- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-04-23
- Bylos Nr.
- 2S-464-603/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02678-2023-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Bujokaitė
- Pareiškėjas
- V. F., M. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- M. Š.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (suinteresuoto asmens) M. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. spalio 28 d. nutarties, priimtos išnagrinėjus pareiškėjos V. F. prašymą išduoti vykdomąjį raštą, suinteresuotas asmuo M. Š., išnagrinėtoje civilinėje byloje pagal pareiškėjų V. F. ir M. Š. pareiškimą dėl taikos sutarties patvirtinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-11819-341/2023 patvirtino pareiškėjų V. F. ir M. Š. 2023 m. rugpjūčio 7 d. sudarytą taikos sutartį, kuria šalys susitarė dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo teikimo, auklėjimo ir skyriumi gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo.
Šalies argumentai
2. Pareiškėja V. F. pateikė prašymą išduoti vykdomąjį raštą dėl teismo nutartimi patvirtintos taikos sutartis 3 punkto, kuriame numatyta, jog „Tėvas M. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) sūnaus, T. Š. gimusios (duomenys neskelbtini) dieną (a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui iki pilnametystės nuo sutarties sudarymo dienos kas mėnuo iki einamojo mėnesio paskutinės dienos skiria po 300 Eur (tris šimtus Eur), lėšas pervesdamas į V. F. (a. k. (duomenys neskelbtini) nurodytą banko sąskaitą. V. F. sūnaus išlaikymui skirtas lėšas valdo uzufrukto teise.“, nevykdymo.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo M. Š. atsiliepime į pareiškėjos V. F. prašymą nurodė, kad jokio įsiskolinimo dėl nepilnamečiam vaikui skirto išlaikymo nėra. Pažymėjo, kad V. F. žinojo apie jo darbą užsienyje, todėl tuo atveju, jeigu būtų problemos su darbo užmokesčio mokėjimu už atliekama darbą ir nesikauptų (nebūtų formuojama) išlaikymo nepriemoka, mokėjo kas mėnesį didesnę negu 300 Eur sumą. Mokama virš paskirto 300 Eur išlaikymo pinigų suma turėjo būti skaičiuojama į ateitį kaip kaupiamoji permoka vaiko išlaikymui, pareiškėja V. F. su tuo buvo sutikusi, o atskiro rašytinio papildomo susitarimo dėl išlaikymo permokos kaupimosi sudaryta nebuvo. Suinteresuoto asmens vertinimu, pareiškėjos V. F. pareiga buvo ir yra saugoti vaiko išlaikymui skirtus mokėjimus, o turimas išlaikymo permokas kaupti ir saugoti tam atvejui, jeigu suinteresuotas asmuo praras darbą, neturės pajamų ir negalės tam tikrą laiką, kol nesuras darbo, mokėti kasmėnesinio periodinio išlaikymo. Apie nuolat vykdomus tokius mokėjimus pareiškėja teismui nepranešė, kas vertinama nesąžiningu elgesiu. Šiuo metu prarado darbą, yra jau kelis mėnesius kaip grįžęs į Lietuvos Respubliką, o laikinai mokėti vaikui išlaikymą nustojo dėl darbo neturėjimo. Tuo tarpu turėtos sukauptos permokas užtikrina vaikui išlaikymą ilgam laikotarpiui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2025 m. spalio 28 d. nutartimi pareiškėjos prašymą tenkino ir išdavė pareiškėjai vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2VP-14076-1115/2025 dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-11819-341/2023 patvirtintos taikos sutarties nevykdomos dalies – 3 punkto.
5. Teismas nustatė, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-11819-341/2023 buvo patvirtinta taikos sutartis tarp V. F. ir M. Š.. Šios sutarties 3 punkte numatyta, kad M. Š. sūnaus, T. Š. išlaikymui iki pilnametystės nuo sutarties sudarymo dienos kas mėnuo iki einamojo mėnesio paskutinės dienos skiria po 300 Eur, lėšas pervesdamas į V. F. nurodytą banko sąskaitą. V. F. sūnaus išlaikymui skirtas lėšas valdo uzufrukto teise. Pažymėjo, kad šalių sudaryta taikos sutartis patvirtinta įvertinus tai, kad ji neprieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms, nepažeidžia šalių, trečiųjų asmenų bei nepilnamečio vaiko interesų, ji yra įsiteisėjusi ir priverstinai vykdytina (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 18 straipsnis, 584 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pagrindų pakeisti šalių sutartą vykdymo tvarką ir sąlygas nenustatyta.
Atsiliepimas
6. Įvertinęs pareiškėjos prašyme bei suinteresuoto asmens atsiliepime nurodytus argumentus, teismas sprendė, kad suinteresuotas asmuo M. Š. nesilaiko Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-11819-341/2023 patvirtintos pareiškėjų V. F. ir M. Š. sudarytos Sutarties 3 punkto, nepateikė įrodymų apie Sutarties 3 punkto vykdymą, todėl pareiškėjai V. F. išduotinas vykdomasis raštas Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. rugsėjo 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2SP-11819-341/2023 pagrindu dėl suinteresuoto asmens M. Š. išlaikymo teikimo nepilnamečiam vaikui tinkamo nevykdymo (teismo patvirtintos Sutarties 3 punktas).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
7. Suinteresuotas asmuo pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. spalio 28 d. nutarties, prašydamas skundžiamą nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos prašymo išduoti vykdomąjį dokumentą netenkinti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
7.1. pareiškėja nepateikė įrodymų, jog suinteresuotas asmuo nevykdo pareigos (ją vykdo netinkamai) teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui. Vien pareiškėjos argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pareiga išlaikyti vykdoma netinkamai;
7.2. priimdama skundžiamą nutartį teismas nenustatė, kad suinteresuotas asmuo netinkamai vykdo savo pareigą teikti nepilnamečiam vaikui išlaikymą. Suinteresuoto asmens nurodomos aplinkybės, jog prarado darbą užsienyje bei yra registruotas Užimtumo tarnyboje, dėl ko vasaros metu nebuvo mokamas išlaikymas, nesudaro pagrindo reikalauti išduoti vykdomąjį raštą. Pareiškėja turėjo pagrįsti teiginį, jog suinteresuotas asmuo nemoka išlaikymo. Tuo tarpu teismas neįsitikino ir nepareikalavo pareiškėjos pateikti įrodymus apie gautą išlaikymą nepilnamečiam vaikui ir pagrįsti savo teiginius apie atsakovo susidariusį įsiskolinimą vaiko išlaikymui;
7.3. priimant skundžiamą nutartį nepakanka remtis tik pareiškėjos teiginiais, pareiškėja turėjo pateikti įrodymus, pagrindžiančius savo teiginius. Suinteresuotas asmuo yra registruotas nuo 2025 m. kovo 28 d. Užimtumo tarnyboje kaip neturintis darbo, šiuo metu suinteresuotas asmuo užtikrina tik savo minimalius poreikius, tačiau, nepaisant to, pagal galimybes atlieka mokėjimus išlaikymui. Tuo tarpu teismas neįvertino, kad dar iki patvirtinant taikos sutartį suinteresuotas asmuo teikė didesnį išlaikymą nei susitarta su pareiškėja, dėl ko permokėta į priekį suma sudaro 1310 Eur, kad pasirašius taikos sutartį taip pat mokėta didesnė išlaikymo suma, dėl ko susidarė 1050 Eur išlaikymas. Tokiu būdu bendra permokėta išlaikymui suma sudarė 2360 Eur, jos turėjo pakakti beveik 8 mėnesių laikotarpiui, tokiu būdu užtikrinant išlaikymą už 8 mėnesius 2024 metais, t. y. iki 2024 m. rugpjūčio 30 d.
Atsiliepimas
8. Pareiškėja atsiliepime su atskiruoju skundu nesutinka, prašo jo netenkinti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą, iš suinteresuotos asmens priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
8.1. suinteresuotas asmuo tiek atsiliepime į pareiškėjos prašymą, tiek ir atskirajame skunde pripažino, jog nesilaiko teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties punkto, kuriame aptartas išlaikymo nepilnamečiam vaikui mokėjimas. Todėl teismas nustatęs, kad suinteresuotas asmuo nesilaiko Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-11819 341/2023 patvirtintos taikos sutarties 3 punkto bei suinteresuotam asmeniui nepateikus įrodymų apie sutarties 3 punkto vykdymą, pagrįstai sprendė išduoti pareiškėjai vykdomąjį raštą;
8.2. suinteresuoto asmens nurodomos priežastys nėra pagrindas teismo sprendimo nevykdymui. Be to, šios priežastys neatitinka tikrovės. Be to, iš suinteresuoto asmens kontaktinio telefono 2025 m. gegužės 5 d. išsiųsta pareiškėjai žinutė su pareikalavimu grąžinti tariamą skolą, nurodant, kad priešingu atveju nebus mokamas vaikui išlaikymas. Nors tariama pareiškėjos skola ir išlaikymas vaikui niekaip nesusiję – išlaikymas vaikui yra skirtas ne pareiškėjai, o vaikui, jis skirtas naudoti tik vaiko interesams užtikrinti, suinteresuotas asmuo nusprendė išlaikymo vaikui nemokėjimą panaudoti kaip spaudimo priemonę prieš pareiškėją. Taigi, atskirajame skunde nurodytos priežastys vaiko išlaikymui nemokėti neturi nieko bendro su tikrove, o jomis suinteresuotas asmuo tik bando pridengti tikrąją išlaikymo nemokėjimo priežastį;
8.3. suinteresuoto asmens registracija Užimtumo tarnyboje nesudaro pagrindo išvadai, jog suinteresuotas asmuo neturi lėšų ir galimybių teikti vaikui išlaikymą. Suinteresuotas asmuo yra įgijęs žemės sklypus, skrenda ilsėtis, tuomet, kai nusprendė neteikti išlaikymo, 2025 m. liepos 23 d. pirkimo - pardavimo sutartimi įsigijo 5.4044 ha ploto žemės sklypą (vidutinė rinkos vertė - 32124 Eur). Suinteresuotas asmuo turi aukštąjį išsilavinimą (pedagoginį), ilgą laiką Vokietijoje dirbo gerai apmokamą statybininko darbą, todėl esant norui, galėtų susirasti oficialų darbą ir Lietuvoje;
8.4. nepagrįsta suinteresuoto asmens versija, jog didesnį išlaikymą 2023 m. mokėjo tuo tikslu, jog kada nors neteks darbo Vokietijoje ir neturės pajamų išlaikymui mokėti. Nepagrįstai remiasi ir argumentu, jog neva įpareigojo pareiškėją (nepaaiškindamas, kaip toks įpareigojimas pasireiškė) išlaikymo permokas kaupti ir saugoti tam atvejui, jeigu suinteresuotas asmuo praras darbą ir neturės pajamų išlaikymui mokėti. Pareiškėja nei buvo įpareigota, nei prisiėmė pareigą kaupti kokias nors suinteresuoto asmens vaiko išlaikymui pervedamas lėšas. Tuo tarpu mediacijos metu suinteresuotas asmuo pažadėjo, kad, turėdamas galimybę, jis vaiko išlaikymui sumokės papildomas sumas, todėl pareiškėja sutiko su kompromisu, dėl ko buvo susitarta dėl 300 Eur kasmėnesinio išlaikymo vaikui dydžio, suinteresuotam asmeniui pažadant laikas nuo laiko skirti vaiko išlaikymui ir papildomų lėšų. Taigi, pareiškėjas tam tikrais mėnesiais vaiko išlaikymui sumokėjo papildomas sumas – daugiausia iš karto po taikos sutarties sudarymo, kurias pareiškėja išleido vaiko poreikiams tenkinti;
8.5. nepagrįstai suinteresuotas asmuo atskirajame skunde kaip permoką skaičiuoja sumas, vaikui išlaikyti pervestas iki taikos sutarties sudarymo. Taikos sutartimi šalys nustatė 300 Eur išlaikymą nuo taikos sutarties sudarymo dienos, visiškai nereglamentuodamos iki to laiko mokėto išlaikymo dydžio. Be to, permoka nelaikytinos ir papildomos kai kuriais mėnesiais vaiko išlaikymui sumokėtos sumos, kurios vertinamos kaip papildomas suinteresuoto asmens prisidėjimas prie vaiko išlaikymo. Papildomo išlaikymo vaikui teikimas atskirais mėnesiais nepašalina suinteresuoto asmens pareigos teikti nustatytą vaiko išlaikymą kiekvieną mėnesį, kadangi vaiko poreikiai privalo būti užtikrinami kiekvieną mėnesį. Suinteresuoto asmens pozicijos pripažinimas iš esmės pažeistų nepilnamečio vaiko interesus, kadangi leidus tam tikrą laiką suinteresuotam asmeniui nebeteikti vaikui išlaikymo, nebūtų galimybės patenkinti būtinuosius vaiko poreikius einamuoju momentu;
8.6. suinteresuotas asmuo savo atskirajame skunde akcentuoja nustatytą 300 Eur kasmėnesinį išlaikymą, tačiau šis išlaikymo dydis privalėjo būti indeksuotas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.208 straipsnyje nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).
10. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnio 2,3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
11. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas pareiškėjos prašymas ir išduotas vykdomasis dokumentas dėl taikos sutartimi patvirtinto išlaikymo nepilnamečiam vaikui nevykdymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl faktinių aplinkybių
12. Teismų informacinės sistemos LITEKO (CPK 179 straipsnio 3 dalis) duomenimis nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-11819-341/2023 patvirtinta pareiškėjų V. F. ir M. Š. pateikta taikos sutartis, kurios trečiame punkte šalys susitarė:
„Tėvas M. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) sūnaus, T. Š. gimusios (duomenys neskelbtini) dieną (a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui iki pilnametystės nuo sutarties sudarymo dienos kas mėnuo iki einamojo mėnesio paskutinės dienos skiria po 300 Eur (tris šimtus Eur), lėšas pervesdamas į V. F. (a. k. (duomenys neskelbtini) nurodytą banko sąskaitą. V. F. sūnaus išlaikymui skirtas lėšas valdo uzufrukto teise.“.
13. Pareiškėja kreipėsi į teismą CPK 646 straipsnio pagrindu, prašydama išduoti vykdomąjį raštą taikos sutarties trečio punkto nevykdymo, teigdama, jog suinteresuotas asmuo M. Š. nesilaiko minėto teismo nutartimi patvirtintos šalių sudarytos taikos sutarties trečiojo punkto.
14. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2025 m. spalio 28 d. nutartimi konstatuodamas, jog byloje nėra duomenų, paneigiančių pareiškėjos nurodomas aplinkybes dėl nurodyto taikos sutarties punkto nevykdymo, o suinteresuotas asmuo nepateikė įrodymų, paneigiančių pareiškėjos nurodomas aplinkybes, išdavė pareiškėjai vykdomąjį raštą. Apeliantas su pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka, nurodydamas, kad išlaikymo prievolės nėra, kadangi yra susidariusi permoka, kad pareiškėja nepagrindė išlaikymo įsiskolinimo, kad paneigia išduoto vykdomojo rašto pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo sutikti su apeliantu.
Dėl sąlygų vykdomajam raštui išduoti (ne) buvimo
15. Taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (lot. res judicata) galią (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.985 straipsnio 1 dalis). Teismo patvirtinta sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnio 2 dalis). Taigi, nors taikos sutartis – taikus ginčo sprendimo būdas, įstatymas garantuoja ir realų joje sulygtų sąlygų įgyvendinimą – priverstinį jos vykdymą. Priverstiniam taikos sutarties vykdymui mutatis mutandis (su būtinais pakeitimais) taikomos CPK ir lydinčiuosiuose teisės aktuose nustatytos priverstinio teismo sprendimų vykdymo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-469/2022, 13 punktas).
16. Vadovaujantis CPK 646 straipsnio 3 dalimi, jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Šis prašymas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Teismui pripažinus, kad tai yra būtina, šioje dalyje nurodytas prašymas išduoti vykdomąjį raštą gali būti nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims, tačiau šių asmenų neatvykimas nekliudo teismui išspręsti vykdomojo rašto išdavimo klausimą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti.
17. Suinteresuotas asmuo nesutinka su vykdomojo rašto išdavimu remdamasis aplinkybe, jog, visų pirma, pareiškėja nepagrindė prašyme nurodytos aplinkybės, jog suinteresuotas asmuo nevykdo pareigos teikti išlaikymo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pareiškėja, kreipdamasi į teismą, nurodė, kad suinteresuotas asmuo nevykdo pareigos mokėti išlaikymą, kurio dydis įtvirtintas patvirtintos taikos sutarties trečiame punkte, o tuo tarpu pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles būtent apeliantui nagrinėjamoje byloje ginčijant pareiškėjos prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo tenka pareiga įrodyti ir pagrįsti, kad šalių patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių yra vykdoma tinkamai, t. y. pateikti pareigos teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui vykdymą pagrindžiančius įrodymus (CPK 178 straipsnis). Tačiau, kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, apeliantas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių objektyvių įrodymų, leidžiančių patvirtinti, kad sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių trečiu punktu prisiimti įsipareigojimai yra vykdomi tinkamai. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, jos suinteresuotas asmuo nesilaikė taikos sutarties trečiame punkte įtvirtinto įpareigojimo.
18. Antra, apeliantas, ginčydamas pirmosios instancijos teismo nutartimi konstatuotas taikos sutarties trečio punkto nevykdymo aplinkybes, taip pat nepateikė įrodymų, sudarančių pagrindą pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išdavė pareiškėjai vykdomąjį raštą. Kaip matyti iš pareiškėjo pateiktų duomenų, pateikti tik keli mokėjimai už 2025 m., t. y. vasario – liepos mėn., o atskirajame skunde apeliantas pripažino, jog išlaikymas mokėtas už septynis mėnesius – 1650 Eur, kas nepadengia net stabilios taikos sutartimi sulygtos sumos, kuri turėjo būti sumokėta už septynis mėnesius. Dar daugiau, apeliantas nurodo, kad išlaikymą teikia pagal galimybes, kas taip pat patvirtina aplinkybę, jog toks periodinis išlaikymas, koks sulygtas taikos sutartyje, nėra mokamas.
19. Trečia, kritiškai vertintinas ir apelianto argumentas dėl išlaikymo permokos, kuri, apelianto nuomone, paneigia vykdomojo rašto išdavimo pagrįstumą. Visų pirma, pastebėtina tai, kad pareiškėjos ir suinteresuoto asmens taikos sutartis patvirtinta Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartimi, taigi, iki tol atlikti mokėjimai, nesant rašytinio susitarimo, neturi teisinės reikšmės sprendžiant vykdomojo rašto (ne)išdavimo klausimą, kadangi vykdomojo rašto (ne) išdavimo klausimas sprendžiamas vertinant taikos sutarties vykdymą, t. y. ar vykdomas taikos sutarties trečias punktas. Antra, apeliantas atskirajame skunde nurodo atitinkamus metus, mėnesius, kuriais buvo mokamas išlaikymas bei išlaikymo dydį. Tačiau, kaip matyti, 2024 m. mokėtas išlaikymas nėra nurodomas, apeliantas nurodo, kad užtikrino nepilnamečiam vaikui išlaikymą už aštuonis 2024 m. mėnesius, nurodydamas, kad už 2023 m. yra susidariusi 2360 Eur permoka. Tačiau, kaip jau minėta, iki Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties atlikti išlaikymo mokėjimai nėra vertinami, be to, aplinkybė, jog apeliantas galėjo daugiau sumokėti atitinkamais mėnesiais, nesudaro pagrindo pritarti apelianto pozicijai, jog tokie mokėjimai atlikti į ateitį, kad pareiškėja neva turėjo pareigą kaupti mokamą išlaikymą, ar, galų gale, kad apeliantas vienasmeniškai gali nuspręsti atitinkamą laikotarpį neteikti periodinio išlaikymo nepilnamečiui. Kaip teisingai pastebėjo pareiškėja, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėja turėjo pareigą kaupti suinteresuoto asmens mokamą didesnį išlaikymą ar kad dėl to tarp šalių buvo susitarta. Kita vertus, pareiškėja atsiliepime į atskirąjį skundą paaiškino tokio mokėjimo priežastis, kuriuos tikėtinos, juolab kad, pervedant periodinį išlaikymą, sumos nebuvo ženkliai didesnės nei taikos sutartimi sulygta periodinio išlaikymo suma (pvz. nors apeliantas nurodo, kad sumokėjo 2025 m. spalio 31 d. 500 Eur, tačiau tuo tarpu 2023 m. lapkričio 18 d. nurodyta sumokėta 100 Eur suma), nėra aišku, kaip mokėjimai buvo atlikti 2024 metais. Kita vertus, pagal teisinį reglamentavimą mokėjimai stabilia suma yra indeksuojami įstatyme nustatyta tvarka. Taigi, aptartos aplinkybės nesudaro pagrindo laikyti, jog pareiga teikti išlaikymą vykdoma tinkamai.
20. Ketvirta, apelianto nurodyta priežastis dėl apelianto įregistravimo Užimtumo tarnyboje nesudaro pagrindo spręsti, jog apeliantas gali nevykdyti pareigos teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui. Pagal CK 3.192 straipsnio 1 dalies nuostatas tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalyje). Nagrinėjamu atveju, Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartimi patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, minėta nutartis yra įsiteisėjusi ir yra priverstinai vykdytina (CPK 18 straipsnis, 584 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl apeliantas turi pareigą teikti taikos sutartyje numatytą periodinį išlaikymą nepilnamečiam vaikui. Pastebėtina, kad apeliantas yra darbingo amžiaus, pareiškėjos teigimu, užsiėmęs paklausia veikla, įgijęs išsilavinimą, teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygos nėra pakeistos, todėl apelianto registracija Užimtumo tarnyboje nėra pagrindas netenkinti pareiškėjos prašymo išduoti vykdomąjį dokumentą, juolab kad nustatytas pareigos teikti išlaikymą tinkamas nevykdymas.
21. Penkta, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes ir pareiškėjos prašymą bei suinteresuoto asmens atsikirtimus (poziciją tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose), konstatuoja, kad nustatytų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo spręsti, jog šalių sutartis dėl vaiko išlaikymo yra vykdoma tinkamai ar kad yra kitų CPK 646 straipsnio 3 dalyje numatytų pagrindų, dėl kurių vykdomasis raštas dėl taikos sutarties vykdymo neturėtų būti išduodamas. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad tėvų pareiga teikti nepilnamečiams vaikams išlaikymą yra prioritetinė ir kad darbingi tėvai privalo aktyviai rūpintis savo turtinės padėties pagerinimu, kad galėtų teikti nepilnamečiams vaikams reikiamą išlaikymą. Taigi, apelianto netinkamas prisiimtų įsipareigojimų vykdymas, sudaro pagrindą priverstiniams teismo sprendimo vykdymui.
22. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas pirmosios instancijos teisme nepateikė jokių įrodymų apie tinkamą taikos sutarties trečiojo punkto vykdymą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priimdamas skundžiamą nutartį padarė išvadą, jog yra pagrindas išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties 3 punkto nevykdymo ir tokie teismo veiksmai atitinka teisinį reglamentavimą (CPK 6.985 straipsnis, CPK 646 straipsnio 3 dalis).
Dėl civilinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
23. Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias vykdomojo rašto išdavimą, todėl apelianto atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
24. Pareiškėja apeliacinės instancijos teismo prašo priteisti iš apelianto 150 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Pagal bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklę, kuri taikoma ir apeliacinės instancijos teisme, pralaimėjusi ginčą šalis turi pareigą atlyginti bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnis). Pareiškėjos prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, atitinka pagrįstumo, būtinumo ir protingumo kriterijus, todėl pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme tenkintinas visa apimtimi, pareiškėjai priteisiant patirtas 150 Eur teisinės pagalbos išlaidas iš suinteresuoto asmens (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
netenkinti suinteresuoto asmens atskirojo skundo.
Palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. spalio 28 d. nutartį nepakeistą.
Priteisti pareiškėjai V. F. iš suinteresuoto asmens M. Š. 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt Eur) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.