Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutarimas, A6.-1470-540/2020

Teismas: Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
Dokumentas: Nutarimas
Data: 2020-08-28
Bylos Nr.: A6.-1470-540/2020
Teisminio proceso Nr.: 4-69-3-01023-2020-2
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skirti nuobaudą.

Teisėjas: Violeta Miceikienė (pirm.)
Pažeidėjas: J. J.
Pareiškėjas: Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos
Institucija: Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM

Kategorijos

Administracinio nusižengimo byla Nr. A6.-1470-540/2020Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01023-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.1; 1.4.4; 1.5.1; 1.5.3; 7.11; 21.9.10 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2020 m. rugpjūčio 28 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Violeta Miceikienė,sekretoriaujant Indrei Veselkaitei,nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. J.,

pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) atstovui Aleksejui Bugajui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, kurioje J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „D.“, baustas administracine tvarka, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. J., būdamas UAB „D.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) (toliau – Bendrovės), vadovas, žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį bei nevykdomus įsipareigojimus VMI prie FM, iki 2019 m. birželio 5 d. nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui 2019 m. birželio 5 d. sudarė 20 979,66 Eur. Iš Bendrovės finansinių atskaitomybės dokumentų už 2015 metus matytu, kad Bendrovės turtas 378 321 Eur, o per vienerius metus Bendrovės mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 206 773 Eur, tuo tarpu 2016 m. Bendrovės turtas sudarė 262 022 Eur, o per vienerius metus Bendrovės mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 157 158 EUR. Per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai 2016 m. gruodžio31 d. sudaro 59,98 proc. į balansą įrašyto turto vertės. Todėl manytina, kad UAB „D.“ jau 2015 m. gruodžio 31 d. buvo nemoki, o Bendrovės vadovas apie tai sužinojo (turėjo sužinoti) nuo 2016 m. balandžio 30 d. VMI prie FM duomenimis, Bendrovės vardu nėra ir nebuvo įregistruota nekilnojamojo ir kilnojamojo turto. Tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad Bendrovė jau ilgą laiką (nuo 2016 m. sausio 1 d.) nepajėgi atsiskaityti su kreditoriais, todėl tam, kad būtų užkirstas kelias tolesniam mokestinės nepriemokos didėjimui ir VMI prie FM interesų pažeidimui Bendrovės vadovė turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei. UAB „D.“ vadovas J. J., nesikreipdamas dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo, pažeidė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau- Bankroto įstatymo) 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. J. kaltę pripažino, tačiau nurodė, kad juo nuomone yra pasibaigęs administracinės nuobaudos skyrimo terminas. J. J. paaiškino, kad jo bendrovė pradėjo turėti finansinių problemų nuo 2016 metų. 2017 m. kovo 10 d. bendrovė gavo UAB „S.“ pranešimą dėl bankroto bylos UAB „D.“ inicijavimo. Mano, kad būtent nuo tos dienos turėtų būti skaičiuojamas administracinės nuobaudos skyrimo terminas. J. J. iš asmeninių lėšų padengė įsiskolinimą bendrovei „S.“ ir jie nebesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo. Visą laiką bendrovė pagal galimybes vykdė veiklą, nes norėjo išsaugoti įmonę. Buvo kreipęsi į VMI dėl skolos išdėstymo, tačiau VMI jų prašymo netenkino ir areštavo įmonės banko sąskaitas. Areštavus sąskaitas, buvo sunkiau toliau vykdyti veiklą, nes kai klientai kreipdavosi dėl technikos nupirkimo, jie pasitikrinę ir nustatę, jog UAB „D.“ banko sąskaitos areštuotos, atsisakydavo pirkti ir taip bendrovė nebegaudavo suplanuotų pajamų.

Institucijos, surašiusios protokolą, atstovas Aleksejus Bugajus paaiškino, kad, jų nuomone, UAB „D.“ tapo nemoki nuo 2015 m. gruodžio 31 d., todėl bendrovės vadovas nuo 2016 m. gegužės 1 d. turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. VMI prie FM 2019 m. birželio 5 d. išsiuntė bendrovei pirmą pranešimą dėl ketinimo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau pranešimas grįžo neįteiktas. Antras analogiškas pranešimas buvo išsiųstas 2019 m. rugsėjo 23 d., kuris taip pat grįžo neįteiktas, tačiau J. J. į Instituciją buvo atvykęs 2019 m. gruodžio mėn. tartis dėl skolos išdėstymo sutarčių sudarymo, kas parodo, kad jam buvo žinoma apie Institucijos ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo. 2019 m. gruodžio 6 d. tiek VMI prie FM, tiek ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius (toliau- VSDFV Kauno skyrius) kreipėsi į Kauno apygardos teismą dėl bankroto bylos UAB „D.“ iškėlimo, kuri 2020 m. vasario 3 d. Kauno apygardos teismo nutartimi buvo iškelta. Institucijos atstovo nuomone, administracinės nuobaudos skyrimo terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2019 m. birželio 5d., o ne nuo 2017 m. kovo 10 d., t. y. kai UAB „D.“ gavo iš UAB „S.“ parnešimą dėl bankroto bylos UAB „D.“ inicijavimo, nes UAB „D.“ atsiskaičius su kreditoriumi UAB „S.“ tuo metu bankroto byla UAB „D.“ nebuvo iškelta.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti rašytiniai įrodymai: 2020 m. birželio 10 d. VMI prie FM pareiškimas dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo, kuriame nurodytos visos teisės pažeidimo padarymo aplinkybės (b. l. 3-7); VMI prie FM mokesčių informacinės sistemos duomenų bazės išrašas (b. l. 8); VMI prie FM pranešimas apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (b. l. 9); 2020 m. vasario 3 d. Kauno apygardos teismo nutartis iškelti UAB „D.“ bankroto bylą (b. l. 11-17); VĮ Registrų centro juridinių asmenų registro balansas (sutrumpintas) (b. l. 19); likučių derinimo ataskaita – suminė (b. l. 20); VMI prie FM įsakymas dėl įgaliojimų suteikimo (b. l. 21-22).

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Nusižengimo sudėtis yra formali, taigi atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkami teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai. Pagal šio straipsnio 2 dalį atsako tas, kas šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą padarė pakartotinai.

Byloje nustatyta, jog Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui 2019 m. birželio 5 d. sudarė 20 979,66 Eur. VMI prie FM 2019 m. birželio 5 d. informacinio pobūdžio raštu Nr. (23.31-08) 325-970 Bendrovei pranešė apie pareigą sumokėti mokestinę nepriemoką ir negalint ar neketinant atsiskaityti su kreditoriumi, Bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą vadovui kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau UAB „D.“ vadovas J. J. nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo. Nustatyta, jog VMI prie FM dėl Bendrovei bankroto bylos iškėlimo į teismą kreipėsi 2019 m. gruodžio 6 d. ir Kauno apygardos teisme 2019 m. gruodžio 12 d. buvo priimtas ieškovės VMI prie FM pareiškimas iškelti Bendrovei bankroto bylą. Kauno apygardos teismas 2020 m. vasario 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1012-480/2020 iškėlė Bendrovei bankroto bylą.

Žemesnės instancijos teismas

ANK 39 straipsnis numato, jog administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, kai asmuo nesikreipia dėl bankroto bylos iškėlimo, yra trunkamojo pobūdžio. Tiek teisės teorijoje, tiek teismų praktikoje trunkamuoju teisės pažeidimu pripažįstamas toks pažeidimas, kuris trunka tol, kol neišnyksta asmens pareiga atlikti tam tikrus įstatymo reikalaujamus veiksmus arba kol teisės pažeidimo nenutraukia pats asmuo, kiti asmenys ar institucijų pareigūnai. Kitaip tariant, asmuo tokį nusižengimą daro nuo to laiko, kai paaiškėja, kad įmonė tapo nemoki, iki tol, kol kreipiamasi dėl bankroto bylos iškėlimo. Taigi, trunkamojo administracinio nusižengimo padarymo atveju nusižengimo padarymo laikas yra visas laikas, kai asmuo darė įstatymo uždraustą veiką.

Nagrinėjamu atveju J. J. pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo buvo iškilusi nuo Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme numatytų sąlygų atsiradimo iki tos dienos, kai kreditoriaus iniciatyva buvo pradėta Bendrovės bankroto procedūra. Nors administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens J. J. teigimu, jo padaryto administracinio nusižengimo padarymo (paaiškėjimo) data turėtų būti laikoma 2017 m. kovo 10 d., t. y. kai UAB „D.“ gavo iš UAB „S.“ parnešimą dėl bankroto bylos UAB „D.“ inicijavimo, todėl administracinės nuobaudos skyrimo terminas baigėsi 2019 m. kovo 11d., tačiau byloje nustatyta, jog skolininkei UAB „D.“ padengus įsiskolinimą kreditorei UAB „S.“, minėta kreditorė į teismą dėl bankroto bylos UAB „D.“ iškėlimo nesikreipė. Duomenų, kad kiti kreditoriai iki 2019 m. gruodžio 6 d. būtų kreipęsi į teismą dėl bankroto bylos UAB „D.“ iškėlimo, byloje nebuvo gauta.

Tokiu būdu, administracinės atsakomybės senaties terminas už šį administracinį nusižengimą turi būti skaičiuojamas nuo Bendrovės bankroto bylos inicijavimo dienos, šiuo konkrečiu atveju – nuo 2019 m. gruodžio 6 d., kai VMI prie FM pareiškimu kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei. Taigi, dvejų metų administracinės nuobaudos skyrimo terminas nėra suėjęs.

Bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti.

Taigi, norint patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį įmonės vadovą ar savininką (savininkus) už pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei nevykdymą būtina įrodyti visas tokios pareigos atsiradimo sąlygas: tai, kad įmonė tapo nemoki ir negali atsiskaityti nors su vienu kreditoriumi; nė vienas kreditorius nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo; įmonės dalyviai per nustatytus terminus nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti.

Byloje nustatyta, jog Bendrovė turėjo finansinių sunkumų ir nebeturėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su kreditoriumi – VMI prie FM jau nuo 2016 m. sausio 1 d. Nuo 2016 m. birželio 29 d. pareiškėja pradėjo vykdyti mokestinės nepriemokos išieškojimą iš Bendrovės. Bendrovės įsiskolinimai didėjo. Bendrovė turėjo įsiskolinimą ne tik VMI prie FM, bet ir Sodrai. Iš Bendrovės 2015-2016 m. VĮ „Registrų centrui“ pateiktų finansinės atskaitomybės dokumentų matyti, kad 2016 m. Bendrovės turtas sudarė 262 022 Eur, o per vienerius metus Bendrovės mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 157 158 EUR. Per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai 2016 m. gruodžio 31 d. sudaro 59,98 proc. į balansą įrašyto turto vertės.

Byloje esantys bei aukščiau aptarti duomenys patvirtina, kad Bendrovės vadovui tapo žinoma, jog nuo 2015 m. pabaigos Bendrovės finansinė padėtis buvo sudėtinga, o Bendrovė nemokia tapo nuo 2016 m., tačiau vien ši aplinkybė pagal Įstatymą pati savaime nesukelia įmonės vadovui pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kadangi yra reikalingos ir kitos sąlygos.

Antroji sąlyga, kuriai esant įmonės vadovui iškyla pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, yra ta, kad kreditorius (kreditoriai) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Byloje yra pateiktas VMI prie FM 2019 m. birželio 5 d. informacinio pobūdžio raštas, kuriame VMI Bendrovei pranešė apie pareigą sumokėti mokestinę 20 979,66 Eur nepriemoką ir, negalint ar neketinant atsiskaityti su kreditoriumi, Bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą vadovui kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Rašte įspėjama, kad nesumokėjus nurodytos mokestinės nepriemokos per 30 dienų nuo pranešimo įteikimo dienos, VMI prie FM kreipsis į teismą dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo. Duomenų, kad iki 2019 m. birželio 5 d. kiti Bendrovės kreditoriai būtų kreipęsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, byloje nėra. Iš pareiškėjos atstovo paaiškinimo bei iš 2020 m. vasario 3 d. Kauno apygardos teismo nutarties turinio matyti, kad VMI prie FM analogiško informacinio pobūdžio raštą UAB „D.“ išsiuntė ir 2019 m. rugsėjo 23d. Įvertinus nustatytas aplinkybes, konstatuojama, kad byloje nėra duomenų, kad Bendrovės vadovui iki 2019 m. birželio 5 d. buvo žinoma dėl kreditoriaus ar kreditorių realaus ketinimo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Nors J. J. nurodė, kad 2017 m. kovo 10 d. UAB „D.“ gavo iš UAB „S.“ parnešimą dėl bankroto bylos UAB „D.“ inicijavimo, tačiau skolininkei UAB „D.“ padengus įsiskolinimą kreditorei UAB „S.“, minėta kreditorė į teismą dėl bankroto bylos UAB „D.“ iškėlimo nesikreipė. Įvertinus surinktus duomenis, konstatuojama, kad Bendrovės vadovas turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo, tačiau tokios pareigos nevykdė.

Trečioji sąlyga, kuriai esant įmonės vadovui iškyla pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, yra ta, kad įmonės dalyviai per numatytus terminus nesiima priemonių įmonės mokumui atkurti. Iš bylos medžiagos matyti, kad J. J., kaip vadovas nesiėmė jokių realių ir pakankamų priemonių Bendrovės mokumui atkurti, todėl nustatyta ir trečioji sąlyga, kuriai esant įmonės vadovui iškyla pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau kaip nustatyta surinktais įrodymais, Bendrovės vadovas J. J. savo pareigos neįvykdė.

Šių įrodymų visuma nustatyta, kad UAB „D.“ vadovas J. J., žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį bei nevykdomus įsipareigojimus VMI prie FM, nevykdė įstatymu numatytos pareigos pagal savo kompetenciją su pareiškimu kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Šiais savo veiksmais J. J. padarė trunkamąjį administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, kuris buvo nutrauktas 2019 m. gruodžio 6 d. J. J. kaltė padarius ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą pilnai įrodyta, todėl jis baustinas.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

J. J. baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų. Jo atsakomybę lengvinančių ir / ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Įvertinęs bylos duomenis, tai, kad nenustatyta J. J. atsakomybę lengvinančių ir / ar sunkinančių aplinkybių, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos paskirtis, nurodyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, gali būti įgyvendinta J. J. už ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskyrus administracinę nuobaudą – baudą, kurios dydis nustatytinas artimas sankcijoje numatytam baudos minimumui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 34 straipsnio 1, 2 dalimis, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, 675 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

J. J. pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam administracinę nuobaudą – 1500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) baudą.

Paskirtoji bauda (jos dalys) turi būti sumokėta (-os) į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 1001.

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Violeta Miceikienė