- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-03-28
- Bylos Nr.
- 1A-58-350/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-09454-2022-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Sigitas Bagdonavičius, Algirdas Gaputis, Jolanta Raščiuvienė
- Nuteistasis
- E. P., V. V.
- Kategorijos
- 1.2.14.1.2.3Automobilio vagystė (BK 178 str. 2 d.)
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus, Algirdo Gapučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jolantos Raščiuvienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. P. (toliau – ir nuteistasis) gynėjo advokato D. J. (toliau – ir gynėjas, ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2023 m. sausio 18 d. nuosprendžio, kuriuo E. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams; vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirtas laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams, iš E. P. ir V. V. solidariai priteista 500 Eur S. B. turtinei žalai atlyginti.
Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas V. V., tačiau jis apeliacine tvarka nuosprendžio neskundžia.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. E. P. nuteistas už tai, kad, veikdamas grupėje kartu su V. V., pagrobė svetimą automobilį, o būtent: 2022 m. kovo 20 d., apie 01.52 val., iš nesaugomos automobilių stovėjimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), V. V. pritaikius automobilio raktą ir juo atrakinus automobilio dureles bei užvedus automobilį, slapta pagrobė S. B. priklausantį automobilį Volkswagen Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 500 Eur vertės, tokiu būdu bendrais veiksmais kartu su V. V. padarydamas nukentėjusiajam S. B. 500 Eur turtinę žalą.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai
2. Apeliaciniu skundu gynėjas prašo pakeisti Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2023 m. sausio 18 d. nuosprendžio dalį, kuria E. P. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, ir skirti jam švelnesnę bausmę – laisvės apribojimą arba, jei būtų nuspręsta, kad yra pagrindas skirti laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
2.1. E. P. neginčija nusikalstamos veikos padarymo fakto ar jos kvalifikavimo. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme jis pripažino savo kaltę, nieko neslėpdamas papasakojo jam žinomas aplinkybes, kuriomis rėmėsi teismas, priimdamas nuosprendį.
2.2. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad nusikaltimo organizatorius buvo V. V., kuris iš šios veikos turėjo ir materialinės naudos – gavo pinigų už supjaustytą automobilį. E. P. vaidmuo nusikaltime buvo antraeilis, tačiau teismas šiems abiem asmenims paskyrė vienodas bausmes, tokiu būdu pažeidžiant teisingumo principą.
2.3. E. P., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė tik vieną apysunkį savanaudiško pobūdžio nusikaltimą. Jis nusikalto būdamas praeityje teistas. Kadangi nuteistasis yra neįgalus, jam sunku susirasti darbą. E. P. gyvena su mama darnioje, pasitikėjimo vertoje šeimoje, su kuria palaiko tvirtus socialinius ryšius ir ji jam darys teigiamą įtaką. Jo parodymai prisidėjo prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir sprendimo priėmimo. E. P. neigiamai vertina savo poelgį ir išgyvena dėl tokių veiksmų, yra atlyginęs dalį žalos, nors iš nusikaltimo neturėjo jokios materialinės naudos. Jis po šio nusikaltimo nepadarė jokių naujų nusikalstamų veikų ar teisės pažeidimų, atsiribojo nuo neigiamą įtaką darančių draugų. Tai rodo akivaizdžiai mažesnį nuteistojo pavojingumo visuomenei laipsnį, norą ir realiai daromus žingsnius pasitaisyti. Nėra pagrindo manyti, kad, atlikęs švelnesnės rūšies bausmę, jis galėtų daryti naujas nusikalstamas veikas. Taigi, bausmės tikslai gali būti visiškai pasiekti jam paskyrus ne tokią griežtą bausmę.
2.4. Jei būtų nuspręsta, kad yra pagrindas E. P. skirti laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymas turi būti atidėtas, laikant, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti tokiu būdu, kadangi nuteistasis yra jauno amžiaus, neįgalus, gyvena su mama pasitikėjimo vertoje šeimoje, po nusikaltimo padarymo pakeitė savo gyvenimo būdą ir atsisakė nusikalstamo kelio. Atsižvelgiant į šias faktines aplinkybes, E. P. asmenybę, atsakomybę lengvinančią ir sukinančią aplinkybes, yra pagrindas išvadai, kad jo resocializacija galima ir be realaus bausmės atlikimo.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokurorė D. K.-Š. prašo šį skundą atmesti ir palikti galioti Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2023 m. sausio 18 d. nuosprendį. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
3.1. Švelninti nuteistajam paskirtos bausmės nėra teisinio pagrindo, nes anksčiau jis teistas du kartus už tyčinius nusikaltimus, naują nusikaltimą jis padarė turėdamas neišnykusį teistumą, be to, jis nusikalto veikdamas bendrininkų grupėje.
3.2. Atsižvelgtina į tai, kad anksčiau E. P. buvo skirtos laisvės apribojimo ir arešto bausmės, tame tarpe ir už analogiškas veikas, tačiau jis vėl padarė naują tyčinį nusikaltimą, todėl švelnesnės bausmės nepasiekė bausmės tikslų.
3.3. Be to, E. P. baustas administracine tvarka, nedirba, nėra užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje, nebuvo atlyginęs nukentėjusiajam padarytos žalos. Jis nuteistas už tyčinį nusikaltimą, kurio sankcija numato laisvės atėmimą iki 6 metų, todėl, atsižvelgiant į visas pirmiau paminėtas aplinkybes, 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė negali būti mažinama, keičiama ar atidedamas jos vykdymas.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
5. Gynėjas apeliaciniu skundu neginčija E. P. kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo ar šios veikos kvalifikavimo, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuteistajam skirta bausme, pateikdamas du alternatyvaus pobūdžio prašymus – skirti nuteistajam laisvės apribojimo bausmę arba atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.
6. Teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalis).
7. Teismas bausmę skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgdamas į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes.
8. BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos šios bausmės: bauda, areštas, laisvės apribojimas arba laisvės atėmimas iki 6 metų.
9. Nagrinėjamu atveju E. P. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį skirtas laisvės atėmimas 2 metams. Ši bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, sumažinta vienu trečdaliu ir skirtas laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams.
10. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, teismas, parinkdamas E. P. bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį, tinkamai nustatė, jog egzistuoja viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 13 punktai). Skiriant bausmę, taip pat buvo teisingai pažymėta, jog nusikalstamą veiką E. P. įvykdė turėdamas neišnykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą už analogiško pobūdžio nusikaltimą, be to, yra baustas administracine tvarka, nedirba, neregistruotas Užimtumo tarnyboje.
11. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo sprendimui skirti E. P. būtent laisvės atėmimo bausmę. Papildomai pažymėtina, kad, kaip matyti iš bylos medžiagos, ankstesniais nuosprendžiais E. P. nuteistas už smurtinio bei turtinio pobūdžio nusikaltimus (BK 138 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 2 dalį (2 veikos), tame tarpe ir už automobilio vagystę, tačiau akivaizdu, kad jam skirtos švelnesnės už laisvės atėmimą bausmės – laisvės apribojimas ir areštas – jokios teigiamos įtakos neturėjo, kadangi nuteistasis, kuris iš arešto atlikimo vietos paleistas 2021 m. spalio 22 d., ryžosi vėl daryti naują turtinio pobūdžio nusikalstamą veiką – automobilio vagystę. Tai rodo, kad E. P. nelinkęs laikytis visuomenėje priimtinų elgesio normų bei įstatymų reikalavimų, o anksčiau skirtos bausmės nesulaikė jo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Pakankamai sistemingas nuteistojo vykdomų nusikalstamų veikų pobūdis aiškiai rodo, kad nusikaltimas, už kurį jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, nebuvo atsitiktinis, o yra jo pasirinkto gyvenimo būdo ir elgesio visuomenėje pasekmė. Dėl šios priežasties akivaizdu, jog bausmės paskirčiai įgyvendinti švelnesnės nei laisvės atėmimas bausmės rūšies šiuo atveju nebepakanka, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai pagal BK 178 straipsnio 2 dalį skyrė E. P. būtent terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės – gyvenimas su motina, socialinių ryšių turėjimas egzistavo ir nusikalstamos veikos padarymo metu, tačiau jos nesulaikė nuteistojo nuo nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo, todėl jos negali būti vertinamos ir kaip aplinkybės, reikšmingos bausmės skyrimui. O tai, kad byloje nėra duomenų, jog po nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo E. P. būtų padaręs naujus teisės pažeidimus, atsižvelgiant į tai, kad po jos padarymo praėjo nedidelis laiko tarpas, taip pat niekaip nepaneigia terminuoto laisvės atėmimo bausmės skyrimo nuteistajam pagrįstumo. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniame skunde selektyviai vertinamos tik teigiamai nuteistąjį apibūdinančios aplinkybės, bet nutylimi kiti svarbūs pirmiau paminėti jo asmenybės aspektai, kurie rodo, jog sulaikyti E. P. nuo naujų nusikalstamų veikų darymo bei pasiekti kitus bausmės tikslus, įtvirtintus BK 41 straipsnio 1 dalyje, galima tik terminuoto laisvės atėmimo bausme, todėl prašymas skirti E. P. laisvės apribojimo bausmę laikytinas nepagrįstu.
12. Tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad E. P. nustatytas bausmės dydis šiuo atveju yra aiškiai neteisingas, nes neatitinka faktinių bylos aplinkybių.
13. Visų pirma pažymėtina, jog BK 58 straipsnis papildomai įpareigoja teismą individualizuoti bausmes nusikaltimą padariusiems bendrininkams, atsižvelgiant į bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką rūšį, formą, vaidmenį ir pobūdį. Nors bendrininkų nusikalstamų veiksmų pobūdis, intensyvumas ir indėlis į nusikaltimo padarymą nėra svarbus visiems bendrininkams kvalifikuojant veiką pagal tą patį BK specialiosios dalies straipsnį, tačiau į šias aplinkybes turi būti atsižvelgta skiriant bausmę.
14. Aptariamuoju atveju, kaip teisingai nurodoma apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas šias BK nuostatas ignoravo ir skyrė V. V. ir E. P. vienodo dydžio bausmes, visiškai neanalizuodamas nusikalstamą veiką padariusių asmenų vaidmens ir indėlio į jos padarymą.
15. Kaip matyti ir bylos medžiagos bei teismo nustatytų aplinkybių, V. V. indėlis į nusikaltimą buvo žymiai svaresnis – būtent jis, o ne E. P., buvo nusikaltimo iniciatorius, kuris surado pagrobimui tinkamą automobilį, jo atrakinimui pritaikė savo turėtą raktą, jį išvairavo iš automobilio saugojimo vietos, automobilis buvo paslėptas V. V. nurodytoje vietoje, po to, praėjus kuriam laiko tarpui po automobilio pagrobimo, V. V. vienas šį automobilį supjaustė bei pridavė į metalo laužo supirktuvę, kas reiškia, jog iš nusikaltimo tik jis turėjo materialinės naudos. Tuo tarpu E. P. vaidmuo šiame nusikaltime buvo iš esmės antraeilis – šis tik kartu su V. V. dalyvavo automobilį pagrobiant, tačiau jokios materialinės naudos iš savo nusikalstamos veikos negavo. Taigi, šios aplinkybės teikia pagrindą išvadai, kad, atsižvelgiant į nuteistojo dalyvavimo darant nusikalstamą veiką vaidmenį ir pobūdį, jam paskirta aiškiai per griežta bausmė, todėl yra teisinis pagrindas ją švelninti. Įvertinus aptartas aplinkybes, taip pat mažą nusikaltimo dalyko – automobilio – vertę, E. P. skirtina laisvės atėmimo bausmė mažintina iki įstatymo nustatytos artimesnės minimaliai.
16. Nors apeliaciniu skundu gynėjas prašo atidėti E. P. paskirtos bausmės vykdymą, tačiau toks prašymas netenkinamas, kadangi esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga – pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis).
17. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, skirdamas laisvės atėmimo bausmę ir BK 75 straipsnyje nustatyta tvarka neatidėdamas bausmės vykdymo, nurodė, jog nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo. Teisėjų kolegija, visiškai pritardama tokioms pirmosios instancijos teismo išvadoms, konstatuoja, kad ankstesni E. P. teistumai už analogiško pobūdžio nusikaltimus iš esmės eliminuoja BK 75 straipsnio taikymo galimybę ir tokios išvados nepaneigia apeliaciniame skunde deklaratyviai dėstomos aplinkybės apie pakeistą nuteistojo gyvenimo būdą ir pan. Teisėjų kolegija pažymi, kad, sprendžiant dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo, reikia vertinti visumą aplinkybių, reikšmingų darant išvadą, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, o ne pasirinktinai sureikšminti tik atskiras aplinkybes, kaip tai savo skunde daro apeliantas. Taigi, gynėjo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nėra teisinis pagrindas naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį.
18. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl neteisingai nuteistajam paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2022 m. lapkričio 22 d. nuosprendį pakeisti:
E. P. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį paskirtą dviejų metų laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki devynių mėnesių, kurią, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 6 mėnesiams.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.