- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-02
- Bylos Nr.
- 1A-562-200-2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-12-1-03302-2012-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Angelė Ikasalienė (pirm.), Jurgita Mačionytė, Stasys Lemežis
- Nukentėjusysis
- E. V., A. D.
- Nuteistasis
- T. Ž.
Teisėja S.Raupėnaitė – Lekarauskienė Teisminio proceso Nr. 1-12-1-03302-2012-8
2013 m. spalio 2 d.
Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Angelės Ikasalienės, teisėjų Jurgitos Mačionytės, Stasio Lemežio,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-05-20 nuosprendžio, kuriuo T. Ž. nuteistas:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 str. 1 d. laisvės apribojimu 5 mėnesiams, įpareigojant jį per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 30 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; pagal BK 139 str. 1 d. – 12 MGL (1560 Lt) bauda.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 65 str., paskirtos bausmės subendrintos ir T. Ž. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 5 mėnesiams, įpareigojant jį per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 30 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bei 12 MGL (1560 Lt) bauda, įpareigojant baudą sumokėti per 8 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys patenkintas ir iš T. Ž. priteistas 2002,70 Lt žalos atlyginimas; Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ieškinys patenkintas ir iš T. Ž. priteistas 70,84 Lt žalos atlyginimas; A. D. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir iš T. Ž. A. D. priteistas 9385,87 Lt turtinės žalos atlyginimas ir 1500 Lt neturtinės žalos atlyginimas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. Ž. nuteistas pagal BK 138 str. 1 d. už tai, kad jis nesunkiai sutrikdė E. V. sveikatą, o būtent jis 2012-01-04 apie 21.30 val. Žolyno g. 40, Vilniuje esančioje pirtyje sukėlė konfliktą, kurio metu sudavė E. V. ne mažiau 3 kartų kumščiu į veidą, padarydamas nosies kaulų lūžimą, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą.
T. Ž. taip pat nuteistas pagal BK 139 str. 1 d. už tai, kad jis dėl neatsargumo nesunkiai sutrikdė A. D. sveikatą, o būtent jis 2012-01-04 apie 21.30 val. Žolyno g. 40, Vilniuje esančioje pirtyje sukėlė konfliktą, kurio metu dėl neatsargumo sudavė A. D. alkūne į nosį, padarydamas muštinę žaizdą nosies nugarėlėje su poodine kraujosruva, nosies kaulų lūžimu bei poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių apatiniuose vokuose, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis T. Ž. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-05-20 nuosprendį ir priimti naują (išteisinamąjį) nuosprendį, nurodo, kad skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, nuosprendyje išdėstytos aplinkybės neatitinka bylos aplinkybių. Taip pat teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, t. y. netinkamai kvalifikavo jo veiką, kadangi yra aplinkybės, dėl kurių procesas negalimas. Neįrodyta, kad apeliantas dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, bei apskritai kad buvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Dėl to buvo neteisingai paskirta bausmė ir netinkamai išspręsti kiti nuosprendžio klausimai.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad iš byloje užfiksuotų parodymų matyti, jog nukentėjusysis E. V. apeliantui sudavė smūgį pirmas. Ne tik apelianto ir liudytojos J. S., bet ir nekentėjusiųjų E. V., A. D. parodymai patvirtina, jog muštynių priežastis buvo E. V. smūgis. Šią aplinkybę nustatė ir pirmosios instancijos teismas. Po nuteistajam suduoto smūgio, prasidėjo grumtynės su nukentėjusiuoju: apeliantas pastūmė E. V. ir jis trenkėsi į veidrodį, jie pargriuvo, E. V. keletą kartų trenkė apeliantui, dėl ko jis pradėjo gintis, taip pasinaudodamas savo teise į būtinąją gintį. Apelianto manymu, nukentėjusiojo veiksmai buvo akivaizdžiai priešingi įstatymui ir atitiko nusikaltimo, numatyto BK 155 str. 1. d., sudėtį. Apelianto patirtų sužalojimų faktą patvirtina kreipimasis į Lazdynų ligoninę – ligoninėje dėl sužalojimų 2012-01-14 buvo surašytas tarnybinis pranešimas. Kadangi E. V. pirmas smūgiavo, apeliantas turėjo pagrindo gintis nuo tolimesnių jo veiksmų. Iš liudytojo G. A. parodymų matyti, kad muštynių tarp apelianto ir E. V. metu jis bandė pastarąjį traukti į save nuo apelianto, jį pastūmė, bet jis išsilaikė ant kojų, todėl jis ir vėl pradėjo E. V. traukti.
Taigi byloje yra įrodymų, liudijančių, kad E. V. veiksmai, o tiksliau – kėsinimasis apelianto atžvilgiu, buvo pavojingas, akivaizdus ir realus, kas atitinka būtinosios ginties sąlygas, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo nuteistojo veiką kvalifikuoti pagal BK 28 str. ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 254 str. 4 d. nutraukti bylą esant aplinkybėms, dėl kurių procesas negalimas (BPK 3 str. 1 d. 9 p.).
Šalies argumentai
Apeliantas taip pat nurodo, kad jo, nukentėjusiųjų E. V., A. D., liudytojų G. A., A. P. ir J. S. parodymai skiriasi ir kelia abejonių dėl bylos aplinkybių. Liudytojai G. A., A. P. ir J. S. nematė, kad nukentėjusiajai A. D. į nosį buvo suduota būtent apelianto ranka. Skundžiamame nuosprendyje apylinkės teismas pripažino, jog nukentėjusiosios A. D. parodymai esminėse aplinkybėse kelia tam tikrų abejonių, o nukentėjusiojo E. V. parodymai yra beveik identiški A. D.. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad nukentėjusieji E. V. ir A. D. yra kartu partnerystės pagrindu gyvenantys bei bendrą ūkį vedantys asmenys. Be to, A. D. nuo galimo nusikaltimo nukentėjo būdama neblaivi, kas leidžia abejoti jos parodymais. Abejonės dėl to, kas trenkė A. D. į nosį, buvo nepašalintos, o įrodymų, išskyrus tik pačios A. D. parodymus, kurie patvirtintų minėtą aplinkybę, byloje nėra. Tokiu būdu A. D. civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo laikytinas nepagrįstu ir neatspindinčiu tikrosios turtinės ir neturtinės žalos dydžio, jo klausimas turėtų būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka.
Dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinių ieškinių apeliantas nurodo, kad nukentėjusieji neturėjo teisės į nemokamų paslaugų teikimą, kadangi, kaip nustatyta byloje, jie vartojo alkoholinius gėrimus. Pirmosios instancijos teismas turėjo minėtus civilinius ieškinius atmesti kaip nepagrįstus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžiu metu nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras ir nukentėjusieji – skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo jį išteisinti, nurodo, kad nusikalstamų veikų jis nepadarė, tačiau, kolegijos nuomone, apeliacinio skundo argumentai nesuteikia pagrindo tokį nuteistojo prašymą tenkinti. Apylinkės teismas, nepažeisdamas BPK reikalavimų, ištyrė visus byloje esančius įrodymus, laikydamasis BPK 20 str. reikalavimų, pagrįstai konstatavo T. Ž. kaltę dėl BK 138 str. 1 d., 139 str. 1 d. numatytų nusikalstamų veikų.
Dėl BK 28 straipsnio taikymo
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nukentėjusysis E. V. veiksmai buvo neteisėti ir tai atitiko būtinosios ginties sąlygas, tačiau skundą nagrinėjantis teismas su tokia nuteistojo padaryta išvada nesutinka.
Būtinoji gintis yra baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė, kai yra nustatoma, kad asmuo formaliai padarė veiką, kuri atitinka nusikalstamos veikos sudėties požymius, tačiau šie veiksmai buvo padaryti ginant save, kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Šio instituto taikymas priklauso nuo bylos aplinkybių visumos, kuri leidžia daryti išvadas apie būtinosios ginties teisėtumo sąlygas, t. y. kėsinimąsi ir gynybą, o ne nuo išimtinai kaltinamojo gynybinės pozicijos baudžiamojo proceso metu.
Žemesnės instancijos teismas
Konstatuotina, kad pavojingas kėsinimasis bei pavojus visuomenės interesams šioje byloje nenustatytas, todėl darytina išvada, kad T. Ž. veiksmai neatitiko būtinosios ginties sąlygų. Byloje nepažeidžiant įstatymo reikalavimų ištirtais ir įvertintais nukentėjusiųjų E. V., A. D., iš dalies nuteistojo T. Ž., liudytojų G. A., A. P., J. S. parodymais, taip pat kitais įrodymais nustatyta, kad tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo kilo konfliktas, kurį sukėlė būtent nuteistasis – jis nepagarbiai elgėsi kartu buvusių merginų A. D., A. P. atžvilgiu, įžeidinėjo jas, buvo agresyvus, todėl nukentėjusysis E. V. bandė nuraminti nuteistąjį. Tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo kilo grumtynės, muštynės, kurių metu nukentėjusiajam E. V. ir buvo sulaužyta nosis, o tai, kaip nustatyta specialisto išvadoje, laikytina nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Viso proceso metu nukentėjusysis nuosekliai nurodė, kad nosis jam buvo sulaužyta ne mažiau kaip 3 smūgiais, todėl teismui nėra pagrindo nesivadovauti tokiais parodymais.
Nors byloje yra duomenų, kad E. V. prieš muštynes galimai nuteistajam trenkė antausį pirmas, tačiau tai nesuteikia pagrindo teigti, kad nukentėjusysis tokiu veiksmu kėlė kokią nors grėsmę visuomenės interesams, nuo kurių nuteistajam būtų reikėję gintis pačiam ar ginti visuomenės interesą, taip pat toks antausis nelaikytinas pavojingu kėsinimusi. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad E. V. būtų elgęsis agresyviai ar provokuojančiai nuteistojo atžvilgiu. Atvirkščiai, įvertinus liudytojų parodymus, darytina išvada, kad E. V. siekė nuraminti T. Ž., todėl apeliacinio skundo argumentai, jog muštynių priežastis buvo E. V. smūgis ir nuteistajam teko gintis nuo nukentėjusiojo, yra atmetami kaip nepagrįsti.
Objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad konflikto metu T. Ž. sveikata būtų buvusi sutrikdyta, byloje nėra. Atvirkščiai nei teigiama apeliaciniame skunde, byloje esantis tarnybinis pranešimas dėl pranešimo iš ligoninės (b. l. 18) tiesiogiai nepatvirtina, kad T. Ž. patyrė sužalojimus, gindamasis nuo E. V. pavojingo kėsinimosi, juolab, kad ir į policiją jis dėl to nesikreipė.
Esant tokioms įvykio aplinkybėms konstatuotina, kad šioje situacijoje nebuvo pavojingo kėsinimosi bei gresiančio pavojaus nuteistojo ar visuomenės interesams, taigi nuteistasis neveikė būtinosios ginties sąlygomis. Byloje įrodyta, kad T. Ž. sukėlė konfliktą, kurio metu sudavė E. V. ne mažiau 3 kartų kumščiu į veidą, padarydamas nosies kaulų lūžimą, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tokia veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 str. 1 d. Apeliantą išteisinti ir skundžiamą nuosprendį panaikinti nėra jokio pagrindo.
Dėl BK 139 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos
Apelianto skundo argumentai, kad apylinkės teismas nepagrindė jo kaltės dėl A. D. sveikatos sutrikdymo, yra nepagrįsti. Atvirkščiai, nuteistojo kaltė dėl BK 139 str. 1 d. numatyto nusikaltimo be jokių abejonių įrodyta byloje surinktais duomenimis – iš dalies nuteistojo T. Ž. parodymais, iš dalies nukentėjusiųjų A. D., E. V. parodymais, liudytojų G. A., A. P., J. S. parodymais, kita rašytine bylos medžiaga (specialisto išvada ir kt.), kuriuos teismas pripažino įrodymais ir kurių visuma objektyviai pagrindžia nuteistojo kaltę bei leidžia atmesti pastarojo pasirinktą gynybos versiją, kad jis nesudavė A. D. alkūne į nosį. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo argumentacija skundžiamame nuosprendyje yra pakankama, motyvuota, išsami, nuosprendžio išvados pagrįstos nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad įvykio metu tarp T. Ž. ir E. V. kilo grumtynės, A. D. bandė išskirti vaikinus ir tuo metu alkūne jai buvo suduota į nosį. Nors nukentėjusieji tiek teisme, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu tvirtino, kad smūgis A. D. buvo suduotas žodinio konflikto metu jiems trims stovint, tačiau tokie jų parodymai vertintini kritiškai, kadangi juos paneigia byloje esanti medžiaga – liudytojų parodymai, kad A. D. buvo sužalota nuteistajam ir nukentėjusiajam grumiantis, o taip pat ir apelianto parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad A. D. bandė juos, besigrumiančius ant žemės, išskirti.
Byloje įrodyta ir tai, kad smūgį A. D. į nosį sudavė būtent nuteistasis T. Ž.. Pažymėtina, kad, kaip minėta aukščiau, nukentėjusiųjų E. V. ir A. D. parodymai dėl kai kurių įvykio aplinkybių vertintini kritiškai, tačiau tai nepanaikina galimybės remtis jų parodymais, kurie nesikeitė viso proceso metu, kad nosį A. D. sulaužė T. Ž.. Apelianto nurodomos aplinkybės, kad nukentėjusieji gyvena kartu, nesuteikia pagrindo abejoti minėtais nukentėjusiųjų parodymais, juolab, kad juos patvirtina ir liudytojos A. P. paaiškinimai, duoti teisme. Analogiškai vertinamas ir tas skundo argumentas, kad, anot apelianto, nukentėjusioji įvykio metu buvo neblaivi. Tai, kad liudytojai tiksliai nematė, kas nukentėjusiajai A. D. į nosį sudavė smūgį, nuteistojo kaltės taip pat nepaneigia.
Nesant duomenų, kad smūgį A. D. sudavė E. V., laikytina neabejotinai nustatyta, jog T. Ž. dėl neatsargumo nesunkiai sutrikdė A. D. sveikatą: jis dėl neatsargumo sudavė A. D. alkūne į nosį, padarydamas muštinę žaizdą nosies nugarėlėje su poodine kraujosruva, nosies kaulų lūžimu bei poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių apatiniuose vokuose, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai tokią veiką kvalifikavo pagal BK 139 str. 1 d. Apeliantą išteisinti ir skundžiamą nuosprendį panaikinti nėra jokio pagrindo.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
Apeliantas skunde nesutinka su apylinkės teismo sprendimu A. D. priteisti iš T. Ž. turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, tačiau nepateikia objektyvių duomenų, kurie suteiktų pagrindą pripažinti tokį teismo sprendimą neteisėtu. Skundo argumentas, kad priteistos sumos neatspindi tikrosios turtinės ir neturtinės žalos dydžio, yra deklaratyvaus pobūdžio. Tuo tarpu apylinkės teismas savo sprendimą dėl A. D. civilinio ieškinio patenkinimo iš dalies pagrindė išsamiais motyvais, tinkamai įvertindamas byloje pateiktus įrodymus dėl patirtos turtinės žalos bei neturtinės žalos dydžio – kad A. D. patyrė išlaidų už vaistus, plastinės rekonstrukcijos konsultacijas, profilaktinį sveikatos patikrinimą, kad jai planuojama nosies pertvaros plastinė operacija, kuri yra būtina, nes po sužalojimo nosis liko kreiva, kad dėl sveikatos sužalojimo ji patyrė dvasinius išgyvenimus, didelį skausmą, negali kvėpuoti per nosį iki šiol. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad klausimas dėl A. D. civilinio ieškinio buvo išspręstas tinkamai, nepažeidžiant baudžiamųjų ir kitų įstatymų.
Skundą nagrinėjantis teismas apelianto argumentą, kad nukentėjusieji neturėjo teisės į nemokamų paslaugų teikimą, kadangi jie įvykio metu vartojo alkoholinius gėrimus, atmeta kaip visiškai nepagrįstą bei neturintį jokios įtakos sprendžiant klausimą dėl civilinių ieškinių.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
atmesti nuteistojo T. Ž. apeliacinį skundą.