Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Aušra Maškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-1265-460/2016

2016 m. rugsėjo 22 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Aušros Maškevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alonos Romanovienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovų G. P. ir Č. M. apeliacinius skundus dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Palangos kredito unijos ieškinį atsakovams A. J., Č. M. ir G. P., trečiajam asmeniui UAB „Jala“ dėl skolos priteisimo ir pagal atsakovų Č. M. ir G. P. priešieškinį dėl laidavimo sutarties pripažinimo pasibaigusi.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovų A. J., Č. M. ir G. P. solidariai 30 447,77 Eur skolos, 33 460,93 Eur palūkanų, 4 039,37 Eur delspinigių, 5 proc. metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas A. J. yra pagrindinis skolininkas pagal paskolos sutartį, pagal kurią gavo 450 000 Lt paskolos, jos grąžinimo užtikrinimui, sutartis pakeista ir atsakovai Č. M. ir G. P. tapo laiduotojais, siekiant užtikrinti atsakovo A. J. vardu išduotos paskolos grąžinimo prievolę. Pagrindinis skolininkas A. J. nuo 2012-10-31 nevykdo prievolės mokėti įmokas, todėl susidarė skola, kuri yra bendra solidari visų atsakovų prievolė. Pagrindinė paskolos sutartis galioja iki šiol, jos terminas nėra pasibaigęs, todėl galioja ir laidavimas.Atsakovas G. P. ir Č. M. pateikė priešieškinius, kuriais prašė laidavimo sutartis pripažinti pasibaigusias nuo jų pasirašymo dienos, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas Č. M. nurodė, kad LR CK 6.87 str. 4 d. pagrindu Č. M. laidavimas pasibaigė, nes dėl pačios ieškovės netinkamų veiksmų ir tinkamo neveikimo, buvo iš esmės pabloginta laiduotojų padėtis. Ieškovė atsakovo A. J. vardu gautos paskolos neužtikrino turto įkeitimu, neatliko kitų veiksmų, kad pagrindinis skolininkas atsakovas A. J. vykdytų paskolos įmokų mokėjimo prievolę. Atsakovas G. P. nurodė, jog jo laidavimas taip pat pasibaigė LR CK 6.87 str. 4 d. numatytu pagrindu.Atsakovas A. J. su ieškiniu sutiko iš dalies, priešieškinį prašė atmesti.Nurodė, jog ketino su atsakovais Č. M. ir G. P. vykdyti verslą, šiam tikslui jo vardu buvo paimta paskola, paskolos grąžinimui užtikrinti atsakovai Č. M. ir G. P. tapo laiduotojais, buvo įkeistas atsakovo G. P. žemės sklypas. Nurodė, jog ketina pagal galimybes vykdyti paskolos sutartį ieškovei, tačiau šiuo metu pilnai įvykdyti paskolos sutarties negali, mano, kad su kitais atsakovais yra solidarūs skolininkai. Nurodė, jog nesutinka su paskolos grąžinimo suma, nes dalis paskolos – 90 000 Lt liko ieškovės žinioje, todėl šia apimtimi paskolos grąžinimo suma turi būti mažinama.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Palangos miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 18 d. sprendimu ieškinį tenkino pilnai, priešieškinį atmetė. Teismas priteisė iš atsakovų A. J., Č. M. ir G. P. solidariai 30 447,77 Eur skolos, 33 460,93 Eur palūkanų, 4 039,37 Eur delspinigių, 5 % metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Priteisė iš kiekvieno atsakovo A. J., Č. M. ir G. P. po 679,49 Eur žyminio mokesčio ir 449,75 Eur atstovavimo išlaidų ieškovei Palangos kredito unijai.Teismas nustatė, jog 2011-10-05 paskolos sutarties tarp ieškovės ir atsakovo A. J. pagrindu, ieškovė atsakovui A. J. suteikė 450 000 Lt paskolą. Paskolos grąžinimui užtikrinti atsakovas A. J. įsipareigojo per vieną mėnesį nuo paskolos išdavimo, įkeisti turtą Duomenys neskelbtini. Laidavimo sutartys su laiduotojais Č. M. ir G. P. sudarytos atsakovo A. J. paskolos grąžinimo užtikrinimui. Laidavimui užtikrinti atsakovas G. P. įkeitė žemės sklypą Duomenys neskelbtini.Teismas nustatė, kad negrąžintos paskolos suma laikotarpiu nuo 2012-10-31 iki 2015-06-22, ieškovės Palangos kredito unijos paskaičiuota teisingai. Pažymėjo, kad paskolos grąžinimo terminas nėra suėjęs, todėl sprendė, jog pagrindo analizuoti ieškovės Palangos kredito unijos žinioje likusios 90 000 Lt sumos įskaitymą, kaip negrąžintinos paskolos sumą, nėra. Netenkino atsakovų priešieškinio motyvuodamas tuo, jog atsakovai Č. M. ir G. P. nepaneigė jų solidarios su pagrindiniu skolininku A. J. skolos grąžinimo prievolės, neįrodė, kad laidavimas pasibaigė CK 6.87 str. 4 d. pagrindu. Teismas nustatė, kad laidavimo sutarties sąlygos laiduotojams atsakovams Č. M. ir G. P. buvo žinomos ir sprendė, jog atsakovų lūkestis, kad iš laidavimo nekils pasekmių, negali būti pagrindu laikyti laidavimą pasibaigusiu ar negaliojančiu.Atmetė atsakovų argumentą, jog laidavimo sutartis pasibaigusi, kadangi atsakovas A. J. paskolą panaudojo ne pagal paskirtį, taip pat neįvykdė sutartyje numatyto įpareigojimo įkeisti nurodytą nekilnojamąjį turtą, o tai pakeitė prievolę iš esmės ir padidino laiduotojų atsakomybę. Teismas nustatė, jog laidavimo sutartys su atsakovais Č. M. ir G. P. atsirado dėl aplinkybės, kad nebuvo įvykdyta sąlyga paskolos sutartyje dėl turto Taikos pr. 46, Klaipėdos m., įkeitimo, ir sprendė, jog laiduotojai – atsakovai Č. M. ir G. P. šias aplinkybes žinojo, tačiau tikėjosi, kad laidavimo pasekmės neatsiras.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovas G. P. dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo padavė apeliacinį skundą ir prašo sprendimą dalyje dėl priteisimo iš atsakovų Č. M. ir G. P. solidariai 30 447,77 Eur skolos, 33 460,93 Eur palūkanų, 4 039,37 Eur delspinigių, 5 % metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, ir dalyje dėl priešieškinio atmetimo panaikinti ir priimti naują šios dalies sprendimą – priešieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas G. P. ir ieškinį atsakovo G. P. atžvilgiu atmesti. Atsakovas G. P. nurodo, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisingas, nepagrįstas ir neteisėtas dėl materialinės ir procesinės teisės pažeidimų. Nurodo, jog dėl paskolos sutarties sąlygų nevykdymo, jų pažeidinėjimo atsakingas atsakovas A. J. ir ieškovė. Nurodo, jog atsakovas A. J., gavęs kreditą, įsigijo patalpas, tačiau jų neįkeitęs, kaip buvo numatyta, padalino į du atskirus juridinius vienetus, ir tai padarė be laiduotojų žinios. Taip pat atsakovas A. J. be laiduotojų žinios paėmė kreditą iš „Mėmelio“ kredito unijos, o nupirktas patalpas įkeitė „Mėmelio“ kredito unijai. Pažymi, jog būtent dėl šių aplinkybių buvo pakeista prievolė, padidinanti atsakovo G. P. atsakomybę. Atsakovas Č. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti sprendimą dalyje dėl ieškovės reikalavimų atsakovų Č. M. ir G. P. atžvilgiu; pripažinti Č. M. 2011-10-05 laidavimo sutartį Nr. 11-00119 pasibaigusia nuo jos pasirašymo dienos; priteisti bylinėjimosi išlaidas; bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.Nurodo, kad atsakovai Č. M. ir G. P. pasirašydami laidavimo sutartis manė, jog tarp paskolos gavėjo ir ieškovės buvo suderinta, kad paskolos gavimas galimas tik esant nekilnojamojo turto, esančio Taikos pr. 46, Klaipėdos m. įkeitimui. Laiduotojai nenumanė, jog 2011-12-06 paskolos sutarties pakeitimu šios sąlygos buvo atsisakyta. Teigia, jog teismas neatsižvelgė į tai, jog paskolos sutartis, už kurią 2011-10-05 laidavo Č. M. ir 2011-12-06 laidavo G. P., buvo iš esmės pakeista. Pažymi, jog A. J. piktybiškai vengia atsiskaityti su ieškove, piktnaudžiauja savo padėtimi ir akcentuoja, kad ieškovė nevykdė priežiūros, netikrino, ar turtas yra įkeistas, taip buvo pabloginta laiduotojų padėtis.Tvirtina, jog susitarimu dėl paskolos pakeitimo buvo akivaizdžiai pabloginta Č. M. ir G. P. padėtis, nes buvo įkeistas G. P. priklausantis nekilnojamasis turtas. Akcentuoja, jog paskola buvo panaudota ne pagal paskirtį, pažeistos esminės sutarties sąlygos. Tvirtina, jog iš esmės pasikeitus prievolėms ir dėl to laiduotojų padėčiai iš esmės pablogėjus, laidavimo sutartys laikytinos pasibaigusiomis.Tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino Palangos kredito unijos visuotinio narių susirinkimo komiteto 2016-04-04 pranešimo dėl ieškinio atsakovų G. P. ir Č. M. atžvilgiu atsisakymo. Prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir apklausti liudytoju buvusį Palangos kredito unijos direktorių E. P..Atsakovas G. P. atsiliepimu į atsakovo Č. M. apeliacinį skundą prašo skundą tenkinti ir bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Ieškovė atsiliepimu į atsakovų G. P. ir Č. M. apeliacinius skundus prašo skundus atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistąNurodo, kad laidavimo sutartyse nėra informacijos, patvirtinančios Č. M. apeliaciniame skunde minimus argumentus, kad jis sutiko ar ketino laiduoti tik esant nekilnojamojo turto įkeitimui ar kitoms sąlygoms, taip pat nėra jokių duomenų apie tai, kad laidavimas turi būti laikomas negaliojančiu ar pasibaigusiu, jei kitos prievolės užtikrinimo priemonės yra neįvykdomos. Tiek Č. M., tiek kitas laiduotojas G. P. buvo supažindinti su paskolos sutarties pakeitimais (2011-12-05) ir abu jiems pritarė pasirašytinai. Pažymi, jog paskolos ir laidavimo sutartys aiškiai patvirtina, kad laiduotojai įsipareigoja solidariai atsakyti su skolininku kreditoriaus atžvilgiu, jei skolininkas netinkamai vykdys savo įsipareigojimus.

IV. Apeliaciniai skundai atmestini

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesinius dokumentuose bei paaiškinimuose teismui nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad laidavimas yra vienas iš prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų. Laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės (CK6.76 str. 1 d.). Laidavimas yra asmeninis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas, kuris padidina tikimybę, kad prievolė kreditoriui bus įvykdyta, nes, skolininkui jos neįvykdžius, kreditorius gali savo reikalavimą pareikšti laiduotojui. Iš laidavimo atsirandanti prievolė yra akcesorinė, priklausoma nuo juo užtikrinamos pagrindinės prievolės, todėl laiduotojo prievolės dydis negali viršyti skolininko, už kurį laiduota, prievolės dydžio. Laiduotojo prievolės prieš kreditorių mastą paprastai nulemia skolininko atsakomybės už prievolės pažeidimą mastas. Kitoks laiduotojo atsakomybės mastas gali būti nustatytas laidavimo sutartyje, kai laiduotojas prisiima ne visišką, o dalinę atsakomybę už skolininką. Jeigu laidavimo sutartyje nenustatyta kitaip, tai laiduotojas už skolininką atsako prieš kreditorių taip pat ir tokiu pat mastu, kaip ir skolininkas (CK 6.78 str. 2 d.). Laidavimo prievolės akcesoriškumas, be kita ko, taip pat reiškia, kad: kai pasibaigia pagrindinė prievolė arba ji pripažįstama negaliojančia, pasibaigia ir laidavimas (CK 6.76 str. 2 d.); negali būti laiduojama už didesnę sumą, negu skolininkas skolingas (CK 6.78 str. 2 d.); laidavimu užtikrinamas ir su pagrindine prievole susijusių papildomų (šalutinių) prievolių įvykdymas (CK 6.78 str. 3 d.); laiduotojas atsako tiek pat kaip ir skolininkas (už palūkanų sumokėjimą, nuostolių atlyginimą, netesybų sumokėjimą), jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (CK 6.81 str. 2 d.); laiduotojas turi teisę pareikšti kreditoriaus reikalavimui visus atsikirtimus, kuriuos galėtų reikšti skolininkas (CK 6.82 str. 2 d.); laidavimas baigiasi tuo pačiu metu, kaip ir juo užtikrinama prievolė (CK 6.87 str. 1 d.); jeigu iš esmės pasikeičia pagrindinė prievolė ir dėl to be laiduotojo sutikimo padidėja jo atsakomybė arba atsiranda kitų laiduotojui nepalankių padarinių, tai laidavimas baigiasi, kai laidavimo sutartis nenumato ką kita ((CK 6.87 str. 4 d.).Nagrinėjamo ginčo atveju ieškovė 2011-10-05 paskolos sutartimi Nr. 11-00119 atsakovui A. J. paskolino 450 000 Lt. Paskolos grąžinimas užtikrintas Č. M. 2011-10-05 laidavimo sutartimi bei G. P. 2011-12-06 laidavimo sutartimi. 2011-12-06 pasirašytas susitarimas Nr. 11-55 dėl paskolos sutarties pakeitimo. Laidavimo sutartimis atsakovai Č. M. ir G. P. visu savo turtu laidavo už atsakovo A. J. įsipareigojimų pagal Paskolos sutartį ir jos prieduose nurodytų įsipareigojimų tinkamą įvykdymą (Laidavimo sutarčių 3 p.). Laidavimo sutarčių šalys susitarė, kad atsakovų įsipareigojimai galioja iki visiško atsakovo A. J. įsipareigojimų pagal Sutarties sutarties sąlygas įvykdymo; laidavimas pasibaigia atsakovui A. J. įvykdžius įsipareigojimus ieškovei arba atsakovams įvykdžius savo įsipareigojimus ieškovei už A. J. (Laidavimo sutarčių 3 p., 5.1. p.). Atsakovas A. J. savo prievolių ieškovei pagal Paskolos sutartį ir papildomą susitarimą prie šios sutarties tinkamai neįvykdė. Ginčo byloje dėl to nėra.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, remdamasi byloje esančiais įrodymais ir nustatytomis aplinkybėmis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir pilnai ištyrė aplinkybes, svarbias nagrinėjamam šalių ginčui išspręsti, teisingai išaiškino bei pritaikė materialiosios bei proceso teisės normas, teismų praktikos nuostatas ir tenkindamas ieškovės ieškinį bei atmesdamas priešieškinius, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą (CPK 263 str. 1 d.).Nepagrįstas yra apeliacinių skundų argumentas, kad atsakovai atleistini nuo atsakomybės pagal Laidavimo sutartis LR CK 6.87 str. 4 d. pagrindu. Pagal 6.87 straipsnio 4 dalį, laidavimas baigiasi, jeigu iš esmės pasikeičia prievolė ir dėl to be laiduotojo sutikimo padidėja jo atsakomybė arba atsiranda kitos laiduotojui nepalankios pasekmės, išskyrus atvejus, kai laidavimo sutartis numato ką kita. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškintos CK 6.87 straipsnio 4 dalies taikymo sąlygos, nurodant, kad aplinkybių pasikeitimas yra esminis, jei jų galima įtaka laiduotojo prievolės apimčiai yra tokia, kad jas žinodamas laiduotojas nebūtų laidavęs už skolininką arba būtų laidavęs kitomis sąlygomis. Taigi tam, kad laidavimas pasibaigtų šioje teisės normoje nurodytu pagrindu, būtinos dvi sąlygos: 1) laidavimu užtikrinamos prievolės pasikeitimas iš esmės ir 2) prievolės iš esmės pasikeitimo rezultatas yra nepalankus laiduotojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-578-378/2015, 2015 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-702-687/2015). Teisėjų kolegija nustatė, kad atsakovai G. P. ir Č. M. laidavo dėl 450 000 Lt (130 329 Eur) paskolos grąžinimo pagal 2011-10-05 paskolos sutartį Nr. Nr. 11-00119. Šioje sutartyje paskolos grąžinimo terminas 2021-09-28, metinė palūkanų norma 7 proc., delspinigių dydis 0,06 proc. (t. 1., b. l. 44-45). 2011-12-06 pasirašytas susitarimas dėl Paskolos sutarties pakeitimo Nr. 11-55. Susitarime nurodyta, jog vietoj Paskolos sutartyje numatyto turto, esančio Duomenys neskelbtini., įkeitimo, A. J. įpareigotas per vieną savaitę nuo paskolos keitimo sutarties, įkeisti žemės sklypą, esantį Duomenys neskelbtini. Atkreiptinas dėmesys, jog minėtam susitarimui pasirašytinai pritarė abu apeliantai, kas leidžia daryti išvadą, kad susitarimui, kuriame buvo numatyta sąlyga įkeisti žemės sklypą, buvo gautas ir apeliantų, kaip laiduotojų, sutikimas (I t., b. l. 50). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl aplinkybės, jog vieno turto įkeitimas buvo pakeistas kito turto įkeitimu, neturėjo įtakos laidavimui, atsakovų G. P. ir Č. M. prievolės pagal sudarytas laidavimo sutartis iš esmės nepasikeitė ir atsakovų G. P. ir Č. M. laidavimas CK 6.87 straipsnio 4 dalies pagrindu nesibaigė, todėl jiems kyla pareiga vykdyti laidavimo sutartimis prisiimtus įsipareigojimus.Šioje byloje taip pat svarbu pažymėti, kad laidavimui yra būdingas laiduotojo pasitikėjimas asmeniu, už kurį jis laiduoja tokio asmens kreditoriui. Protingas ir apdairus asmuo nelaiduotų už asmenį, su kuriuo jis visiškai nesusijęs, gerai nežino apie jo pajėgumą įvykdyti prisiimtas prievoles, neturi galimybių nuolat gauti patikimą informaciją iš asmens, už kurį laiduojama, dėl pajėgumo įvykdyti prievolę pasikeitimo. Dėl to kreditorius neprivalo užtikrinti, kad laiduotojas būtų maksimaliai apsaugotas nuo prievolės vykdymo kreditoriui už asmenį, už kurį laiduota, šiam neįvykdžius savo įsipareigojimų, nebent būtų susitarta kitaip. Laidavimo teisinis reglamentavimas, įtvirtinantis laiduotojo teises ir jo atsakomybę pagal laidavimo sutartį bei praktikoje paprastai egzistuojantys laiduotojo ir asmens, už kurį laiduojama, ryšiai suponuoja laiduotojo pareigą pačiam aktyviai veikti, užtikrinant, kad jo interesai nukentėtų kuo mažiau. Kad skolininko prievolės vykdymas būtų efektyviai kontroliuojamas ir užtikrinama laiduotojo teisėtų interesų apsauga, įstatymų leidėjas neapsiribojo atitinkamas laidavimu užtikrintos prievolės vykdymo priežiūros teises suteikdamas kreditoriui, tačiau tokias teises suteikė ir laiduotojui, kartu įpareigodamas kreditorių laiduotojui suteikti apie skolininką informaciją, kurią laiduotojas turi teisę gauti (CK 6.80 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2014). Byloje nėra pateikta įrodymų, jog apeliantai teiravosi ieškovės dėl paskolos sutarties vykdymo eigos. Byloje nustatytų faktinių aplinkybių visetas apie apeliantų ryšius su pagrindiniu skolininku – atsakovu A. J. (atsakovai ketino vykdyti verslą), apeliantų atsakovų ir ieškovę siejusių laidavimo teisinių santykių istorija patvirtina, kad apeliantai ne tik turėjo (objektyvusis kriterijus – kaip normaliai atidūs ir protingi asmenys), bet ir suvokė (subjektyvusis kriterijus – žinodami tikrąją reikalų padėtį) sudaromų sandorių esmę. Laidavimo prievolės pobūdis ir esmė – prisiimama rizika, apeliantams neabejotinai turėjo būti suprantami, be kita ko, priimtini. Apeliantų nurodoma aplinkybė, jog paskola buvo panaudota ne pagal paskirtį, pati savaime niekaip neįtakoja laidavimo sutarties galiojimo ir jos atsakomybės pagal šią sutartį, kadangi apeliantų, kaip laiduotojų, atsakomybės atsiradimo pagrindas yra skolininko A. J. įsipareigojimų pagal Paskolos sutartį neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas. Todėl aplinkybės ir priežastys, dėl kurių įsipareigojimai neįvykdyti ar įvykdyti nevisiškai, nei pagrindinio skolininko, nei laiduotojų atsakomybei įtakos neturi.Apelianto Č. M. argumentas, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino Palangos kredito unijos visuotinio narių susirinkimo komiteto 2016-04-04 pranešimo dėl ieškinio atsakovų G. P. ir Č. M. atžvilgiu atsisakymo, atmestinas kaip nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas 2016-04-18 rezoliucija nurodė, jog priims teismo sprendimą, o pranešimas dėl ieškinio atsisakymo nevertintinas, kadangi nėra pateikta įrodymų apie pranešimą pateikusio valdymo organo teisėtumą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas formaliai turėjo šį klausimą išspręsti nutartimi, tačiau pažymėtina, jog teismas pagrįstai nurodė, jog byloje nėra pateikta įrodymų, kad pareiškimas pateiktas, turtint įgaliojimą veikti ieškovės vardu.Atsižvelgdama į anksčiau nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo naikinti apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Pagal CPK 80 straipsnio 4 dalį mokėtinas žyminis mokestis šioje byloje 2 038,47 Eur (kiekvienam iš atsakovų tenkanti dalis 679,49 Eur). Apeliantai sumokėjo po 42 Eur žyminio mokesčio dalį, pirmosios instancijos teismas 2016-05-25 ir 2016-06-01 nutartimis likusios 637,49 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimą atidėjo iki teismo sprendimo apeliacinėje instancijoje priėmimo. Kolegija konstatuoja, kad atmetus apeliacinius skundus, iš atsakovų G. P. ir Č. M. priteistina po 637,49 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovų Č. M. ir G. P. po 637,49 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.