- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-05-20
- Bylos Nr.
- eI2-2654-596/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00826-2021-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Jolita Rasiukevičienė (pirm.), Vita Valeckaitė, Egidija Puzinskaitė
- Pareiškėjas
- S. K.
- Atsakovas
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- UAB "Rolidas"
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Puzinskaitės, Jolitos Rasiukevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vitos Valeckaitės,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. K. (K.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Rolidas“ dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas S. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas arba atsakovas) 2021 m. kovo 3 d. sprendimą Nr. (15/18-7)50U-01095 „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo“ (toliau – ir Sprendimas) bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Paaiškina, kad prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje teikė tuo pagrindu, kad pareiškėjas ketina dirbti uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „Rolidas“ (toliau – ir įmonė arba bendrovė). 2020 m. gruodžio 11 d. pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau - ir LLG). Teigia, kad yra sudaręs darbo sutartį su UAB „Rolidas“ ir šioje įmonėje dirba nuo 2020 m. lapkričio 4 d. Migracijos departamentas Sprendimu panaikino pareiškėjui išduotą LLG nustatęs, kad UAB „Rolidas“ direktorius, kaip darbdavio UAB „Rolidas“ atstovas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – ir Užimtumo įstatymas) 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 62 straipsnio 2² ir 7 dalių nuostatas, įvykdė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalyje. Darbdaviui buvo skirta bauda, kuri buvo sumokėta. Pareiškėjo manymu, Migracijos departamentas Sprendimą priėmė nepagrįstai, nes tuo metu, kai UAB „Rolidas“ atstovas buvo nubaustas, jis jau buvo sudaręs darbo sutartį, nebeegzistavo darbdavio įsipareigojimas jį įdarbinti, be to, pareiškėjas Sprendimu be jokio teisinio pagrindo faktiškai yra baudžiamas už kito asmens padarytą teisės pažeidimą.
Teigia, kad Sprendimas motyvuotas netinkamai, jame neatskleistos aplinkybės, kodėl pareiškėjui taikytina Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunkčio norma. Sprendime taip pat neatskleista, kodėl darbdavio įsipareigojimai įdarbinti pareiškėją egzistuoja priimant Sprendimą, nors pareiškėjas jau yra sudaręs darbo sutartį, o minėtoje normoje leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindas kyla tuomet, kai darbdavys dar yra įsipareigojęs įdarbinti. Pažymi, kad LLG pareiškėjas buvo gavęs ir buvo sudaryta darbo sutartis su UAB „Rolidas“ dar iki konstatavus darbdavio pažeidimą ir jį nubaudžiant.
Pareiškėjo manymu, panaikinti LLG neegzistavo dvi būtinos Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktyje įtvirtintos sąlygos: 1) darbdavio įsipareigojimas įdarbinti, kuris egzistavo iki darbo sutarties sudarymo ir pasibaigė sudarius darbo sutartį; 2) tuo metu, kai darbdavys buvo įsipareigojęs įdarbinti pareiškėją, jau buvo baustas už leidimą dirbti nelegalų darbą. Teigia, kad Sprendimas priimtas be teisinio pagrindo, kadangi darbdavys nebuvo įsipareigojęs pareiškėjui jį įdarbinti pagal darbo sutartį, o toks įsipareigojimas jau buvo pasibaigęs jo įvykdymu, nes pareiškėjas jau buvo įdarbintas.
Nurodo, kad turėjo teisėtą lūkestį dėl jam palankiu Migracijos departamento sprendimu suteikto LLG galiojimo atitinkamą laikotarpį, nes buvo įvykdęs visus Įstatymo keliamus reikalavimus. Pareiškėjas buvo įsitikinęs, kad jo elgesys, atitinkantis tuo metu galiojančius teisės aktus, ir vėliau bus laikomas teisėtu ir nesukeliančiu jam neigiamų teisinių padarinių. Mano, kad Migracijos departamentas priimdamas Sprendimą nepagrįstai plečiamai aiškino ir taikė Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktį, kadangi pareiškėjas tuo momentu, kai darbdavys buvo įsipareigojęs įdarbinti užsienietį, neatitiko šio LLG panaikinimo pagrindo. Pažymi, kad Migracijos departamentas Sprendime privalėjo išdėstyti adekvačius, tinkamus ir aiškius motyvus dėl konkrečios teisės normos taikymo, sukeliančio itin neigiamas pasekmes pareiškėjui, tačiau to nepadarė.
Pareiškėjas akcentuoja, kad Migracijos departamentas savo sprendimu dėl darbdavio padaryto pažeidimo nepagrįstai pritaikė teisinę atsakomybę ir pareiškėjui, kuris nėra atsakingas už veiksmus, kuriems jis neturėjo jokios įtakos. Panaikinus leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pareiškėjas, kurio profesija yra įtraukta į Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2019 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. V-469 patvirtintą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą (toliau – ir Sąrašas), ilgam neteko galimybės teisėtais pagrindais dirbti darbą Lietuvos įmonėse, kadangi jis privalo iš naujo teikti prašymą Migracijos departamentui dėl LLG gavimo, patirti papildomus nuostolius sumokant prašymo pateikimo Migracijos departamentui mokestį.
Teigia, kad dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo jis yra priverstas patirti ženklius nepatogumus sukuriant naujus darbo santykius, kadangi turės kreiptis į Migracijos departamentą iš naujo teikiant prašymą ir atvykti teikti dokumentus dėl LLG suteikimo, prieš tai susirandant darbdavį, kuris įsipareigos sudaryti darbo sutartį. Minėtai procedūrai pareiškėjas patirs turtinę žalą bei praras daug laiko.
Pažymi, kad Sprendimas prieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams. Skunde remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d. nutarimu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika. Nurodo, kad toks Sprendimas yra akivaizdžiai sukeliantis žalą ir darbdaviui, kadangi UAB „Rolidas“ dirba 22 darbuotojai, o dėl Sprendimo net 19 darbuotojų buvo priversti nutraukti darbo santykius. Taigi tokiu būdu praktiškai realiai sužlugdoma darbdavio veikla, iškyla reali bendrovės bankroto grėsmė.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškina, kad Migracijos departamentas surinkęs duomenis nustatė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 7 d. nutarimu UAB „Rolidas“ direktoriui R. R. (R. R.) pažeidus Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį buvo paskirta administracinė nuobauda – 1000 eurų bauda, kuri buvo sumokėta 2021 m. sausio 15 d. Pareiškėjo darbdavį patraukus administracinėn atsakomybėn už leidimą dirbti nelegalų darbą atsirado teisinis pagrindas panaikinti pareiškėjui išduotą LLG.
Nurodo, kad Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktyje nustatyta, jog leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu darbdavys, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, kai leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 4¹ punktą, ar priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeltas įmonės viduje, ar priimantysis subjektas, yra bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą ar už leidimą dirbti nelegaliai trečiųjų šalių piliečiams ir nuo dienos, kurią skirta nuobauda baigta vykdyti, praėjo mažiau kaip vieni metai arba per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbo. Taigi Migracijos departamentas, nustatęs šias aplinkybes, pagrįstai priėmė ginčijamą Sprendimą.
Teigia, kad Įstatymas neapibrėžia laikotarpio, kada LLG panaikinamas, t. y. šios Įstatymo normos formuluotė nesudaro teisinio pagrindo vertinti, kad leidimas laikinai gyventi, jei darbdavys nubaudžiamas už nelegalų darbą, gali būti panaikinamas tik iki darbo sutarties sudarymo, darbuotojo įdarbinimo ir / ar LLG užsieniečiui išdavimo, o ne po to, kai su darbuotoju yra sudaryta darbo sutartis ir / ar išduotas LLG. Toks Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunkčio aiškinimas prieštarautų Įstatymo tikslams, elementariai logikai bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.
Tvirtina, kad pareiškėjui LLG buvo išduotas iki (duomenys neskelbtini), tačiau tai nereiškia, kad pareiškėjas galėjo tikėtis, jog leidimas galios visą šį laikotarpį, nepaisant to, kad neliks Įstatyme įtvirtintų pagrindų, kuriems esant LLG pareiškėjui buvo išduotas ir tuo pačiu atsiras imperatyvus teisinis pagrindas panaikinti išduotą LLG. Nagrinėjamu atveju darbdavys pažeidė teisės aktų reikalavimus ir įvykdė administracinį nusižengimą, todėl Įstatymo nustatytu pagrindu neigiamos teisinės pasekmės pagrįstai bei teisėtai kilo ir pareiškėjui. Įstatyme nėra nustatyta jokių išimčių dėl šių reikalavimų netaikymo, todėl Migracijos departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti užsieniečiui išduotą LLG.
Atkreipia dėmesį, kad pagal Įstatymą tik tos įmonės, kurios laikosi imperatyvių teisės aktų nuostatų, susijusių su darbuotojų įdarbinimo tvarka, ir kurioms nėra taikyta atsakomybė už nelegalų darbą, gali įdarbinti užsieniečius. Tiek UAB „Rolidas“ vadovas, tiek pareiškėjas privalėjo žinoti šiuos Įstatymo reikalavimus ir už jų nesilaikymą kylančias teisines pasekmes, todėl neigiamų teisinių pasekmių kilimas pareiškėjui bei trečiajam suinteresuotam asmeniui nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ginčijamą Sprendimą.
Pažymi, kad pareiškėjas Sprendimu nėra baudžiamas už UAB „Rolidas“ vadovo padarytą administracinį nusižengimą, o UAB „Rolidas“ nėra baudžiamas už tą patį administracinį nusižengimą antrą kartą. Administraciniai nusižengimai ir migracijos teisės klausimai nėra tapatūs, tai yra skirtingi teisiniai santykiai ir jie reguliuojami skirtingų teisės normų, todėl pareiškėjas nepagrįstai juos sutapatino.
Nurodo, kad nesutinka su pareiškėjo skundo argumentais, jog ginčijamas Sprendimas prieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams, kadangi didžioji dalis UAB „Rolidas“ darbuotojų yra užsieniečiai, kuriems tuo pačiu pagrindu panaikinus LLG, jie bus priversti nutraukti darbo santykius ir bendrovė nebegalės vykdyti įsipareigojimų klientams. Mano, kad nagrinėjamu atveju nėra jokio teisinio pagrindo išvadai, jog Migracijos departamentas, prieš panaikindamas pareiškėjui išduotą LLG, turėjo pareigą nustatyti, ar sprendimas bus ekonomiškai naudingas pareiškėjo darbdaviui. Teisės aktų, kuriuose būtų nustatyta tokia Migracijos departamento pareiga, pareiškėjas nenurodė. Teigia, kad skundo argumentai dėl kylančių teisinių pasekmių UAB „Rolidas“ nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui. Atkreipia dėmesį, kad ginčijamas Sprendimas savaime neužkerta kelio pareiškėjui kreiptis dėl LLG išdavimo teisės aktų nustatyta tvarka, jeigu jis atitinka Įstatymo numatytas sąlygas ir pagrindą.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Rolidas“ atsiliepime į skundą palaiko pareiškėjo skundą ir prašo jį tenkinti, iš esmės pateikdamas tuos pačius argumentus, kuriuos nurodo pareiškėjas.
Pažymi, kad bendrovė didžiąją dalį pajamų uždirba tik iš trečiųjų šalių darbuotojų vykdomų darbo funkcijų, mokesčius mokėdama Lietuvos Respublikos biudžetui. Nurodo, kad įmonė valdo daugiau kaip 110 transporto priemonių, o Migracijos departamento priimtų sprendimų pagrindu praktiškai visi UAB „Rolidas“ darbuotojai (19) yra priversti nutraukti darbo santykius. Tokiu būdu realai sužlugdoma įmonės veikla, kadangi bendrovė, vienu metu netekdama įsipareigojimams vykdyti būtinų resursų, nebegalės vykdyti visų prisiimtų įsipareigojimų klientams, todėl kyla reali įmonės bankroto grėsmė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2021 m. kovo 3 d. sprendimo Nr. (15/18-7)50U-01095 „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo“, kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas tuo pagrindu, jog ketina tęsti darbą UAB „Rolidas“ Migracijos departamentui 2020 m. lapkričio 12 d. pateikė prašymą pakeisti LLG.
Migracijos departamentas 2020 m. gruodžio 4 d. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatų pagrindu priėmė sprendimą pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi ir išduoti iš naujo.
2020 m. gruodžio 11 d. pareiškėjui išduotas LLG Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki (duomenys neskelbtini). „Sodra“ duomenimis, į UAB „Rolidas“ priimtas dirbti nuo 2020 m. lapkričio 4 d.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 7 d. nutarimu, priimtu administracinio nusižengimo byloje Nr. A5.-313-992/2021, UAB „Rolidas“ direktorius R. R. (R. R.) pripažintas kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje (nelegalus darbas) ir paskirta 1000 Eur bauda. Duomenimis Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“, šis teismo nutarimas įsiteisėjęs.
2021 m. kovo 3 d. Migracijos departamento Vilniaus skyrius priėmė skundžiamą sprendimą Nr. (15/18-7)50U-01095 „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo“, kuriuo panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantį iki (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 straipsnio a papunktyje nurodyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu darbdavys, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, kai leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 41 punktą, ar priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeltas įmonės viduje, ar priimantysis subjektas, be kita ko, yra bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą ar už leidimą dirbti nelegaliai trečiųjų šalių piliečiams ir nuo dienos, kurią skirta nuobauda baigta vykdyti, praėjo mažiau kaip vieneri metai arba per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbo.
Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje apibrėžta nelegalaus darbo sąvoka, t. y. nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba asmuo, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve (toliau – trečiosios šalies pilietis), įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatyti to paties įstatymo 55 straipsnyje išvardytų kompetentingų valstybinę darbo kontrolę atliekančių institucijų įgaliojimai (nustatyti įpareigojimus ir (ar) baudą) nustačius nelegalaus darbo atvejus. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnyje nurodyta bauda skiriama, jeigu padaryta veika neužtraukia atsakomybės fiziniam ar juridiniam asmeniui pagal ANK ar Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą (Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 10 dalis). ANK 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal ANK atsako fizinis asmuo, jeigu jo padaryta veika, už kurią šiame kodekse yra nustatyta tam tikra sankcija, buvo uždrausta tos veikos padarymo metu galiojusiame teisės akte. ANK 95 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta atsakomybė dėl nelegalaus darbo pažeidimo, kuris užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims.
LVAT analogiškose bylose aiškindamas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 (a) punkto nuostatą, yra konstatavęs, kad leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui gali būti panaikinamas, kai: 1) darbdavys ar jo atstovas (fizinis asmuo), kuris įgyvendina vienasmenio valdymo organo funkcijas (direktorius), susijusias su personalo valdymu, pažeidžia ANK 95 straipsnio nuostatas ir jam skiriama bauda; arba 2) darbdavys, kai personalo valdymą įgyvendina kolegialus valdymo organas (pvz. valdyba, dalyvių susirinkimas ar kita) ir jam skiriama bauda pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio nuostatas (žr., pvz., 2019 m. spalio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-5394-1062/2019, 2019 m. spalio 23 d. nutartį Nr. eA-5343-624/2019, 2019 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5344-556/2019).
Žemesnės instancijos teismas
Pažymėtina, kad pareiškėjas iki Sprendimo priėmimo (2021 m. kovo 3 d.) dirbo UAB „Rolidas“. Migracijos departamentas, nustatęs, kad pareiškėjo darbdavio UAB „Rolidas“ vadovas 2021 m. sausio 7 d. buvo nubaustas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, t. y. už nelegalų darbą, 2021 m. kovo 3 d. priėmė Sprendimą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Teismas pabrėžia, kad tiek įmonės, tiek jos vadovo nubaudimas už nelegalų darbą atitinka Įstatymo reikalavimus panaikinant LLG. LVAT nuosekliai palaiko tokį aiškinimą savo praktikoje (žr., pvz., LVAT 2019 m. spalio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5379-662/2019, 2019 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5555-438/2019, 2019 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5556-756/2019). Be to, LVAT yra akcentavęs, kad Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 (a) punkto nuostata turi būti aiškinama plačiai ir negali priklausyti nuo darbdavio, bausto dėl nelegalaus darbo, teisinės formos ar valdymo pobūdžio. Kitoks šios nuostatos aiškinimas nepagrįstai suteiktų išimtį užsieniečiams, kurių darbdavys baustas kaip fizinis asmuo dėl nelegalaus darbo administracine tvarka (ANK 95 straipsnio prasme), lyginant su tais užsieniečiais, kurių darbdavys baustas kaip ūkio subjektas pagal Užimtumo įstatymą (žr., pvz., LVAT 2019 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5395-492/2019; 2020 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3884-822/2020). Taigi nagrinėjamu atveju yra nustatytas darbdavio nubaudimo faktas (Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 (a) papunkčio prasme), todėl taikytinas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 (a) punkte įtvirtintas LLG panaikinimo pagrindas.
Teismas atmeta pareiškėjo argumentus, kad Migracijos departamentui priėmus ginčijamą Sprendimą, UAB „Rolidas“ atžvilgiu tai yra nubaudimas antrą kartą. Iš bylos rašytinių duomenų nustatyta, kad UAB „Rolidas“ vadovas R. R. (R. R.) buvo nubaustas vieną kartą pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį (nelegalus darbas) ir jam paskirta administracinė nuobauda – 1000 eurų bauda. Pareiškėjas nepagrįstai nurodo, kad Migracijos departamento Sprendimu UAB „Rolidas“ būtų baudžiamas antrą kartą, kadangi Sprendimas priimtas pareiškėjo, o ne UAB „Rolidas“ atžvilgiu, be to, juo netaikomos jokios administracinės nuobaudos.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad LLG jam buvo išduotas anksčiau nei UAB „Rolidas“ direktorius buvo nubaustas už padarytą administracinį nusižengimą, o jis buvo įdarbintas iki bendrovės direktoriaus nubaudimo. Be kita ko, mano, kad jam yra nepagrįstai taikoma teisinė atsakomybė už teisės pažeidimą, kurio jis nepadarė.
Teismas pažymi, jog aplinkybė, kad pareiškėjo atžvilgiu nebuvo nustatytas nelegalaus darbo atvejis, kad jis nustatytas darbdavio atžvilgiu po to, kai užsienietis jau įdarbintas, nepaneigia Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto nuostatos reikalavimo, jog leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui panaikinamas, jeigu darbdavys, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, kai leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išduotas pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktą, yra baustas už leidimą dirbti nelegalų darbą ar už leidimą dirbti nelegaliai trečių šalių piliečiams ir nuo dienos, kurią skirta nuobauda baigta vykdyti, praėjo mažiau kaip vieneri metai. Teismas pažymi, jog tokie teismo išaiškinimai visiškai atitinka LVAT formuojamą praktiką (2019 m. spalio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-5394-1062/2019, 2019 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-5344-556/2019). Tai, kad pareiškėjas pats neatliko neteisėtų veiksmų, jo darbo dokumentai buvo tvarkingi, neturi teisinės reikšmės, nes Įstatymas kelia reikalavimus ne tik užsieniečiui, bet ir jį įdarbinusiam darbdaviui. Jei darbdavys pažeidžia Įstatymo reikalavimus, pasekmės (šiuo atveju LLG panaikinimas) tenka visiems to teisinio santykio dalyviams. Analogiškus išaiškinimus naujausioje praktikoje palaiko ir LVAT (2021 m. balandžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2966-556/2021 ir kt.).
Pareiškėjo teigimu, Sprendimas prieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams.
LVAT praktikoje yra išaiškinta, jog Migracijos departamentas, nustatęs bent vieną Įstatymo 50 straipsnyje įtvirtintą savarankišką leidimų laikinai gyventi panaikinimo pagrindą, turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą LLG. Taigi, neatitiktis Įstatymo reikalavimams yra pakankamas pagrindas panaikinti išduotą LLG. Tokios pozicijos laikosi ir LVAT panašaus pobūdžio bylose (žr. pvz., 2019 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA- 5344-556/2019; 2019 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5394-1062/2019). Teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2625-492/2019; kt.). Aplinkybė, kad leidimas laikinai gyventi pareiškėjui buvo išduotas teisėtai, nereiškia, jog jis turėjo teisėtą pagrindą (teisėtą lūkestį) tikėtis, kad jam išduotas leidimas laikinai gyventi Įstatyme įtvirtintais pagrindais negalės būti panaikintas iki jo galiojimo pabaigos. Sąlygos, kurios yra būtinos, kad leidimas laikinai gyventi galėtų būti išduodamas, privalo išlikti visą laikotarpį, kuriam leidimas laikinai gyventi išduodamas, taip pat neturi atsirasti aplinkybių, kurios Įstatyme nurodytos kaip leidimo laikinai gyventi užsieniečiui panaikinimo pagrindai. Nustatytas teisinis reglamentavimas yra aiškus, todėl pareiškėjo vertinimas, jog ginčijamas Sprendimas neatitinka teisingumo ir proporcingumo principų, nėra pagrindas jį panaikinti (LVAT 2021 m. balandžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2966-556/2021 ir kt.).
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas nepateikė svarių argumentų, keliančių pagrįstas abejones dėl jau suformuotos teismų praktikos teisingumo ir pagrįstumo, iš esmės panašaus pobūdžio bylose. Pareiškėjo skundo argumentai iš esmės grindžiami daugiau savo subjektyvia nuomone, subjektyviu faktinių aplinkybių vertinimu.
Apibendrinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad ginčijamas 2021 m. kovo 3 d. sprendimas Nr. (15/18-7)50U-01095 „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo“ yra tinkamai pagrįstas tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis, priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų. Pažymėtina, jog VAĮ 8 straipsnio 1 dalimi, 10 straipsnio 5 dalimi (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. lapkričio 1 d.) iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Skundžiamo Sprendimo turinį įvertinus minėtų teisės aktų nuostatų apimtyje, darytina išvada, kad pareiškėjas iš Sprendimo turinio galėjo ir turėjo aiškiai suprasti Leidimo panaikinimo esmę, teisinį pagrindą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundo argumentai, kad Sprendimas neatitinka administraciniam aktui keliamų reikalavimų, yra nepagrįsti.
Teismas nenustatė ir kitų Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų aktų panaikinimo pagrindų, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjas skunde nurodė ir kitus argumentus (pareiškėjo patiriami nuostoliai, žlugdoma bendrovės veikla, bendrovė negalės įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų ir kt.), kurių pagrindu prašo panaikinti ginčijamą Sprendimą, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia Sprendime padarytos išvados. Šiame kontekste papildomai paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).
Netenkinus skundo, bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo S. K. (K.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.