Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėja Donata Šimkutė

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Capital Home“ atstovei advokato padėjėjai Editai Laumelei (buvusi Edita Stepanenkovaitė),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Capital Home“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Altava“ dėl skolos priteisimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Altava“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Capital Home“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. 2022 m. liepos 17 d. priimtas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Capital Home“ ieškinys, kuriuo prašoma ieškovei iš atsakovės UAB „Altava“ priteisti 1 687,95 Eur skolos, 985,60 Eur delspinigių, 4 003,47 Eur nuostolių, 8 procentus palūkanų už kiekvieną pradelstą mokėjimo dieną nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei bylinėjimosi išlaidas. Motyvuojant, kad pagal 2021 m. balandžio 2 d. rangos sutartį ieškovė sumokėjo atsakovei avansą, tačiau darbai atlikti tik iš dalies, trūksta apie 100 metrų tvoros, be to, atlikti darbai taip pat nekokybiškai, dėl to ji patiria nuostolių, iš objekto pavogta daiktų už 4 003,47 Eur sumą. Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad apie vagystę nebuvo pranešta policijai, nes ir anksčiau įvykus vagystei policija nerasdavo kaltininko, tikslios datos, kada dingo daiktai negali nenurodyti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Priimtinas ieškinio atsisakymas ir šioje dalyje byla nutrauktina.

3. Civiliniame procese galiojant dispozityvumo principui, proceso dalyviai gali laisvai disponuoti savo procesinėmis teisėmis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 13 straipsnis, 42 straipsnio 1 dalis). Viena iš dispozityvumo principo išraiškos formų yra galimybė atisakyti nuo ieškinio.

4. CPK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškovas turi teisę bet kurioje proceso stadijoje raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad atsisako pareikšto ieškinio. Ieškinio ar jo reikalavimų dalies atsisakymas yra viena iš ieškovo procesinių teisių, dispozityvumo principo civiliame procese įgyvendinimo išraiška, nes teisminis procesas ne tik prasideda, bet ir gali baigtis šalių ar vienos iš jų iniciatyva. Atsisakymas pareikšto ieškinio reiškia, jog ieškovas atsisako paties materialiojo teisinio reikalavimo ne tik konkrečiame procese, bet ir ateityje. Teismas nepriima ieškinio atsisakymo, jeigu šis veiksmas prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis). Priimdamas ieškovo ieškinio atsisakymą, teismas civilinę bylą nutraukia (CPK 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas).

5. Atsižvelgiant į tai, kad 2023 m. sausio 18 d. teismo rūmuose gautas ieškovės atstovės pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo, kuriame nurodoma, kad ieškovei yra žinomos ieškinio atsisakymo teisinės pasekmės (2 t., b. l. 1–2), kad pagal sudarytą atstovavimo sutartį ieškovės atstovė turi teisę tiek pareikšti ieškinį, tiek ir atsisakyti jo (1 t., b. l. 18, 33, 34), teismas konstatuoja, kad tokiu atveju atsisakymas nuo ieškinio neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms ar viešajam interesui, todėl atsisakymas nuo ieškinio priimtinas ir civilinė byla šioje dalyje nutrauktina (CPK 140 straipsnio 1 dalis, 294 straipsnio 4 punktas).

Tenkintinas priešieškinis.

6. Ieškovei atsisakius nuo ieškinio, nagrinėjamoje byloje spręstinas klausimas dėl atsakovės priešieškinio pagrįstumo.

7. Pažymėtina, kad civilinis procesas grindžiamas rungimosi ir šalių lygiateisiškumo principais, todėl kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Visų pirma, įrodinėjimo pareiga reiškia šalies pareigą nurodyti tam tikrus faktus arba teigti juos esant, antra – pateikti įrodymus, patvirtinančius jos nurodytus faktus. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, teismas gali pripažinti jas neįrodytomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-221-1075/2022, 73 punktas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinama, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, jog tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-313/2022, 27 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Dėl šios priežasties teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, jo patikimumą, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-43-313/2023, 27 punktas).

8. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kaip rangos sutartis kvalifikuojama sutartis, kuria viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). Rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį. Vienos rangos sutarties šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas; tik savo pareigas pagal sutartį įvykdžiusi šalis gali reikalauti iš kitos sutarties šalies atitinkamo pareigų vykdymo; jeigu rangovas savo pareigas įvykdo netinkamai, užsakovas turi teisę atitinkamai nevykdyti savo pareigos priimti darbą ir už jį sumokėti, ir priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-267-313/2022, 43 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

9. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė ir atsakovė 2021 m. balandžio 2 d. sudarė rangos sutartį Nr. 210420-1 (1 t., b. l. 35–37, 38). Pagal sutarties 1 punktą rangovė (atsakovė) įsipareigojo savo rizika, priemonėmis, iš savo medžiagų įrengti tvorą, vartus bei vartelius užsakovei (ieškovei) nuosavybės teise priklausančiame objekte (duomenys neskelbtini), o užsakovė (ieškovė) įsipareigojo atliktus darbus (veikiančius vartus, vartelius, sumontuotą tvorą) ir sumontuotas medžiagas priimti ir už jas atsiskaityti. Rangovė (atsakovė) įsipareigojo po avansavo gavimo per 28 kalendorines dienas pristatyti medžiagas, reikalingas tvorai įrengti, į objektą ir per 15 dienų ją sumontuoti (sutarties 2.1 punktas). Taigi sutartyje numatyti darbai turėjo būti atlikti per 43 kalendorines dienas nuo avanso gavimo dienos. Ieškovė 2021 m. balandžio 26 d. sumokėjo 5 000 Eur dydžio avansą atsakovei (1 t., b. l. 80), todėl visi darbai turėjo būti atlikti iki 2021 m. birželio 8 d. Byloje esantys darbų perdavimo-priėmimo aktas patvirtina, kad ieškovės bei atsakovė 2021 m. birželio 14 d. pasirašė perdavimo-priėmimo aktą prie rangos sutartį Nr. 210420-1, kuriame nurodoma, kad atsakovė atliko darbus, kurių bendra vertė 9 241 Eur (1 t., b. l. 74). Šiame akte taip pat pažymima, kad pasirašydama šį aktą užsakovė patvirtina, kad visos pristatytos prekės ir atlikti darbai yra kokybiški, užsakovė neturi jokių pretenzijų ir/ar pastabų, taip pat užsakovė patvirtina, kad šiame akte neužaktuotos prekės ir paslaugos (darbai) yra nepristatytos (darbai neatlikti) užsakovės prašymu, dėl šių prekių ir paslaugų šalys susitars atskirai. Tą pačią dieną, kai buvo pasirašytas darbų perdavimo-priėmimo aktas, t. y. 2021 m. birželio 14 d., atsakovė išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. 210614, pagal kurią mokėtina suma 9 241 Eur (1 t., b. l. 75).

10. Atsakovės teigimu, šalys susitarė, kad dalis darbų pagal rangos sutartį bus atlikti kitame objekte. Teismas pažymi, kad ieškovės ir atsakovės įgaliotų asmenų susirašinėjimas elektroniniais laiškais iš esmės patvirtina, kad 2021 m. rugsėjo 10 d. S. P., kuris pagal rangos sutarties 5.1 punktą yra įgaliotas asmuo atstovauti užsakovę, t. y. ieškovę, išreiškė norą, kad (duomenys neskelbtini) objektui užsakyti vartai ir tvora būtų sumontuoti kitame objekte, tai matyti iš elektroninio laiško teksto: „Kaminkelio daugiabutis – norim nusipirkti visa tvora kuri atliko nuo (duomenys neskelbtini) (turi but apie 130m) ir cia sumontuoti (duomenys neskelbtini) uzsakytus vartus su visa automatika. Sumontuoti bent prieki tvoros apie 40m“ (1 t., b. l. 35–37, 83) bei į šį laišką pateiktas atsakovės darbuotojo atsakymas: „ Kaip jau buvo minėta pagal sutartį Nr. 210420-1 ir jos priedą vartai turėjo būti pastatyti (duomenys neskelbtini), bet Jūsų prašymu vartus pagal anksčiau minėtą sutartį, pastatėme (duomenys neskelbtini). Todėl atsiųstai sąskaitai nereikia naujos sutarties“ (1 t., b. l. 84, 166, 167). Atsakovė 2021 m. rugsėjo 22 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. 210922-1, pagal kurią mokėtina suma 570 Eur (be PVM) už vartų banketės liejimą ir stumdomų vartų montavimą (1 t., b. l. 85). Įvertinus tai, kad rangos sutarties 5.1 punkte yra numatyta galimybė sutarties šalims bendrauti, keistis informacija bei daryti tam tikrus susitarimus, susijusius su šia rangos sutartimi, elektroniniu paštu, daroma išvada, kad byloje esantys elektroniniai laiškai patvirtina, kad vykdant rangos sutartį sutarties šalys susitarė pakeisti sutartį ir dalį darbų, numatytų rangos sutartyje, atlikti kitame objekte.

11. Ieškovė, vertindama, kad atsakovė neatliko visų sutartyje numatytų darbų 2022 m. sausio 20 d. pareiškė pretenziją (1 t., b. l. 30–32), atsakovė su ja nesutiko (1 t., b. l. 20–23), 2022 m. balandžio 5 d. ieškovė pareiškė pakartotinę pretenziją (1 t., b. l. 40–47), bet atsakovė nesutiko sumokėti pretenzijoje numatytą sumą (1 t., b. l. 24–29). UAB „Vilniaus stogai“ pateikė ieškovei PVM sąskaitą faktūrą, kuria prašoma kompensuoti 1 208,55 Eur už pavogtus daiktus, buvusius adresu (duomenys neskelbtini). (1 t., b. l. 19, 169), UAB „Baltijos stogai“ pagal 2022 sausio 14 d. pastolių trūkumų aktą reikalauja atlyginti 864,90 Eur sumą (1 t., b. l. 39, 177).

12. Įvertinus tai, kad ieškovės atstovė, dalyvavusi teismo posėdžiuose, patvirtino, kad atsakovė sumontavo tvorą ir vartus kitame objekte, t. y. adresu (duomenys neskelbtini), kad 2021 m. rugsėjo 22 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 210922-1 nėra apmokėta, daroma išvada, kad šalys tarpusavio sutarimu pakeitė 2021 m. balandžio 2 d. rangos sutarties Nr. 210420-1 sąlygas, atsakovė įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus ir sumontavo tvorą bei vartus kitame ieškovės nurodytame objekte. Už šiuos atliktus darbus atsakovė 2021 m. rugsėjo 22 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. 210922-1 (1 t., b. l. 85), kurios ieškovė iki šiol neapmokėjo. Ieškovei neįrodžius, kad atlikti darbai yra atlikti nekokybiškai (CPK 178 straipsnis), daroma išvada, kad atsakovės reikalavimas dėl 570 Eur skolos priteisimo už atliktus darbus yra pagrįstas, todėl priešieškinis tenkintinas ir atsakovei priteistina 570 Eur skola iš ieškovės.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

13. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė sumokėjo 148 Eur dydžio žyminį mokestį kreipdamasi į teismą (1 t., b. l. 17), kitų duomenų apie kitas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas byloje nėra. Atsakovė sumokėjo 20 Eur žyminį mokestį už priešieškinį (1 t., b. l. 90), taip pat 2 722,50 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą, t. y. 363 Eur už atsakymą į 2022 m. sausio 20 d. pretenziją (1 t., b. l. 86, 87), 363 Eur už atsakymą į 2022 m. balandžio 5 d. pretenziją (1 t., b. l. 88, 89), 850 Eurų bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo ir priešieškinio parengimą, 750 Eurų už tripliko parengimą, 396,50 atstovavimą pirmos instancijos teisme (1 t., b. l. 153, 154, 155)

14. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas bylinėjimosi išlaidos atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies, todėl nagrinėjamu atveju ieškovei atsisakius nuo ieškinio ir šį atsisakymą teismui priėmus, tenkinus priešieškinį, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos, o atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės.

15. Spręsdamas advokato išlaidų pagrįstumo klausimą, teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju atsakovė pasinaudojo teise turėti atstovą ir sudarė teisinių paslaugų sutartį su advokatu (1 t., b. l. 62), advokatas pateikė rašytinį prašymą atlyginti teisines paslaugos išlaidas (1 t., b. l. 153) bei pateikė duomenis, patvirtinančius patirtas išlaidas advokato pagalbai (1 t., b. l. 86, 87, 88, 89, 154, 155). Įvertinęs Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio numatytą leistiną advokato darbo užmokestį, nagrinėjamo klausimo sudėtingumą, galimas advokato darbo laiko sąnaudas rengiantis bylos nagrinėjimui, ruošiant procesinius dokumentus bei atstovaujant savo klientą teisme, teismas konstatuoja, kad prašomos priteisti išlaidos, susijusios su advokato pagalba, yra pagrįstos ir teisėtos, neviršija Rekomendacijų 8.1, 8.3., 8.19, 8.20 punktų, todėl vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsniu priteistina atsakovei iš ieškovės 2 722,50 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą.

16. Teismo šioje byloje patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 26,56 sumą (4 laiškai po 6,64 Eur). Ši suma yra didesnė nei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ patvirtinta minimali valstybei priteistina 5 Eur bylinėjimosi išlaidų suma, todėl tenkinus priešieškinį teismo patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 ir 6 dalys).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 12 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 36 punktu, 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsniu, 140 straipsnio 1 dalimi, 178 straipsniu, 293 straipsnio 4 punktu, 259–260 straipsniais, 263–265 straipsniais, 268–271 straipsniais,

nusprendžia:

Priimti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Capital Home“ pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukti.

Tenkinti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Altava“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Capital Home“ dėl skolos priteisimo.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Capital Home“, juridinio asmens kodas 301106625, 570 Eur (penkis šimtus septyniasdešimt eurų) skolos, 20 Eur (dvidešimt eurų) žyminio mokesčio, 2 722,50 Eur (du tūkstančius septynis šimtus dvidešimt du eurus 50 ct) išlaidų už advokato teisinę pagalbą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Altava“, juridinio asmens kodas 302573400.

Priteisti valstybei iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Capital Home“, juridinio asmens kodas 301106625, 26,56 Eur (dvidešimt šešis eurus 56 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Išaiškintina, kad bylinėjimosi išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, valstybei mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, nurodant įmokos kodą 5662.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.