Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Violeta Olcvikienė, sekretoriaujant Algidai Guobei, dalyvaujant ieškovės R. M. atstovui advokatui Ričardui Noreikai, atsakovės UAB „Gaubėja“ atstovams Jurgai Bašinskaitei ir advokato padėjėjui Rolandui Medžiūnui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės R. M. ieškinį atsakovei UAB „Gaubėja“ dėl pinigų už nekokybišką prekę priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2011-10-13 teismas priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinį patenkino visiškai (b.l. 26-27).

Atsakovė pateikė prieštaravimus dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo (b.l. 29-30). Patikslintuose prieštaravimuose nurodė, kad savavališkai atlikusi striukės taisymo darbus (suklijavusi tariamai atsiradusius defektus) pati ieškovė nesilaikė įstatyme įtvirtintos pirkėjo pareigos informuoti pardavėją apie sutarties sąlygų, nustatančių daiktų kokybę, pažeidimą, piktnaudžiavo savo teisėmis ir nepasinaudojo jai teisės aktų suteikta teise garantiniu laikotarpiu dėl galimai nekokybiškos prekės kreiptis į pardavėją, o atliko garantiniu laikotarpiu teisės aktų draudžiamą savavališką nekvalifikuotą tariamai nekokybiškos striukės remontą – klijavimą, todėl nuo šio momento tarp šalių vartojimo pirkimo-pardavimo teisinis santykis pasibaigė (b.l. 58-62).

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas advokato padėjėjas R. Medžiūnas prieštaravimuose nurodytais motyvais prašė preliminarų sprendimą panaikinti, o ieškinį atmesti.

Priimtinas galutinis sprendimas, kuriuo preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 430 str. 6 d. 1 p.).

Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, šalių atstovų paaiškinimais nustatyta, kad ieškovė 2010-09-06 atsakovei priklausančioje parduotuvėje „Odos imperija“ už 899,00 Lt įsigijo moterišką odinę striukę (b.l. 7, 25). Panešiojus striukę du mėnesius ėmė plyšti striukės oda prie kišenių. Ieškovė grąžino atsakovei nekokybišką prekę ir pareikalavo grąžinti sumokėtus pinigus (b.l. 8, 9). Atsakovei pinigų negrąžinus, ieškovė kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, kuri 2011-04-14 nutarimu pasiūlė atsakovei įvykdyti ieškovės reikalavimą iki 2011-04-28 (b.l. 10, 11-16, 17-19, 20-24). Duomenų, kad atsakovė būtų įvykdžiusi ieškovės reikalavimus, byloje nėra.

Byloje kilo ginčas dėl pardavėjui keliamos pareigos – perduoti kokybės reikalavimus atitinkantį pirkimo-pardavimo sutarties dalyką (prekę) pirkėjui – vykdymo tinkamumo.

Vartojimo pirkimo-pardavimo sutartinius santykius reglamentuoja LR CK šeštosios knygos IV dalies ketvirtojo skirsnio „Vartojimo pirkimo–pardavimo sutarčių ypatumai“ (CK 6.350–6.370 str.) normos. Šiame skirsnyje, atsižvelgiant į vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties specifiką, įtvirtintos specialiosios normos bendrojo pirkimo-pardavimo sutartinių santykių reglamentavimo atžvilgiu (CK 6.305–6.349 str.).

Pagrindinė pardavėjo pareiga pagal pirkimo-pardavimo sutartį – perduoti pirkėjui tinkamą daiktą (prekę), t. y. tokį, kurio kokybė, kiekis ir kiti kriterijai atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus ir kuris yra tinkamas naudoti pagal paskirtį; pardavėjas atsako už neaptartus daiktų trūkumus, buvusius daikto perdavimo momentu arba po jo perdavimo dėl priežasčių, už kurias yra atsakingas pardavėjas (CK 6.327 str., 6.333 str. 1 d.). Vartojimo pirkimo-pardavimo sutarčių atveju, be bendrosios nuostatos, kad parduodamas daiktas turi būti tinkamos kokybės, t. y. atitikti pirkimo-pardavimo sutartyje ir techniniame reglamente (jei toks yra) nustatytas savybes, įstatyme įtvirtinti papildomi reikalavimai, kuriuos turi atitikti sutarties dalykas (CK 6.363 str.). Pagal įstatymą vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties dalyku esanti prekė yra tinkamos kokybės, jei ji atitinka įprastus tokiems gaminiams keliamus reikalavimus ir pagrįstus vartotojo lūkesčius: įstatyme įtvirtinta, kad daikto savybės atitinka pirkimo-pardavimo sąlygas, jeigu: 1) daiktas atitinka daikto gamintojo nurodytus pateikiamų norminių dokumentų reikalavimus; 2) daiktas tinka naudoti tam, kam tokios rūšies daiktai paprastai naudojami; 3) daiktas atitinka kokybinius rodiklius, kurių galima tikėtis atsižvelgiant į daikto prigimtį bei daikto gamintojo, jo atstovo ar pardavėjo viešai paskelbtus pareiškimus dėl daikto kokybės (CK 6.363 str. 3 d.). Šie reikalavimai pirkimo-pardavimo dalykui taikomi visoms vartojimo pirkimo-pardavimo sutartims įstatymo pagrindu, nepriklausomai nuo to, ar yra įtraukti į konkrečios sutarties sąlygas.

Nagrinėjamu bylos atveju nustatyta, kad ieškovei pradėjus dėvėti įsigytą striukę abiejų kišenių srityse atsirado odos įplyšimų. Vieną įplyšimą ieškovė bandė suklijuoti, tačiau striukei ir toliau plyštant ieškovė nepraleidusi LR CK 6.338 straipsnio 2 dalyje numatyto termino kreipėsi į pardavėją reikalaudama grąžinti už nekokybišką prekę sumokėtus pinigus. Atsakovė nenuginčijo LR Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje, numatančioje, kad jeigu neįrodoma kitaip, prekės ar paslaugos trūkumai, išaiškėję per 6 mėnesius nuo prekės perdavimo ar paslaugos suteikimo, laikomi buvusiais perdavimo ar suteikimo vartotojui metu, išskyrus atvejus, kai tai yra nesuderinama su prekės, paslaugos ar jos trūkumo pobūdžiu, įtvirtintos prezumpcijos ir neįrodė, kad perdavė ieškovei tinkamos kokybės striukę, taip pat neįrodė, kad prekės trūkumų atsirado dėl to, kad ieškovė pažeidė prekės naudojimo ar saugojimo taisykles. Priešingai, byloje yra pateiktas kompetentingos vartotojų teises ginančios institucijos – Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimas, kuriame konstatuota, kad ieškovės skundas dėl netinkamos moteriškos odinės striukės kokybės yra pagrįstas. Ne maisto prekių atitikimą privalomiesiems ir (ar) deklaruojamiesiems reikalavimams yra įgaliota nustatyti Valstybinė ne maisto produktų inspekcija prie Ūkio ministerijos (LR Ūkio ministro 2010-09-16 įsakymu Nr. 4-693 patvirtintų Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos nuostatų 9.4. p., 9.11. p.). Atsakovei nepateikus jokių įrodymų, kad ji pardavė tinkamos kokybės daiktą, taip pat atsisakius skirti striukės ekspertizę, teismas neturi pagrindo abejoti nei Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos, nei Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos padarytomis išvadomis, kad ieškovės įsigyta odinė striukė yra nekokybiška.

Pagal CK 6.363 straipsnio 4 dalį pirkėjas, kuriam buvo parduotas netinkamos kokybės daiktas (išskyrus maisto produktus), turintis pardavėjo neaptartų trūkumų, savo pasirinkimu turi teisę reikalauti iš pardavėjo 1) pakeisti netinkamos kokybės daiktą tinkamos kokybės daiktu; 2) atitinkamai sumažinti prekės kainą; 3) per protingą terminą neatlygintinai pašalinti prekės trūkumus; 4) atlyginti prekės trūkumų pašalinimo išlaidas, jeigu pardavėjui per protingą terminą jų nepašalinus, trūkumus pašalino vartotojas pats ar trečiųjų asmenų padedamas. Vietoj nurodytų reikalavimų pirkėjas turi teisę vienašališkai nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį ir pareikalauti grąžinti už prekę sumokėtą kainą (CK 6.363 str. 8 d.). Analogiškos pirkėjo, įsigijusio netinkamos kokybės prekę, teisės įtvirtintos poįstatyminiame teisės akte – Daiktų grąžinimo ir keitimo taisyklėse, patvirtintose 2001-06-19 ūkio ministro įsakymu Nr. 217.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas vartojimo sutarčių klausimu, yra konstatavęs, kad vartojimo sutarties instituto specifika reiškiasi ir sutarčių pabaigos (sutarties nutraukimo ar atsisakymo) teisiniame reguliavime, kuris daugeliu atveju suteikia vartotojui teisę atsisakyti vartojimo sutarties ar nutraukti sutartį palankesne tvarka negu kitų sutarčių atveju. Tokio reguliavimo atvejis yra ir CK 6.363 straipsnio 8 dalyje nustatyta pirkėjo teisė vienašališkai nutraukti vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį, kai jam parduotas netinkamos kokybės daiktas. CK 6.363 straipsnio 4–8 dalyse nustatytas teisinis reguliavimas, kuriuo užsakovui (pirkėjui) suteikiama teisė rinktis jam naudingiausią pažeistos teisės dėl netinkamos kokybės daikto pagaminimo (pardavimo) gynimo būdą, tarp jų – ir nutraukti sutartį bei pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą. Vartotojas turi teisę spręsti, kurį iš įstatyme įtvirtintų teisių gynimo būdų rinktis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-256/2009).

Esant tokiam teisiniam reguliavimui, byloje surinktų ir ištirtų įrodymų pagrindu konstatavus, kad ieškovė įsigijo iš atsakovės netinkamos kokybės daiktą, atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visumą, pripažintina, kad ieškovei yra pagrindas vienašališkai nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį ir reikalauti grąžinti už prekę sumokėtą kainą, todėl ieškovės reikalavimas dėl 899,00 Lt sumos priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Motyvuojamoji dalis

Iš atsakovės ieškovės naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos, pagrįstos rašytiniais įrodymais – 20,00 Lt žyminis mokestis ir 1000,00 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 80 str. 1 d. 7 p., 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, 430 straipsnio 6 dalies 1 punktu, 7, 8 dalimis, teismas

nusprendė:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-10-13 preliminarų teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės UAB „Gaubėja“ 899,00 Lt už nekokybišką prekę sumokėtą sumą ir 1020,00 Lt bylinėjimosi išlaidas ieškovei R. M.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.