- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-11-08
- Bylos Nr.
- 2-1873/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Artūras Driukas, Marytė Mitkuvienė, Egidijus Žironas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Reikalavimas.lt“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Nojutas“
- Kategorijos
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 126.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Marytės Mitkuvienės ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Reikalavimas.lt“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 27 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „Nojutas“, civilinėje byloje Nr. B2-2290-510/2012 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Reikalavimas.lt“ pareiškimą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Nojutas“ dėl bankroto bylos iškėlimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje sprendžiami klausimai, susiję su bankroto bylos iškėlimu.
Atskiruoju skundu keliamas teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Nojutas“, teisėtumo klausimas.
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Reikalavimas.lt“ kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė iškelti atsakovui UAB „Nojutas“ bankroto bylą. Nurodė, kad UAB „Saulės spektras“ pagal reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 042 perleido UAB „Reikalavimas.lt“ reikalavimo teisę išieškoti skolą, delspinigius, palūkanas, baudas ir kitus mokėjimus iš UAB „Nojutas“. Pažymėjo, kad UAB „Reikalavimas.lt“ įgijo skolos reikalavimo teisę į 1 314,76 Lt dydžio sumą. Atsakovas neatsiskaitė su ieškovu, todėl ieškovas siuntė atsakovui pranešimą, kuriame nurodė, kad nepadengus įsiskolinimo per 30 dienų, ieškovas pateiks teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau minėtas pranešimas nebuvo įteiktas nei UAB „Nojutas“ veiklos adresu, nei įmonės buveinės adresu. Pažymėjo, kad nuo pranešimo dėl bankroto bylos iškėlimo išsiuntimo atsakovui registracijos adresu dienos praėjo penkios dienos, todėl ieškovas laiko, kad pranešimas atsakovui buvo įteiktas, o skola, praėjus nuo įteikimo 30 kalendorinių dienų, apmokėta nebuvo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2012 m. liepos 27 d. nutartimi ieškovo UAB „Reikalavimas.lt“ pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Nojutas“ atsisakė priimti.
Šalies argumentai
Teismas pažymėjo, kad ieškovas kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl privalėjo pateikti įrodymus, jog įvykdė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Nurodė, kad ieškovas pranešimą siuntė UAB „Nojutas“ registruotais laiškais adresu – (duomenys neskelbtini) bei įmonės buveinės adresu – (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, jog siuntų grąžinimo pažymose nurodoma, kad gavėjas UAB „Nojutas“ nerastas. Nurodė, kad siuntų grąžinimo pažymose esančios žymos, jog gavėjas nerastas, leidžia daryti išvadą, kad šiais adresais įmonė ne tik kad neturi buveinės, bet ir faktiškai jokios veikos nevykdo, todėl teismas sprendė, kad minėtais adresais išsiųsti pranešimai neturi jokios teisinės reikšmės. Pažymėjo, kad ieškovas nesilaikė išankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas UAB „Reikalavimas.lt“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 27 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Ieškovas, vykdydamas ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje nurodytą reikalavimą dėl išankstinės ginčo ne teisme sprendimo tvarkos laikymosi, 2012 m. gegužės 2 d. išsiuntė pranešimą (registruotu laišku su įteikimu) atsakovui jo veiklos adresu – (duomenys neskelbtini). Šis įmonės veiklos adresas yra nurodytas skolos susidarymo dokumentuose, kuriuos perdavė UAB „Saulės spektras“ pagal 2012 m. kovo26 d. reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 042 ir jos priedą Nr. 60. UAB „Nojutas“ veiklos adresas yra pateikiamas viešame įmonių kataloge. Kadangi minėtas pranešimas atsakovui nebuvo įteiktas, ieškovas 2012 m. gegužės 11 d. išsiuntė atsakovui pranešimą jo buveinės registracijos adresu – (duomenys neskelbtini).
2. Pažymėtina, jog pagal ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalį, nuo išsiuntimo datos, t. y. nuo 2012 m. gegužės 11 d., praėjus penkioms dienoms, laikoma, kad pranešimas yra įmonei įteiktas. Ieškovas, suprasdamas, kad pranešimas yra laikomas įteiktas, galėjo kreiptis į teismą su prašymu iškelti atsakovui bankroto bylą, bet norėdamas ginčą išspręsti taikiai. 2012 m. gegužės 21 d. išsiuntė atsakovui pranešimą paskutiniu jam žinomu atsakovo veiklos adresu – (duomenys neskelbtini). Šis įmonės veiklos adresas pateikiamas viešame įmonių kataloge. Taigi ieškovas išankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos laikėsi.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
Byloje sprendžiamas klausimas, ar Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 27 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „Nojutas“, yra pagrįsta ir teisėta.
Bankroto teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) bei Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatos (CPK 1 str. 1 d., ĮBĮ 1 str. 1 d.). Pagal ĮBĮ 6 straipsnio 1 dalį, jeigu yra bent viena iš šio įstatymo 4 straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytų sąlygų, pasibaigus 6 straipsnio 2 dalyje nustatytam terminui, kreditorius (kreditoriai) gali pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Prie pareiškimo turi būti pridėti įrodymai, kad CPK nustatyta tvarka įvykdyti 6 straipsnio 2 ir 4 dalyse nustatyti reikalavimai, ir 6 straipsnio 2 dalyje nurodyto pranešimo kopija. ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta kreditoriaus (kreditorių) pareiga apie savo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pranešti įmonei (skolininkei) raštu. Pranešime turi būti nurodyti neįvykdyti įmonės įsipareigojimai ir įspėjama, kad jeigu jie nebus įvykdyti per šiame pranešime nurodytą laikotarpį, kreditorius (kreditoriai) kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Įsipareigojimams įvykdyti kreditorius (kreditoriai) nustato ne trumpesnį kaip trisdešimt dienų laikotarpį.
Pranešimas apie ketinimą iškelti bankroto bylą skirtas tam, kad ginčas būtų išspręstas nesikreipiant į teismą, todėl tokia informavimo procedūra pripažintina ginčo išankstine sprendimo ne teisme tvarka. Ji nustatyta siekiant išspręsti ginčą nekeliant bankroto bylos, todėl kreditoriaus kreipimasis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo laikytinas ultima ratio gynybos priemone, kai išnaudoti įstatyme numatyti privalomi alternatyvūs pažeistų teisių gynimo būdai ir jie nedavė jokio teigiamo efekto, nes bankroto bylos iškėlimas susijęs su neigiamais teisiniais padariniais įmonei–skolininkei, t. y. apribojama jos veikla (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalis). Kreditoriaus pranešimo įteikimo skolininkui tvarką būtina aiškinti taip, kad būtų užtikrinta protinga kreditoriaus teisės pasirinkti savo teisių gynimo būdą ir skolininko intereso būti informuotam apie ketinimą jam iškelti bankroto bylą pusiausvyra (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2010).
Nuo 2012 m. kovo 1 d. įsigaliojusios redakcijos ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalis nustato, kad kreditorius (kreditoriai) apie savo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo turi pranešti įmonei raštu registruotu laišku arba per kurjerį ar antstolį. Tuo atveju, kai vienu iš nurodytų būdų pranešimo įteikti nepavyksta, kreditorius (kreditoriai) turi išsiųsti pranešimą įmonės buveinės adresu. Pranešimas laikomas įteiktu praėjus penkioms dienoms nuo jo išsiuntimo. Šia norma įstatymų leidėjas nustatė alternatyvius pranešimo apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įteikimo būdus. Tai reiškia, kad kreditorius neprivalo įteikinėti pranešimo visais šioje normoje nurodytais būdais: pavyzdžiui, nepavykus pranešti įmonei apie tokį ketinimą registruotu laišku, kreditoriui nėra pareigos įteikinėti tokį pranešimą per kurjerį ar antstolį. Tam, kad pranešimas būtų laikomas įteiktu, nepavykus pranešti vienu iš nurodytų būdų, pakanka, kad praeitų penkios dienos nuo pranešimo išsiuntimo įmonės buveinės adresu.
Juridinio asmens buveine laikoma ta vieta, kurioje yra nuolatinis jo valdymo organas. Juridinio asmens buveinė apibūdinama nurodant patalpų, kuriose yra buveinė, adresą (CK 2.49 str. 1 d.). Pagal CK 2.49 straipsnio 3 dalį visas susirašinėjimas su juridiniu asmeniu laikomas tinkamu, kai jis vyksta juridinio asmens buveinės adresu, taip pat atsižvelgiant į šio straipsnio 2 dalį, jeigu juridinis asmuo aiškiai nenurodė kitaip. Jeigu juridinio asmens buveinė, nurodyta juridinių asmenų registre ar sandoryje, ir jo nuolatinio valdymo organo buvimo vieta nesutampa, tai tretieji asmenys nuolatinio valdymo organo buvimo vietą turi teisę laikyti juridinio asmens buveine (CK 2.49 str. 2 d.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, juridinio asmens buveine laikoma vieta, kuri apibūdinama nurodant patalpų, kuriose ji yra, adresą ir registruojama Juridinių asmenų registre, taip pat nurodoma juridinio asmens įstatuose bei visuose kituose juridinio asmens dokumentuose, kuriuos jis naudoja turėdamas santykių su kitais subjektais (raštuose, sąskaitose, prekybos dokumentuose ir t. t.) (CK 2.44 str.1 d. 3 p., 2.47 str. 1 d. 3 p., 2.66 str. 1 d. 4 p.). Jeigu juridinio asmens buveinė ir nuolatinio juridinio asmens valdymo organo ar faktinės veiklos vieta nesutampa, CK 2.49 straipsnio 2 dalies prasme juridinio asmens buveine laikytina ta vieta, kur iš tikrųjų yra nuolatinis juridinio asmens valdymo organas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2012). Juridinio asmens verslo vieta laikoma buveinė, kurios adresas registruojamas Juridinių asmenų registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-558/2008; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2010). Įmonės buveinės adresas nurodomas steigimo bei registravimo dokumentuose ir yra registruojamas Juridinių asmenų registre kaip neabejotinai tikslus. Pasikeitus įmonės buveinės adresui turi būti keičiami ir Juridinių asmenų registre registruoti įmonės duomenys bei dokumentai (CK 2.66 str. 1 d. 4 p., 3 d.).
Nagrinėjamu atveju byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovas UAB „Reikalavimas.lt“ ne vieną kartą registruotąja pašto siunta siuntė atsakovui UAB „Nojutas“ įmonės veiklos dokumentuose nurodytais adresais (duomenys neskelbtini) (išsiųsta 2012-05-02, grįžo neįteiktas 2012-05-09) ir (duomenys neskelbtini) (išsiųsta 2012-05-21, grįžo neįteiktas 2012-05-24) bei Juridinių asmenų registre nurodytu įmonės buveinės adresu – (duomenys neskelbtini) (išsiųsta 2012-05-11, grįžo neįteiktas 2012-05-16), pranešimus apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (b. l. 17-22). Vadinasi, ieškovas pranešimą tinkamai įteikė vienu iš ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje nustatytų būdų – jį išsiuntė registruotu laišku atsakovo buveinės adresu. Be to, ieškovas pranešimą siuntė ne tik Juridinių asmenų registre išviešintu atsakovo buveinės adresu, bet ir kitais ieškovui žinomais adresais, kuriuos pats atsakovas yra nurodęs savo veiklos dokumentuose (sutartyse-užsakymuose ir PVM sąskaitose-faktūrose (b. l. 10-12, 14)). Iš viešojo registro tvarkytojo duomenų Juridinių asmenų registre matyti, jog UAB „Nojutas“ buveinės adresas iki šiol yra nepakeistas ir įregistruotas patalpose adresu (duomenys neskelbtini). Situacija, kai atsakovui net tris kartus registruotais laiškais buvo siunčiami pranešimai jo paties nurodytais adresais, tame tarpe ir Juridinių asmenų registre nurodytu įmonės buveinės adresu, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad įstatyme nustatytos pranešimo apie ketinimą inicijuoti atsakovui bankroto bylą tvarkos buvo laikomasi.
Esant tokioms aplinkybėms ir atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog ieškovas šioje byloje nesilaikė išankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos. Todėl pagrįstais laikomi ieškovo argumentai dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 27 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, neteisėtumo. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimą reglamentuojančias proceso teisės normas ir nepagrįstai nusprendė, kad ieškovas nesilaikė išankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos. Nutartis naikintina dėl joje padarytų esminę reikšmę nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui turinčių proceso teisės normų pažeidimų ir perduotina pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo klausimą (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 329 straipsnio 1 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 27 d. nutartį panaikinti.
Ieškovo UAB „Reikalavimas.lt“ pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB „Nojutas“ priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.