Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Remigijus Preikšaitis, rašytinio proceso tvarka nagrinėdamas administracinėn atsakomybėn patraukto K. J. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 19 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. J. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad jis 2013 m. gruodžio 9 d., apie 4.20 val., Šilutėje, Ramučių g., būdamas neblaivus (nustatytas 1,62 prom. neblaivumo laipsnis), vairavo automobilį Nissan Almera, valstybinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 p. reikalavimus ir padarydamas administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 4 d.

Toliau administracinėn atsakomybėn patrauktas K. J. pažymi, kad būtent 2013 m. gruodžio 9 d. naktį darbdavys jis pakėlė dėl to, kad buvo smarkiai pasnigę ir reikėjo skubiai vykti valyti kelių, o kadangi vakare buvo gėręs alaus (nes vakare niekur vykti neplanavo), todėl galimai organizmas nebuvo visiškai išsivalęs, nors jis pats neblaivus ir nesijautė, tačiau 4.20 val. buvo sustabdytas policijos pareigūnų ir į alkotesterį įpūtė alkoholio kiekį viršijantį leistiną normą. Penkta, apeliantas pažymi ir tai, jog jo vairavimo stažas yra nuo 1978 metų. Tiek darbdavys, tiek ir seniūnija ji charakterizuoja teigiamai. Anksčiau už panašius administracinius teisės pažeidimus niekada nebuvo baustas. Šešta, jis sutinka, kad paskirtoji nuobauda pažeidėjui turi sukelti neigiamas pasekmes ir turi turėti prevencinius tikslus – siekiant užkirsti kelią galimiems administraciniams teisės pažeidimams, tačiau jo giliu įsitikinimu, teismo priimami sprendimai neturėtų padaryti to paties pažeidėjo ar jo šeimos nario gyvenimo sunkiai pakeliamu.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 302¹¹ str. 1 d.).

Apeliantas sutinka su jo padaryto administracinio teisės pažeidimo kvalifikavimu pagal 126 str. 4 d., tačiau kelia paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą. Apeliantas yra įsitikinęs, kad teismas turi atsižvelgti į jo šeimyninę padėtį bei poreikį turėti teisę vairuoti transporto priemones ir sumažinti paskirtą sudėtinės administracinės nuobaudos dalies – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Tokiu būdu apeliantas kelia klausimą dėl galimybės jam taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. nuostatas.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 4 d. numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo (girtumo) laipsnis, neblaivumo patikrinimo vengimas, taip pat alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo – užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų.

Apylinkės teismas K. J. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 4 d., padarymą skyrė administracinę nuobaudą – 2 000 Lt (dviejų tūkstančių litų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dviem) metams. Taigi pirmosios instancijos teismas pažeidėjui už šio administracinio teisės pažeidimo padarymą paskyrė minimalaus dydžio administracinę nuobaudą.

Pažymėtina, kad skirdamas administracinę nuobaudą pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad apeliantas prisipažino padaręs šį pažeidimą ir gailisi dėl jo padarymo. Apylinkės teismas pagrįstai pripažino tai apelianto atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą taip pat pagrįstai nenustatė apelianto atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30(2) straipsnyje reglamentuotas baudos skyrimas. Skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Esant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nuobauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Taigi, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nustatęs vieną pažeidėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir nenustatęs jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, visiškai pagrįstai jam paskyrę straipsnio sankcijoje numatytą minimalaus dydžio administracinę nuobaudą, t. y. 2 000 Lt (dviejų tūkstančių litų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dviem) metams.

Pažeidėjas prašo taikyti jam Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. nuostatas ir paskirti trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas išsamiai įvertinęs visus administracinio teisės pažeidimo byloje esančius duomenis daro išvadą, kad toks pažeidėjo apeliacinio skundo reikalavimas yra nepagrįstas.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda, taikant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-05-14 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-13-2013).

Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013).

Apygardos teismas konstatuoja, byloje nėra nustatyta jokių reikšmingų, išskirtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą pažeidėjui taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnio nuostatas.

Apelianto nurodomos aplinkybės, jog jis kartu su savo sutuoktine D. J. gyvena kaimo vietovėje, todėl į darbą ir iš darbo jis važinėdavo asmeniniu transportu, bei tai, kad neįgalią žmona D. J. jis turi nuolat vežti į gydymo ir reabilitacijos įstaigas, nagrinėjamu atveju negali būti traktuojamos kaip išskirtinės aplinkybės. Tokia išvada darytina pirmiausia dėl to, kad pažeidėjas gerai žinodamas šias aplinkybes ir tai, jog už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam yra numatyta griežta administracinė nuobauda, vis tiek transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus. Antra, tai, jog pažeidėjo žmona yra neįgali taip pat negali būti vertinama kaip išskirtinė aplinkybė, kadangi dažnas vyresnio amžiaus pilietis turi vienokių ar kitokių sveikatos negalavimų.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat pastebi, jog pažeidėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad paskirtos 2 000 Lt piniginės baudos jis neskundžia ir pačiu artimiausiu metu ją sumokės, tačiau nors nuobauda paskirta dar rugpjūčio 19 d., tačiau pažeidėjas apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių duomenų apie tai, kad ši sudėtinė nuobaudos dalis būtų įvykdyta, t. y. paskirta bauda būtų sumokėta.

Pažeidėjas taip pat apeliuoja į tai, kad būtent 2013 m. gruodžio 9 d. naktį darbdavys jis pakėlė dėl to, kad buvo smarkiai pasnigę ir reikėjo skubiai vykti valyti kelių. Tačiau apeliantas nepateikė visiškai jokių duomenų, kurie patvirtintų tokias aplinkybes (Duomenų apie 2013-12-09 buvusias meteorologines sąlygas, UAB „Šilutės komunalininkas“ pažymą apie pažeidėjo naktinę pamainą ar kt.). Todėl tokius apelianto argumentus apeliacinės instancijos teismas vertina tik kaip deklaratyvius teiginius, kurie neturi jokio objektyvaus pagrindo. Juolab, byloje esantys duomenys patvirtina, kad pažeidėjo interesus Šilutės rajono apylinkės teisme atstovavo kvalifikuotas teisininkas – advokatas V. Andrijauskas, tačiau jokie duomenys patvirtinantys anksčiau nurodytas aplinkybes surinkti ir teismui pateikti nebuvo. Be to, šią aplinkybė pažeidėjas nurodė tik pateiktame apeliaciniame skunde, todėl teismas tai vertina išimtinai kaip pasirinktą gynybos taktiką.

Kaip minėta jau anksčiau, administracinė nuobauda, taikant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais. Tačiau pažeidėjo nurodomos aplinkybės nagrinėjamu atveju negali būti laikomos išskirtinėmis.

Visa tai leidžia teigti, kad pažeidėjui taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. nuostatas nėra jokio pagrindo, kadangi šiuo atveju vertinant pažeidimo pobūdį (pažeidėjas vairavo transporto priemonę būdamas vidutinio neblaivumo būsenos), aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, paskirta minimali administracinė nuobauda, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 4 d., yra protinga ir teisinga (optimali). Ji nėra per griežta.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes ir nuobaudą K. J. parinko tinkamai. Ši nuobauda yra optimali administracinės nuobaudos tikslams, numatytiems Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str., pasiekti, todėl keisti ją pagrindo nėra. Dėl išvardytų motyvų administracinėn atsakomybėn patraukto K. J. apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto K. J. apeliacinį skundą atmesti.

Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.