- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-08-30
- Bylos Nr.
- 2YT-34343-155/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-27598-2016-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rima Krušnienė
- Pareiškėjas
- M. Ž.
- Kategorijos
- 9.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Krušnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo M. Ž. skundą dėl antstolės V. M. veiksmų, suinteresuotas asmuo byloje SĮ (duomenys neskelbtini),
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas M. Ž. pateikė antstolei V. M. skundą dėl antstolės veiksmų. Pareiškėjas savo skunde nurodė, kad nesutinka su antstolės veiksmais, kai ši priėmė patvarkymą dėl skolos išieškojimo iš skolininko lėšų, esančių asmeninėje jo sąskaitoje įkalinimo įstaigoje, nepaisant viršija ar ne MMA, todėl skolininkui nelieka jokių pajamų, kurias galima būtų naudoti savo reikmėms, asmeninio naudojimo daiktams įsigyti, todėl prašo panaikinti antstolio patvarkymą dalyje, kuria yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems, o tuo atveju, jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, atitinkamai sugrąžinti tokias lėšas arba panaikinti areštą tokioms lėšoms toje dalyje, kurioje yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems. Pareiškėjas skunduose taip pat remiasi LAT 2016-03-23 nutartimi Nr. 3K-3-154-313/2016 ir joje suformuotais išaiškinimais.
A. V. M. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą ir persiuntė su vykdomąja byla teismui. Patvarkyme antstolė nurodė, kad vykdo SĮ (duomenys neskelbtini) 2014-08-19 nutarimą dėl 80 Lt baudos išieškojimo iš skolininko M. Ž.. Geruoju skolos (baudos) skolininkas nesumokėjo, todėl antstolė pradėjo atlikti aktyvius vykdymo veiksmus. Antstolė nustatė, kad skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, todėl priėmė patvarkymą - pradėti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigoje. Šiuo atveju skolininkas nepateikė jokių dokumentų – įrodymų, jog gauna LR CPK 739 str. numatytas lėšas, į kurias negalima nukreipti skolų išieškojimo, o panaikinus šį patvarkymą dėl išieškojimo vykdymo iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, išieškojimas iš skolininko taps neįmanomu. Be to antstolės nuomone, skunde neteisingai aiškinama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-23 nutartis Nr. 3K-3-154-313/2016, nes šiuo atveju skolininkas nedirba ir darbo užmokesčio ar jam prilyginamų pajamų negauna, todėl remiantis LAT 2016-03-23 nutartimi Nr. 3K-3-154/313, LR CPK 668 str. 1 d. norma netaikoma. Taip pat antstolė pažymėjo, jog šiuo atveju antstolė iš skolininko, esančios sąskaitos yra išskaičiavusi 0 EUR piniginių lėšų, todėl skolininko prašymas grąžinti išskaičiuotas asmenines pinigines lėšas skunde yra visiškai nepagrįstas.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo SĮ (duomenys neskelbtini) pateikė teismui atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame nurodė, jog su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, kadangi pareiškėjo M. Ž. asmeninėje sąskaitoje esančios lėšos neatitinka CPK 739 str., todėl antstolės V. M. atlikti veiksmai neprieštarauja CPK įtvirtintoms taisyklėms.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas atmestinas.
Iš vykdomosios bylos Nr. 0015/14/29122-3 medžiagos nustatyta, kad antstolė V. M. vykdo SĮ (duomenys neskelbtini) 2014-08-19 nutarimą Nr. 70029380 dėl 80 Lt baudos išieškojimo iš skolininko M. Ž.. Skolininkui buvo siunčiami raginimai įvykdyti šiuos vykdomuosius dokumentus geruoju, tačiau vykdomosios bylos duomenimis skolininkas geranoriškai antstolės raginimų neįvykdė, todėl buvo pradėti priverstinio vykdymo veiksmai. Antstolė nustatė, kad skolininkas atlieka laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, todėl 2016-05-23 priėmė patvarkymus dėl skolos išieškojimo, dėl išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, dėl vykdymo išlaidų išieškojimo. 2016-06-01 skolininkas pateikė antstolei skundą dėl antstolės veiksmų, kuriuo prašė taikyti vykdymo senatį. 2016-06-06 patvarkymu antstolė atsisakė šį skundą tenkinti ir išsiuntė nagrinėjimui Vilniaus m. apylinkės teismui. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis skolininko skundas buvo atmestas 2016-07-11 nutartimi Nr. 2YT-26982-541/2016. 2016-07-15 skolininkas pateikė antstolei naują skundą dėl antstolės veiksmų, kuriuo prašo panaikinti antstolės patvarkymą dalyje, kuria yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems, o tuo atveju, jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, atitinkamai sugrąžinti tokias lėšas arba panaikinti areštą tokioms lėšoms toje dalyje, kurioje yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems.
Pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, todėl taikytinos CPK VI dalies „Vykdymo procesas“ normos, reglamentuojančios vykdomųjų dokumentų pateikimo ir priėmimo vykdyti bei atskirų vykdymo veiksmų atlikimo tvarką. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas iš esmės skundžia antstolės veiksmus, kuriais vykdomas išieškojimas iš skolininko sąskaitos, esančios laisvės atėmimo vietos įstaigoje, motyvuojant, kad tokiu būdu apribojama jam teisė įsigyti maisto produktų bei būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje, taip pat iš šių lėšų negalimas išieškojimas.
Vykdymo procesas yra reglamentuojamas imperatyviųjų viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai privalo griežtai laikytis nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, tam kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai (LAT, 2009, civ.b. Nr. 3K-3-472/2009). Vienas pagrindinių vykdymo proceso principų yra tai, kad antstolis vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisti kitų vykdymo dalyvių, skolininko teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 str. 1 d.).
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašo panaikinti areštą ar jo dalį, pritaikytą antstolės 2016-05-23 patvarkymu pareiškėjo lėšoms, esančioms Vilniaus pataisos namų sąskaitoje, kuris apriboja skolininko teises įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje. Iš esmės pareiškėjas remiasi LAT 2016 m. kovo 23 d. nutartimi Nr. 3K-3-154-313/2016.
Teismas pažymi, kad siekiant kuo efektyviau ir sparčiau įvykdyti vykdomuosius dokumentus, vykdymo procese antstoliui suteikta teisė išieškojimą nukreipti į skolininko pinigų sumas ar kitokį turtą, esantį pas trečiuosius asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų (CPK 688 straipsnio 1 dalis). Sprendimo vykdymo instrukcijos 4 punktas reglamentuoja, jog antstolis, nustatęs, kad skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, taigi, antstolė tiksliai laikėsi teisės aktuose nustatytų veiksmų ir atliko tik tai, ko iš antstolio reikalauja teisės aktai. Pažymėtina, jog tiek LR CPK, tiek Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatos nenumato draudimo nukreipti išieškojimo į bausmę atliekančiam nuteistajam priklausančias pinigines lėšas, esančias įkalinimo įstaigos sąskaitoje.
Pareiškėjas skunde nurodė, jog antstolė išieškojimą nukreipė į turtą, kuris yra skirtas būtiniausiems dalykams įsigyti, jam yra apribojama teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje.
Nagrinėjamu atveju, vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad į skolininko sąskaitą, esančią pataisos namuose būtų gaunamos CPK 739 straipsnyje nurodytos lėšos (CPK 178 str.). Vykdomojoje byloje taip pat nėra duomenų, kad skolininkas per nustatytą terminą antstolei būtų pateikęs nurašytų lėšų kilmę patvirtinančius dokumentus, tuo labiau vykdomosios bylos duomenimis iš pareiškėjo jokių lėšų vykdomosios bylos duomenimis nebuvo išieškota, nebuvo nurašyta jokių lėšų, tai patvirtino antstolė patvarkyme atsisakyti tenkinti skundą, kuri nurodė, jog iš skolininko sąskaitos, esančios laisvės atėmimo vietoje, buvo išskaičuota 0 EUR, tai patvirtina ir vykdomosios bylos duomenys. Svarbu pažymėti, kad pareiškėjui M. Ž., įrodinėjančiam, kad antstolei skundžiamu patvarkymu areštavus jo asmenines lėšas, esančias įkalinimo įstaigoje, jis negali įsigyti pirmo būtinumo prekių ir t.t., kurios nėra garantuojamos ir užtikrinamos valstybės lėšomis, tenka įrodinėjimo pareiga pagrįsti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (LR CPK 178 str.) (ŠAT 2016-04-11 nutartis Nr. 2S-420-267/2016), tačiau šiuo atveju šių aplinkybių pareiškėjas net neįrodinėjo ir konkrečiau teismui nenurodė, o tik abstrakčiai motyvuojant pateikė skundą, kuriame nurodė, jog pažeidžiamos jo teisės, nes šis negali įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje, nors vykdomosios bylos duomenimis antstolė iš šios skolininko sąskaitos, esančios įkalinimo įstaigoje, nėra išieškojusi jokių lėšų. Teismas pažymi ir tai, kad Sprendimų vykdymo instrukcijos 89 p. numato, kad areštuojant skolininko pinigines lėšas, esančias bankuose, kitose kredito įstaigose, skolininkas turi teisę per 15 dienų nuo antstolio patvarkymo areštuoti lėšas išsiuntimo skolininkui dienos pateikti antstoliui dokumentus, įrodančius, kad areštuotos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba kad areštuotos lėšos, iš kurių negali būti daromos išskaitos Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Tokios lėšos ne vėliau kaip per 3 darbo dienas grąžinamos skolininkui. Tuo atveju, jeigu skolininkas Spendimų vykdymo instrukcijos 89 p. numatytų dokumentų per nustatytą terminą nepateikia, antstolis areštuotas lėšas išmoka išieškotojams. Nors skolininkas buvo tinkamai informuotas apie jo atžvilgiu vykdomą išieškojimą, tačiau vykdomosios bylos duomenimis jis nepateikė antstolei tinkamų duomenų apie jo banko sąskaitose esančias lėšas bei jų kilmę, be to, vykdomosios bylos duomenimis jokių lėšų iš skolininko ir nebuvo išieškota.
Taip pat pareiškėjas savo skunde rėmiasi CPK 668 str. 1 d. nuostata, draudžiančia antstoliui nukreipti išieškojimą į sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA). CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.1-93.6 punktuose pateikiamas turto ir lėšų sąrašas, į kurias negali būti nukreipiamas išieškojimas. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra pasisakęs, kad CPK 668 str. 1 d. nuostatos yra aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vieno MMA. CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. CPK 736 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama, CPK 738 straipsnyje – pajamos, iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais, o CPK 739 straipsnyje – pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima. Išdėstytos įstatymo nuostatos dėl išieškojimo iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, paneigia poziciją, kad iš tokio dydžio lėšų išieškojimas apskritai negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-023 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-154-313/2016). Taigi išieškojimas iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, yra galimas, išskyrus atvejus, kai neviršijanti vieno MMA skolininko turima suma patenka į skolininko turto, iš kurio išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja, sąrašą.
Kaip jau minėta pagal CPK 12, 178 straipsnius kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, tai yra nurodę ir aukštesnės instancijos teismai. Šiuo konkrečiu atveju pareiškėjas-skolininkas M. Ž. nepateikė teismui duomenų, kad iš jo buvo išieškotos piniginės lėšos, kad lėšos, esančios Vilniaus pataisos namų jo sąskaitoje patenka į lėšų, iš kurių būtų draudžiama vykdyti išieškojimą, sąrašą (CPK 178 str.). Kaip jau buvo pažymėta, teisės aktuose nėra nustatytas draudimas nukreipti skolos išieškojimo į laisvės atėmimo įstaigos administruojamoje nuteistajam priklausančioje sąskaitoje esančias lėšas. Be to, nors pareiškėjas, ginčydamas antstolės 2016-05-23 patvarkymą, kurio pagrindu buvo nukreiptas išieškojimas į skolininko sąskaitą, esančią įkalinimo įstaigoje, remdamasis CPK 668 str. 1 d. įtvirtintu draudimu išieškoti iš skolininko sumos, neviršijančios vieno MMA, nepateikė teismui absoliučiai jokių įrodymų, patvirtinančių, kad minėtoje sąskaitoje esanti suma neviršija vieno MMA bei patenka į skolininko turto, iš kurio išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja, sąrašą. Pažymėtina ir tai, kad 2016-05-23 patvarkyme dėl skolos išieškojimo antstolė nurodė, kad vadovaujantis LR CPK 611,733-743 str., reikalauja iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaityti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios LR Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą, ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA, t.y. jei į ginčo skolininko sąskaitą yra pervedamas darbo užmokestis, tai šios lėšos paskirstomos atsižvelgiant į MMA, tačiau kaip minėta, šių aplinkybių pareiškėjas skunde neįrodinėjo, nenurodė nei kokios lėšos buvo išieškotos, nenurodė nei jų kilmės.
Remiantis išdėstytu, pareiškėjo M. Ž. teiginys, kad antstolė 2016-05-23 patvarkymu išieškojimą nukreipė į pareiškėjo pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), iš kurios išieškojimas yra negalimas, laikytinas neįrodytu (CPK 178 str.). Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes bei remiantis vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų analize, nėra pagrindo išvadai, kad antstolė V. M., priimdama minėtus ginčijamus patvarkymus, pažeidė vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas.
Pažymėtina, kad iš bylos duomenų taip pat matyti, kad pareiškėjas jau ne pirmą kartą nepagrįstai skundžia antstolės veiksmus.
Atsižvelgiant į išdėstytą darytina išvada, jog antstolė V. M. nepažeidė CPK vykdymo procesą reglamentuojančių normų ir nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo pateikto skundo reikalavimų, todėl pareiškėjo skundai atmestini kaip nepagrįsti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290 str., 291 str., teismas
nutaria:
pareiškėjo M. Ž. 2016-07-15 skundo dėl antstolės V. M. veiksmų netenkinti.
Nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.