Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamasis K. P. (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, namo (duomenys neskelbtini) koridoriuje, konflikto su V. S. metu tyčia vieną kartą sudavė kumščiu V. S. į veidą, tokiais veiksmais nukentėjusiajam V. S. dėl poodinės kraujosruvos dešiniame skruoste sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą. Tuo K. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Be to, kaltinamasis K. P. (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) val. iki (duomenys neskelbtini) val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, sodybos (duomenys neskelbtini) kieme sugadino nedidelės vertės svetimą turtą – V. S. priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) tyčia, užšokęs ant automobilio (duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) variklio dangčio, šokinėdamas ir spardydamas į priekinį stiklą, stogą, įdaužė automobilio priekinį stiklą, sulankstė automobilio stogą ir variklio dangtį, tokiais veiksmais sugadino nedidelės vertės svetimą turtą – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) padarydamas nukentėjusiajam V. S. 470 eurų turtinę žalą. Tuo K. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje.

Kaltinamasis K. P. kaltu neprisipažino. Parodė, kad su V. S. buvo geri draugai. Mėnuo prieš įvykį paskambinęs V. S., paprašė grąžinti šiam paskolintą didelį raktą, skirtą kam nors atsukti. V. S. pasakė, kad atveš. Po kiek laiko paprašė pas V. S. pasiimti važiavusio jų bendro draugo A. paimti tą raktą. Tačiau A. grįžęs pasakė, kad V. S. rakto nedavė, sakė, kad atvažiuos kaltinamasis ir pats pasiims. Pradėjus gal dviem savaitėms, savaitgalį apie (duomenys neskelbtini) val. kaltinamasis su (duomenys neskelbtini) Ž. ruošėsi į darbą (duomenys neskelbtini), kur jis dirba per šventes ir savaitgaliais, nuo 8-9 val., o jo (duomenys neskelbtini) jam ten padeda. Jis paprašė (duomenys neskelbtini) pirmiau užsukti pas V. S., kurio namai yra pusiaukelėje tarp kaltinamojo namų ir darbovietės, ir paimti tą raktą. (Duomenys neskelbtini) automobiliu „(duomenys neskelbtini)“ išvažiavo pas V. S., o kaltinamasis po kokių 5 min. automobiliu „(duomenys neskelbtini)“ išvažiavo į darbą, ten pradėjo dirbti, o už kokių 15 minučių atvažiavo (duomenys neskelbtini), pasakė, kad V. S. neranda rakto, kad reikia paieškoti. (Duomenys neskelbtini) pasakojo, kad per langus matė V. S. vaikščiojantį po namus, bet jai durų neatidarė, tada skambino V. S. (duomenys neskelbtini) I., kuri iš kažkur grįžo, užėjo į namus, tuoj atėjo ir pasakė, kad rakto reikia ieškoti. Tuomet kaltinamasis (duomenys neskelbtini) pasakė, kad tai nesąmonė, kad važiuoja pas V. S., sėdo į automobilį „(duomenys neskelbtini)“, kurio gale, lyg už vairuotojo sėdynės, jau sėdėjo (duomenys neskelbtini). Jis (duomenys neskelbtini) vežėsi kartu, nes, kai ji atvažiavo, kaltinamasis dar tik rakino duris. Jie nuvažiavo pas nukentėjusįjį į kiemą, savo automobilį pastatė 40-50 metrų iki namo. V. S. kieme buvo labai daug automobilių, jų buvo ir tarp kaltinamojo automobilio ir namo durų. Namo lauko durys buvo praviros, K. P. užėjo į koridorių kokius 2 metrus, šūktelėjo V. S.: „ar esi?“. V. S. atsiliepė, kad yra, ir tą pačią sekundę atėjo iš kambario į koridorių, kaltinamasis žengė kelis žingsnius atgal, tikėdamasis, kad jie eis ieškoti rakto, išėjo atgal į lauką ir ten paprašė, kad V. S. duotų raktą. Šis jam grubiai atsakė, kad negaus, kad eitų iš ten. Tuomet jie apsižodžiavo ir pradėjo bartis. Pamatęs, kad V. S. agresyvėja, K. P. apsisuko ir nuėjo į savo automobilį ir išvažiavo. Paskui sužinojo, kad V. S. pas jį dirbusių žmonių, kuriuos vadina „varėnukais“, paprašė, kad tie jam kirstų į veidą, ir rytojaus dieną pasidarė „abdukciją“. Pirmuose parodymuose nenurodė, kad (duomenys neskelbtini) kartu su K. P. važiavo pas V. S., nes niekas to jo neklausė. Mano, kad V. S. supyko ant jo dėl V. S. neparduoto automobilio, kurį, nors buvo sutaręs su V. S., kiek brangiau pardavė kitam žmogui. A. S. iki įvykio nepažinojo, tik grįžęs po savo pirmos apklausos, paskambino minėtam A., kuris visuomet telefonu kalba įsijungęs garsiakalbį, todėl A. S., būdamas pas A., girdėjo jų pokalbį. Įvykio metu kaltinamojo telefono numeris buvo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini). Nuo (duomenys neskelbtini) atvažiuoti pas V. S. užtrunka iki 5 minučių, V. S. kieme užtruko nuo 5 iki 10 minučių, viskas vyko labai greitai. Iš V. S. namų iškart grįžo į (duomenys neskelbtini) ir su (duomenys neskelbtini) ėjo dirbti, dirbo iki pietų. Tą dieną berods nelijo. Ant V. S. automobilio nelipo, V. S. nesudavė.

Nors kaltinamasis visiškai nepripažino kaltės, jo kaltę dėl abiejų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų patvirtina byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai.

Nukentėjusysis V. S. parodė, kad jis su kaltinamuoju buvo draugai, iki įvykio susipykę nebuvo. (Duomenys neskelbtini) jo (duomenys neskelbtini) I. buvo išvažiavusi, grįžusi pasakė, kad atvažiavo Ž. P. K. P. jam paskolinto rakto. Buvo ankstyvas rytas, todėl V. S. liepė pasakyti, kad atsikels ir nueis pasižiūrėti. Tada Ž. P. išvažiavo. Prieš dvi savaites kaltinamasis jam buvo skambinęs, klausė, ar ne pas V. S. likęs raktas, V. S. jam tada sakė pasižiūrėsiąs, bet per darbus (užsiima (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) pamiršo. Išvažiavus Ž. P., gal 10 minučių laikotarpiu į namus įsiveržė K. P. Tuo metu namo lauko durys buvo atrakintos, bet ne atidarytos. K. P. šūktelėjo, ar V. S. yra, šis iš savo kambario pasakė, kad yra. K. P. pasakė, kad jam reikia to rakto. V. S. iš miegamojo, kuriame tuo metu buvo ir (duomenys neskelbtini), atsakė, kad atsikels, apsirengs ir nueis paieškoti. K. P. tuo metu buvo svetainėje, kur buvo ir (duomenys neskelbtini) nukentėjusiojo (duomenys neskelbtini), K. P. stovėjo tarpduryje tarp svetainės ir miegamojo, jiedu vienas kitą matė. Kaltinamasis pradėjo konfliktuoti, reikalauti eiti ir ieškoti dabar, siūlė vos ne išeiti į lauką išsiaiškinti. V. S., kad (duomenys neskelbtini) nematytų konflikto, atseit sutiko eiti į lauką aiškintis, kad taip jį išvestų iš svetainės, ir išėjo iš miegamojo, jam iš paskos išėjo ir (duomenys neskelbtini), K. P. tuo metu jau traukėsi kelis žingsnius link išėjimo. Jie išėjo į koridorių, V. S. ten sustojo, K. P. sustojo prie pat lauko durų, V. S. pasakė, kad nieko su juo nesiaiškins. Tada K. P., kuris jau buvo atidaręs duris, atsisuko ir dešiniu kumščiu sudavė smūgį į skruostikaulį V. S., stovėjusiam koridoriaus viduryje. Smūgio metu lauko durys buvo pravertos. Po smūgio sudavimo I. S., tuo metu stovėjusi prie svetainės durų, už V. S., išstūmė K. P. pro duris ir užsirakino, o V. S. skambino bendruoju pagalbos numeriu. K. P. dar bandė grįžti vidun, keikė. (Duomenys neskelbtini) per koridoriaus langą pamatė, kad K. P. užšoko ant V. S. automobilio „(duomenys neskelbtini)“ variklio gaubto, paspardė į priekinį langą, paskui sėdo į savo automobilį, apsisukdamas privažiavo, atsidaręs langą kažką šaukė, paskui išvažiavo. Tada, kai atvyko K. P., šio (duomenys neskelbtini) nematė. Kai kaltinamasis šokinėjo ant automobilio. V. S. telefonu kalbėjo su pareigūnais, pasakė, kad jį sumušė, apgadino automobilį. Skruostikaulį jam skaudėjo pakankamai daug laiko, iki kol gal po trijų dienų jį priėmė teismo medicinos ekspertas. Po smūgio buvo kraujosruva. Įvykio dieną niekas kitas į veidą nebuvo jam sudavęs. Labai greitai po iškvietimo atvykusiems policijos pareigūnams jis parodė, kurią vietą jam K. P. sumušė, nebūtų spėję per tą laiką jam jokie „varėnukai“ suduoti. Anksčiau K. P. siūlė V. S. pirkti savo seną automobilį „(duomenys neskelbtini)“, bet V. S. nepirko, tai K. P. jį pardavė kažkam kitam, dėl to jie nesusipyko. A. S. telefono žinute klausė nukentėjusiojo (duomenys neskelbtini), ar tiesa, kad V. S. sudavė. I. S. atrašė, kad „ne“ ir kita žinute – „ne šiaip sau pareiškimas parašytas“, rašyta daugiau sarkastiškai, kad ne šiaip sau pareiškimas parašytas, turėjo būti rašoma kaip viena žinutė. Automobilio, ant kurio užšoko, apgadintas variklio gaubtas, išdaužtas priekinis stiklas, yra įlenkimas virš lango. Prieš tai automobilis buvo pilnai paruoštas techninei apžiūrai. Jį pirko už 200 eurų nevažiuojantį, nes buvo kuro siurblio defektas. Automobilį iki įvykio suremontavo: pakeitė kuro siurblį, atliko važiuoklės remonto darbus. Automobilį po techninės apžiūros tikėjosi parduoti už 1 000 – 1 500 eurų. Po apgadinimo jo neremontavo, nes dėl sugadintos virš lango esančios vietos tai ekonomiškai nenaudinga.

Liudytojas E. K. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). Su kolege I. S. pagal iškvietimą nuvyko į (duomenys neskelbtini), ten juos pasitiko pranešėjas. Viską, ką šis aiškino, liudytojas surašė savo tarnybiniame pranešime. Šiuo metu aplinkybių nebepamena, patvirtina teisme perskaitytus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, tada aplinkybes nurodė teisingai.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (duomenys neskelbtini), E. K. parodė, kad su (duomenys neskelbtini) I. S. budėtojo nurodymu nuvyko į sodybą (duomenys neskelbtini). Juos pasitikęs V. S. paaiškino, kad pas jį į sodybą atvyko pažįstamas K. P., reikalavo atiduoti pasiskolintą daiktą. V. S. parodė, kad jis tą daiktą buvo atidavęs, tačiau K. P. juo nepatikėjo ir supykęs gyvenamojo namo koridoriuje dešiniu kumščiu vieną kartą sudavė smūgį į veidą V. S. Šis nuo smūgio jautė fizinį skausmą. Po to K. P. buvo išstumtas iš gyvenamojo namo ir V. S., užsirakinęs duris, paskambino bendruoju pagalbos telefonu, kad atvyktų policijos pareigūnai. Stovėdamas už durų, K. P. toliau įžeidinėjo pranešėją, reikalavo, kad būtų atiduotas pasisavintas daiktas. Įsitikinęs, kad V. S. neatidarys durų, K. P., nueidamas link savo automobilio, supykęs užšoko ant V. S. automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) ir išdaužė priekinį jo stiklą, apgadino stogą ir kapotą. V. S. sodyba yra (duomenys neskelbtini), joje daugiau žmonių nebuvo. Matėsi, kad apgadintas automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) variklio dangtis, priekinis stiklas ir stogas. Negali atsakyti, kodėl, surašant įvykio vietos apžiūros protokolą, neįrašė variklio gaubto apgadinimų, tik iš nešiojamojo vaizdo registratoriaus įrašo pamena, kad ant automobilio gaubto matėsi bato pėdos bei žvyro pėdsakai, variklio gaubtas gal buvo įlenktas. Ant nukentėjusiojo V. S. išorinių sužalojimų nesimatė (2 t., b. l. 109 – 112).

Liudytoja I. S. parodė, kad, dirbdama (duomenys neskelbtini), su kolega E. K. vyko į (duomenys neskelbtini) pagal iškvietimą, jog sugadinta transporto priemonė. Ten juos pasitiko nukentėjusysis, kieme stovėjo automobilis, buvo užėję į namus aiškintis aplinkybių, namuose buvo nukentėjusiojo (duomenys neskelbtini). Vėliau nukentėjusysis savo automobiliu atvyko į policijos komisariatą surašyti pareiškimą. Aplinkybių nepamena, prašo remtis jos tuomet surašytu tarnybiniu pranešimu. Patvirtino teisme perskaitytus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, apklausiama aplinkybes nurodė teisingai.

Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu (duomenys neskelbtini), I. S. parodė, kad pagal iškvietimą kartu su (duomenys neskelbtini) E. K. nuvykus (duomenys neskelbtini), pasitiko ten gyvenantis V. S., kuris parodė, kad pas jį į sodybą atvykęs K. P. pradėjo reikalauti atiduoti anksčiau paskolintą daiktą. V. S. teigė, kad jis nurodytą daiktą buvo atidavęs, tačiau K. P. juo nepatikėjo ir supykęs gyvenamojo namo koridoriuje tyčia dešiniu kumščiu vieną kartą sudavė smūgį į veidą. Nuo suduoto smūgio V. S. jautė fizinį skausmą. Tada K. P. buvo išstumtas iš gyvenamojo namo ir V. S. paskambino bendruoju pagalbos telefonu, kad atvyktų policijos pareigūnai. Greitosios medicinos pagalbos atsisakė. Nenurodė, kas išstūmė K. P.. K. P., stovėdamas už durų, toliau įžeidinėjo V. S., reikalavo, kad būtų atiduotas tas daiktas. Įsitikinęs, kad V. S. neatidarys durų, K. P., nueidamas link savo automobilio, supykęs užšoko ant V. S. automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) ir išdaužė priekinį jo stiklą, apgadino stogą ir kapotą. Sodyboje daugiau žmonių nebuvo. Matėsi, kad automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) apgadintas variklio dangtis, priekinis stiklas ir stogas (2 t., b. l. 100 – 103).

Liudytojas J. P. parodė, kad (duomenys neskelbtini) dirba nuo (duomenys neskelbtini) metų, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) užsiima nuo (duomenys neskelbtini) metų. Pas V. S. apžiūrėjo jo automobilį. Buvo apgadintas automobilio variklio gaubtas, priekinė kairė atrama, priekinė dešinė atrama, priekinis stiklas, stiklo viršutinė dekoratyvinė juosta ir apatinė dekoratyvinė juosta. Stogas buvo apgadintas kažkokiu kietu buku daiktu, galėjo būti apgadintas ir koja. Buvo pažeista mažiau 50 procentų jo paviršiaus, todėl stogas remontuotinas. Apgadinimai buvo įlenkimai, deformacijos, jų dydis nefiksuotas. Ataskaitos 27 lape matyti, kai ant stogo krenta šviesa, kad yra deformacijos paviršiuje. Ant variklio dangčio buvo daugybinės deformacijos, galėjo būti trypta koja, kadangi pažeista daugiau kaip 50 procentų, todėl jis keičiamas. Stiklas daužtas, kažkuo smūgiuota, spirta ar daužta kažkokiu daiktu. Pagal tai, kaip išsidėstę ratilai, panašu, kad spirta ar kirsta platesniu daiktu į stiklą. Nustatyta automobilio vertė prieš sužalojimą – 1 330 eurų, paskaičiuotas atstatymas – 1 666 eurai. Skaičiuojant atstatymą, buvo naudotasi „(duomenys neskelbtini)“ duomenų baze, tai yra gamyklos gamintojos bazė, skaičiuota originaliomis detalėmis, įvertinus nusidėvėjimą. Nusidėvėjimas skaičiuojamas nuo transporto priemonės amžiaus ir ridos. Automobilio vertę iki apgadinimų vertino pagal gamybos metus ir pagal rinkoje esančius automobilius. Automobilis buvo važiuojantis, patikrino – užvedė variklį. Buvo rasta korozijos židinių, automobilio būklė tvarkinga, jis tuo metu nebuvo praėjęs techninės apžiūros. Automobilis dėl sudaužyto stiklo ir nustatytų deformacijų neatitiko techninių reikalavimų, kad būtų galima jį eksploatuoti, tokios būklės jis nepraeitų techninės apžiūros.

Liudytoja I. S. parodė, kad įvykio dienos ryte buvo išvažiavusi iš namų, kai jai paskambino K. P. (duomenys neskelbtini) Ž. ir pasakė, kad atvažiavo pas ją. Liudytoja pasakė grįšianti už kelių minučių. Kai grįžo, Ž. su kažkokiu žmogumi jau pas juos buvo atvažiavusi (duomenys neskelbtini) automobiliu. Jos kalbėjosi kieme, Ž. paprašė rakto. I. S. nuėjo į namus, paklausė (duomenys neskelbtini), kuris dar nebuvo atsikėlęs, šis pasakė, kad kai galės, raktą suras ir atiduos. I. S. nuėjusi tą pasakė Ž., ir ši išvažiavo. I. S. grįžo į namą ir buvo su (duomenys neskelbtini), kurie tuo metu svetainėje žiūrėjo televizorių. Jos (duomenys neskelbtini) buvo miegamajame, jau atsikėlęs. Dienos metu jie lauko durų nerakindavo. Po 10-15 minučių atvažiavo K. P., įlėkė į namus, perėjo per pagrindinį kambarį iki miegamojo, agresyviai pasakė (duomenys neskelbtini), kad atiduotų raktą. V. S. pasakė, kad apsirengs ir nueis į garažą paieškoti. Tuomet K. P. pradėjo jį vadinti necenzūriniais žodžiais, sakė, jei neduoda rakto, tai eiti į lauką. V. S. kaip ir ėjo su juo į lauką, jie visi trys išėjo pro duris į koridorių. K. P. ėjo pirmas, paskui jį ėjo V. S., liudytoja ėjo (duomenys neskelbtini) iš paskos. Lauko durys tuo metu buvo uždarytos, jos šarvuotos, sunkios, paleidus pačios užsidaro. Koridoriuje K. P. keikdamasis ruošėsi atidaryti lauko duris, viena ranka darė duris, kita – dešiniu kumščiu atsisukęs smogė V. S., pataikė į veidą, į kurį skruostą, negali pasakyti. I. S. tuo metu stovėjo tiesiai (duomenys neskelbtini). Liudytoja apėjo (duomenys neskelbtini), išstūmė K. P. per pravertas duris ir jas užrakino. (Duomenys neskelbtini), gavęs smūgį, ėmė telefoną ir skambino policijai, o liudytoja tuo metu per koridoriaus langą stebėjo, ar K. P. išvažiuos. Šis dar juos keikė, grasino, kelis kartus paklebeno rankeną, paskui užlipo ant jų žalio automobilio „(duomenys neskelbtini)“ kapoto, jį daužė, spardė stiklą. Negali pasakyti, ar ant stogo buvo užlipęs, visą laiką nestebėjo, nes dar buvo atsisukusi į (duomenys neskelbtini). Pasakė (duomenys neskelbtini) pažiūrėti, ką daro K. P. Šokinėjimas ant automobilio truko keletą minučių, galiausiai K. P. nulipo, sėdo į savo (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ automobilį, pavažiavo į priekį, tada atgal ir išvažiavo. Nematė dar ką nors sėdint tame automobilyje. Automobilis „(duomenys neskelbtini)“ liko apgadintas, kapotas, stiklas sutryptas, sugadintas. (Duomenys neskelbtini) žandas buvo raudonas, jei neklysta, kairiame skruoste, raudonis laikėsi kelias dienas, paskui gal liko šašelis. Jis tą vietą keletą minučių šaldė, kai jau išvyko pareigūnai, kuo dar gydėsi, negali pasakyti. Raudonis ir nubrozdinimas matėsi mažiausiai 3 dienas. Iki įvykio (duomenys neskelbtini) nebuvo sužalotas ar susimušęs. (Duomenys neskelbtini) dėl šio įvykio jautėsi nemaloniai, nes tai nėra dažna situacija. Įvykio metu (duomenys neskelbtini) buvo svetainėje, jie išsigando K. P. rėkimo. Negali atsakyti, kada (duomenys neskelbtini) tą „(duomenys neskelbtini)“ automobilį pirko, jį įsigijo darbui, sau važinėti. Jie su (duomenys neskelbtini) turi kiekvienas po automobilį, kartais pas juos būna ir daugiau automobilių. (Duomenys neskelbtini) dirba su (duomenys neskelbtini), būna, kad (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) neturi. Tuo metu ji (duomenys neskelbtini), pragyveno iš (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) pajamų negaudavo. Nežino, iš kokių pinigų (duomenys neskelbtini) tą automobilį įsigijo, nežino, ar jis jį tvarkė. Liudytoja A. S. asmeniškai nepažįsta. Šis jai rašė, ar tikrai K. trenkė. Liudytoja sarkastiškai parašė, kad ne, šiaip sau sudavė, bet tai nebuvo sudavimo neigimas, tiesiog sarkazmas atrašant svetimam žmogui į tokį klausimą.

Liudytoja Ž. P. parodė, kad savaitgalį su (duomenys neskelbtini) ruošėsi važiuoti į (duomenys neskelbtini), nes ji (duomenys neskelbtini), kur dirba (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) ją paprašė užsukti pas jų tuometinį (duomenys neskelbtini) V. S., šis atiduos jai raktą. (Duomenys neskelbtini) išvažiavo vėliau savo (duomenys neskelbtini) automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, kurio galiniai langai tamsinti. Jis nevyko pas V. S., nes skubėjo į darbą. Liudytoja viena išvažiavo savo (duomenys neskelbtini) spalvos automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, užsuko į (duomenys neskelbtini), per langus matė, kad kažkas vaikšto viduje, bet neišeina. Paskambino I. S., ši pasakė, kad yra ne namie. Atsakė jos palauksianti. Po kelių minučių I. S. grįžo. Jai pasakė, kad atvažiavo rakto, nes K. P. skambino V. S., o šis sakė, kad paduos. I. S. nuėjo namo, grįžusi pasakė, kad (duomenys neskelbtini) dabar neranda, reikia paieškoti. Tuomet Ž. P. nuvažiavo į darbą, kur jau buvo nuvykęs (duomenys neskelbtini), pasakė jam, kad V. S. sakė neturintis rakto, kad reikia paieškoti. (Duomenys neskelbtini) tuo metu vestibiulyje persirenginėjo, jis paprastai jau važiuoja su darbiniais rūbais, ten tik kokį džemperį užsivelka. Jie darbe paliko savo telefonus, greitai sėdo į (duomenys neskelbtini) automobilį, nes šis geresnis ir stovėjo arčiau durų. Liudytoja važiavo kartu, nes (duomenys neskelbtini) pasakė, kad ką ji čia viena liks. Ten daug darbo, bet ji viena be oficialiai dirbančio asmens negali (duomenys neskelbtini). Ji atsisėdo galinėje sėdynėje už vairuotojo. Kai neskuba, ji taip nesėdi, bet vis tiek dažniausiai sėdi gale, nes priekyje ją pykina, nebent vairuoja pati. Nuvyko pas V. S., atstumas nuo darbo iki ten yra apie (duomenys neskelbtini) km. (Duomenys neskelbtini) išlipo iš automobilio, dureles paliko pradarytas, nubėgo pas V. S., o ji liko automobilyje. Namo durys buvo truputį pradarytos, o gal kažkiek jas pravėrė ir (duomenys neskelbtini), ir iškart išėjo V. S., jis stovėjo tarp durų ant laiptukų, truputį arčiau durų, o K. P. stovėjo ant laiptukų. Konflikto metu I. S. nematė. (Duomenys neskelbtini) pašnekėjo, nelabai girdėjo apie, kad, bet buvo kalba apie raktą, buvo riksmų, po minutės dviejų K. P. apsisuko ir nuėjo. Ji, sėdėdama automobilio gale, 30-35 metrų atstumu nuo namo durų, matė, kaip (duomenys neskelbtini) išėjo iš (duomenys neskelbtini) namo ir numojo ranka. Atėjęs pasakė, kad V. S. jį „pasiuntė“. Jie skubėjo į darbą, todėl išvažiavo atgal į (duomenys neskelbtini)“. V. S. turbūt supyko ant jų, kad savo automobilį jie pardavė kitam asmeniui, o ne jam, nes nuo to laiko viskas pasikeitė. Tą rytą ji telefonu su (duomenys neskelbtini) nebendravo. Ž. P. telefono numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini). Negali būti, kad (duomenys neskelbtini) ji tris kartus skambino (duomenys neskelbtini). Gal netyčia telefonas pasispaudė, kai buvo kišenėje. Ji naudojasi „(duomenys neskelbtini)“ programėle.

Liudytojas A. S. parodė, kad, būdamas pas A. D., girdėjo šį kalbant telefonu per garsiakalbį su K. P., girdėjo, kaip K. P. savo vaikais prisiekinėjo, kad nemušė V. S. Liudytojui pasidarė įdomu, todėl jis per feisbuką parašė žinutę I. S., ši atrašė, kad čia juokais, kad jie tik norėjo pagąsdinti, nei jis trenkė, nei ką. Jis iš tos žinutės suprato, kad V. S. nebuvo mušamas. Susirašinėjimo kopiją jis nusiuntė K. P., parodė ir policijai.

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole (duomenys neskelbtini) užfiksuota, jog V. S. pranešė, kad (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) val. į jo namus (duomenys neskelbtini) atvyko K. P. ir reikalavo atiduoti kažkokį jam priklausantį daiktą. Nurodė, kad nežino, kur yra tas daiktas, o K. P. supykęs tyčia dešiniu kumščiu vieną kartą sudavė smūgį į veidą. Nuo suduoto smūgio jautė fizinį skausmą (1 t., b. l. 1).

V. S., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (duomenys neskelbtini), parodė, kad (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) val. į jo namus (duomenys neskelbtini), atvyko K. P., reikalavo atiduoti jam priklausantį daiktą, kurį V. S. jam yra grąžinęs. Tarp jų įvyko žodinis konfliktas ir koridoriuje K. P. tyčia dešiniu kumščiu vieną kartą sudavė smūgį jam į veidą. Nuo suduoto smūgio jis jautė fizinį skausmą. Po suduoto smūgio (duomenys neskelbtini) išstūmė K. P. iš namų į kiemą bei užsirakino duris. V. S. iškart skambino bendruoju pagalbos telefonu, kad atvyktų policijos pareigūnai. K. P., stovėdamas už durų, jį ir toliau užgauliojo, teigė, kad, jei negrąžins, ką yra pasiskolinęs, gali jam kažką padaryti, ne tik trenkti, bet ir padegti, jis laužė duris, bandydamas vėl patekti į namus. Šiuo metu jam GMP nereikia (1 t., b. l. 2 – 3).

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini) V. S. pranešė, jog (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) val. (duomenys neskelbtini) kieme K. P. apgadino jo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), sugadintas priekinis stiklas, kapotas ir stogas. Žalos dydis viršija 150 eurų, ją dar patikslins (1 t., b. l. 11 – 12). V. S. (duomenys neskelbtini) parodė, kad (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) val. (duomenys neskelbtini) kieme buvo apgadintas jo automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini). Pažįstamas K. P. bandė patekti į jo ir (duomenys neskelbtini) I. S. namą, bet neįėjo, nes namo durys buvo užrakintos, tada K. P. ėjo link savo automobilio ir, prieš į jį įlipdamas, sugadino kieme stovintį „(duomenys neskelbtini)“ automobilį. K. P. išvažiavus, V. S. nuėjo apžiūrėti automobilio ir pamatė, kad apgadintas automobilio variklio dangtis, priekinis stiklas bei automobilio stogas. Turtinę žalą patikslins (1 t., b. l. 12 – 14).

(Duomenys neskelbtini) specialisto (duomenys neskelbtini) išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad nukentėjusiajam V. S., kuris apžiūrėtas (duomenys neskelbtini), dešiniame skruoste nustatyta 2,5 x 2 cm blyškiai melsvai violetinės spalvos poodinė kraujosruva, jos aplinka patinusi. Specialistas nurodė, kad sužalojimas galėjo būti padarytas kietu buku daiktu vienu trauminiu poveikiu, tiek smūgiuojant, tiek krentant ir atsitrenkiant į kietą buką paviršių. Jis kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl šio sužalojimo nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą (2 t., b. l. 14).

(Duomenys neskelbtini) V. A. (duomenys neskelbtini) tarnybiniame pranešime nurodė, kad G. M. telefonu nurodė, jog (duomenys neskelbtini) V. S. už 200 eurų pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį. Nurodė, kad automobilis buvo nevažiuojantis, jį pirkėjas išsivežė tralu, tačiau automobilio kėbulas tvarkingas, išorinių apgadinimų nebuvo (2 t., b. l. 40).

Kilnojamo turto – transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) Vertinimo ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 49 – 81) (vertintojas J. P.) nurodyta, kad transporto priemonė apžiūrėta (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini), transporto priemonės rinkos vertė prieš sužalojimą buvo 1 330 eurų, sužalotos transporto priemonės rinkos vertė – 434 eurai. Apgadinimų ir numatomo remonto protokole nurodyta, kad keičiamos dalys yra variklio gaubtas, p.k. atrama, p.d. atrama, p.atrama, priekinis stiklas, klijai p.stiklui, p.stiklo virš. dek. juosta, p.stiklo a.apdailos juosta; remontuojamos dalys ir papildomi darbai – stogas R.2. Remonto darbų vertė 247 eurai, dažymo darbų vertė 250 eurai, dažymo medžiagų vertė 473 eurai, keičiamų dalių vertė 696 eurai. Transporto priemonę remontuoti ekonomiškai neapsimoka, nes remonto išlaidos viršys automobilio rinkos vertę (1 t., b. l. 49 – 54).

Iš (duomenys neskelbtini) pinigų priėmimo kvito matyti, kad V. S. už „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), remontą sumokėjo 222 eurus E. K. (3 t., b. l. 110) pagal šio išrašytą (duomenys neskelbtini) sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l.111), iš (duomenys neskelbtini) kasos pajamų orderio kvito Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad V. S. už „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), remontą sumokėjo 482 eurus pagal (duomenys neskelbtini) sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 112, 113).

(Duomenys neskelbtini) I. K. (duomenys neskelbtini) tarnybiniame pranešime dėl gauto pranešimo nurodė, kad (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) buvo gautas nurodymas vykti adresu (duomenys neskelbtini), pranešėjas nurodė, kad prieš 10 minučių pažįstamas asmuo atvažiavo (duomenys neskelbtini) automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, pradėjo konfliktuoti, apgadino pranešėjo automobilį. Nuvykus V. S. nurodė, kad pas jį atvykęs pažįstamas K. P. pradėjo reikalauti atiduoti paskolintą daiktą. V. S. teigė, kad jis nurodytą daiktą buvo atidavęs, tačiau pažįstamas K. P. juo nepatikėjo ir gyvenamojo namo koridoriuje supykęs dešiniu kumščiu vieną kartą sudavė smūgį į veidą V. S. Nuo suduoto smūgio V. S. jautė fizinį skausmą. K. P. buvo išstumtas iš gyvenamojo namo ir V. S., užsirakinęs duris, paskambino bendruoju pagalbos telefonu, kad atvyktų policijos pareigūnai, GMP atsisakė. K. P. stovėjo už durų ir toliau įžeidinėjo pranešėją, reikalavo, kad būtų atiduotas tas daiktas, kurio V. S. neėmė. Įsitikinęs, kad V. S. neatidarys durų, K. P., eidamas link savo automobilio, supykęs užšoko ant V. S. transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) ir išdaužė priekinį stiklą, apgadino stogą ir kapotą. V. S. teigė, kad su asmeniu seniau sutarė gerai, tačiau šiuo metu beveik nebendrauja, teigė, kad asmuo turi problemų su sveikata (1 t., b. l. 115 – 116, 130 – 131).

Įvykio vietos apžiūros protokole (duomenys neskelbtini) užfiksuota įvykio vietos – gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) apžiūra. Nurodyta, kad per namo lauko duris patenkama į koridorių, kurio kairėje pusėje stovi sofa-lova, už jos stovi vandens aparatas, koridoriaus dešinėje sudėti įvairūs drabužiai, vaikiški daiktai, prie sienos stovi spinta, ant kurios yra sudėti įvairūs drabužiai bei avalynė. Praėjus koridorių, patenkama į svetainę. Namų aplinka tvarkinga (1 t., b. l. 119 – 127).

Įvykio vietos apžiūros protokole (duomenys neskelbtini) užfiksuota automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), stovinčio ant žolės sodybos (duomenys neskelbtini) kieme. Ant automobilio variklio dangčio matosi bato pėdos bei žvyro pėdsakai, automobilio priekinis stiklas yra įdaužtas, virš priekinio stiklo įlenktas stogas (1 t., b. l. 134 – 141).

Įvykio registracijos kortelėje ROIK(duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad V. S. skambučio Bendrajam pagalbos centrui pradžia yra (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnai į įvykio vietą atvyko (duomenys neskelbtini) val. (1 t., b. l. 144 – 151).

Kitų objektų apžiūros protokole (duomenys neskelbtini) užfiksuota garso įrašo pokalbio tarp bendrojo pagalbos centro darbuotojo ir V. S. apžiūra. Garso įrašas 4.15 minučių. Padaryta pokalbio stenograma, iš kurios matyti, jog V. S. praneša, kad atvažiavo žmogus, gąsdina, užšoko ant mašinos, sugadino, (duomenys neskelbtini) išgąsdino, nurodo, kad visiškai neadekvatus, kad asmuo atlėkė į namus, pradėjo čia trankytis, daužytis, kviesti į lauką, kažką išsiaiškint norėjo, nieko nepešęs užšoko ant stovinčio automobilio, jį apgadino, stiklą „išvarė“ ir kapotą, užšokęs koja išdaužė priekinį stiklą. Nurodo asmens vardą K., greičiausiai blaivus, bet psichiškai neadekvatus, išvažiavo (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ automobiliu. Nurodė, kad viskas įvyko prieš 5-10 minučių (1 t., b. l. 152 – 155).

Kitų objektų apžiūros protokole (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad apžiūrėtas policijos pareigūnų nešiojamo vaizdo registratoriaus vaizdo įrašas (duomenys neskelbtini). Jame matyti į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai ir V. S., kuris pareiškė, kad nukentėjo jis ir jo turtas nuo jam žinomo asmens, su kuriuo yra pažįstamas, bet jo neįvardina. V. S. policijos pareigūnams pirmiausia teigia, kad įtariamasis įtrauktas į (duomenys neskelbtini) ir anksčiau (duomenys neskelbtini). Po to aprodo apgadintą automobilį bei teigia, kad jis pas įtariamąjį kažkada pasiskolinęs raktą ir nežino, kur šis šiuo metu yra: ar pas jį, ar ne. Nukentėjusysis nurodė, kad asmuo pirma rakto atsiuntė (duomenys neskelbtini), kuriai V. S. pasakė, kad pažiūrės, po to atlėkė įtariamasis, agresyviai įsilaužęs į jo namus, jį tempė už marškinėlių ir sudavė jam smūgį ranka, (duomenys neskelbtini) išsigando. V. S. parodė, kad įtariamasis, prieš išvažiuodamas iš įvykio vietos, užlipo ant jo automobilio ir kelis kartus pašokinėjo, o tada sėdo į savo automobilį ir išvažiavo (1 t., b. l. 156 – 158).

Iš elektroninio laiško kopijos su pridėtomis nuotraukomis matyti, kad laiškas atsiųstas iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) į tarnybinį elektroninį paštą, kurio adresas (duomenys neskelbtini). Laiškas be turinio, pridėta nuotrauka, kurioje susirašinėjimas tarp asmens, vardu I., ir kito asmens, kuris neįvardintas. Susirašinėjime matyti žinutė: „O čia rimtai k. ipiso į nosi v. ar ne?“ Atsakymas: „Ne seip parwiskimas parasytas (jaustukas – juokas) jai nestabilus jis tai atsakys uzsavo veiksmus“. Kito asmens žinutė: „Ble nebestumkit gi žmogui su širdim negerai (jaustukas – juokas)“. Atsakymas: „Pasakojo jau (trys juoko jaustukai) blogai netik su sirdim (jaustukas – juokas)“ (2 t., b. l. 56 – 58).

(Duomenys neskelbtini) V. A. (duomenys neskelbtini) tarnybiniame pranešime dėl telefono ryšių analizės nurodė, kad gauta liudytojos Ž. P. telefono numerio (duomenys neskelbtini), kuriuo ji naudojasi, telefono išklotinė. Tyrimo metu (duomenys neskelbtini) paskambinus Ž. P., išsiaiškinta, kad ji (duomenys neskelbtini) K. P. padeda dirbti (duomenys neskelbtini), kurie yra (duomenys neskelbtini). Pagal programėlę „Google maps“ nustatyta, kad netoli šio adreso yra (duomenys neskelbtini) (pridedama žemėlapio kopija). Išanalizavus Ž. P. telefono numerio (duomenys neskelbtini) išklotinę, nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ir nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) šis telefonas jungėsi prie bokšto, esančio (duomenys neskelbtini), į kurio zoną įeina ir nukentėjusiojo V. S. gyvenamosios vietos adresas: (duomenys neskelbtini), ir K. P. gyvenamosios vietos adresas: (duomenys neskelbtini), o nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ir nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) Ž. P. telefono numeris (duomenys neskelbtini) jungėsi prie bokšto, esančio (duomenys neskelbtini), į kurio veikimo zoną įeina (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). (2 t., b. l. 95 – 97).

Iš liudytojos Ž. P. telefono numerio (duomenys neskelbtini) telefono išklotinės matyti, kad ji I. S. (telefono numeris +(duomenys neskelbtini)) skambino (duomenys neskelbtini), skambutis truko 21 s, telefonas jungėsi prie bokšto, esančio (duomenys neskelbtini), o jau (duomenys neskelbtini) val. naudojosi mobiliaisiais duomenimis, telefonui jungiantis prie bokšto, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) val. ji skambino K. P. (telefono numeris +(duomenys neskelbtini)), pokalbis truko 68 s, telefonas jungėsi prie bokšto, esančio (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 90 – 94).

V. S. (duomenys neskelbtini), apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, (duomenys neskelbtini) ryte į jo kiemą atvažiavo K. P. (duomenys neskelbtini), pasikvietė (duomenys neskelbtini) telefonu. (Duomenys neskelbtini), grįžusi į namą, pasakė, kad K. P. reikia įrankio, kurį buvo pasiskolinęs iš K. P. – veržliarakčio, kuris, kaip prisiminė vėliau, buvo grąžintas. Išvažiavus K. P. (duomenys neskelbtini), neužilgo į jo namus, į kambarį įsiveržė agresyviai nusiteikęs K. P., liepė eiti žiūrėti, kur jo raktas. Jis K. P. pasakė, kad atsikels ir eis pažiūrėti. K. P. supyko ir pasiūlė eiti į lauką pasiaiškinti santykius. Einant link lauko durų, jam į skruostikaulį K. P. dešine ranka sudavė smūgį, nuo kurio jis atsilošė atgal. (Duomenys neskelbtini) stovėjo jam už nugaros ir K. P. išstūmė per duris, jas užrakino. K. P. bandė veržtis į vidų, gąsdinti, kad sudegins namus, šūkavo lauke. Kaip K. P. užšoko ant jo automobilio, stovinčio kieme, matė tik (duomenys neskelbtini), nes jis tuo metu skambino policijai. (Duomenys neskelbtini) pasakė pažiūrėti, ką K. P. daro kieme. Jis pamatė, kaip K. P. stovėjo, užlipęs ant jo automobilio „(duomenys neskelbtini)“, ir spardė į automobilio priekinį langą, nulipęs sėdo į savo automobilį ir išvažiavo. Jis anksčiau su K. P. konfliktų neturėjo, nes V. S. yra ramaus būdo. K. P. visada turi būti teisus, jam nukentėjusysis stengdavosi nusileisti, kad nereikėtų konfliktuoti. K. P. prieš kelias dienas jam buvo skambinęs dėl šio rakto, jis jam pažadėjo paieškoti, bet per darbus pamiršo. Jie su K. P. gyvena apie trijų kilometrų atstumu. V. S. automobilius perka paremontuoti ir parduoda. Šis „(duomenys neskelbtini)“ automobilis buvo pirktas nevažiuojantis, sutvarkytas ir paruoštas techninei apžiūrai. Buvo apgadintas automobilio stogas, priekinis stiklas, variklio gaubtas. Kur buvo daromi smūgiai, sugadinta stipriau, yra įlenkimas virš stiklo. Automobilis nuo namo stovėjo apie 30 metrų atstumu. Kiek matė, K. P. buvo atvažiavęs vienas „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) automobiliu, stiklai nebuvo tamsinti, (duomenys neskelbtini) buvo atvažiavusi kitu automobiliu, važiuodama pakeliui į darbą (1 t., b. l. 196 – 197).

Akistatos tarp nukentėjusiojo V. S. ir įtariamojo K. P. (duomenys neskelbtini) protokole užfiksuota, kad esminiai prieštaravimai tarp nukentėjusiojo ir įtariamojo apklausų metu nurodytų aplinkybių nepašalinti. Nukentėjusysis V. S. parodė, kad (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) val. jis su šeima buvo namuose (duomenys neskelbtini), namo durys buvo atrakintos, sodyba yra (duomenys neskelbtini). Tuo laiku jie su (duomenys neskelbtini) I. S. buvo miegamajame, (duomenys neskelbtini) – svetainėje. Pro atrakintas lauko duris staigiai įsiveržė K. P. ir iškart agresyviai reikalavo atiduoti jo raktą. V. S. išsigando, buvo šoko būsenoje, todėl atsakė, kad dabar neieškos rakto. K. P. vis tiek norėjo, kad jis atiduotų raktą, kad eitų kartu jo ieškoti, bet V. S. atsakė, kad dabar niekur neis. Tarp jų kilo žodinis konfliktas, K. P. ėjo link durų, V. S. ėjo iš paskos. K. P. eidamas dar suagresyvėjo ir kvietė eiti išsiaiškinti „vienas ant vieno“. Prie namo durų K. P. ranka sudavė jam veidą. V. S. atšoko. (Duomenys neskelbtini) I. tuo metu K. P. išstūmė per duris ir jas užrakino. K. P. dar bandė įeiti į namus, bet durys buvo užrakintos. Jis dar grasino, kad sudegins, negyvens ramiai, ir ėjo link savo automobilio, bet užšoko ant automobilio „(duomenys neskelbtini)“ kapoto ir spardė priekinį stiklą. V. S. tuomet skambino bendruoju pagalbos telefonu ir ne viską gerai matė. Po to K. P. sėdo į savo automobilį ir išvažiavo.

Akistatos metu K. P. neigė sudavęs V. S. ir apgadinęs jo automobilį. Parodė, kad (duomenys neskelbtini) paprašė (duomenys neskelbtini) Ž. P. nuvažiuoti pas V. paimti paskolinto rakto, bet V. S. jo neatidavė. Ž. P. atvažiavo į darbą ir pasakė. Jam reikėjo to rakto ir todėl kartu su (duomenys neskelbtini), kuri sėdėjo automobilio galinėje sėdynėje, apie (duomenys neskelbtini) val. atvažiavo pas V. S. į sodybą. Jis vienas nuėjo į namus, namo durys buvo praviros. Užėjo kaip pas draugą, paklausė: „kur tu, V.?“ ir V. su (duomenys neskelbtini) I. išėjo iš kambario. Jis paprašė grąžinti raktą, bet V. S. atsakė, kad rakto negrąžins ir ko jis čia atėjo. K. P. supyko ir tarp jų kilo žodinis konfliktas, bet, žinodamas V., kuris nekart yra konfliktavęs su gyventojais, iš karto išėjo į kiemą. V. S. stovėjo tarpduryje ir vadino jį visokiais necenzūriniais žodžiais, po to pasakė, kad jis dar ateis atsiprašinėti jo ant kelių. K. P. tuomet nuėjo į savo automobilį ir išvažiavo. Pas V. S. matė automobilius, ar buvo (duomenys neskelbtini) spalvos automobilis, nekreipė dėmesio. (Duomenys neskelbtini), sėdėdama automobilyje, viską matė (2 t., b. l. 20 – 24).

Nukentėjusiojo V. S. parodymų patikrinimo vietoje protokole (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad V. S. savo sodyboje (duomenys neskelbtini) parodė savo namo duris (foto Nr. 1), pro kurias (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) val. įėjo K. P., įėjus į namo vidų, V. S. koridoriuje parodė vietą (foto Nr. 2), kurioje K. P. jam sudavė vieną smūgį su kumščiu į dešinę veido pusę. Po to V. S. parodė vietą kieme už apie 20 metrų nuo namo lauko durų (foto Nr. 3), kur (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) val. galu į namą stovėjo jam priklausantis automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), parodė, kad K. P. užlipo ant toje vietoje stovėjusio automobilio ir apgadino variklio gaubtą, spardydamas išdaužė stiklą ir apgadino stogą ties priekiniu stiklu. Po to V. S. nurodė eiti dar 15 metrų (nuo namo durų 35 metrai) į priekį prie išvažiavimo iš sodybos ir parodė vietą (foto Nr. 4), kur (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) val. atvažiavęs K. P. pastatė savo automobilį priekiu į namą (2 t., b. l. 27 – 34).

Iš elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) V. S. pateiktos Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad (duomenys neskelbtini) V. S. už 200 eurų iš G. M. nusipirko nevažiuojantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 38).

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Ši nusikalstama veika objektyviai pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti.

Kaltinamasis K. P. neigė sudavęs smūgį V. S. Jis teisme teigė, kad su (duomenys neskelbtini), sėdėjusia jo automobilio „(duomenys neskelbtini)“ galinėje sėdynėje atvykęs iš darbovietės pas V. S., įėjęs apie porą metrų į namo koridorių, pašaukęs V. S., šis iškart atėjo iš kambario, tada K. P. žengė atgal, išėjo į lauką, tikėdamasis, kad V. S. eis ieškoti rakto, ir jau lauke paprašė, kad V. S. atiduotų raktą. Teigė, kad V. S. grubiai jam atsakė, jiedu susibarė, tuomet K. P. apsisukęs nuėjo į automobilį ir iškart išvažiavo. Tokią kaltinamojo poziciją palaikė (duomenys neskelbtini), liudytoja Ž. P., kuri irgi parodė tuo metu sėdėjusi (duomenys neskelbtini) automobilyje „(duomenys neskelbtini)“ galinėje sėdynėje už vairuotojo, jų automobilio galiniai langai tamsinti, todėl jos galėjo niekas nematyti, tačiau ji teigė mačiusi, kad (duomenys neskelbtini) su V. S. kalbėjosi kieme, stovėdami ant laiptukų, pasibarė, paskui (duomenys neskelbtini) atėjo į automobilį ir jie išvažiavo į darbą.

Tačiau nukentėjusysis nuo pat pradžių ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nuosekliai ir vienodai tvirtino, kad K. P. įsiveržė į jo namus per neužrakintas duris, reikalavo grąžinti raktą, kvietėsi V. S. laukan išsiaiškinti santykius, abu ėjo link lauko durų, K. P. koridoriuje atsisukęs dešiniu kumščiu sudavė iš paskos einančiam V. S. į veidą, pataikė į dešinį skruostikaulį, tuomet iš paskos ėjusi I. S. išstūmė K. P. laukan ir užsirakino duris, tada V. S. telefonu iškvietė policiją. Tokias aplinkybes nukentėjusysis nurodė visų jo apklausų metu, akistatoje su K. P., apklausiamas ir ikiteisminio tyrimo teisėjo, ir teisme, taip pat ir jo parodymų patikrinimo vietoje metu, iš esmės jis jau ir skambindamas Bendrajam pagalbos centrui nurodė, kad į namus atlėkęs kaltinamasis „pradėjo čia trankytis, daužytis“, kviesti į lauką, kažką išsiaiškint norėjo. Tokie jo paaiškinimai užfiksuoti ir policijos pareigūnės I. S. tarnybiniame pranešime.

Iškart po įvykio atvykusiems policijos pareigūnams V. S. nurodė, kad „lupo mane, trenkė“ – tą objektyviai patvirtina policijos pareigūno nešiojamojo vaizdo registratoriaus vaizdo įrašas (laikas 00:01:37). Šiame vaizdo įraše aiškiai matyti ir patinimas bei kraujosruva ant V. S. dešinio skruostikaulio (laikas nuo 00:00:32). (Duomenys neskelbtini) specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad V. S. buvo apžiūrėtas jau kitą dieną po įvykio, ryte, ir jo dešiniame skruoste nustatyta 2,5 x 2 cm blyškiai melsvai violetinės spalvos poodinė kraujosruva, jos aplinka patinusi. Specialistas patvirtino, kad šis sužalojimas galėjo būti padarytas kietu buku daiktu vienu trauminiu poveikiu, tiek smūgiuojant, tiek krentant ir atsitrenkiant į kietą buką paviršių. Būtent tai, kad V. S. K. P. sumušė, suduodamas į veidą dešiniu kumščiu, parodė V. S. ir I. S., jų nurodytas sužalojimo mechanizmas atitinka ir specialisto nurodytą. Visiškai logiški ir nukentėjusiojo bei liudytojos I. S. parodymai, kad tokį sumušimą K. P. padarė, kaire ranka atidarydamas lauko duris ir atsisukęs dešiniu kumščiu suduodamas į veidą už jo buvusiam V. S. – iš minėto vaizdo įrašo matyti, kad sužalojimas yra ant V. S. dešinio skruostikaulio labiau iš veido šono – tai visiškai atitiktų K. P., stovinčio nukentėjusiojo ir liudytojos I. S. nurodytoje pozicijoje, dešine ranka suduodamo smūgio V. S. trajektoriją.

Liudytojos I. S. parodymais teismui taip pat nėra pagrindo netikėti, jie viso ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu irgi buvo nuoseklūs, logiški, neprieštaringi. Liudytoja I. S. patvirtino tokias pačias aplinkybes, kaip ir V. S., nurodė mačiusi, kaip K. P. koridoriuje atsisukęs sudavė (duomenys neskelbtini) į veidą, ir tuomet jį išstūmusi pro duris. Nors teisme liudytoja I. S. negalėjo tiksliai atsakyti, į kurį skruostą V. S. buvo suduota, pastebėtina, kad nuo įvykio jau buvo praėjęs daugiau nei metai, todėl natūralu, kad ji tokios aplinkybės tiksliai galėjo ir neatsiminti, juo labiau, kad sužalojimas buvo nežymus. Liudytojai E. K., I. S. taip pat parodė, kad jiems atvykus pagal iškvietimą nukentėjusysis nurodė, kad jam K. P. dešiniu kumščiu tyčia sudavė į veidą.

Kaltinamojo parodymai, kad V. S. taip sužalojo kažkokie kiti, „varėnukais“ vadinami, asmenys, yra niekuo nepagrįsti. Be to, įvykio registracijos kortelės duomenys patvirtina, kad policijos pareigūnai atvyko po 35 min. nuo iškvietimo, jokių kitų asmenų be V. S. šeimos ten nerado, tokių ten buvus nenurodė nei pats kaltinamasis, nei liudytoja Ž. P., kuri tą rytą lankėsi V. S. namų kieme.

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu pirmoje apklausoje, vykusioje (duomenys neskelbtini), nė neužsiminė, kad kartu su juo į V. S. namus buvo atvykusi ir (duomenys neskelbtini) Ž. P., antroje apklausoje (duomenys neskelbtini) taip pat to nenurodė, tik pati Ž. P., apklausiama (duomenys neskelbtini), iškėlė tokią versiją, kurią kaltinamasis jau palaikė akistatos su nukentėjusiuoju metu. Tačiau Ž. P. parodymai dėl jos atvykimo su kaltinamuoju į V. S. sodybą yra nelogiški ir gana prieštaringi, nevisai sutampa ir su kaltinamojo parodymais. Kaip matyti iš jos pačios, liudytojos I. S. ir paties kaltinamojo bei nukentėjusiojo parodymų, tą rytą jau buvo užsukusi pas S. rakto, taigi jokio poreikio jai vėl dėl to paties ten vykti kartu su K. P. nebuvo, be to, pati nurodė, kad su (duomenys neskelbtini) jie skubėjo į (duomenys neskelbtini), kur turėjo dirbti. Ji teigė kartu važiavusi, nes negali (duomenys neskelbtini) be (duomenys neskelbtini) asmens, tuo tarpu K. P. parodė, kad (duomenys neskelbtini) važiavo kartu, nes jai atvykus, jis dar tik rakino (duomenys neskelbtini) duris. Tačiau jis pats prieštaringai teisme teigė, kad tuo metu, kai atvyko (duomenys neskelbtini), jis jau (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu Ž. P. parodė, kad (duomenys neskelbtini), jai atvykus, jau vestibiulyje persirenginėjo, ji netgi pasidėjo savo mobiliojo ryšio telefoną ten ant lentynos ir paliko. Ž. P. pasirinkimas sėsti į (duomenys neskelbtini) automobilį kažkodėl galinėn sėdynėn, ir palikti savo mobiliojo ryšio telefoną (duomenys neskelbtini), teismo vertinimu, nelogiškas. Ž. P. teisme teigė mačiusi, kad (duomenys neskelbtini) nubėgo pas V. S., prie namo durų, durys buvo truputį pradarytos ir iškart išėjo V. S., jie kalbėjosi ant namo laiptukų, tačiau vėlgi parodė mačiusi, kad (duomenys neskelbtini) išėjo iš V. S. namo ir numojo ranka. Ikiteisminio tyrimo metu ji parodė, kad (duomenys neskelbtini) nubėgo į V. S. namą, greitai išėjo, kartu su V. S. stovėjo prie namo ir vienas ant kito šaukė. Pastebėtina, kad iš įvykio vietos protokolo priedo – fotolentelės, iš policijos pareigūnų nešiojamojo vaizdo registratoriaus įrašo matyti, kad jokių laiptukų prie V. S. namo tuo metu nebuvo. Taip pat pažymėtina, kad V. S. nuosekliai teigė, kad jis į kiemą nebuvo išėjęs, kol K. P. neišvažiavo, jis tą nurodė ir iškart po įvykio atvykusiems policijos pareigūnams, ir ikiteisminio tyrimo metu. Pats kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu irgi nurodė, kad tuo metu, kai jis barėsi su V. S., šis stovėjo savo namo koridoriuje. Taigi Ž. P. parodymai nesutampa su paties kaltinamojo parodymais ir dėl šios aplinkybės.

Be to, pažymėtina ir tai, kad iš Ž. P. telefono išklotinės matyti, kad ji V. S. (duomenys neskelbtini) įvykio ryte skambino (duomenys neskelbtini) val., teigė kelias minutes I. S. laukusi, paskui gavusi atsakymą, kad rakto paieškos, Ž. P. teigė nuvažiavusi į (duomenys neskelbtini), ten palikusi savo telefoną ir kartu su (duomenys neskelbtini) atvykusi pas V. S., paskui kartu su (duomenys neskelbtini) vėl grįžusi į (duomenys neskelbtini). Taigi tokiu atveju liudytoja turėjo būti kartu su kaltinamuoju bent jau nuo atvykimo į (duomenys neskelbtini) iki grįžimo atgal. Jos telefono prisijungimas prie telekomunikacijų bokšto, kurio veikimo zonoje yra (duomenys neskelbtini) vieta, užfiksuotas nuo (duomenys neskelbtini) val., tuomet užfiksuotas vienas prisijungimas (duomenys neskelbtini) val. prisijungimas prie telekomunikacijų bokšto, kurio veikimo zonoje yra tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiojo gyvenamosios vietos, naudotasi mobiliaisiais duomenimis, o (duomenys neskelbtini) val. užfiksuotas Ž. P. 68 s trukmės pokalbis telefonu su pačiu kaltinamuoju, jungiantis prie telekomunikacijų bokšto, kurio veikimo zonoje yra tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiojo gyvenamosios vietos, dar (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) val. naudotasi mobiliaisiais duomenimis, o vėliau – nuo (duomenys neskelbtini) val. iki (duomenys neskelbtini) val. jos telefono prisijungimai fiksuoti vėl telekomunikacijų bokšto, kurio veikimo zonoje yra (duomenys neskelbtini) vieta. Šios vietos yra labai nedideliu atstumu viena nuo kitos, taigi neatmestina, kad Ž. P. telefonas, priklausomai nuo telekomunikacijų bokštų apkrovimo, galėjo jungtis tiek prie vieno, tiek prie kito, bet visiškai nelogiška, kad kartu su kaltinamuoju iš (duomenys neskelbtini) pas V. S. vykusi Ž. P. būtų su juo bendravusi, skambindama jam telefonu. Todėl Ž. P. parodymų prieštaringumas, jos ir kaltinamojo parodymų nesutapimai, telefoninio pokalbio tarp jų užfiksavimas tuo metu, kai pagal jų versiją jiedu turėjo vienu automobiliu važiuoti pas nukentėjusįjį, teikia pakankamą pagrindą netikėti šios liudytojos parodymais bei šia kaltinamojo versija. Be to, nors iš kaltinamojo apklausos metu pateiktų jo automobilio „(duomenys neskelbtini)“ nuotraukų (2 t., b. l. 147 – 148) matyti, kad šio automobilio galinis stiklas tamsintas, pastebėtina, kad priekiniai langai nėra tamsinti, todėl iš automobilio priekio, juo labiau, kad K. P. šiuo automobiliu V. S. kieme apsisukinėjo, kaip nurodė V. S., netgi privažiuodamas prie namo, būtų buvę galima V. S. ir I. S. matyti tame automobilyje net ir galinėje sėdynėje sėdinčius žmones. Tačiau tiek V. S., tiek I. S. parodė nematę Ž. P. atvykus su K. P.

Dėl A. S. gautos I. S. žinutės pažymėtina, kad joje nėra skyrybos ženklų, tačiau žodžiai „ne“ ir „seip“ („šiaip“) parašyti atskirai, o vertinant visą žinutės tekstą ir susirašinėjimo kontekstą, pačios I. S. parodymus apie sarkastišką atsakymą A. S., nėra pagrindo išvadai, kad I. S. šia žinute neigė, jog K. P. sudavė smūgį į veidą V. S.

Taigi kaltinamojo pavartoto fizinio smurto apimtį patvirtina nuoseklūs, detalūs ir logiški nukentėjusiojo V. S. bei liudytojos I. S. parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, sužalojimas matomas policijos pareigūno nešiojamojo vaizdo registratoriaus įraše, o tai, kad tokiu kaltinamojo veiksmu – smūgio kumščiu į veidą V. S. buvo sukeltas fizinis skausmas ir nežymiai sutrikdyta sveikata, objektyviai patvirtina ir specialisto išvadoje nurodyti duomenys.

Iš paties kaltinamojo, (duomenys neskelbtini), nukentėjusiojo, (duomenys neskelbtini) parodymų matyti, kad K. P. buvo supykęs ant V. S., kad šis neatidavė anksčiau pasiskolinto rakto. K. P. pyktį rodo ir jo impulsyvus sprendimas iš darbovietės tuojau pat, metus pradėtus darbus, vykti pas V. S. reikalauti paskolinto daikto, nors tam jokios būtinybės nebuvo, užsukti rakto K. P. galėjo ir grįždamas iš darbo. Taigi teismas sprendžia, jog kaltinamasis V. S. sudavė smūgį tyčia, iš pykčio, siekdamas bent jau sukelti jam fizinį skausmą, vadinasi, veikdamas tiesiogine tyčia.

Visi pirmiau aptarti duomenys gauti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nustatyta tvarka, jie pagrindžia K. P. kaltę, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Tarp kaltinamojo veiksmų ir atsiradusių padarinių – fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo V. S. – yra tiesioginis priežastinis ryšys. Darytina išvada, kad kaltinamojo veiksmai, padaryti 2023 m. rugpjūčio 20 d. V. S. atžvilgiu, atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.

Pagal BK 187 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino nedidelės vertės svetimą turtą. Veika kvalifikuojama pagal BK 187 straipsnio 3 dalį, jei sugadinto ar sunaikinto turto vertė viršija 3 MGL dydžio (150 eurų) sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio (500 eurų) sumos. Pažymėtina, kad tyčinio svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo padariniai nustatomi pagal tokio turto vertę, buvusią nusikalstamos veikos darymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-167/2009, 2K-73-677/2016). Turto vertė gali būti nustatoma įvairiais būdais: pagal pirkimo–pardavimo sandorių kainą, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo kaštus, daikto vertė – (didmeninė, rinkos, komiso kaina) – nustatoma nusikalstamos veikos padarymo metu. Paprastai teismų praktikoje kasdieninio vartojimo daiktų vertė yra nustatoma pagal nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo parodymus ir, tik kilus abejonėms ar kaltinamajam reiškiant prieštaravimus, pasitelkiama šios srities specialisto pagalba ar skiriama prekinė ekspertizė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-693/2007).

Nukentėjusiajam padarytos turtinės žalos dydį objektyviai patvirtina transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“ pirkimo-pardavimo sutartis ir minėti šio automobilio remonto išlaidas, kurių bendra suma 704 eurų (222 + 482 = 704), patvirtinantys apskaitos dokumentai. Taigi turto sugadinimo dieną šio automobilio vertė buvo 904 eurai (200 + 704 = 904), po sugadinimo turto vertintojo nustatyta likutinė automobilio vertė – 434 eurai, vadinasi padaryta žala yra 470 eurų (904 – 434 = 470).

Neteisėtais K. P. veiksmais padaryta 470 eurų turtinė žala viršija 3 MGL dydžio, t. y. 150 eurų sumą, bet neviršija 10 MGL sumos. Nukentėjusiojo ir liudytojos I. S. parodymai patvirtina, kad kaltinamasis ant automobilio variklio dangčio ir stogo užšoko ir jį spardė bei šokinėjo ant jo tyčia, iš pykčio. Todėl konstatuotina, kad K. P. tyčia, suvokdamas, kad šokinėdamas ant automobilio ir spardydamas jo priekinį stiklą, suprato, kad tokiais veiksmais gadina svetimą turtą, ir to siekė, taip jis padarė BK 187 straipsnio 3 dalyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą.

Nukentėjusysis V. S. pareiškė civilinį ieškinį dėl 470 eurų turtinės ir 2 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (3 t., b. l. 58 – 62). Nurodė, kad dėl to, jog K. P. apgadino V. S. priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, jis patyrė 470 eurų turtinę žalą. Taip pat jis patyrė ir neturtinę žalą, nes buvo kaltinamojo mušamas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) akivaizdoje, tai labai išgąsdino (duomenys neskelbtini), sumenkino jo kaip (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) autoritetą, buvo pažemintas jų akivaizdoje, dėl to iki šiol labai išgyvena. Mėlynė veide matėsi ilgą laiką, todėl jam buvo nepatogu lankytis viešose vietose, pažįstami klausdavo, kas jam nutiko, todėl jam tekdavo vis prisiminti nemalonų įvykį. Dėl kaltinamojo agresyvumo, neprognozuojamų veiksmų jaučiasi nesaugiai, jo ėmė šalintis kai kurie draugai, nes kaltinamasis jiems papasakojo išgalvotas aplinkybes.

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Pagal bendrąsias deliktinės atsakomybės nuostatas žala atlyginama tik tuomet, kai yra konstatuoti neteisėti veiksmai, asmens kaltė, priežastinis ryšys tarp neteisėtų kaltų veiksmų ir atsiradusios žalos (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 1, 4 dalys, 6.246–6.248 straipsniai). Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo (CK 6.251 straipsnio 1 dalis). Šio principo esmė ta, jog žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį.

Kaltinamasis nesutinka atlyginti prašomą žalą nukentėjusiajam.

Neturtinė žala turi būti atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta nusikaltimu (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.283 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2012), todėl neturtinę žalą nukentėjusiajam privalo atlyginti už jį atsakingas asmuo pagal CK 6.263 straipsnio 2 dalį, remiantis CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo nustatytas ir reikšmingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.