išvytų iš jo namų kiemo. Tokia įvykių seka patvirtina, kad A. P. baimę bei stresą kėlė ne mamos pasirodymas, o agresyvus tėčio elgesys (kalbėjimas pakeltu balso tonu, šaukimas, neleidimas jai pasilikti kieme prie mamos, o įsakmus reikalavimas eiti į namo vidų). Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad A. P. pavyko nuraminti dukrą ir įkalbėti ją pasilikti su tėčiu, t. y. motina dukros neišsivežė, kas paneigia pareiškėjo skundo teiginius neva sutuoktinė siekia neleisti jam bendrauti su vaikais.
15. Skundą nagrinėjantis teismas pritaria tiek Institucijos, tiek apylinkės teismo padarytai išvadai, kad A. P. jokios vaiko teises pažeidžiančios veikos nepadarė, taip pat ir savo, kaip motinos, valdžios nepanaudojo priešingai dukros interesams. Sutiktina, jog į mažametės dukros skambutį ji sureagavo pernelyg jautriai bei emocionaliai, dėl ko į pagalbą nepagrįstai kvietėsi specialiąsias tarnybas, tačiau konflikto kilimui turėjo įtakos ir negeranoriškas A. P. elgesys. Svarbu pažymėti ir tai, kad konfliktas nesitęsė ilgai, mergaitė buvo nuraminta, užtikrintas jos saugumas. Šiuo atveju neigiamą vaiko reakciją sukėlė abiejų tėvų netinkamas tarpusavio bendravimas, vis dėlto, nė vieno iš jų veiksmuose nebuvo tyčios pažeisti vaiko teises bei interesus. Kilęs incidentas nebuvo tokio pavojingumo pobūdžio, dėl kurio būtų galima taikyti administracinę atsakomybę.
16. Nors pareiškėjas skunde teigia, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-27-697/2021 yra išaiškinęs, jog vertinant vaiko teisių pažeidimą nebūtina nustatyti tyčios ir veikos pavojingumo aplinkybę, tačiau toks teiginys laikytinas subjektyvia pareiškėjo interpretacija. Minėtoje byloje nustatyta, kad administracine tvarka nubaustas A. P. ne tik kad nebandė padėti nuskriaustai ir pagrįstai protestuojančiai K. P., iš kurios tėvas atėmė 50 Eur, bet užsipuolė abi dukteris dėl to, kad jos nėjo atsisveikinti, vartojo necenzūrinius žodžius ir garsiai šaukė priekaištaudamas mergaitėms. Tokiu būdu K. P., kuri buvo nuskriausta tėvo ir jautėsi teisi, dar ir patyrė pažeminimą bei psichologinį smurtą iš savo dėdės A. P. dėl savo principingumo ir adekvačios reakcijos į netinkamą tėvo elgesį. Tokiais veiksmais buvo ne tik psichologiškai traumuojama nepilnamečių vaikų psichika, bet ir formuojamas joms iškreiptas teisingumo bei etikos supratimas. Padarydamas aptartas išvadas, kasacinis teismas tuo pačiu pripažino, kad A. P. veiksmai buvo pakankamai pavojingi ir tyčiniai, nors kasatorius šias aplinkybes ir neigė. Minėtoje byloje yra susiklosčiusi visiškai kitokia teisinė situacija nei analizuojamu atveju, todėl ji šioje nutartyje aptariamam įvykiui nėra aktuali, ja vadovautis, kaip tam tikru precedentu, jokio pagrindo nėra.
17. Apygardos teismas taip pat kritiškai vertina A. P. skundo teiginius neva, jei tas pats įvykis būtų nutikęs A. P. namų kieme, o jis būtų atvykęs pasiimti dukros ir sukėlęs konfliktą, tuomet tikrai būtų nubaustas už vaiko teisių pažeidimą. Toks teiginys yra absoliuti prielaida (spėjimas), neparemta jokiais faktiniais duomenimis. Pažeidus įstatymą, lygiai taip pat atsako tiek vyrai, tiek moterys, nepaisant jų lyties, rasės, tautybės, socialinio statuso ar kitų aplinkybių. Tuo pačiu pažymėtina, kad aplinkybė, jog A. P. 2023 m. birželio 20 d. nutarimu yra bausta pagal ANK 72 straipsnio 1 dalį dėl to, jog trukdė mažamečiams vaikams bendrauti su jų tėvu A. P., neturi įtakos jos kaltės nustatymui dėl analizuojamo įvykio, ši aplinkybė būtų reikšminga tik skiriamos nuobaudos individualizavo procese, tačiau šiuo atveju jokio administracinio nusižengimo sudėties A. P. veiksmuose nenustatyta.
18. Įvertinus aptartus duomenis, daroma išvada, kad administracinio nusižengimo bylos teiseną buvo nutarta nutraukti teisėtai ir pagrįstai. Tolesnio tyrimo vykdymas vien pagal pareiškėjo pageidavimą, neracionaliai eikvotų teisėsaugos institucijų finansus bei žmogiškuosius išteklius, todėl skundžiama nutartis paliekama galioti, o pareiškėjo skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartį palikti nepakeistą ir pareiškėjo A. P. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutar tis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.