Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-02-18 · Civilinė byla Nr. 2S-1008-560/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-02-18
Bylos Nr.
2S-1008-560/2015
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-34369-2014-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dainius Rinkevičius
Pareiškėjas
A. D.
Kategorijos
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1008-560/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-34369-2014-1Procesinio sprendimo kategorijos: 122.3.; 128.11.; 129 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. vasario 18 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Dainius Rinkevičius,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. D. skundą dėl antstolio I. G. veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis I. G., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas A. D. pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, prašydamas panaikinti 2014-09-15 patvarkymą Nr. S1-890 vykdomojoje byloje Nr. 0008/14/015588 dėl atsisakymo tenkinti skolininko 2014-09-12 prašymą dėl vykdomosios bylos sustabdymo.

Nurodė, kad antstolis priimdamas skundžiamą patvarkymą neįsigilino į skolininko 2014-09-12 prašymo argumentus su nuorodomis į prašymo priedus, rašytinius įrodymus, pasirinko neteisingą įstatymų saugomų teisinių vertybių balansą, visiškai ignoruodamas skolininko interesus. Teigė, kad po Vilniaus apygardos teismo 2012-06-20 sprendimo, kuriuo buvo nustatytas 18 mėnesių terminas įteisinti statybą parengiant ir pateikiant Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai reikiamą (trūkstamą) projektinę dokumentaciją, pareiškėjas dėjo visas pastangas, siekdamas šį sprendimą įvykdyti. Tuo tarpu Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, pareiškėjo teigimu, per šiuos du susirašinėjimo tarp šalių metus nepateikdama trumpai atsakymų apie trūkstamus dokumentus sprendimui tinkamai įvykdyti, tik siekia užkirsti piliečiui galimybę tinkamai įvykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą. Pažymėjo, kad net įstatymas vykdymo proceso stadijoje leidžia šalims sudaryti taiką, o antstolis neturi teisės tam kliudyti ar drausti. Todėl, pareiškėjo nuomone, antstolio veikimas už kuo skubesnį vykdymą pažeidžia vykdomojo proceso šalių teisę realizuoti procesines teises į taikos sudarymą. Teigė, kad priežasčių, dėl kurių išieškotojui būtinai reikėtų atsisakyti vykdymo procese sudaryti taiką, nėra. Pažymėjo, kad viena iš Vilniaus apygardos teismo 2012-06-20 sprendimo formuočių (reikalavimų) daro sunkiai šį sprendimą įvykdytinu. Teigė, kad siekimas nustatyti tarp šalių taiką vykdymo procese ir sudarymas galimybės skolininkui įteisinti dalį neteisėtos statybos būtų pagrįstesnis, teisėtesnis ir civilizuotesnis ginčo sprendimo būdas, negu privertimas pastato savininką griauti pastato dalį nežinia kokia apimtimi.

Antstolis I. G. 2014-10-08 priėmė patvarkymą, kuriuo pareiškėjo skundą atsisakė tenkinti. Nurodė, kad antstolio kontoroje vykdomas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-08-05 išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-298-608/2011 dėl A. D. įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius. Nurodė, kad vykdomojoje byloje sustabdymo pagrindų nėra, dėl ko nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjo skundą tenkinti. Teigė, kad pareiškėjui aktualiu klausimu (įteisėjusio teismo sprendimo vykdymo atidėjimas), tiesiogiai nesusijusiu su antstolio atliktu procesiniu veiksmu (atsisakymu tenkinti prašymą sustabdyti vykdomąją bylą), sprendimas per antstolių veiksmų apskundimo institutą negalimas.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad šioje byloje nėra jokių teisinių pagrindų antstolio veiksmus pripažinti netinkamais ir tenkinti pareiškėjo skundą. Nurodė, kad antstolis skundžiamame patvarkyme pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo nurodomos aplinkybės nepatenka nei į CPK 626 str., nei į 627 str. reguliavimo sritį. Pareiškėjas jokių įrodymų, patvirtinančių, kad šiuo metu pradėtos savavališkos statybos įteisinimo procedūros, nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-10-31 nutartimi pareiškėjo A. D. skundą dėl antstolio veiksmų atmetė. Teismas nurodė, jog gautas pareiškėjo prašymas atidėti šios civilinės bylos nagrinėjimą iki apeliacinės instancijos teismo nutarties pagal 2014-10-23 atskirąjį skundą civilinėje byloje Nr. 2-41943-808/2014 priėmimo, tačiau pažymėjo, kad šioje civilinėje byloje yra nagrinėjamas skundo dėl antstolio veiksmų pagrįstumas, tuo tarpu Vilniaus apygardos teismui pateiktas atskirasis skundas dėl kitoje civilinėje byloje, kurioje buvo sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas, priimtos nutarties pagrįstumo. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad atskirojo skundo pateikimas nesudaro kliūčių išnagrinėti bylą pagal pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, dėl ko teismas pareiškėjo prašymo atidėti bylos nagrinėjimą netenkino ir nutarė bylą dėl antstolio veiksmų nagrinėti iš esmės. Teismas nurodė, jog pareiškėjas siekia sustabdyti vykdymo veiksmus tuo pagrindu, kad būtų sudarytos galimybės vykdomojoje byloje sudaryti su išieškotoju taikos sutartį, tačiau, teismo vertinimu, akivaizdu, jog pareiškėjo nurodytos galimai vykdymo bylos sustabdymo būtinumą nulemiančios aplinkybės iš esmės yra susijusios tik su paties pareiškėjo, kaip skolininko, ketinimais, prielaidomis bei bandymais rasti esančios situacijos sprendimo būdą. Pažymėjo, jog pareiškėjas nuo Vilniaus apygardos teismo 2012-06-20 sprendimo įsiteisėjimo dienos turėjo pakankamai laiko suderinti su išieškotoju taikos sutarties sudarymo galimybę bei jos sąlygas. Duomenų apie tai, kad aplinkybės, sudarančios pagrindą sudaryti taikos sutartį, atsirado tik antstoliui pradėjus vykdymo veiksmus, byloje nėra. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad šiuo metu nesant antstoliui pateiktos taikos sutarties bei nenustačius jokių kitų CPK įtvirtintų nei privalomųjų, nei fakultatyvinių pagrindų bylos stabdymui, tenkinti pareiškėjo prašymą ir stabdyti vykdomąją bylą antstolis neturėjo jokio teisinio pagrindo. Pažymėjo, kad CPK ir kiti įstatymai nesuteikia teisės antstoliui stabdyti vykdomosios bylos kitais pagrindais, negu yra numatyta CPK 626-627 str., todėl vien paties pareiškėjo ketinimai ateityje sudaryti taikos sutartį su išieškotoju nesudaro pagrindo sustabdyti vykdomąją bylą. Taigi, teismas pripažino, jog antstolis, vykdydamas vykdomąją bylą Nr. 0008/14/01558, laikėsi įstatymuose nustatytų reikalavimų bei veikė teisėtai pagal įstatymų jam priskirtą kompetenciją jos neviršydamas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Pareiškėjas A. D. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-31 nutartį ir priimti naują nutartį – panaikinti skundžiamą antstolio patvarkymą ir sustabdyti vykdomąją bylą, nustatant vykdymo proceso šalims būtiną ir pakankamą 6 mėn. terminą taikos sutarčiai vykdymo procese sudaryti, pašalinant kliūtis, trukdančias šalims taikiai įvykdyti Vilniaus apygardos teismo 2012-06-20 sprendimą, t. y. pateikti reikiamus projektinius dokumentus ir įstatymų nustatyta tvarka įteisinti iš dalies neteisėtą statybą. Nurodo, kad teismas rėmėsi siaurinamuoju įstatymo aiškinimu, argumentuodamas, kad antstolis įstatymą gali vykdyti tik CPK 626-627 str. ribose. Pažymėjo, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jos pareiškėjas nesiėmė jokių veiksmų, siekdamas įteisinti savavališką statybą, nes tokie veiksmai buvo atliekami. Nurodo, kad problema šiuo atveju kyla ir dėl to, jog iš Vilniaus apygardos teismo 2012-06-20 sprendimo nėra aišku, ką nugriauti yra įpareigotas pareiškėjas, o pareiškėjas minėtoje byloje neturėjo teisės suformuluoti už ieškovą ieškinio dalyko, nes A. D. nelaikė savęs neteisėtu statytoju, kas buvo konstatuota dėl valstybės institucijos kaltės. Taigi, mano, kad dėl valstybės institucijos kaltės pareiškėjas neturi nugriauti statinio. Mano, kad šiuo atveju antstolis galėjo stabdyti bylą CPK 625 str. 1 d. pagrindu, atsižvelgdamas į pareiškėjo pateikto prašymo argumentus, kadangi antstolis, vykdydamas vykdomąjį raštą, įsitikins, kad jis negali būti įgyvendintas. Be to, nesutinka su teismo nutarties dalimi, kuria atmestas pareiškėjo prašymas atidėti šios civilinės bylos nagrinėjimą iki apeliacinės instancijos teismo nutarties pagal 2014-10-23 atskirąjį skundą civilinėje byloje Nr. 2-41943-808/2014 priėmimo. Mano, kad skundžiama nutartimi neatskleista bylos esmė, nes neišspręsti visi pareiškėjo skundo reikalavimai, nurodant, jog tai nėra CPK 510 str. reguliavimo dalykas.

Atsiliepimas

Antstolis I. G. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kurį prašė atmesti. Nurodė, kad teismo sprendimas, kurio pagrindu išduotas vykdomasis raštas, yra įsiteisėjęs, todėl privalomas vykdyti. Be to, nėra jokio teisinio pagrindo stabdyti vykdomąją bylą, kaip nurodyta CPK 625-627 str., o antstolis negali peržengti jam įstatymo suteiktos kompetencijos ribų.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kurį prašė atmesti. Nurodė, kad atskirajame skunde nėra pateikta jokių argumentų, sudarančių pagrindą abejoti skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi. Pažymėjo, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas privalomas vykdyti visiems asmenims. Nurodo, kad CPK 626 str. ir 627 str. reglamentuoti vykdomosios bylos sustabdymo pagrindai, tarp kurių nagrinėjamas atvejis nepatenka, o vien pareiškėjo ketinimai ateityje sudaryti taikos sutartį su išieškotoju taip pat nesudaro pagrindo stabdyti vykdomąją bylą. Be to, šiuo atveju pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, jog iš tiesų buvo pradėtos savavališkos statybos įteisinimo procedūros. Taip pat sutinka su teismo išvada, jog pareiškėjo argumentai, susiję su negalėjimu įvykdyti teismo sprendimą, nepatenka į klausimų, nagrinėjamų CPK 510 str. tvarka, sritį.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Teismas, išnagrinėjęs pateiktą civilinės bylos medžiagą, įvertinęs argumentus sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė proceso teisės normų, padarė teisingas išvadas, todėl priėmė visapusiškai teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis atskirojo skundo motyvais, nėra įstatyme numatytų pagrindų.

Byloje nustatyta, kad antstoliui I. G. vykdyti yra pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-08-05 išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-298-608/2011 dėl A. D. įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius. 2014-08-28 antstolis priėmė patvarkymą, kuriuo nustatė pareiškėjui 3 darbo dienų terminą informuoti antstolį raštu apie teismo įpareigojimo įvykdymą ar neįvykdymą, atitinkamai pateikiant tai patvirtinančius įrodymus. Iš 2014-09-10 pareiškėjo rašto matyti, kad antstolis buvo informuotas, jog teismo sprendimas nėra įvykdytas, nors pareiškėjas dėjo visas pastangas, siekdamas jį tinkamai įvykdyti. 2014-09-15 antstolio kontoroje buvo gautas pareiškėjo prašymas stabdyti vykdomąją bylą, kurį antstolis 2014-09-15 patvarkymu Nr. S1-890 atsisakė tenkinti bei pareiškėjo skundą persiuntė Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Antstolių įstatymo 2 str. 1 d. nustatyta, jog antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Taip pat CPK 634 str. 1 d. numatyta, kad antstolis vykdo CPK 587 str. nurodytus vykdomuosius dokumentus, teismo pavedimu konstatuoja faktines aplinkybes, teismo pavedimu įteikia teismo šaukimus ir kitus procesinius dokumentus, sudaro paveldimo turto apyrašus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą konstatavo, kad teismų procesinių sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-09-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007; 2008-06-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008; 2009-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248/2009). Taigi, antstolis turi veikti pagal savo kompetenciją ir neišeidamas už jos ribų. CPK 634 str. 2 d. numatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus.

Pažymėtina, kad vykdymo veiksmų ir vykdomosios bylos sustabdymo atvejus reglamentuoja CPK 625–628 str. nuostatos. Pagal CPK 625 str. 1 d. sprendimo vykdymas gali būti laikinai sustabdytas – kai jį vykdantis antstolis CPK nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu sustabdo vykdomąją bylą. Vykdomosios bylos sustabdymas pagal diskrecijos teisės suteikimą antstoliui spręsti sustabdymo reikalingumą skirstomas į dvi rūšis: privalomąjį (CPK 626 str.) ir fakultatyvųjį (CPK 627 str.). CPK 626 ir 627 str. išvardyti skirtingi pagrindai sustabdyti vykdomąją bylą. Konstatavus CPK 626 str. įtvirtintus vykdomosios bylos sustabdymo pagrindus, antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą, o esant CPK 627 str. numatytiems pagrindams, antstolis turi teisę sustabdyti vykdomąją bylą ar atidėti vykdymo veiksmus.

Nagrinėjamu atveju matyti, kad pareiškėjas pateiktu prašymu prašė antstolio sustabdyti vykdomąją bylą, pareiškėjui siekiant su išieškotoju susitarti taikiai, tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, teismui nėra pateikta jokių įrodymų, jog pareiškėjas ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamas šį nurodytą siekį realiai įgyventi. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamos teismo nutarties išvada, jog pareiškėjo nurodytos galimai vykdymo bylos sustabdymo būtinumą nulemiančios aplinkybės iš esmės yra susijusios tik su paties pareiškėjo, kaip skolininko, ketinimais, prielaidomis bei bandymais rasti esančios situacijos sprendimo būdą, tačiau jos neįrodo realių pareiškėjo atliekamų veiksmų. Pažymėtina, kad nuo pareiškėjo nurodomo Vilniaus apygardos teismo 2012-06-20 sprendimo, kurio pagrindu išduotas vykdomasis raštas byloje, priėmimo praėjo nemažai laiko, per kurį iš pareiškėjo pusės nebuvo atlikti jokie aktyvūs veiksmai. Taigi šiuo atveju konstatuotina, jog antstolis, nenustatęs CPK 626 str. ir 627 str. numatytų pagrindų sustabdyti vykdomąją bylą, pagrįstai skundžiamu patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą. Atskirajame skunde pareiškėjas nurodo, jog šiuo atveju antstolis galėjo stabdyti bylą CPK 625 str. 1 d. pagrindu, atsižvelgdamas į pareiškėjo pateikto prašymo argumentus, tačiau apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju neturi pagrindo konstatuoti esant tokiam pagrindui stabdyti vykdomąją bylą, ypač atsižvelgiant ir į tai, jog byloje nepateikti jokie tokį pareiškėjo prašymą pagrindžiantys įrodymai ir motyvuoti argumentai. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamos teismo nutarties išvada, jog antstolis, vykdydamas vykdomąją bylą, laikėsi įstatymuose nustatytų reikalavimų bei veikė teisėtai pagal įstatymų jam priskirtą kompetenciją jos neviršydamas.

Taip pat nagrinėjamu atveju visiškai sutiktina su skundžiamos teismo nutarties išvada, jog pareiškėjo skunde keliami klausimai dėl galimai netinkamos Vilniaus apygardos teismo 2012-06-20 sprendimo formuotės bei išieškotojo netinkamo pareigų vykdymo negali būti nagrinėjami CPK 510 str. nustatyta tvarka. Atskirajame skunde pareiškėjas nepateikė jokių šią pagrįstą teismo išvadą paneigiančių argumentų. Be to, apeliantui nepagrindus atskirojo skundo argumentų dėl nesutikimo su teismo nutarties dalimi netenkinti pareiškėjo prašymo atidėti šios civilinės bylos nagrinėjimą iki apeliacinės instancijos teismo nutarties pagal 2014-10-23 atskirąjį skundą civilinėje byloje Nr. 2-41943-808/2014 priėmimo, o apeliacinės instancijos teismui sutinkant su teismo išvada, jog atskirojo skundo pateikimas nesudaro kliūčių išnagrinėti bylą pagal pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, plačiau šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog atskirajame skunde išdėstytos aplinkybės bei argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-31 nutartį, dėl to atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. 1 p., 338 str.,

nutaria:

Pareiškėjo A. D. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Dainius Rinkevičius