Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Jonas Abraitis, sekretoriaujant Laimutei Drebulienei, dalyvaujant pareiškėjos atstovei advokatei E. G., suinteresuotam asmeniui Ž. J., nedalyvaujant pareiškėjai J. J., suinteresuotam asmeniui E. J., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos J. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, palikimo priėmimo, nustatymo, suinteresuoti asmenys Ž. J., E. J.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jai pranešta tinkamai (21 b.l.).

.

Pareiškėjos atstovė advokatė E. G. teismo posėdyje pareiškimą palaikė, bei papildomai parodė, kad pareiškėja J. J. sutuoktinio J. J. mirties metu su juo kartu nebegyveno, tačiau namų valdą su gyvenamuoju namu ir ūkiniu pastatu buvo įgijusi santuokos metu privatizacijos būdu, po sutuoktinio mirties priėmė namų apyvokos daiktus, prižiūrėti namą pavedė savo sūnui Ž. J., gyvenančiam taip pat (duomenys neskelbtini) kaime.

Suinteresuotas asmuo E. J. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jam pranešta teismo šaukimu. (19 b.l.). Jam buvo tinkamai įteiktas teismo pranešimas, nurodant teisę pateikti atsiliepimus į J. J. pareiškimą, tačiau atsiliepimas negautas(15 b.l.).

Kadangi apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pareiškėjai, suinteresuotam asmeniui pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl byla išnagrinėta jiems nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas visiškai.

Ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t.y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau -CPK) 444 str. 1 d., 445 str.). Palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, faktas yra vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų, teismo nustatomas ypatingos teisenos tvarka paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu. (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Paveldėjimo teisės normos nustato mirusio fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą jo teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimas atsiranda palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu, ir palikimo atsiradimo momentu laikomas palikėjo mirties momentas (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau –CK) 5.3 str. 1 d.). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (CK 5.50 str. 1 d.). Palikimo priėmimas yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikrus teisinius padarinius – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą, t. y. tapti palikėjo turto savininku, turi būti išreikšta aktyviais veiksmais, įstatymo nustatytu būdu, be to, per įstatymo nustatytą terminą. Įpėdinis savo valią priimti palikimą turi išreikšti per 3 (tris) mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai gali padaryti trimis būdais: faktiškai pradėti valdyti paveldimą turtą, kreiptis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 str.). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, ir pan.) (CK 5.51 str. 1 d.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją, aiškinant CK 5.51 straipsnio nuostatas dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (LAT 2010-10-05 nutartis civ.b. Nr.3K-3-382/2010).Taigi asmuo, grin­džian­tis sa­vo rei­ka­la­vi­mus pali­ki­mo pri­ėmi­mu, faktiškai pra­dė­jus jį valdyti, tu­ri įro­dy­ti, kad jis kaip įpė­di­nis at­li­ko ak­ty­vius veiks­mus, išreiškiančius jo va­lią įgy­ti nuosa­vy­bės tei­sę į pa­vel­di­mą tur­tą, ir pra­dė­jo val­dy­ti palikėjo tur­tą kaip sa­vo. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 str. 1 d.).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad J. J., a.k(duomenys neskelbtini) yra miręs (mirties liudijimo AANr.588567 advokatės patvirtinta kopija, 6 b.l.). J. J. su J. J. 1978-07-15, įrašo Nr.222, sudarė santuoką, 2010-12-06 jis mirė, mirties įrašas Nr.91, įrašytas 2010-12-08 Vilkaviškio r. Kybartų sen.(išrašo iš Lietuvos Respublikos gyventojų registro advokatės patvirtinta kopija, 7 b.l.). Po J. J. mirties atsirado palikimas, kurį sudaro pastatas-gyvenamasis namas, unikalus (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių statybos metai nurodyti 1984, bei 0,15 ha žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilkaviškio r.sav.(nekilnojamo turto registro centrinių duomenų banko išrašo kopija, 10 b.l.). Pareiškėja 1992-07-21 sumokėjo 675 rublius už 0,15 ha ploto valstybinę namų valdos žemę, esančią (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio r.sav.(Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Vilkaviškio skyriaus 2016-02-09 pažymos Nr.19PAŽ-60-(14.19.33.) advokatės patvirtinta kopija, 11 b.l.) Palikimas atsirado (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio r.sav. (CK 5.4 str.1 d.), kadangi čia iki mirties J. J. buvo deklaravęs savo gyvenamąją vietą (Vilkaviškio r.sav. Kybartų sen. seniūno pažyma apie asmens paskutinę deklaruotą gyvenamą vietą 2016-02-24 Nr.(2016-120-PD)-57, 9 b.l.). Palikėjo įpėdiniais pagal įstatymą yra jo vaikai Ž. J. ir E. J.. Šią teisę turi taip pat buvusi mirusiojo sutuoktinė pareiškėja J. J.. Paveldėdami pagal įstatymą įpėdiniai lygiomis dalimis pirmos eilės yra palikėjo vaikai (CK 5.11 str.1 d.1 p.), bei palikėją pergyvenęs sutuoktinis, kuris su pirmos eilės įpėdiniais paveldi ¼ palikimo, jei įpėdinių ne daugiau kaip trys (CK 5.13 str.). Įpėdiniai nėra priėmę palikimo pas palikimo vietos atsiradimo notarą, paveldėjimo byla neužvesta (Vilkaviškio rajono savivaldybės 3-ojo notaro biuro notaro Rimanto Kivyliaus 2016-02-23 liudijimas, 8 b.l.).

Pareiškėjos J. J. pareiškimu, pareiškėjos atstovės advokatės E. G., suinteresuoto asmens Ž. J. paaiškinimais teismo posėdyje nustatyta, kad J. J. po savo vyro mirties savo valią įgyti teises į atsiradusį palikimą išreiškė aktyviais veiksmais – pasidalijo namų apyvokos daiktus, kadangi gyvendama Lazdijų rajone pati negalėjo prižiūrėti namų valdos, tai pavedė atlikti sūnui Ž. J., kuris gyvena tame pačiame (duomenys neskelbtini) kaime. Tai patvirtina taip pat teismo posėdyje apklausti liudytojai R. L., parodęs, kad jam žinoma jog po tėvo mirties namu motinos pavedimu rūpinosi Ž. J. (posėdžio garso įrašo 11-16 min.), bei S. K., parodžiusi, kad name ankščiau gyveno J. J., kuri po vyro mirties išsivežė daiktus, sūnus nueidavo pažiūrėti namo. (posėdžio garso įrašo 20-26 min.).

Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 str. 1 d.). Taigi pareiškėja pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu, priėmė kilnojamus daiktus, pati negalėdama namo prižiūrėti, pavedė prižiūrėti namą sūnui, kreipėsi į teismą, tuo išreikšdami valią priimti palikimą (CK 5.51 str.). Įvertinus visus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, jog pareiškėja po savo vyro J. J. mirties priėmė jo palikimą, pradėdama faktiškai paveldimą turtą valdyti kaip savą (CPK 177, 178, 185 str.).

Palikimo priėmimo faktą tvirtina teismas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Kitokiu būdu gauti įrodymų, kad buvo priimtas palikimas, kaip tik kreipiantis į teismą su prašymu nustatyti juridinį reikšmę turintį faktą, nėra, todėl pareiškėjos reikalavimas yra teisėtas. Jis taip pat yra pagrįstas ir įrodytas paminėtais įrodymais (CPK 445 str.). Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjai sukels teisines pasekmes, kadangi neturėdama teismo sprendimo dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo negali paveldėto nekilnojamojo turto įregistruoti nekilnojamojo turto registre savo vardu ir juo disponuoti (CPK 444 str. 1 d.). Jokio ginčo dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto nėra, kadangi suinteresuoti asmenys neginčija pareiškimo. Atsižvelgiant į išdėstyta, pareiškimas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad J. J. priėmė palikimą po savo vyro J. J. mirties 2010-12-06, pradėdama jį faktiškai valdyti.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš pareiškėjų valstybei nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios 3 eurų dydžio valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (nauja redakcija nuo 2015-01-01: Nr. 1R-298/1K-290, 2014-09-23, paskelbta TAR 2014-09-24, i. k. 2014-12793)

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, 296, 442, 444, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po savo vyro J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio 2010-12-06, mirties, pradedama jį faktiškai valdyti, faktas nustatytas turto paveldėjimo tikslu.

Priteisti iš pareiškėjos J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5 (penkis) eurus 80 eurocentų bylinėjimosi išlaidų valstybei, priteista suma valstybei mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.