Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovei I. A., jos atstovei adv. Redai Matuliūkštei.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei A. K.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. A. patikslintą ieškinį atsakovui A. S. B., institucijai, teikiančiai išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo tvarkos pakeitimo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė prašo pakeisti nepilnamečio vaiko K. B., (duomenys neskelbtini) , a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą ir nustatyti ją su vaiko motina ieškove I. A., a.k. (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje; pakeisti nepilnamečio sūnaus K. B. bendravimo su atsakovu A. S. B., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką ir nustatant ją sekančiai: iki sūnui K. B. sueis 6 metai atsakovas gali lankyti sūnų Lietuvoje, pranešęs apie atvykimo laiką ieškovei I. A. ne anksčiau kaip prieš vieną kalendorinį mėnesį; kai sūnui K. B. sueis 6 metai (2023-09-21), atsakovas galės praleisti su sūnumi pasirinktinai rudens, žiemos arba pavasario ir vasaros atostogas, konkretų atostogų laiką ir trukmę suderinus su ieškove I. A. ne anksčiau kaip prieš tris kalendorinius mėnesius; priteisti iš atsakovo A. S. B., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiam vaikui K. B., (duomenys neskelbtini) , a.k. (duomenys neskelbtini) po 200 EUR (du šimtus eurų) periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės.

Ieškovė ir jos atstovė ieškinyje ir patikslintame ieškinyje bei teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovė I. A. (toliau- Ieškovė), kuri yra Lietuvos Respublikos pilietė, su atsakovu A. S. B. (toliau- Atsakovas), kuris yra Bulgarijos pilietis, susipažino 2016 metais, pradėjo draugauti 2016 metų rugpjūčio mėnesį, tačiau santuokos nesudarė. 2017-09-21 jiems gimė sūnus K. B., Atsakovas tėvystę pripažino geruoju. Gimus sūnui, išryškėjo jų skirtingas požiūris į vaiko auklėjimą, šeimos vertybes. Kadangi Atsakovas naudojo fizinį smurtą Ieškovės atžvilgiu, Ieškovė nutraukė santykius su Atsakovu, 2018-05-01 išsikraustė iš jo namų ir su sūnumi kurį laiką gyveno Bulgarijoje atskirai. Kiek Ieškovei yra žinoma, dėl smurto prieš ją, Bulgarijoje buvo pradėtas tyrimas, tačiau dėl kalbos ir įstatymų nežinojimo, Ieškovė nesugebėjo domėtis tyrimo eiga ir pabaiga. Bulgarija nepriklauso Šengeno erdvei, todėl Ieškovei su nepilnamečiu sūnumi norint išvykti iš šalies buvo būtina gauti Atsakovo sutikimą. Atsakovas tokį sutikimą davė ir Ieškovė su nepilnamečiu sūnumi K. B. lėktuvu išvyko iš Bulgarijos ir grįžo gyventi į Elektrėnus, kur jos mamai nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Tam, kad Atsakovas duotų sutikimą Ieškovei su nepilnamečiu vaiku išvykti iš Bulgarijos, Ieškovė su Atsakovu susitarė, jog nepilnametis vaikas K. B., (duomenys neskelbtini) , kol jam sueis 6 metai pusę kalendorinių metų praleis su Atsakovu, o pusę kalendorinių metų su Ieškove, pas kiekvieną iš tėvų vaikas gyvens po keturis paeiliui einančius mėnesius. Kai vaikui sueis 6 metai, su Atsakovu jis praleis pavasario, žiemos ir vasaros atostogas. Nors nuo šalių susitarimo sudarymo, t.y. nuo 2019-03-08 nepraėjo nė metų, tačiau atsižvelgus į vaiko amžių ir tokio amžiaus vaiko raidos ypatumus, Ieškovei su sūnumi apsigyvenus Lietuvoje, jam pradėjus lankyti darželį aplinkybės pasikeitė iš esmės. Vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su jo motina labiausiai atitiktų vaiko interesus, nes sūnus yra prie jos prisirišęs, juos sieja artimas emocinis ryšys, ji augina vaiką saugioje ir tinkamoje aplinkoje, kad sūnus užaugtų doru ir išsilavinusiu žmogumi. Sūnui K. B. neseniai suėjo 2 metai, todėl tokiame amžiuje jo prisirišimas prie mamos yra itin reikšmingas. Nepilnamečiui vaikui K. B., (duomenys neskelbtini) , yra suteikta Lietuvos Respublikos pilietybė, jis šiuo metu gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Buto plotas 82,99 kv.m., jame yra trys kambariai, yra galimybė K. B. įrengti atskirą vaikišką kambarį, butas nuosavybės teise priklauso ieškovės motinai. Nepilnametis vaikas K. B. nuo 2019-09-02 lanko (duomenys neskelbtini). Ugdymo įstaiga informuoja, jog vieną mėnesį nelankant ugdymo įstaigos, vaikas braukiamas iš sąrašų. Lietuvoje nuolat trūksta vietų valstybiniuose darželiuose, o praradus vietą jame sugrįžti yra praktiškai neįmanoma (vaikų skaičius grupėse ribotas). Dėl savo mažo amžiaus jis dar nekalba jokia kalba, tačiau lietuvių kalbą supranta, bando kartoti tam tikrus žodžius, bulgarų kalbos vaikas nesupranta. Tik gavusi Atsakovo pateiktą susitarimo tekstą, kuris išverstas į lietuvių kalbą, Ieškovė pamatė, jog nepilnametis sūnus su Atsakovu turėtų būti 2019 m. rugsėjo, spalio, lapkričio, gruodžio mėnesiais ir porinių metų sausio, vasario, kovo, balandžio mėnesiais, kas reikštų, jog Ieškovė negalės vaiko pamatyti net aštuonis mėnesius, o per tokį laiką atsižvelgiant į sūnaus itin mažą amžių jos ir sūnaus susiformavęs stiprus emocinis ryšys būtų nutrauktas, kas prieštarauja visų pirma pačio vaiko interesams. Mažamečio vaiko gyvenamosios vietos keitimas prieštarautų vaiko interesams, turėtų įtakos emociniams išgyvenimams, galėtų sukelti didelę socialinę bei psichologinę žalą. Vaikui pradėjus lankyti ugdymo įstaigą prasideda ilgas adaptacijos laikotarpis, adaptacijos laikotarpiu itin svarbu užtikrinti ramią ir saugią aplinką vaiko namuose. Vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su jo motina labiausiai atitiktų jo interesus, nes vaikas prie mamos yra prisirišęs, juos sieja artimas emocinis ryšys, mama užtikrina jam saugią aplinką, rūpinasi jo lavinimu, ugdymu.

Pakeitus nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą ir nustačius ją su Ieškove taip pat keistina nepilnamečio vaiko bendravimo su tėvu tvarka. Ieškovė netrukdys nepilnamečio vaiko K. B. bendravimui su Atsakovu, tačiau atsižvelgiant į jo amžių, iki kol vaikui sueis 6 metai, Atsakovas turėtų bendrauti su vaiku jam pažįstamoje ir saugioje aplinkoje. Be to, Atsakovas visiškai nemoka lietuvių kalbos, o K. B. pradeda kalbėti lietuvių kalba. Atsižvelgiant į vaiko amžių, Ieškovė siūlo nustatyti sekančią nepilnamečio sūnaus K. B. bendravimo su Atsakovu tvarką: 1) iki sūnui K. B. sueis 6 metai Atsakovas gali lankyti sūnų Lietuvoje, pranešęs apie atvykimo laiką Ieškovei ne anksčiau kaip prieš vieną kalendorinį mėnesį; 2) kai sūnui K. B. suies 6 metai (2023-09-21), Atsakovas galės praleisti su sūnumi pasirinktinai rudens, žiemos arba pavasario ir vasaros atostogas, konkretų atostogų laiką ir trukmę suderinus su Ieškove ne anksčiau kaip prieš tris kalendorinius mėnesius.

Ieškovė prašo priteisti iš Atsakovo nepilnamečio vaiko K. B., (duomenys neskelbtini) , išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 200 Eur nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės. Atsižvelgiant į tai, kad Atsakovas turi vieną vaiką (daugiau išlaikytinių neturi) yra jaunas, sveikas, darbingas, todėl privalo teikti išlaikymą savo nepilnamečiui vaikui. Kokia yra Atsakovo turtinė padėtis šiuo metu Ieškovei yra nežinoma. Ieškovė, grįžusi į Lietuvą, nedelsiant susiraso darbą, dabar dirba (duomenys neskelbtini) jos uždarbis apie 600 Eur per mėnesį.Ieškovė nurodė, kad vaiko išlaikymui reikia apie 430 Eur kas mėnesį.

Atsakovas A. S. B. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, apie šaukimo gavimą į posėdį pasirašė atsakovo tėvas A. B., kaip paaiškino ieškovė, atsakovas gyvena kartu su tėvu. Prašymas bylos nagrinėjimą atidėti negautas, todėl byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant.

Atsakovas apsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė.

Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. 2019-03-08 Pazardžiko m. rajono teismas civilinėje byloje Nr. 3774/2018 m. patvirtino sudarytą tarp A. B. ir I. A. susitarimą. Pažeisdama sudarytą susitarimą, atsakovė išvežė vaiką be tėvo žinios ir sutikimo anksčiau nustatytos datos 2019-04-30, dėl to jis kreipėsi į Prokuratūrą ir pateikė ieškinį pagal Bulgarijos Respublikos BK 296 str. 1 d. dėl I. A. padaryto bendrojo pobūdžio nusikaltimo - teismo sprendimo nevykdymo. Ieškovė moka bulgarų kalbą, bet teismo posėdžio metu taip pat dalyvavo ir vertėjas. Ieškovės teisės nebuvo pažeistos, ją atstovavo advokatas, teismo salėje buvo vertėjas, ji pati pareiškė, kad jai jo paslaugų nereikia. Todėl nėra jokių naujų aplinkybių, dėl kurių reikėtų keisti Bulgarijos teismo sprendimą, kuris patvirtino laisva valia sudarytą susitarimą tarp tėvų. Vykdydamas tarp šalių sudarytą susitarimą, A. B. pasirašė sutikimą- deklaraciją, kad vaikas su motina keliautų į Lietuvos Respubliką. Tačiau motina neįvykdė prisiimtų pagal susitarimą savo įsipareigojimų ir išvežė vaiką anksčiau laiko ir atsisakė bendrauti su vaiko tėvu, kuris daug kartų bandė susisiekti su ja, kad išgirstų vaiką ir pamatytų per Skype. Vaikas yra gimęs Bulgarijoje ir yra Bulgarijos pilietis. Pirmuosius žodžius vaikas ištarė bulgarų kalba, jis supranta ir kalba bulgariškai su savo tėvu ir jo šeima - senele, seneliu, teta ir giminaičiais. Atsakovas nenaudojo smurto prieš ieškovę. Ieškovė siekia neleisti tėvui bendrauti su vaiku, kuris juo rūpinosi. Šalių sudarytas susitarimas atitinka vaiko interesus, vaikas turi bendrauti su savo abiem tėvais, jis turi galimybę mokytis vienu metu dviejų kalbų - bulgarų ir lietuvių. Sudarius susitarimą dėl vaiko, nė vienas iš tėvų nemoka vaiko išlaikymo. Prašo ieškinį atmesti.

Institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktoje išvadoje nurodė, kad Ieškovė I. A. su sūnumi K. B. gyvena (duomenys neskelbtini). Butas priklauso jos mamai R. A., kuri gyvena kartu. Ieškovė su sūnumi turi atskirą kambarį, kuriame yra lova, lovytė, spinta, televizorius, nemažai žaislų. Vaikui sudarytos tinkamos gyvenimo ir buities sąlygos. Laisvalaikiu jie eina į žaidimų kambarius, pasivaikščioti, eina prie ežero, važiuoja pas giminaičius Vievyje, Elektrėnuose. K. B. nuo 2019-09-01 lanko (duomenys neskelbtini). I. A. dirba (duomenys neskelbtini). I. A. gyvenamoji vieta Lietuvoje minėtu adresu deklaruota nuo 2019-05-02, o K. - nuo 2019-05-06. Skyriui ieškovės I. A. šeima nėra žinoma, jokios informacijos apie tai, kad yra netinkamai rūpinamasi vaiku ar nepaisoma jo interesų nėra gavę. Skyrius neturi duomenų, kad ieškovės gyvenimo būdas ar charakterio savybės būtų netinkamos vaiko auklėjimui ir ruošimui savarankiškam gyvenimui, todėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina galimai atitiktų vaiko interesus. A. S. B. šeimos aplinkos sąlygos Skyriui nėra žinomos. Nustačius vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, iš kito tėvo turi būti priteistas išlaikymas, todėl sutinkame, kad reikalavimas dėl išlaikymo K. B. priteisimo yra pareikštas jo interesais, o prašoma priteisti 200 Eur/mėn. suma yra pakankama kasdieniams vaikų poreikiams tenkinti

Teismo posėdžio metu institucijos, teikiančios išvadą byloje atstovė palaikė pateiktą išvadą, pritarė ieškovės ieškininiams reikalavimams ir prašė juos tenkinti.

Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnamečio sūnaus K. B., (duomenys neskelbtini) , tėvai. Šalys santuokos nebuvo sudariusios.

2019-03-08 Pazardžiko m. rajono teismas civilinėje byloje Nr. 3774/2018 m. patvirtino susitarimą, sudarytą tarp A. S. B. ir I. A.. Šalys sudarė susitarimą pagal kurį:

1. Tėvų teises K. B., (duomenys neskelbtini) , atžvilgiu vykdys kartu abu tėvai.

2. Vaiko K. B., (duomenys neskelbtini) , nuolatinė gyvenamoji vieta bus pagal jo motinos nuolatinę gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) tuo laikotarpiu, kai vaikas gyvens Lietuvos Respublikoje ir pagal jo tėvo nuolatinę gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), kai vaikas gyvens (duomenys neskelbtini)

3. Vaikui K. B., (duomenys neskelbtini) , bus nustatytas toks pasimatymų su jo tėvais tvarkaraštis: pusę kalendorinių metų vaikas praleis tėvo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, o kitą pusę- motinos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje. Pas kiekvieną iš tėvų vaikas gyvens po keturis iš eilės einančius kalendorinius mėnesius.

3.1. Per kalendorinius 2019 metus nuo 2019-03-11 iki 2019-04-30 vaikas bus pas tėvą, o motina turės teisę matytis su vaiku ir jį pasiimti pas save kiekvieną sekmadienį ir pirmadienį su nakvyne, per 2019 m. gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio mėnesius vaikas bus pas motiną, 2019 m. rugsėjo, spalio, lapkričio, gruodžio mėnesiais vaikas bus pas tėvą.

3.2. Kiekvienais poriniais metais sausio, vasario, kovo, balandžio, rugsėjo, spalio, lapkričio, gruodžio mėnesiais vaikas bus pas tėvą. Kiekvienais neporiniais sausio, vasario, kovo, balandžio, rugsėjo, spalio, lapkričio, gruodžio mėnesiais vaikas bus pas motiną.

3.3. Motina įsipareigoja atvežti vaiką iš Lietuvos Respublikos į Bulgarijos Respubliką, o tėvas įsipareigoja vaiką iš Bulgarijos Respublikos atvežti į Lietuvos Respubliką, pagal pirmiau nustatytą grafiką.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau –CK) 3.169 str. 3 d. numato, kad pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką gyventi ar auginti kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Pažymėtina, kad visi ginčai, susiję su vaikais, sprendžiami atsižvelgiant į prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaikų interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vieningą praktiką atkreipia dėmesį, jog teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-09-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008, 2008-10-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008). Lietuvos teismų praktika taip pat yra orientuota į stabilų vaiko gyvenimą jo poreikius atitinkančioje aplinkoje. Darytina išvada, kad šio reikalavimo nagrinėjimo apimtis yra nustatyti, kur šiuo metu yra nepilnamečiams vaikams suteikiamos geresnės, saugesnės gyvenimo, auklėjimo, priežiūros ir pan. sąlygos. Išaiškintina, kad nepilnamečio vaiko tėvai turi vienodas teises prižiūrėti ir auklėti nepilnametį vaiką, su juo bendrauti, išlaikyti, prižiūrėti ir kt. (CK 3.156 str. 1 d.). Apkreiptinas dėmesys, kad gyvenamosios vietos nustatymas, ar pakeitimas neriboja kitų tėvo/motinos teisių.

Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo pakeisti K. B., (duomenys neskelbtini) , gyvenamąją vietą ir nustatyti ją su ieškove jos gyvenamojoje vietoje. Ieškovė ieškinį iš esmės grindžia tuo, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su jo motina labiausiai atitiktų jo interesus, nes sūnus yra prie jos prisirišęs, juos sieja artimas emocinis ryšys. Sūnui K. B. yra 2 metai, todėl tokiame amžiuje jo prisirišimas prie mamos yra itin reikšmingas. Nepilnametis vaikas K. B. nuo 2019-09-02 lanko (duomenys neskelbtini)“. Ugdymo įstaiga informuoja, jog vieną mėnesį nelankant ugdymo įstaigos, vaikas braukiamas iš sąrašų. Atsakovas gyvena Bulgarijoje. Tik gavusi atsakovo pateiktą susitarimo tekstą, kuris išverstas į lietuvių kalbą, ieškovė pamatė, jog nepilnametis sūnus su atsakovu turėtų būti 2019 m. rugsėjo, spalio, lapkričio, gruodžio mėnesiais ir porinių metų sausio, vasario, kovo, balandžio mėnesiais, kas reikštų, jog Ieškovė negalės vaiko pamatyti net aštuonis mėnesius, o per tokį laiką atsižvelgiant į sūnaus itin mažą amžių jos ir sūnaus susiformavęs stiprus emocinis ryšys būtų nutrauktas, kas prieštarauja visų pirma pačio vaiko interesams. Mažamečio vaiko gyvenamosios vietos keitimas prieštarautų vaiko interesams.

Byloje nustatyta, jog šalių nepilnametis vaikas K. B. nuo 2019 m. gegužės mėn. gyvena su ieškove jos mamai R. A. priklausančiame bute, ieškovė su sūnumi turi atskirą kambarį. Ieškovė vaiku rūpinasi, jam sudarytos tinkamos gyvenimo ir buities sąlygos. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju nėra pateikta duomenų, kad ieškovė neprižiūri ir nesirūpina vaiku, jos aplinka nėra vaikui saugi ar pan. Vaikas nuo 2019-09-01 lanko (duomenys neskelbtini) . (duomenys neskelbtini) pažymoje nurodoma, kad jeigu vaikas vieną mėnesį dėl nepateisinamų priežasčių nelanko ugdymo įstaigos, jis yra braukiamas iš sąrašų. I. A. dirba (duomenys neskelbtini), jos darbo užmokestis apie 600 Eur į mėnesį.

Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad nesutinka, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatytas su ieškove, tačiau nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių tą aplinkybę, jog 2019-03-08 Pazardžiko m. rajono teismas civilinėje byloje Nr. 3774/2018 m. patvirtintas susitarimas tarp A. S. B. ir I. A. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su juo negalėtų būti pakeistas. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, savo prieštaravimus į pirminį ieškinį nepagrindė jokiais leistinais įrodymais. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad posėdžio metu institucijos, teikiančios išvadą byloje atstovė, atsakydama į teisėjos klausimus, nurodė, kad jų institucija nėra gavusi jokių skundų nei iš Bulgarijos Respublikos institucijų nei iš pačio B. dėl to, kad jis neturi galimybės bendrauti su vaiku pagal Bulgarijos teismo patvirtintą` susitarimą. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų tą aplinkybę, jog atsakovas domisi savo sūnumi, kad po vaiko motinos išvykimo iš Bulgarijos Respublikos nei karto nebuvo atvykęs aplankyti sūnaus. Iš to seka, kad atsakovas sutinka su pateiktu patikslintu ieškiniu.

Pagal CK 2.12 str. 1 d. fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta yra toje valstybėje, kurioje asmuo nuolat ar daugiausia gyvena, laikydamas tą valstybę savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta. Atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Bulgarijoje.

Pažymėtina, kad aplinkos keitimas vaikams padaro socialinę, psichologinę žalą, sukelia emocinių išgyvenimų. K. B. gyvena su motina jo poreikius patenkinančioje aplinkoje, užtikrinančioje jo teisę į būstą, būsto sąlygos tinkamos, o mažamečio vaiko gyvenamosios vietos keitimas kas keturis mėnesiu prieštarautų vaiko interesams, turėtų įtakos emociniams išgyvenimams, galėtų sukelti didelę socialinę bei psichologinę žalą, o vaikui svarbu užtikrinti ramią ir saugią aplinką

Įvertinus byloje surinktus įrodymus, pagal vidinį savo įsitikinimą, pripažintina, kad mažamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove ir tai neprieštarautų mažamečio vaiko interesams (CPK 185 str.). Tą patvirtina ir Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvada.

Todėl atsižvelgiant į išdėstytą nepilnamečio vaiko K. B. gyvenamoji vieta keistina ir nustatytina su vaiko motina ieškove I. A., a.k. (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo

Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė pakeisti nepilnamečio sūnaus K. B. bendravimo su atsakovu A. S. B. tvarką ir nustatant ją sekančiai: iki sūnui K. B. sueis 6 metai atsakovas gali lankyti sūnų Lietuvoje, pranešęs apie atvykimo laiką ieškovei I. A. ne anksčiau kaip prieš vieną kalendorinį mėnesį; kai sūnui K. B. sueis 6 metai ((duomenys neskelbtini), atsakovas galės praleisti su sūnumi pasirinktinai rudens, žiemos arba pavasario ir vasaros atostogas, konkretų atostogų laiką ir trukmę suderinus su ieškove I. A. ne anksčiau kaip prieš tris kalendorinius mėnesius.

Pakeitus mažamečio vaiko gyvenamąją vietą ir nustačius ją su ieškove, taip pat keistina nepilnamečio vaiko bendravimo su tėvu tvarka.

Ieškovė nurodė, kad netrukdys nepilnamečio vaiko K. B. bendravimui su atsakovu, tačiau atsižvelgiant į jo amžių, iki kol vaikui sueis 6 metai, atsakovas turėtų bendrauti su vaiku jam pažįstamoje ir saugioje aplinkoje. Be to, atsakovas visiškai nemoka lietuvių kalbos, o K. B. pradeda kalbėti lietuvių kalba.

Šalims išaiškintina, kad tėvų valdžios turinys nustatytas CK 3.155 straipsnio 2 dalyje, 3.156 straipsnyje, 3.159 straipsnio 2 dalyje reiškia, kad tiek tėvas, tiek motina, nepriklausomai nuo to, su kuriuo iš jų nepilnametis vaikas gyvena, turi tokias pačias teisės ir pareigas nepilnamečiui vaikui dalyvaujant jo auklėjime, rūpintis sveikata, sudaryti sąlygas vaikui visapusiškai ir harmoningai vystytis.

Atsižvelgiant į tai, kad tėvų teisės auklėti ir prižiūrėti vaikus yra lygios, įvertinus ieškovės paaiškinimus, institucijos, teikiančios išvadą byloje nuomonę bei vadovaudamasis prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu keistina atsakovo bendravimo su vaiku tvarka ir nustatoma tokia atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku K. B. tvarka: iki sūnui K. B. sueis 6 metai atsakovas gali lankyti sūnų Lietuvoje, pranešęs apie atvykimo laiką ieškovei I. A. ne anksčiau kaip prieš vieną kalendorinį mėnesį; kai sūnui K. B. sueis 6 metai ((duomenys neskelbtini)), atsakovas galės praleisti su sūnumi pasirinktinai rudens, žiemos arba pavasario ir vasaros atostogas, konkretų atostogų laiką ir trukmę suderinus su ieškove I. A. ne anksčiau kaip prieš tris kalendorinius mėnesius.

Dėl išlaikymo priteisimo.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 str. 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 str., reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, 2 d. nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 d. nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme įtvirtintas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Kartu, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo (CK 3.3 str. 1 d.), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes.

Nustačius vaiko gyvenamąją vietą su motina, iš atsakovo priteistinas išlaikymas sūnui.

Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašo šalių nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti priteisti iš atsakovo 200 Eur išlaikymą vaikui periodinėmis išmokomis kas mėnesį. Ieškovė ieškinyje pateikė vaiko poreikių lentelę, kurioje nurodoma, kad vaikui išlaikyti kas mėnesį reikia apie 430 Eur, t.y. maistui 160 Eur, higienos reikmenims 10 Eur, darželio mokestis 60 Eur, vaiko dalis komunaliniams mokesčiams 30 Eur, drabužiams 70 Eur, skalbimo priemonėms 5 Eur, vitaminams, vaistams 20 Eur, žaislams 20 Eur, knygutėms, kitoms lavinimo priemonėms 15 Eur, žaidimo aikštelėms, spektakliams, kt. 5 Eur, šeimos šventėms 20 Eur.

Ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), ji nurodė, kad jos darbo užmokestis apie 600 Eur, ji gyvena mamai priklausančiame bute.

Byloje duomenų apie atsakovo turtinę padėtį nėra, jų nepateikė ir atsakovas.

Duomenų, kad atsakovas dėl objektyvių priežasčių negali teikti ½ dalies šalių vaikui reikalingo išlaikymo, byloje nėra.

Įvertinus visas anksčiau nurodytas aplinkybes, atsižvelgiant į prioritetinį vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos bei gynimo principą (CK 3.3 str. 1 d.), šalių pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnametį vaiką, taip pat atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį bei į tai, jog byloje duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas yra neįgalus, nedarbingas, nėra, darytina išvada, kad abi šalys privalo lygiomis dalimis prisidėti prie vaiko išlaikymo (CK 3.156, 3.192 str. str.).

Įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą teismas daro išvadą, kad ieškovės reikalaujamas priteisti iš atsakovo 200 Eur dydžio išlaikymas šalių nepilnamečiam vaikui nėra per didelis, yra proporcingas vaiko poreikiams bei šalių turtinei padėčiai ir būtinas užtikrinti tinkamas sąlygas vaikui vystytis.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju 200 Eur suma, priteistina iš atsakovo šalių nepilnamečiam vaikui K. B. išlaikymui kas mėnesį prisidės prie ieškovės teikiamo išlaikymo vaikui ir leis įgyvendinti vaikų poreikius, skirtus maistui, aprangai, higienos ir sveikatos reikmėms, auklėjimui bei mokymui, todėl ieškovės reikalavimas dėl nurodyto dydžio kasmėnesinių periodinių išmokų vaikui priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas visiškai, priteisiant iš atsakovo A. S. B. sūnaus K. B. išlaikymui mokamas periodines išmokas 200 EUR iki pilnametystės nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. nuo 2019-06-25 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.). Išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise skirtina ieškovė.

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Teismo sprendimui įsiteisėjus naikintinos 2019-06-28 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, t. y. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir vaiko uždraudimo atsakovui išsivežti į užsienį.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Patenkinus ieškinį, iš atsakovo ieškovei priteistinos būtinos ir pagrįstos išlaidos- žyminis mokestis, t.y. 75 Eur (CPK 93 str.).

Patenkinus ieškinį, iš atsakovo valstybės naudai priteistinas žyminis mokestis už išlaikymo priteisimą (54 Eur), nes ieškovė yra atleista nuo tokių išlaidų sumokėjimo. Iš atsakovo priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimų valstybės naudai. – 19,75 Eur.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Pakeisti 2019-03-08 Pazardžiko m. rajono teismo civilinėje byloje Nr. 3774/2018 m. patvirtiną susitarimą, sudarytą tarp A. S. B. ir I. A. dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo sekančiai:

Nepilnamečio vaiko K. B., (duomenys neskelbtini) , a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą ir nustatyti ją su vaiko motina ieškove I. A., a.k. (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

Nepilnamečio sūnaus K. B., (duomenys neskelbtini) , a.k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su atsakovu A. S. B., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką ir nustatant ją sekančiai:

1) iki sūnui K. B. sueis 6 metai atsakovas gali lankyti sūnų Lietuvoje, pranešęs apie atvykimo laiką ieškovei I. A. ne anksčiau kaip prieš vieną kalendorinį mėnesį;

2) kai sūnui K. B. sueis 6 metai ((duomenys neskelbtini)), A. S. B., galės praleisti su sūnumi pasirinktinai rudens, žiemos arba pavasario ir vasaros atostogas, konkretų atostogų laiką ir trukmę suderinus su ieškove I. A. ne anksčiau kaip prieš tris kalendorinius mėnesius.

Priteisti iš A. S. B., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiam vaikui K. B., (duomenys neskelbtini) , a.k. (duomenys neskelbtini) po 200 EUR (du šimtus eurų) periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t.y. 2019-06-25 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Pavesti I. A. tvarkyti nepilnamečiam vaikui K. B. priklausantį išlaikymą uzufrukto teise.

Sprendimui įsiteisėjus naikintinos 2019-06-28 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

Priteisti iš A. S. B., gim. (duomenys neskelbtini), 75 EUR bylinėjimosi išlaidų I. A..

Priteisti iš A. S. B., gim. (duomenys neskelbtini), 73,75 EUR bylinėjimosi išlaidų, valstybei (kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.