Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2011-10-13 · Civilinė byla Nr. 2S-1420-159/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-10-13
Bylos Nr.
2S-1420-159/2011
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-03343-2011-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Eugenija Morkūnienė (pirm.), Aušra Maškevičienė, Alvydas Žerlauskas
Pareiškėjas
R. G.
Suinteresuotas asmuo
uždaroji akcinė bendrovė „Swedbank lizingas“, M. T., akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“

Pranešėja Eugenija Morkūnienė Civilinė byla Nr. 2S-1420-159/2011

Teisėjas Darius Kurpavičius (Proceso Nr. 2-06-3-03343-2011-8)

Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 128.11; 129.18; 129.19.1; 129.19.2

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2011 m. spalio 13 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Eugenijos Morkūnienės, kolegijos teisėjų Aušros Maškevičienės, Alvydo Žerlausko, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos R. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos R. G. skundą dėl antstolio Aleksandro Selezniovo veiksmų, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Swedbank lizingas“, M. T., akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“ Tiekimo departamento Klaipėdos skyrius, V. V., J. V..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja R. G. patikslintu skundu dėl antstolio A. Selezniovo veiksmų prašė teismą panaikinti antstolio 2011-02-15 patvarkymą dėl parduodamo turto kainos nustatymo, įpareigoti antstolį atlikti įstatymo nustatytą turto įvertinimą ir panaikinti 2011-02-15 patvarkymą dėl turto pardavimo iš varžytynių. Nurodė, jog antstolis 2011-02-15 patvarkymu pats, „pasikonsultavęs“ su turto vertintojais, nustatė jai nuosavybės teise priklausančios turto dalies, esančios Trakų rajone, preliminarią vertę. Pareiškėja mano, kad tai yra neteisėta, nes 2010-05-19 Lietuvos Respublikos audito, apskaitos ir turto vertinimo institutas visus informavo, kad preliminarūs vertinimo dokumentai neturi juridinės galios ir neturėtų būti rengiami, atliekant turto įvertinimą turto vertintojas turi parengti turto vertinimo ataskaitą. Antstolis pats vertindamas turtą viršijo savo įgaliojimus. Šiuo metu, esant nekilnojamojo turto kainų rinkai labai aktyviai, antstolis nustatydamas jai priklausančio turto – 400/600 dalies žemės sklypo ir 617/1000 dalies namo, esančių adresu (duomenys neskelbtini), kainą vadovaujasi 2009-10-09 nustatytu preliminariu turto įvertinimu ir mano, kad minėtu įvertinimu negalima vadovautis, kadangi jis neatitinka realios situacijos ir turėjo būti tikslinamas įstatymo nustatyta tvarka, nes minėto turto vertė yra 85 proc. didesnė, nei nurodė antstolis. Nors nuo turto įvertinimo praėjo 3 metai, tačiau antstolis nekeičia turto vertės. Preliminarus vertinimas nėra turto įvertinimas, atitinkantis įstatymo nustatytus reikalavimus ir jo pagrindu surašyti dokumentai nėra oficialūs turto vertinimo dokumentai, turintys juridinę galią, todėl patvarkymas ne tik pažeidžia pačius įstatymus, bet ir jos teises (t. 1, b. l. 10–13, 18–21).

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-05-13 nutartimi pareiškėjos R. G. skundą atmetė. Remdamasis bylos duomenimis teismas nustatė, jog antstolio A. Selezniovo žinioje yra keturios vykdomosios bylos dėl išieškojimo iš R. G.: Nr. 10/08/02735 dėl 2 671,07 Lt išieškojimo UAB „Swedbank lizingas“ naudai; Nr. 10/09/07848 dėl 16 448,11 Lt išieškojimo AB „Lietuvos dujos“ Tiekimo departamento Klaipėdos skyriaus naudai; Nr. 10/11/00583 dėl 391 590 Lt išieškojimo V. V. ir J. V. naudai; Nr. 10/09/05508 dėl 284 990 Lt išieškojimo M. T. naudai. Pagrindinė vykdomoji byla, kurioje atliekami vykdymo veiksmai, yra byla Nr. 10/09/05508. 2009-09-07 turto arešto aktu areštuotas skolininkui V. G. priklausantis turtas: 400/600 dalis žemės sklypo, bendras plotas 0,0600 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 617/100 dalis pastato, bendras plotas 526,66 kv. m, esančių (duomenys neskelbtini), 1/3 dalis žemės sklypo, bendras plotas 1,4300 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1/3 dalis žemės sklypo, bendras plotas 0,2042 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/3 dalis pastato, bendras plotas 86,25 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). 2009-10-09 patvarkymu nustatyta 2009-09-07 turto arešto aktu Nr. 10/09/05508 areštuoto skolininkui V. G. priklausančio turto bendra vertė, minėtas patvarkymas 2009-10-27 pasirašytinai įteiktas R. G.. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010-05-03 nutartimi pakeitė skolininką V. G. vykdomojoje byloje Nr. 0010/09/07848 ir nustatė, kad skolininkė šioje byloje yra R. G.. 2009-09-07 areštuojant turtą nedalyvavo nei skolininkė, nei išieškotojai, su patvarkymu, kuriuo nustatyta areštuoto turto vertė, skolininkė R. G. pasirašytinai supažindinta 2009-10-27. Pareiškėja antstoliui jokių prieštaravimų dėl antstolio nustatytos parduotinos iš varžytynių turto kainos nepareiškė nei priėmus patvarkymą dėl areštuoto turto įvertinimo, nei vėliau vykdymo proceso metu, t. y. daugiau nei 14 mėnesių. Pareiškėja skunde nenurodė jokių motyvų, argumentų, nepateikė jokių duomenų, įrodančių, jog antstolio 2009-10-09 patvarkymas dėl areštuoto turto įvertinimo neatitinka teisės aktų reikalavimų ar pažeidžia jos interesus. Teismo manymu, antstolis nustatydamas parduodamo iš varžytynių turto kainą, vadovavosi teisėtumo bei kooperacijos principais, atsižvelgė tiek į skolininkės, tiek į išieškotojų interesus. Tokią išvadą teismas padarė atsižvelgęs į tai, jog 2009-09-07 turto arešto aktu areštuotą turtą antstolis įkainojo remdamasis ne tik vien savo nuomone, bet ir atsižvelgęs į pateiktas preliminarias nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo pažymas. Nei skolininkė, nei išieškotojai jokių prieštaravimų įstatymų nustatyta tvarka antstoliui dėl turto įkainojimo nepareiškė, be to, prieš skelbiant areštuoto turto varžytynes, antstolis kreipėsi į nekilnojamojo turto vertintojus dėl galimos nekilnojamojo turto vertės. Turto vertintojai pateikė rašytinę konsultaciją, jog skolininkei priklausančio nekilnojamojo turto vertė 2010-08-25 yra mažesnė nei 2009-10-09 antstolio patvarkymu dėl areštuoto turto įvertinimo nustatyta vertė. Nei skolininkė, nei išieškotojai jokių prieštaravimų įstatymų nustatyta tvarka antstoliui dėl 2011-01-05 turto arešto aktu areštuoto turto įkainojimo nepareiškė. Pareiškėja, teigdama, jog areštuoto ir įkainoto turto vertė yra žymiai didesnė, nepateikė jokių tai įrodančių duomenų. Todėl atsižvelgęs į tokias bylos aplinkybes, teismas padarė išvada, jog antstolis parduodamą iš varžytynių turtą įkainojo nepažeisdamas įstatymo reikalavimų. Skundžiamais patvarkymais antstolis iš esmės, atkartodamas įstatymo nuostatas, tik informavo apie parduodamo iš varžytynių turto kainą bei būsimas varžytynes, patvarkymai yra informacinio pobūdžio, jokių realių pasekmių šalims ir suinteresuotiems asmenims jie nesukėlė, todėl antstolio 2011-02-15 patvarkymai dėl parduodamo turto kainos nustatymo ir dėl turto pardavimo iš varžytynių yra teisėti ir nėra jokio pagrindo juos panaikinti (t. 1, b. l. 186–189).

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja R. G. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-05-13 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodė, kad teismas aiškindamas ir taikydamas įstatymus bei kitus teisės aktus privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo bei protingumo kriterijais. Teismas nepagrįstai kelis kartus atidėjo bylos nagrinėjimą motyvuodamas didele bylos apimtimi, tačiau bylos nagrinėjimui skyrė tik vieną valandą arba pusvalandį, todėl teisėjas fiziškai nespėjo ne tik įsigilinti į skundą, bet ir perskaityti antstolio vykdomąsias bylas ir bylą išnagrinėjo formaliai. Teismas, formaliai išnagrinėjęs bylą, nenustatė priežastinio ryšio tarp antstolio veiksmų ir žalos, kurią jis padarė pareiškėjai piktnaudžiaudamas savo teisėmis ir šališka pozicija. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad antstolis buvo tinkamai informuotas apie tai, jog jos vyras – turto savininkas – gydosi Kauno klinikinėje ligoninėje, kad ji sirgdama ten slaugė vyrą, bet sužinojusi, kad antstolis turi vykdomąjį raštą ir pradėjo vykdymo veiksmus, specialiai atvažiavo į Klaipėdą ir įteikė medicinines pažymas, o jai buvo įteikti patvarkymai. Apeliantės manymu, antstolis, piktnaudžiaudamas savo teisėmis, nesustabdė vykdymo veiksmų, neatidėjo jų vėlesniam laikui, raštu nepranešė skolininkui ir išieškotojui apie turto įvertinimą, bet žinodamas, kad išieškotojas M. T. neperdavė jiems turto ir raktų nuo durų, kad tinkamai būtų atliktas turto vertinimas, nesustabdė vykdomosios bylos ir sąmoningai nesuteikė skolininkui teisės pateikti savo prieštaravimus dėl turto įvertinimo tvarkos ir įkainojimo. Teismo teiginys, jog ji nepateikė jokių įrodymų apie 2009 metų turto įvertinimą, neatitinka tikrovės, nes ji teismui pateikė nuosavybės teisės liudijimą. VĮ Nekilnojamojo turto registrų centras nustatė turto kainą, jai prašant pripažinti paveldėjimo teisę. Dėl teismo pasisakymų, kad ji per 14 mėnesių neapskundė antstolio įvertinimo, apeliantė nurodo, kad nuo turto įvertinimo datos iki jos paveldėtojo teisės praėjo 9 mėnesiai, ir atgavus teises vykdymo veiksmams, ji pirmiausia kreipėsi su prašymu į Klaipėdos apygardos teismą dėl termino atnaujinimo apeliaciniam skundui paduoti dėl vykdomosios bylos nutarties.

Gyvenamasis namas ir žemės sklypas padalyti į tris valdas su atskirais įėjimais ir žemės sklypo dalimis. Antstoliui laiku tinkamai įvertinus kiekvieną skolininko namo ir žemės sklypo dalį ir parduodant tik tą namo dalį, kurioje gyveno, o vėliau atsisakė pirkti M. T., gautų pinigų būtų užtekę ne tik skolai padengti, bet skolininkui būtų likusi nemaža pinigų suma. Padedant antstoliui, išieškotojams M. T. ir J. ir V. V. neperdavus apeliantei turto, buvo areštuotas visas apeliantei priklausantis turtas ir uždrausta tuo turtu disponuoti. Tokiu būdu buvo užkirstas kelias apeliantei kreiptis į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo.

Antstolis nepasinaudojo jam suteikta teise sustabdyti vykdomąją bylą arba atidėti vykdymo veiksmus, kai skolininkas gydosi ligoninėje, bet laiku neįteikęs procesinių dokumentų, priėmė visus patvarkymus turto pardavimui iš varžytynių, gerai žinodamas tai, kad pats skolininkas yra kritinės būklės, ir viešojo paskelbimo būdu per laikraštį 2009-12-05 paskelbė varžytynes visam jo turtui. 2009-11-21 mirus skolininkui V. G., antstolis savo patvarkymu sustabdęs vykdymą, dar nepaaiškėjus teisių perėmėjui, pateikė teismui prašymus dėl skolininko pakeitimo, ir tada jau net nesivargindamas dėl formalumų, 2010-08-12 faksu prašė UAB „InReal“ rašytinės konsultacijos dėl turto įvertinimo, pakartodamas tą pačią procedūrą, t. y. nedalyvaujant apeliantei nustatė turto vertę, nors gerai žinojo, kad 2010-07-23 Klaipėdos apygardos teismui pateiktas prašymas dėl termino atnaujinimo apeliaciniam skundui paduoti.

Šalies argumentai

Apeliantė 2011-03-23 pateikusi skundą dėl antstolio veiksmų ir 2011-03-23 pareiškimą dėl skundo papildymo, nurodė kad 2011 m. sausio 1 d įsigaliojus Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pakeitimams, Vyriausybė priėmė reikalingus Nekilnojamojo turto vertinimo taisyklių pakeitimus, jais patikslinti su masiniu ir individualiu vertinimu susiję reikalavimai, kad taisyklės yra papildytos atskiru skyriumi, nustatančiu bendrus kokybinius reikalavimus nekilnojamojo turto individualaus vertinimo ataskaitoms, jomis nustatyta vertė gali būti laikoma nekilnojamojo turto mokestine verte, jeigu individualiu vertinimu nustatyta vertė nuo Registrų centro nustatytos vertės nesiskiria daugiau kaip 20 procentų, kad 2010-05-19 Lietuvos Respublikos audito, apskaitos ir turto vertinimo institutas, atsižvelgdamas į teisės aktų, reglamentuojančių turto ir verslo vertinimą, nuostatas ir besiformuojančią teisminę praktiką, visus informavo apie preliminarių turto vertinimo pažymų juridinį statusą, kad preliminarūs turto vertinimo dokumentai neturi juridinės galios ir neturėtų būti rengiami, kad vadovaujantis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 21 straipsnio, reglamentuojančio turto vertinimo atlikimo tvarką, 5 dalimi, atlikdamas turto vertinimą, turto vertintojas parengia turto vertinimo ataskaitą, nurodytą šio įstatymo 23 straipsnyje, jame nustatyti privalomieji reikalavimai turto vertinimo ataskaitai, ir taip pat nurodo, kad rašytinės konsultacijos, tai yra tik konsultacija, bet ne turto vertinimo dokumentas ir tokio pobūdžio raštu turto vertė nėra nustatoma. Antstolis, žinodamas apie tai, nesilaikė įstatymo, pats įvertina turtą, viršija savo įgaliojimus dėl turto kainos nustatymo, daro tai sąmoningai ir nesivadovauja Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 21 straipsnio 3 dalies nuostatomis.

Teismas, priimdamas nutartį atmesti skundą kaip nepagrįstą, visiškai nesivadovavo materialinės teisės normomis, neatkreipė dėmesio į tai, kad civilinėje byloje Nr. 2-192-159/2009 išduoti du vykdomieji raštai: vienas J. ir V. V. dėl skolos priteisimo, kitas jai dėl turto grąžinimo vykdomojoje byloje Nr. 10-583/2011, todėl antstolis vykdydamas išieškojimą tik iš jai, jo manymu, priklausančio turto – namo ir žemės dalių – „pamiršo“, kad vykdydamas išieškojimą V. ir J. V. naudai vykdomojoje byloje ir vadovaudamasis Klaipėdos apygardos teismo sprendimu, Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, automatiškai pripažįsta ir tą faktą, kad dėl restitucijos taikymo jai priklauso ne 400/600 dalių žemės sklypo, bendras plotas 0,0600 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ne 617/1000 dalių pastato, bendras plotas 526,66 kv. m, esančių (duomenys neskelbtini), bet visas sklypas ir pastatas, jie turi būti įvertinti vadovaujantis turto vertės nustatymo standartais, kai pateikiama turto vertinimo ataskaita, jos nebuvo, nėra ir iki šios dienos nėra (t. 1, b. l. 195–198).

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolis A. Selezniovas prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-05-13 nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad atskirajame skunde nėra suformuluota, kodėl pareiškėja nesutinka su priimta teismo nutartimi, neaišku, ką bendro turi pareiškėjos atskirajame skunde išdėstyti teiginiai su pareikštu reikalavimu ir priimta nutartimi. Antstolis A. Selezniovas teigia, jog jis laikėsi turto įkainojimo procedūrų, numatytų CPK 681 str. ir 682 str., todėl, jo manymu, teismas padarė pagrįstas išvadas, susijusias su turto įkainojimo procedūrų, numatytų CPK 681 str. ir 682 str., laikymusi. Antstolis pažymi, kad CPK suteikia teisę antstoliui įgaliojimus įkainoti turtą, skolininkas ir išieškotojai buvo supažindinti su turto kainos nustatymu, prieštaravimų nepareiškė, todėl pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų vertintinas kaip siekis užvilkinti išieškojimo procesą (t. 2, b. l. 4).

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog antstolio A. Selezniovo žinioje yra keturios vykdomosios bylos dėl išieškojimo iš R. G.: Nr. 10/08/02735 dėl 2 671,07 Lt išieškojimo UAB „Swedbank lizingas“ naudai; Nr. 10/09/07848 dėl 16 448,11 Lt išieškojimo AB „Lietuvos dujos“ Tiekimo departamento Klaipėdos skyriaus naudai; Nr. 10/11/00583 dėl 391 590 Lt išieškojimo V. V. ir J. V. naudai; Nr. 10/09/05508 dėl 284 990 Lt išieškojimo M. T. naudai. Pagrindinė vykdomoji byla yra byla Nr. 10/09/05508. 2009-09-07 turto arešto aktu areštuotas skolininkui V. G. priklausantis turtas: 400/600 dalis žemės sklypo, bendras plotas 0,0600 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 617/100 dalis pastato, bendras plotas 526,66 kv. m, esančių (duomenys neskelbtini), 1/3 dalis žemės sklypo, bendras plotas 1,4300 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)., 1/3 dalis žemės sklypo, bendras plotas 0,2042 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/3 dalis pastato, bendras plotas 86,25 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010-05-03 nutartimi pakeitė skolininką V. G. vykdomojoje byloje Nr. 0010/09/07848 ir nustatė, kad skolininkė šioje byloje yra R. G.. Skolininkė R. G. 2011-03-17 kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolio A. Selezniovo veiksmų prašydama panaikinti 2011-02-15 patvarkymą dėl parduodamo turto kainos nustatymo (t. 1, b. l. 2–3), 2011-03-21, 2011-03-23 pateiktais patikslintais skundais (t. 1, b. l. 10–13, 18–21) bei 2011-05-04 pateiktu skundo papildymu (t. 1, b. l. 108–111) prašė panaikinti 2011-02-15 patvarkymą dėl parduodamo turto kainos nustatymo, įpareigoti antstolį atlikti įstatymo nustatytą turto vertinimą bei panaikinti antstolio 2011-02-15 patvarkymą dėl turto pardavimo iš varžytynių. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog vykdymo procesas yra detaliai reglamentuotas įstatymo, šiuo procesu yra ribojamos asmenų teisės taikant valstybinę prievartą, todėl antstolis teisėtai gali atlikti tik tokius veiksmus, kurie yra numatyti įstatymo, laikydamasis tų veiksmų atlikimo tvarkos. Skundas dėl antstolių veiksmų gali būti paduodamas dėl antstolio atsisakymo atlikti procesinius veiksmus (CPK 510 str. 1 d.). Atsisakymas yra suprantamas ne kaip neveikimas, o kaip aktyvus veiksmas, t. y. jeigu savo patvarkymu, raštu arba veiksmais antstolis atsisako atlikti procesinį veiksmą, kurį atlikti jį įpareigoja įstatymas ar kitas teisės aktas arba įstatymo ar kito teisės akto pagrindu prašo atlikti vykdymo proceso dalyvis. Vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu (CPK 613 str. 1 d.), kuris vėliau gali būti skundžiamas įstatymų nustatyta tvarka. Šiuo atveju pareiškėja, skųsdama antstolio veiksmus, nurodė, kad nustatyta parduodamo turto vertė neatitinka realios turto vertės, jog antstolis, atlikdamas vertinimą, rėmėsi tik konsultacija dėl turto vertės ir nesilaikė įstatymo reikalavimų, reglamentuojančių turto vertės nustatymą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija, o teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – antstolio pareiga, nuo kurios tinkamo vykdymo priklauso išieškotojo reikalavimų patenkinimas kuo didesne apimtimi per kuo trumpesnį laiką, sukeliant kiek galima mažesnių neigiamų padarinių skolininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Siccum“ v. antstolis L. Gudeika, M. M., D. G., V. V., ir kt., bylos Nr. 3K-3-211/2007; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje D. B., R. B. v. antstolė B. Palavinskienė, J. V., J. K., A. K., AB Sampo bankas, VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-434/2008; 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje A. G., V. G. v. antstolė R. Stašenienė, M. K., O. P., trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „BTA draudimas“, ir kt., bylos Nr. 3K-7-90/2009; kt.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK 681 str. nustatytose areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklėse reikalaujama, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Iš vykdomosios bylos duomenų nustatyta, kad antstolis 2011-02-15 patvarkymu Nr. S1-49141 nustatė skolininkei R. G. nuosavybės teise priklausančio parduodamo iš varžytynių turto kainą (vykdomoji byla Nr. 0010/09/05508, t. 2, b. l. 155–156). CPK 681 str. 3 d. nustato, jog skolininkas ir išieškotojas, nedalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per penkias dienas nuo tos dienos, kurią gavo turto arešto aktą. CPK 681 str. 1 d. numato, kad skolininkui ar išieškotojui prieštaraujant įkainojimui, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Kaip matyti iš vykdomosios bylos duomenų, nei skolininkė, nei išieškotojai nustatant turto vertę nedalyvavo. Patvarkymas dėl areštuoto turto vertės nustatymo skolininkei įteiktas 2011-02-22 (vykdomoji byla Nr. 0010/09/05508, t. 2, b. l. 180), tačiau nei per įstatymo nustatytą terminą, nei vėliau skolininkės prieštaravimai antstoliui dėl kainos nustatymo nebuvo pateikti, taip pat nebuvo gauta jokių kitų nuomonių ar pasiūlymų dėl areštuoto turto vertės nustatymo. Taigi, apeliantė CPK 681 str. 3 d. suteikta teise nepasinaudojo, todėl apeliantei CPK 681 str. 1 d. nustatyta tvarka nepareiškus prieštaravimų dėl areštuoto turto įkainojimo laikoma, kad turtas įkainotas antstolio nustatyta verte. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog antstolis, įkainodamas turtą, rėmėsi nekilnojamojo turto agentūros „Inreal“ pateiktomis preliminariomis nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo pažymomis, atsižvelgė į parduodamų objektų vietą, turto naudojimo apribojimus. Kaip jau buvo minėta, CPK 681 str. 1 d. numato, kad antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę, tačiau antstolis savo iniciatyva gali skirti ekspertizę, jeigu suinteresuotų asmenų pateikti prieštaravimai kelia antstoliui abejonių dėl atlikto turto įvertinimo. Tokių abejonių galėtų kelti kitokią turto vertę pagrindžiantys argumentai, juos patvirtinantys įrodymai, tačiau bylos duomenys patvirtina, jog apeliantė nepateikė prieštaravimų antstoliui dėl turto įvertinimo, todėl konstatuotina, kad antstolis neturėjo pagrindo abejoti pateiktomis preliminariomis turto vertinimo pažymomis. Dėl tų pačių motyvų atmestini ir apeliantės argumentai, jog antstolis įvertindamas turtą rėmėsi tik nekilnojamojo turto agentūros konsultacija. Dėl apeliantės teiginių, jog antstolis turėjo vadovautis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu, pažymėtina, kad šis įstatymas nėra tiesiogiai siejamas su antstolio atliekamu turto įvertinimu. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nutartyje padarytomis išvadomis, kad antstolio A. Selezniovo 2011-02-15 patvarkymas dėl parduodamo turto kainos nustatymo ir dėl turto pardavimo iš varžytynių yra teisėti ir nėra jokio pagrindo juos naikinti (CPK 178 str., 185 str., 681 str.).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog apeliantė atskirajame skunde nurodo aplinkybes ir klausimus, kurie nebuvo reiškiami ir nagrinėjami pirmosios instancijos teisme, t. y. apeliantė dėsto samprotavus, kad antstolis turėjo atsižvelgti į jos vyro ir jos sveikatos būklę atliekant vykdymo veiksmus, kad turėjo sustabdyti vykdymo veiksmus, tačiau byloje nebuvo pateiktas skundas dėl antstolio veiksmų, kad antstolis nepagrįstai nesustabdė bylos, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Taip pat teisėjų kolegija nepasisako dėl apeliantės atskirajame skunde dėstomų argumentų, susijusių su civilinėmis bylomis, kurių pagrindu yra išduoti vykdomieji raštai ir kurių pagrindu antstolis atlieka vykdymo veiksmus.

Dėl apeliantės teiginių, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kelis sykius keitė skundo nagrinėjimo datą dėl didelės bylos apimties, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog įstatymas numato teismo teisę atsižvelgiant į bylos sudėtingą, jos mastą, atidėti bylos nagrinėjimą ir net jei būtų nustatytas šios procesinės teisės normos pažeidimas, pagrindas teismo sprendimui panaikinti gali būti tik tada, jeigu dėl jo galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 156 str. 1 d., 2 d., CPK 329 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju konstatuota, kad teismas teisingai įvertino antstolio veiksmus, todėl šie apeliantės atskirojo skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Be to, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nutartį išsamiai argumentavo, įvertino visas reikšmingas bylai aplinkybes ir įrodymus.

Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, jos keisti ar naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 p).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Eugenija MorkūnienėKolegijos teisėjai Aušra MaškevičienėAlvydas Žerlauskas