Kauno apylinkės teismo sprendimas

2020-12-07 · Civilinė byla Nr. e2-16490-947/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-12-07
Bylos Nr.
e2-16490-947/2020
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-09765-2020-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Žeromskytė-Stanienė
Atsakovas
M. U., D. U., Kauno
Ieškovas
E. Š.
Trečiasis asmuo
Kauno
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-16490-947/2020Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09765-2020-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1;
2.6.2.1(S)Kauno apyLINKĖs teismasSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 7 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Asta Žeromskytė-Stanienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Gabrielei Žemaitytei ir Živilei Užkurytei,dalyvaujant atsakovų M. U. ir D. U. atstovei advokatei D. Ž.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. Š. patikslintą ieškinį atsakovams M. U., D. U. ir Kauno m. (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarei B. G. dėl netesybų (delspinigių) sumažinimo, vykdomojo įrašo panaikinimo (dalyje dėl delspinigių), trečiasis asmuo – Kauno m. (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarė A. U..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovo reikalavimai ir argumentai

Šalies argumentai

1. Ieškovas 2020 m. liepos 22 d. pateiktame patikslintame ieškinyje (Reg. Nr. DOK-85495) nurodė šiuos ieškinio reikalavimus:

1.1. pripažinti (duomenys neskelbtini) tarp E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudarytos paskolos sutarties, patvirtintos Kauno m. (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarės A. U. (Reg. Nr. 19KU-4008), 2 punktą, kuriuo nustatyta delspinigių suma – 0,5 proc. per dieną, nesąžiningu ir jį pakeisti, sumažinant delspinigius iki 0,038 proc. per dieną;

1.2. panaikinti (duomenys neskelbtini) Kauno m. (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarės B. G. išduotą notaro vykdomąjį įrašą (Reg. Nr. 1-6769) dalyje dėl 23 272,13 Eur delspinigių sumos;

1.3. priteisti iš atsakovų M. U. ir D. U. bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas procesiniuose dokumentuose nurodė šį ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes bei argumentus:

2.1. kreditorius R. U. ir ieškovas buvo seni draugai, kuriuos siejo pasitikėjimo santykiai. Ieškovas ne kartą skolinosi iš kreditoriaus ir visuomet skolas grąžindavo. Tuo pagrindu (duomenys neskelbtini) ieškovas E. Š. (toliau – ir paskolos gavėjas, skolininkas) bei R. U. (toliau – ir paskolos davėjas, kreditorius) sudarė paskolos sutartį, patvirtintą Kauno m. (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarės A. U. (Reg. Nr. 19KU-4008) dėl 100 000 Eur paskolos suteikimo be metinių palūkanų. Paskolos sutarties 2 punktu kreditorius nustatė 0,5 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną praleistą dieną nuo laiku negrąžintos sumos;

2.2. 2017 metais kreditorius mirė, jo teises ir pareigas 2017 m. birželio 20 d. Kauno m. (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarės E. J. patvirtinto paveldėjimo teisės liudijimo (Reg. Nr. EJ-4087) pagrindu perėmė atsakovai M. U. bei D. U.. Kadangi ieškovas iki 2017 m. rugsėjo 28 d. skolos negrąžino, 2017 m. lapkričio 29 d. Kauno m. (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarė B. G. išdavė notaro vykdomąjį įrašą (Reg. Nr. 1-6769), kuriuo užfiksavo, jog skolinio įsipareigojimo suma – 100 000 Eur, delspinigiai – 0,5 proc. dydžio už kiekvieną praleistą dieną nuo laiku negrąžintos sumos, kitos išlaidos – 272,13 Eur;

2.3. vadovaujantis paskolos sutarties 2 punktu, taikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytą sutrumpintą 6 mėnesių (180 dienų) ieškinio senaties terminą dėl netesybų išieškojimo, iš ieškovo išieškotina 0,5 proc. delspinigių suma sudarytų 90 000 Eur (t. y. 500 Eur už dieną);

2.4. atsakovai, atstovaujami įgaliotinės, (duomenys neskelbtini) pateikė notaro vykdomąjį raštą vykdyti antstoliui V. K., nurodydami, jog negrąžintos skolos dydis – 91 000 Eur, delspinigių dydis – 30 000 Eur, notaro išlaidos – 272,13 Eur. Tokiu būdu atsakovai sumažino delspinigių normą tris kartus, o tai sudaro 0,167 proc. už kiekvieną praleistą dieną nuo laiku negrąžintos sumos (167 Eur už dieną). Nors atsakovai delspinigių normą ir sumažino, tačiau netesybos, ieškovo vertinimu, vis tiek yra aiškiai per didelės, todėl ieškovas kreipiasi į teismą, prašydamas jas sumažinti bei atitinkamai panaikinti (duomenys neskelbtini) Kauno m. (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarės B. G. išduotą notaro vykdomąjį įrašą (Reg. Nr. 1-6769) dalyje dėl 23 272,13 Eur delspinigių sumos;

2.5. ieškovas taip pat akcentavo, kad prievolės pagal paskolos sutartį įvykdymo užtikrinimui (duomenys neskelbtini) ieškovas ir kreditorius sudarė sutartį dėl hipotekos, kuria ieškovas įkeitė žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir gyvenamąjį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su kitais inžineriniais statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini);

2.6. antstolis V. K. užvedė vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. sausio 29 d. areštavo minėtą žemės sklypą su gyvenamuoju namu. Antstolis 2020 m. sausio 10 d. pasiūlė atsakovams perimti nekilnojamąjį turtą už pradinę 96 000 Eur pardavimo kainą. 2020 m. kovo 3 d. Turto perdavimo išieškotojui aktu Nr. S-1162 antstolis V. K. perdavė atsakovams žemės sklypą, gyvenamąjį namą ir kiemo statinius lygiomis dalimis, t. y. po ½ dalį nekilnojamojo turto kiekvienam atsakovui. Akte nurodyta, jog perduodamo turto vertė – 96 000 Eur;

2.7. 2020 m. kovo 23 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu Nr. S-1439 antstolis konstatavo, jog liko išieškoti 23 272,13 Eur delspinigius. Taigi šiuo metu yra išieškota 6 727,87 Eur dydžio delspinigių suma (atitinkanti protingumo principą), netesybos nėra sumokėtos, todėl, ieškovo vertinimu, egzistuoja teisinis pagrindas netesybas mažinti;

2.8. ieškovas be faktinių aplinkybių pateikė ir teisinį ginčo vertinimą. Ieškovas pažymėjo, kad teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta galimybė šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti. Teismų praktikoje nėra nustatyto visiems atvejams skirto netesybų tarifo. Teismas, nustatydamas, ar yra pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas pagrindas pripažinti netesybas neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros. Teismas, ieškovo vertinimu, turėtų atsižvelgti į tai, kad ieškovas, siekdamas užtikrinti prievolės įvykdymą, įkeitė žemės sklypą su gyvenamuoju namu ir kiemo statiniais, kuriuos perdavus išieškotojams už 96 000 Eur sumą, buvo ne tik sugrąžinta skola, bet ir padengtos protingo dydžio netesybos. Akcentuotina, jog turtas parduotas už du kartus mažesnę nei rinkos kainą – vykdomojoje byloje esančioje UAB (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje Nr. 56023VAT_2018 PGA KAUN nurodyta, jog 2018 rugpjūčio 29 d. žemės sklypo vertė yra 30 000 Eur, gyvenamojo namo – 160 000 Eur, kiemo statinių – 1 000 Eur (viso areštuoto turto vertė – 195 000 Eur). Netesyboms esant aiškiai per didelėmis, įkeisto turto nepakako ir ieškojimo procesas tęsiamas, areštuojant kitą ieškovui priklausantį turtą. Atsakovai akivaizdžiai sutinka, kad paskolos sutartyje numatyti 0,5 proc. dydžio delspinigiai yra aiškiai per dideli, tačiau nepagrįstai juos sumažino tik iki 0,167 proc. Ieškovo manymu, tokia situacija yra neatitinkanti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų;

2.9. teismų praktikoje aiškiai per didelėmis netesybomis pripažįstami 0,2 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną praleistą dieną, sudarantys 73 proc. per metus, dėl ko įprasta mažinti delspinigių dydį iki 0,02 proc. per dieną, kas ginčo atveju sudarytų 20 Eur sumą per dieną, t. y. 3 600 Eur už 180 dienų. Be to, Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nurodyta nuostata, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nurodyta maksimali delspinigių riba galėtų būti traktuojama kaip orientacinė, teismui vertinant tarp fizinių asmenų sudarytose paskolos sutartyse nustatytus netesybų dydžius;

2.10. ginčo atveju iš ieškovo yra išieškota 6 727,87 Eur suma, beveik atitinkanti 0,038 proc. dydžio delspinigius, ieškovas prašo iki minėto dydžio sumažinti aiškiai per didelius paskolos sutartyje numatytus delspinigius. Manoma, jog toks netesybų sumažinimas atitiktų tiek teismų praktiką, tiek individualią ieškovo situaciją, tiek teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus;

2.11. tuo atveju, jeigu teismas patenkintų šį reikalavimą, toks sprendimas, esant galiojančiam (duomenys neskelbtini) Kauno m. (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarės B. G. išduotam notaro vykdomajam įrašui (Reg. Nr. 1-6769), nesukeltų ieškovui materialiųjų teisinių pasekmių, kadangi minėto vykdomojo įrašo egzistavimas ir toliau liktų pagrindu tęsti išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, teismo taip pat prašoma panaikinti vykdomąjį įrašą dalyje dėl 23 272,13 Eur delspinigių sumos;

Atsiliepimas

2.12. atsakovai atsiliepime į ieškinį nurodė, jog jie iš ieškovo prašė išieškoti tik 30 000 Eur delspinigių vien dėl to, jog ieškovas teigė turįs nemažai nekilnojamojo turto ir stengsis kuo greičiau grąžinti visą skolą. Toks paaiškinimas, ieškovo vertinimu, neatitinka tikrovės. Atsakovai suvokė, jog jų tėvo ir ieškovo sutarta 0,5 proc. delspinigių suma yra neprotingai didelė ir dėl to ją sumažino;

2.13. ieškovo vertinimu, atsakovų akcentuota aplinkybė, kad ieškovas niekada nesikreipė nei į kreditorių R. U., nei į atsakovus dėl paskolos sutarties pakeitimo yra teisiškai nereikšminga. Nagrinėjamu atveju bendroji CK 6.223 straipsnio 3 dalies norma nėra taikoma, nes ginčo santykiai reguliuojami specialia netesybų mažinimą įtvirtinančia nuostata (CK 6.73 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju nėra ir nebuvo būtina jokia ikiteisminė procedūra inicijuojant netesybų mažinimą;

2.14. atsakovų nurodyta aplinkybė, kad 2019 m. gruodžio 18 d. ieškovas savo sūnui padovanojo greta ginčo žemės sklypo esantį 0,1049 ha ploto žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), yra visiškai nesusijusi su nagrinėjamu ginču.

Šalies argumentai

3. Ieškovas teismo posėdyje nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti, nedalyvaujant ieškovui ir jo atstovui, taip pat nurodė, kad ieškinį palaiko jame nurodytais argumentais.

Atsakovų atsiliepimo argumentai

4. Atsakovai M. U. ir D. U. atsiliepimuose į patikslintus ieškinius (procesiniai dokumentai Reg. Nr. DOK-92902, Reg. Nr. DOK-93373) nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo teismo įvertinti šiuos nesutikimo su ieškiniu argumentus:

4.1. R. U. ir E. Š. dar iki ginčo paskolos sutarties buvo taip pat susitarę dėl kitos paskolos, t. y. R. U. rašytine (duomenys neskelbtini) sutartimi buvo paskolinęs ieškovui 10 000 Eur, kuriuos įsipareigojo grąžinti iki (duomenys neskelbtini). Šalys buvo susitarusios dėl 0,05 proc. netesybų;

4.2. (duomenys neskelbtini) paskolos sutartimi E. Š. ir R. U. notarine tvarka patvirtina paskolos sutartimi susitarė dėl kitos paskolos (100 000 Eur) ir dėl kitokio netesybų (delspinigių) dydžio – 0,5 proc. Atsakovai argumentavo, kad susitarimas buvo abiejų šalių suderintas laisva valia. Pradinis kreditorius R. U. nebūtų skolinęs 100 000 Eur, jeigu nebūtų susitarimo dėl tokio dydžio netesybų (0,5 proc. delspinigių, kaip kreditoriaus nuostolių CK 6.261 straipsnio prasme). Be to, paskolos sudarymo metu paskolos gavėjas turėjo daug nekilnojamojo turto, todėl ir pats buvo įsitikinęs, kad yra finansiškai pajėgus prisiimti tokio masto finansinius įsipareigojimus;

4.3. atsakovai, kreipdamiesi dėl 90 000 Eur paskolos (9 000 Eur skolininkas buvo sumokėjęs) ir delspinigių išieškojimo priverstine tvarka, nurodė, kad prašoma išieškoti delspinigių suma yra 30 000 Eur, nes skolininkas tuo metu nurodė, kad turi daug turto, todėl artimiausiu metu bus kuo greičiau atsiskaityta. Vykdomojoje byloje buvo skelbtos turto pardavimo varžytinės, skolininkas R. U. vykdomojoje byloje jokių prašymų ar pastabų antstoliui neteikė, varžytinėmis nesidomėjo. Vykdomojoje byloje liko neišieškoti 30 000 Eur delspinigiai (skaičiuotini nuo 2017 m. rugsėjo 29 d.). Atsakovai pažymėjo, kad dėl sutarties pakeitimo (dėl netesybų) ieškovas niekada nesikreipė nei į pradinį kreditorių R. U., nei į palikimo įpėdinius M. U., D. U., kaip numato CK 6.223 straipsnio 3 dalis;

4.4. ieškovo reikalavimas teismine tvarka sumažinti netesybas yra nesąžiningas ir pažeidžiantis atsakovų interesus. Ieškovo nesąžiningumą patvirtina tai, kad dar negrąžinęs visos skolos, ieškovas (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartimi perleido savo sūnui greta ginčo žemės sklypo esantį 0,1049 ha žemės sklypą ((duomenys neskelbtini)). Atsakovai taip pat argumentavo, kad ieškovas iki šiol elgiasi nesąžiningai ir nereaguoja į pranešimus nebesinaudoti ir išsikelti iš atsakovams priklausančių žemės sklypo ir jame esančių statinių adresu (duomenys neskelbtini) (žr. atsakovų procesinio dokumento – tripliko Reg. Nr. DOK-109788 priedą).

5. Teismo posėdyje atsakovų atstovė advokatė D. Ž. palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (išlaidas už advokatės teisines paslaugas).

Notarės B. G. (atsakovės) ir notarės A. U. (trečiojo asmens pozicija)

6. Šie byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į ieškinį nepateikė, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuoti tinkamai. Byla išnagrinėta, nedalyvaujant atsakovei notarei B. G. ir trečiajam asmeniui notarei A. U. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 straipsnio 2 dalis, 247 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmetamas.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

7. Byloje nustatytos šios faktinės aplinkybės (žr. procesinių dokumentų Reg. Nr. CBP-12606, Reg. Nr. DOK-76770 priedus) (aplinkybės dėstomos chronologine tvarka):

7.1. (duomenys neskelbtini) ieškovas E. Š. (paskolos gavėjas) ir R. U. (paskolos davėjas) sudarė paskolos sutartį, patvirtintą Kauno m. (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarės A. U. (Reg. Nr. 19KU-4008) dėl 100 000 Eur paskolos suteikimo vienerių metų laikotarpiui (iki (duomenys neskelbtini)). Paskolos sutarties 1 punktu šalys susitarė, kad nenumato metinių palūkanų, bet 2 sutarties punktu susitaria dėl netesybų – 0,5 proc. dydžio delspinigių už kiekvieną praleistą dieną nuo laiku negrąžintos skolos sumos. Skolininkas E. Š. sutarties 2 punkte patvirtino, kad delspinigiai yra teisingi ir protingi, su jais sutinka. Šalys, suderinusios valią dėl netesybų procentinės išraiškos, taip pat susitarė dėl maksimalios hipotekos sumos netesybų atžvilgiu – 30 000 Eur.

7.2. Prievolės pagal paskolos sutartį įvykdymo užtikrinimui (duomenys neskelbtini) ieškovas ir kreditorius R. U. susitarė ir dėl hipotekos. Ieškovas įkeitė žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir gyvenamąjį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su kitais inžineriniais statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Sutarties šalys susitarė, kad bendra hipotekos objektų vertė yra 93 080 Eur (6 punktas), užtikrintos prievolės dydis – 100 000 Eur (7.1 punktas), maksimaliosios hipotekos, kuria yra užtikrinamas netesybų ir kreditoriaus nuostolių suma – 30 000 Eur (7.2 punktas), prievolės įvykdymo terminas – (duomenys neskelbtini) (7.4 punktas), hipotekos objektų pardavimo varžytinėse eilė – visas iš karto (8 punktas).

7.3. Paskolos davėjas R. U. mirė (duomenys neskelbtini), jo turtą ir reikalavimo teises pagal testamentą (duomenys neskelbtini) perėmė įpėdiniai M. U. ir D. U..

7.4. Kauno m. (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarė B. G. (duomenys neskelbtini) išdavė notaro vykdomąjį įrašą (Reg. Nr. 1-6769), kuriame konstatavo, kad kreditoriams M. U. ir D. U. skolininko E. Š. nesumokėta skolos suma yra 100 000 Eur, delspinigiai – 0,5 proc. už kiekvieną pradelstą dieną (žr. procesinio dokumento Reg. Nr. CBP-12606 priedas).

7.5. Notarės vykdomasis įrašas priimtas vykdyti antstolio V. K. kontoroje 2018 m. lapkričio 15 d. patvarkymu Nr. S-18-72-18541. Užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini). Vykdomojoje byloje esančioje UAB (duomenys neskelbtini) Turto vertės nustatymo pažymoje nurodyta, jog 2018 m. rugpjūčio 29 d. žemės sklypo vertė yra 30 000 Eur, gyvenamojo namo – 160 000 Eur, kiemo statinių – 1 000 Eur (viso areštuoto turto vertė – 195 000 Eur) (žr. procesinio dokumento Reg. Nr. CBP-12606 priedas).

7.5.1. Nurodytoje vykdomojoje byloje pirmosios įkeisto turto varžytinės Nr. (duomenys neskelbtini) vyko nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini); pradinė pardavimo kaina – 156 000 Eur (80 proc. turto vertės, t. y. 195 000 Eur x 80 proc.). Varžytinės (duomenys neskelbtini) antstolio patvarkymu paskelbtos neįvykusiomis, nes jose nedalyvavo nei vienas varžytinių dalyvis. Kreditoriai, neįvykus pirmosioms varžytinėms, nesutiko priimti iš varžytinių neparduoto skolininko turto už 156 000 Eur kainą. Antrosios turto varžytinės Nr. (duomenys neskelbtini) vyko nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini); pradinė pardavimo kaina – 117 000 Eur (60 proc. turto vertės, t. y. 195 000 Eur x 60 proc.). Varžytinės (duomenys neskelbtini) antstolio patvarkymu paskelbtos neįvykusiomis, nes jose taip pat nedalyvavo nei vienas varžytinių dalyvis. Kreditoriai, neįvykus antrosioms varžytinėms, nesutiko perimti iš varžytinių neparduoto skolininko turto už 117 000 Eur kainą.

7.5.2. Neįvykusius pirmosioms ir antrosioms varžytinėms, antstolis (duomenys neskelbtini) patvarkymu Nr. S-4805 paskyrė ekspertizę turto vertei nustatyti. Pagal UAB (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto ekspertizės aktą Nr. 1909-0037 (2019 m. rugsėjo 20 d. duomenimis) turto vertė buvo 160 000 Eur. Vėliau paskelbtos varžytinės Nr. (duomenys neskelbtini), vykusios nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), bei varžytinės Nr. (duomenys neskelbtini), vykusios nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), taip pat paskelbtos neįvykusiomis (pirmuoju atveju nedalyvavus nei vienam varžytinių dalyviui, antruoju atveju varžytinių dalyviams nepasiūlius kainos siūlymų). Neįvykus ir šioms varžytinėms, kreditoriai M. U. ir D. U. sutiko už 96 000 Eur kainą perimti iš varžytinių neparduotą skolininko E. Š. turtą (žemės sklypą ir jame esančius statinius adresu (duomenys neskelbtini)). Tuo pagrindu 2020 m. kovo 3 d. buvo priimtas Turto perdavimo išieškotojui aktas Nr. S-1162. Pagal aktą perduoto turto vertė – 96 000 Eur. Minėtas aktas šiuo metu yra ginčijamas teismine tvarka Kauno apygardos teisme (civilinė byla Nr. e2-1602-587/2020). Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis, byla neišnagrinėta, byloje 2020 m. gruodžio 9 d. yra paskirtas parengiamasis teismo posėdis.

Dėl reikalavimo pripažinti paskolos sutarties sąlygą dėl 0,5 proc. delspinigių nesąžininga ir ją pakeisti, sumažinant delspinigius iki 0,038 proc. per dieną

8. Ieškovas, remdamasis aplinkybėmis, kad (duomenys neskelbtini) paskolos sutartimi buvo susitarta dėl nepagrįstai didelių netesybų, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad priverstinio vykdymo procese kreditoriams yra perleistas hipotekos sandoriu įkeistas turtas, prašo teismo pripažinti paskolos sutarties sąlygą dėl 0,5 proc. delspinigių nesąžininga ir ją pakeisti, sumažinant delspinigius iki 0,038 proc. per dieną.

9. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad tai, ar netesybos yra neprotingai didelės, turi būti vertinama atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes. Priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-378/2017 20 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad tai, koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. birželio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-866/2002). Taigi atitinkamai daroma išvada, kad šioje byloje būtent ieškovui E. Š. (netesybas mažinti prašančiai šaliai) teko įrodinėjimo našta įrodyti, kad egzistuoja teisiniai pagrindai mažinti sutartimi nustatytų netesybų (delspinigių) dydį.

10. Teismas delspinigius gali sumažinti, tik nustatęs CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtintus netesybų mažinimo teisinius pagrindus. Įstatyme įtvirtinti tik du netesybų mažinimo pagrindai: pirma, mažinamos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) netesybos; antra. kai prievolė iš dalies įvykdyta. Nagrinėjamu atveju ieškovas E. Š. (paskolos gavėjas) argumentavo, kad netesybos yra neprotingos, akivaizdžiai per didelės, todėl turėtų būti sumažintos iki protingos sumos.

11. Teismas iš bylos duomenų nenustatė, kad šalių laisva valia susitartas netesybų dydis yra neprotingas, akivaizdžiai per didelis ar pažeidžiantis sutarties šalių interesų pusiausvyrą. Taip pat nenustatyta, kad dalinis prievolės dėl netesybų įvykdymas yra pakankamas pagrindas mažinti sutartas netesybas. Šios teismo išvados grindžiamos tokiais motyvais:

11.1. Pirmiausia pažymėtina, kad šalių R. U. (kreditoriaus) ir E. Š. (skolininko) (duomenys neskelbtini) sudarytas susitarimas dėl netesybų (delspinigių) ir jų dydžio (0,5 proc. per dieną) yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovas iki kreipimosi į teismą nekvestionavo ir neginčijo susitarimo dėl netesybų, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) iki kreipimosi į teismą 2020 m. birželio mėn. neginčijo, kad sudarant 100 000 Eur paskolos sutartį jo valia dėl delspinigių buvo išreikšta tinkamai (be ekonominio spaudimo, nesant suklydimo ir pan.). Paskolos sutarties 1 punktu šalys susitarė, kad paskolos davėjas nereikalaus metinių palūkanų, bet 2 sutarties punktu paskolos gavėjas sutarties neįvykdymo atveju įsipareigojo mokėti netesybas – 0,5 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną praleistą dieną nuo laiku negrąžintos skolos sumos. Skolininkas E. Š. sutarties 2 punkte, dalyvaujant notarui, patvirtino, kad delspinigiai yra teisingi ir protingi, todėl su jais sutinka. Ypatingai akcentuotina ir tai, kad šalys, suderinusios valią dėl netesybų, taip pat susitarė ir dėl maksimalios hipotekos sumos netesybų mokėjimo atveju – 30 000 Eur (žr. teismo sprendimo 7.1 punktą). Taigi ieškovas E. Š. beveik ketverius metus po sutarties pasirašymo neginčijo sutarties sąlygos dėl netesybų, t. y. nesikreipė nei į pradinį kreditorių, nei į jo turto įpėdinius dėl sutarties sąlygų pakeitimo CK 6.223 straipsnyje nustatyta tvarka, ir tik priverstinio skolos išieškojimo stadijoje kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl netesybų mažinimo. Byloje nėra duomenų, kad skolininkas būtų kėlęs klausimą dėl delspinigių normos sumažinimo. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovas tiek ikisutartiniuose santykiuose, tiek paskolos sutarties sudarymo bei vykdymo procese aiškiai išreiškė suvokiantis susitarimą dėl netesybų, suprato sutarties privalomumo esmę (lot. pacta sund servanda) ir šiam susitarimui notaro akivaizdoje pritarė laisva valia.

11.2. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovui notarine tvarka buvo paskolinta beprocentinė 100 000 Eur paskola vienerių metų laikotarpiui. Taigi ieškovas savo reikmėms turėjo galimybę naudotis paskolinta suma ir iki nustatyto termino (per vienerius metus) grąžinęs paskolą nemokėti jokio papildomo mokesčio (metinių palūkanų). Byloje tarp šalių nebuvo ginčo, kad ieškovą (paskolos gavėją) ir R. U. (paskolos davėją) siejo artimi, draugyste ir pasitikėjimu pagrįsti santykiai. Byloje yra pateiktas paskolos raštelis, patvirtinantis, kad R. U. ir anksčiau yra skolinęs ieškovui pinigus. Byloje teismo iniciatyva 2020 m. lapkričio 16 d. išreikalauti Nekilnojamojo turto registro duomenys, taip pat atsakovų pateikti Nekilnojamojo turto registro išrašai (atsiliepimo į patikslintą ieškinį Reg. Nr. DOK-93373 priedas) apie ieškovo vardu registruotą nekilnojamąjį turtą taip pat patvirtina, kad sandorio sudarymo metu ieškovo turtinė padėtis buvo pakankamai gera. Teismo vertinimu, ieškovas, prisiimdamas sutartinį įsipareigojimą dėl 0,5 proc. netesybų dydžio, turėjo galimybę derėtis ir tartis su jam artimu asmeniu (kreditoriumi) tiek dėl paskolos dydžio / termino, tiek dėl prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonių. Ieškovas, prieš pasirašydamas paskolos sutartį ir hipotekos sandorį, turėjo galimybę pats įsivertinti savo finansinę padėtį ir numatyti, kad jo interesus atitinka įsipareigojimas dėl 0,5 proc. delspinigių, dėl 30 000 Eur maksimaliosios hipotekos, užtikrinančios netesybų ir kreditoriaus nuostolius, sumos (2016 m. rugsėjo 28 d. hipotekos sandorio 7.2 punktas). Pabrėžtina, kad būtent tokio dydžio (30 000 Eur) netesybų atsakovai reikalauja išieškoti iš ieškovo vykdomojoje byloje. Ši netesybų procentinė išraiška, kaip teisingai apskaičiavo bylos šalys, atitinka ženkliai mažesnę nei sutartyje nustatytą 0,5 proc. delspinigių normą (30 000 Eur delspinigių suma, skaičiuojant nuo 100 000 Eur paskolos už 180 dienų, sudaro apytiksliai 0,167 proc. delspinigių normą). Byloje nėra jokių įrodymų, kurie leistų teismui manyti, kad paskolos gavėjas E. Š. buvo silpnesnioji sutarties šalis, ar tuo labiau turintis vartotojo statusą. Ieškovas neatskleidė teismui aplinkybių, kokiu tikslu buvo pasiskolinti 100 000 Eur iš jam artimo bičiulio. Priešingai, bylos duomenų visuma leidžia teismui ieškovą laikyti lygiaverte paskolos sutarties šalimi, realiai galėjusia įvertinti ir įvertinusia tiek finansinį, tiek teisinį savo įsipareigojimų aspektą. Kaip matyti iš duomenų apie ieškovo disponuojamus nekilnojamojo turto objektus, ieškovas yra pakankamai aktyviai nekilnojamojo turto rinkoje veikiantis fizinis asmuo, neabejotinai turintis patirties sudarant sandorius. Atitinkamai tokiai sutarties šaliai taikytini didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai. Todėl laikytina, kad ieškovas, sudarydamas paskolos ir hipotekos sutartis, turėjo (galėjo) įvertinti visas sutarčių nuostatas (tame tarpe ir sąlygas dėl netesybų) ir galimas sutarčių nevykdymo teisines pasekmes.

11.3. Kaip jau minėta, sutarties šalys aiškiai išreiškė valią, kad 30 000 Eur maksimaliosios hipotekos suma užtikrins netesybų ir kreditoriaus nuostolių sumą ((duomenys neskelbtini) hipotekos sandorio 7.2 punktas). Būtent tokios netesybų sumos kreditoriai reikalauja iš paskolos gavėjo, nors paskolos sutartimi yra numatyta sąlyga ir dėl didesnių netesybų mokėjimo (0,5 proc. delspinigių). Teismas nenustatė, kad egzistuoja faktinis ar teisinis pagrindas dar labiau mažinti netesybas. Pažymima ir tai, kad teismų praktikoje yra išaiškinta, jog netesybos automatiškai neprivalo būti sumažintos ne t ir tuo atveju, jei netesybų suma viršija realią nuostolių sumą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2013). Išsamiai išanalizavus rašytines (duomenys neskelbtini) paskolos ir hipotekos sutartis ir įvertinus šalių argumentus, daromos šios išvados:

- paskolos davėjas R. U. ir paskolos gavėjas E. Š. notarine tvarka sudarytose sutartyse ((duomenys neskelbtini) paskolos sutartyje ir susitarime dėl hipotekos) aiškiai išreiškė bendrą valią, kad prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonė (0,5 proc. delspinigiai) yra proporcinga, netesybų dydis atitinka protingumo, sąžiningumo principus bei sąžiningą kreditoriaus – skolininko praktiką;

- susitarimas dėl 0,5 proc. delspinigių mokėjimo, negrąžinus 100 000 Eur paskolos, taip pat susitarimas dėl 30 000 Eur maksimaliosios hipotekos (hipotekos sandorio 7.2 punktas) (netesybų mokėjimo atveju) nesuteikė galimybės nepagrįstai praturtėti paskolos davėjui R. U. ir nepažeidė teisėtus kitos šalies – paskolos gavėjo E. Š. interesus. Teismo įsitikinimu, paremtu išimtinai bylos duomenimis, sutartimi sulygtų netesybų santykis su galimais nuostoliais yra adekvatus, sutarta netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta. Byloje nėra pagrindo išvadai, kad šiame ginče šalys nustatė baudines netesybas, kas pagal įstatymo nuostatas yra neleidžiama (CK 6.73 straipsnio 1 dalis).

11.4. Ieškovas byloje akcentavo, kad šiuo metu jau yra išieškota 6 727,87 Eur dydžio delspinigių suma, atitinkanti protingumo principą. Netesybos nėra sumokėtos, todėl, ieškovo vertinimu, egzistuoja teisinis pagrindas netesybas mažinti. Nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl galimybės mažinti netesybas dalinio prievolės įvykdymo pagrindu, teisiškai reikšminga laikytina aplinkybė, kad 100 000 Eur paskola turėjo būti grąžinta ne vėliau kaip 2017 m. rugsėjo 28 d. Tačiau gera valia sutartis nebuvo įvykdyta. Tik 2020 m. kovo 3 d. buvo priimtas Turto perdavimo išieškotojui aktas Nr. S-1162, pagal kurį kreditoriams (paskolos davėjo įpėdiniams) buvo perduotas kreditoriui įkeistas ir iš varžytinių neparduotas turtas už 96 000 Eur vertę. Pabrėžtina ir tai, kad minėtas aktas taip pat yra ieškovo ginčijamas teismine tvarka kitoje civilinėje byloje (Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-1602-587/2020) (žr. teismo sprendimo 7.5.2 punktą). Taigi nagrinėjamu atveju dalinis delspinigių atlyginimas nelaikytinas pakankamu pagrindu sumažinti delspinigius.

11.5. Sprendžiant klausimą, ar yra pagrįstas ieškovo reikalavimas sumažinti netesybas, didelę reikšmę turi ir tai, kad (duomenys neskelbtini) paskolos ir hipotekos sutartys buvo sudarytos ir patvirtintos notarine tvarka. Atitinkamai preziumuojama, kad abi sutarties šalys, taigi ir ieškovas, turėjo galimybę turėti teisinę konsultaciją dėl prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės. Ypatingai akcentuotina ir tai, kad pats ieškovas, kreipdamasis į teismą, nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad sutarties sudarymo metu jis buvo silpnesnioji sutarties šalis (vartotojas), neturėjusi galimybių derėtis dėl netesybų. Byloje nėra išsamių duomenų apie ieškovo turtinę padėtį, žodinių paaiškinimų ieškovas ir jo atstovas neteikė, prašė bylą nagrinėti, nedalyvaujant šaliai ir jo atstovui. Šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad pats ieškovas neįrodė teismui, jog egzistavo sutarties šalių nelygybė.

12. Remdamasis byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma (žr. teismo sprendimo 7.1–7.5.2 punktus) ir teisiniais motyvais (žr. teismo sprendimo 8–11.5 punktus), teismas daro išvadą: ieškovas E. Š. leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė, kad ieškinio reikalavimas pripažinti paskolos sutarties sąlygą dėl 0,5 proc. delspinigių nesąžininga ir ją pakeisti, sumažinant delspinigius iki 0,038 proc. per dieną yra teisėtas ir pagrįstas, todėl yra atmetamas.

Dėl reikalavimo panaikinti notaro vykdomąjį įrašą dalyje dėl 23 272,13 Eur delspinigių sumos

13. Pažymėtina, kad antrasis ieškinio reikalavimas panaikinti (duomenys neskelbtini) Kauno m. (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarės B. G. išduotą notaro vykdomąjį įrašą (Reg. Nr. 1-6769) dalyje dėl 23 272,13 Eur delspinigių sumos yra išvestinis (papildomas) iš pirmojo (pagrindinio) ieškinio reikalavimo dėl netesybų mažinimo. Konstatavus, kad ieškinio reikalavimas dėl netesybų mažinimo yra neteisėtas ir nepagrįstas, atitinkamai atmestinas ir išvestinis reikalavimas dėl vykdomojo įrašo (netesybų dalyje) panaikinimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

14. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 96, 98 straipsnių nuostatos. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, išvardytos CPK 88 straipsnyje. Jų paskirstymui yra taikomos CPK 93 straipsnyje nustatytos taisyklės. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

15. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo reikalavimai yra atmesti, ieškovui iš atsakovų nepriteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos.

16. Ieškinį atmetus, atsakovams iš ieškovo priteistinos jų turėtos išlaidos už advokatės D. Ž. teisines paslaugas (1 000 Eur išlaidas sudaro: 300 Eur už atsiliepimo į 2020 m. birželio 30 d. patikslintą ieškinį parengimą; 300 Eur už atsiliepimo į 2020 m. liepos 22 d. patikslintą ieškinį parengimą; 200 Eur už tripliko parengimą; 200 Eur už konsultavimą ir atstovavimą teismo posėdyje) (žr. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų Reg. Nr. DOK-115598 priedą).

17. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (19,18 Eur) valstybei priteisiamos iš bylą pralaimėjusios šalies – iš ieškovo E. Š. (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

atmesti ieškovo E. Š. patikslintą ieškinį atsakovams M. U., D. U. ir Kauno m. (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarei B. G. dėl delspinigių sumažinimo ir vykdomojo įrašo panaikinimo (dalyje dėl delspinigių).

Priteisti atsakovui M. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penkių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti atsakovui D. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penkių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybei iš ieškovo E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 19,18 Eur (devyniolikos eurų 18 ct) išlaidas už procesinių dokumentų siuntimą. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Asta Žeromskytė-Stanienė